- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-13
- Bylos Nr.
- A-822-1417-12
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių
- Kategorijos
- 69.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas; apeliantas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2 pataisos namų - atvirosios kolonijos, 1000000 (milijoną) Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunduose (b.l. 4, 21-22) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2 pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje. Atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje pareiškėjas neturi darbo, taip pat negauna pajamų. Pravieniškių 2 PN-AK administracija jam neatlygintinai nedaro prašomų dokumentų kopijų, todėl už dokumentų kopijas pareiškėjas priverstas mokėti iš savo asmeninių lėšų, kadangi negali procesiškai teisingai pateikti skundų teismui. Atsakovas kategoriškai atsisako išmokėti pareiškėjui socialinę pašalpą arba neatlygintinai pateikti prašomų dokumentų kopijas, taip pat nenurodo atsisakymo priežasčių. Už 2009 metų liepos mėnesį atsakovas atsisakė išmokėti pašalpą, kadangi pareiškėjo asmeninė sąskaitoje buvo pinigų, tačiau dokumentų kopijas atsisakė padaryti ir nurodė, jog pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje nėra pinigų. Šiais veiksmais atsakovas užkerta kelią pareiškėjui apskųsti pareigūnų veiksmus įstatymo nustatyta tvarka ir dėl to jam atsirado dvasinė skriauda bei buvo padaryta 1000000 Lt neturtinė žala. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad atsakovas jam siūlė darbą, tačiau nieko nepaaiškino apie darbo sąlygas, todėl pareiškėjas nesutiko dirbti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių 2 pataisos namų-atvirosios kolonijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 26-29) nurodė, taip pat jo įgaliotas atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad BVK 11 str. numato teisę pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją, kreiptis su pasiūlymais, skundais ir t.t. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 p. numato, kad atsakovas privalo padaryti prašomų dokumentų kopijas, jeigu pareiškėjas yra mokus. Kopijos yra rengiamos LR Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtinta Tvarka, taip pat remiantis Pravieniškių 2 PN-AK Direktoriaus 2009-03-03 įsakymu Nr. 1-45 patvirtintu Aprašu. Pravieniškių 2 PN-AK administracija, atsižvelgdama į pareiškėjo mokumą, jam nuolat teikia prašomų dokumentų kopijas. Kai pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje nebūdavo lėšų, kopijos jam nebuvo daromos. BVK 100 str. 7 p. numato, kad pašto išlaidas privalo apmokėti pats pareiškėjas. Atsakovas bei atsakovo įgaliotas atstovas taip pat nurodė, kad socialinės pašalpos mokėjimo tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 2009-05-13 nutarimu Nr. 430 patvirtintas Aprašas. Kitos rūšies piniginių išmokų mokėjimą reglamentuoja Pravieniškių 2 PN-AK direktoriaus 2009-05-18 įsakymu Nr. 1-74 patvirtinta Tvarka. Pareiškėjui minėtos piniginės išmokos nebuvo skirtos, kadangi pareiškėjo statusas neatitiko nei Aprašo, nei Tvarkos nuostatų. Pareiškėjas sąskaitoje turėjo pinigų, taip pat turėjo galiojančių drausminių nuobaudų. Iš to seka, kad Pravieniškių 2 PN-AK administracija veikė pagal galiojančius teisės aktus, pareiškėjo teisių nepažeidė, todėl nėra pagrindo atsirasti neturtinei žalai. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl neturtinės žalos dydžio.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2 PN-AK (b.l. 30-32). 2009-06-15 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – 12 mėnesių perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę, taip pat 2009-02-02 perkeltas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams, o 2009-08-17 vėl perkeltas į kamerų tipo patalpas 4 mėnesiams (b.l. 33-34). 2009-06-01 pareiškėjas savo asmeninėje sąskaitoje 242,84 Lt ir per mėnesį išleido 237 Lt. Per 2009 metų liepos mėnesį pareiškėjas iš savo asmeninės sąskaitos išleido 171,22 Lt ir likutis 2009-08-01 buvo 34,37 Lt (b.l. 42-45, 80, 81). Atsakydamas į pareiškėjo 2009-07-20 prašymą dėl darbo suteikimo, atsakovas nurodė, kad suteikti darbo pareiškėjui negali, nes pareiškėjas turėtų dirbti atskirai nuo kitų nuteistųjų dėl jam paskirtos drausminės nuobaudos (b.l. 35). Kalėjimų departamentas taip pat patvirtino tokio sprendimo pagrįstumą (b.l. 8-9). Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat pripažino aplinkybę, jog, kitu atveju, darbas jam buvo pasiūlytas, tačiau jis atsisakė dirbti dėl pasiūlymo nekonkretumo bei neatitinkančio jo kvalifikaciją ir sveikatos būklę (b.l. 64). 2009 liepos mėnesį pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl piniginių išmokų skyrimo. Pareiškėjui buvo oficialiai raštu atsakyta, kad išmoka nebus skiriama, kadangi pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę ir per mėnesį iš savo asmeninės sąskaitos išleido 213 Lt (b.l. 8-9, 11, 12, 36, 41). 2009 metų birželio - liepos mėnesiais pareiškėjas 6 kartus (b.l. 77-79, 102) kreipėsi į atsakovą su prašymu padaryti dokumentų kopijas, pasižadėdamas kopijas apmokėti iš savo asmeninės sąskaitos. Dalis pareiškėjo prašymu buvo patenkinta, kita dalis nepatenkinta ir raštu atsakyta, jog kopijos nebus rengiamos, kadangi einamuoju momentu pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje lėšų nebuvo (b.l. 8-9, 13, 14, 15, 37, 38, 39, 40). Teismui pateikti duomenys patvirtina aplinkybes (jas iš esmės pripažįsta ir pats pareiškėjas), kad Pravieniškių 2 PN-AK atsisakymų bei Kalėjimų departamento rašto (sprendimo) ABTĮ bei BVK nustatyta tvarka pareiškėjas teismui neskundė, o iš karto pateikė skundą teismui dėl 1000000 Lt neturtinės žalos priteisimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašomą atlyginti 1000000 Lt dydžio neturtinę žalą kildina iš, jo manymu, neteisėtų Pravieniškių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos pareigūnų veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad nebuvo suteiktas darbas pareiškėjui priimtinomis sąlygomis, nebuvo padarytos dokumentų kopijos bei neskirta piniginė išmoka.
BVK 11 str., 100 str. numato teisę pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją, kreiptis su pasiūlymais, skundais ir t.t., tačiau taip pat nustato jam ir pareigą asmeniškai susimokėti už pašto išlaidas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 p. numato, kad atsakovas privalo padaryti prašomų dokumentų kopijas, jeigu tuo metu pareiškėjas yra mokus. Kopijos rengiamos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtinta Tvarka, taip pat remiantis Pravieniškių 2 PN-AK Direktoriaus 2009-03-03 įsakymu Nr. 1-45 patvirtintu Aprašu. Šis teisinis reglamentavimas iš esmės įtvirtina imperatyvą, kad prašomų dokumentų kopijos rengiamos, jei nuteistasis asmeninėje sąskaitoje turi lėšų ir, tuo pačiu, jis privalo sumokėti už paruoštų dokumentų kopijas. Teisės aktai numato pareiškėjui galimybę gauti 2 rūšių išmokas: pašalpą ir piniginę išmoką. LRV 2009-05-13 nutarimu Nr. 430 patvirtintas Aprašas (Aprašo 7 p., 7.1 p.) numato galimybę (teisę) Pravieniškių 2 PN-AK direktoriui skirti iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą, jei pareiškėjas už einamą mėnesį neturi pinigų arba sąskaitoje yra mažiau negu 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio suma. Kitos rūšies išmokos - piniginės išmokos mokėjimą reglamentuoja BVK 173 str. 7 d., Kalėjimų departamento prie LR TM Direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintos Taisyklės ir Pravieniškių 2 PN-AK direktoriaus 2009-05-18 įsakymu Nr. 1-74 patvirtinta Tvarka. Taisyklių 4.1 p. – 44.4 p. ir Tvarkos 3.1 p. – 3.3 p. nustato atvejus, kada paminėtos piniginės išmokos neskiriamos. Iš nurodytų materialinės teisės normų analizės matyti, kad nuteistųjų teisė į jose nurodytas piniginę išmoką bei pašalpą nėra absoliuti, o yra sąlygojama atitinkamų nustatytų kriterijų buvimo. Pažymėtina, kad nurodytose teisės normose yra nustatyti tik maksimalūs aptariamų išmokos ir pašalpos dydžiai ir kalbama tik apie galimybę, o ne prievolę mokėti piniginę išmoką ir pašalpą (ABTĮ 13 str., 20 str. LVAT 2010-02-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-130/2010 ir kt.).
Įvertinęs paminėtą teisinį reglamentavimą ir teismui pateiktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių 2 PN-AK direktorius pagrįstai atsisakė pareiškėjui skirti piniginę išmoką (ABTĮ 57 str.). Birželio mėnesio pradžiai pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje buvo 242,84 Lt, o nuo liepos vidurio – 200 Lt ir praktiškai visas sumas jis sistemingai išleisdavo. Be to, pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupę, vieno mėnesio pradžioje sąskaitoje turėjo didesnę negi 0,3 MGL pinigų sumą. Bylos duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, kad dėl pašalpos (kitos rūšies išmokos) paskyrimo pareiškėjas į administraciją aplamai nesikreipė (b.l. 36, 41). Be to, pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, jo teisinę padėtį tuo metu reglamentavo BVK 145 str. 2 d., todėl darbo objektyviai nebuvo galimybės pasiūlyti, be to, pareiškėjas pripažįsta aplinkybę, jog jis ir pats dėl jam vienam suprantamų motyvų atsisakė kitu atveju pasiūlyto darbo. Atsižvelgiant į dokumentų kopijavimo teisinį reglamentavimą, piniginių lėšų pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje judėjimą, jo pateiktų prašymų dėl kopijų darymo skaičių bei datą, taip pat padarytų kopijų atvejus bei jų skaičių, teismas konstatuoja, kad administracija iš esmės nepažeidė dokumentų kopijų darymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjui sąskaitoje turint pinigų, dokumentų kopijos visą laiką buvo padaromos, atskirais atvejais jos buvo padaromos ir avansu. Šios aplinkybės be byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtinamos ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais. Abejoti šiais įrodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jų visetas sudaro logiškai nuoseklią įrodymų grandinę. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad atskirais atvejais pagrįstai buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl kopijų darymą, nes bylos duomenys patvirtina, jog tuo momentu jo asmeninėje sąskaitoje pinigų nebuvo. Pareiškėjas sistemingai pirkdavo parduotuvėje prekes, jo asmeninė sąskaita nebuvo papildoma reguliariai ir tuo pačiu metu. Be to, pateikus prašymą dėl kopijų pateikimo, buvo būtina gauti rezoliuciją, patikrinti asmeninę sąskaitą, o tam buvo reikalingas laikas. Pareiškėjas taip pat nuolat buvo etapuojamas į Kauno tardymo izoliatorių, Vilniaus Lukiškių TI-kalėjimą. Į šias įtaigas pareiškėjas sistemingai buvo etapuojamas iš esmės jo iniciatyva (dėl jo pateiktų skundų nagrinėjimo, kurių nagrinėjime jis pareiškė norą dalyvauti). Atitinkamai vyksta ir jo asmeninių pinigų judėjimas tarp minėtų įstaigų, kuris taip pat užtrunka tam tikrą laiko tarpą.
Teismas taip pat konstatuoja, kad, remiantis ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis CK normomis. Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246 - 6.250 str. nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Remiantis šio straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (dėl bet kokio valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmo (veikimo, neveikimo)), kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Minėto įstatymo straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, pagal CK 6.246 - 6.250 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą tiek turtinė, tiek neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų, tačiau neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui nebūtina nustatyti, kad asmeniui, tuo pačiu, yra padaryta ir turtinė žala. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos valdžios institucijos (CK 6.271 str. 2 d.) – Pravieniškių 2 PN- AK neteisėtus aktus (CK 6.271 str. 3 d.), neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepriklausomai nuo to, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas. Be to, pagal CK nuostatas (6.250 str. 2 d.) yra nustatyta sąlyga, kad neturtinės žalos atlyginimą numatytų įstatymas. Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 27 str. nustato, kad žalą, kurią eidamas tarnybines pareigas pareigūnas padaro neteisėtais veiksmais ar neveikimu, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Kaip jau buvo minėta, bylos įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstą ir neginčijamą išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu administracijos darbuotojai veikė tai, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti (ABTĮ 57 str.), o viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Pareiškėjo atžvilgiu tokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) nebuvo nustatyta. Remiantis byloje ištirtais įrodymais bei išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad Institucijos atstovai nepadarė jokių priešingų teisei veiksmų (arba neveikimo), todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš Lietuvos valstybės atlyginti jam nemotyvuotą 1000 000 Lt neturtinę žalą, nes jam realiai jokia žala nebuvo padaryta. Be to, nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas visiškai nepagrindė neturtinės žalos dydžio, nors įstatymas tokią pareigą nustato jam. Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašo suteikti jam nemokamą antrinę teisinę pagalbą. Teismas šio reikalavimo nelaiko savarankišku skundo reikalavimu. ABTĮ normos numato, kad toks reikalavimas negali būti nukreipiamas tiesiogiai teismui, nes tokiu būdu negali būti apginta pareiškėjo manymu pažeista jo teisė ar įstatymo saugomas interesas. Antrinės teisinės pagalbos suteikimą reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normos, kurios numato antrinės teisinės pagalbos gavimo (suteikimo) tvarką. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas nustatyta tvarka kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo į Instituciją, kurios kompetencijoje yra minėto klausimo sprendimas. Teismo posėdžio, kuris vyksta remiantis ABTĮ, o ne BPK normomis, metu pareiškėjas šio reikalavimo nekėlė iš viso (neprašė užtikrinti įgalioto atstovo dalyvavimo).
III.
Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu (b. l. 119) teismo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą, paduotą pirmos instancijos teismui (b. l. 21-22).
Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių antrųjų pataisos namų administracija nesudaro pareiškėjui tinkamų sąlygų ginti jam savo teises ir interesus, sudarydama kliūtis pareiškėjui gauti reikalingus procesinius dokumentus ir jų kopijas, turinčius įrodomąją vertę ir suteikiančius jam pagrindą kreiptis į valstybines institucijas. Kadangi pareiškėjas neturi finansinių galimybių apmokėti su dokumentų ir jų kopijų gavimu susijusias išlaidas, o bausmės atlikimo įstaiga jam atsisako padėti, pareiškėjo manymu yra pažeidžiamas lygiateisiškumo (pagal skundą - lygybės) principas (remiamasi Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimu). Apelianto manymu, pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundą, pažeidė Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15, 35 straipsnius, 65 straipsnio 1 dalį, 13, 14, 17, 18 straipsnius.
Atsiliepimas
Atsakovas Pravieniškių antrieji pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu (b. l. 124-127) į apeliacinį skundą teismo prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą. Pateikiami tokie pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
1. Lietuvos Respublikos Bausmių Vykdymo Kodeksas (toliau – ir BVK) 11, 100 straipsniai numato teisę nuteistiesiems teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją, kreiptis su pasiūlymais, skundais ir t. t., tačiau taip pat nustato ir pareigą nuteistiesiems asmeniškai sumokėti už pašto išlaidas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 p. numato, kad pataisos įstaigos administracija privalo padaryti prašomų dokumentų kopijas nuteistajam, jeigu jis tuo metu yra mokus.
2. Nuteistųjų teisė į piniginę išmoką bei pašalpą nėra absoliuti, o yra sąlygojama atitinkamų kriterijų buvimo, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 430 patvirtintame Aprašė (Aprašo 7 [., 7.1 p.) bei Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 23 įsakymu Nr. 4/07/280 patvirtintose taisyklėse ir Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2009-05-18 įsakymu Nr. 1-74 patvirtintu Tvarkos taisyklių 4.1 p.- 44.4 p. ir tvarkos 3.1 p.-3.3 p. Taigi, pagal faktinės aplinkybės minėtos nuostatos pažeisto nebuvo.
3. Atsakovo manymu, argumentai dėl Pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos Konvencijos ir lygiateisiškumo principo pažeidimų yra nepagrįsti.
4. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė arba taip kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi ginčijamu atveju atsakovas, apeliantui (pareiškėjui) ruošdamas, pagamindamas prašomų dokumentų kopijas, spręsdamas apelianto prašymus dėl pašalpų, išmokų išmokėjimo, o taip pat siūlydamas apeliantui darbą veikė taip kaip pagal įstatymus turėjo ir privalėjo veikti, todėl pagrindo priteisti apeliantui neturtinę žalą nėra.
Atsakovas Pravieniškių 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti.
IV.
Bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ir pradėtas tyrimas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punkto (2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (patvirtinto Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994) 11 ir 100 straipsniams.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punktas tiek, kiek jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo išimčių, užtikrinančių nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, galimybę laiku gauti reikiamas dokumentų ar medžiagos kopijas, siekiant tinkamai realizuoti savo teisę kritikuoti ir / ar apskųsti valstybės institucijas ar pareigūnus, jei šio prašymo pateikimo metu nuteistasis nėra mokus, prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 100 straipsniui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos dalykas – turtinės ir (ar) neturtinės žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu), buvimas, ir, nustačius jos buvimą, priteistinos turtinės ir (ar) neturtinės žalos dydis. Šiose ribose teisėjų kolegija vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą apeliacinio skundo ribose.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad Pravieniškių antrųjų pataisos namų administracija nesudaro jam tinkamų sąlygų ginti savo teises ir interesus, sudarydama kliūtis gauti reikalingus procesinius dokumentus ir jų kopijas, turinčius įrodomąją vertę ir suteikiančius jam pagrindą kreiptis į valstybines institucijas. Šiuo požiūriu atkreiptinas dėmesys į pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes (dėl šių bylos aplinkybių ginčo nėra): 2009 metų birželio - liepos mėnesiais pareiškėjas 6 kartus (b. l. 77-79, 102) kreipėsi į atsakovą su prašymu padaryti dokumentų kopijas, pasižadėdamas kopijas apmokėti iš savo asmeninės sąskaitos; dalis pareiškėjo prašymu buvo patenkinta, kita dalis nepatenkinta ir raštu atsakyta, jog kopijos nebus rengiamos, kadangi einamuoju momentu pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje nebuvo lėšų (b. l. 8-9, 13, 14, 15, 37, 38, 39, 40). Atsakovas, atsisakydamas daryti dokumentų kopijas, rėmėsi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punktu, pagal kurį atsakovas privalo padaryti prašomų dokumentų kopijas, jeigu tuo metu pareiškėjas yra mokus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punktas tiek, kiek jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo išimčių, užtikrinančių nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, galimybę laiku gauti reikiamas dokumentų ar medžiagos kopijas, siekiant tinkamai realizuoti savo teisę kritikuoti ir / ar apskųsti valstybės institucijas ar pareigūnus, jei šio prašymo pateikimo metu nuteistasis nėra mokus, LVAT pripažino prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 100 straipsniui.
Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008).
Pareiškėjas siekia prisiteisti neturtinės žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Iš bylos medžiagos nėra aišku, kurių konkrečiai dokumentų kopijų neturėjimas pareiškėjui sudarė kliūtis realizuoti savo teisę skųsti valstybės valdžios institucijų veiksmus. Teisėjų kolegijai susidaro toks įspūdis, kad apeliantas neturtinės žalos atsiradimą iš esmės sieja su tuo, kad atsakovas savo veiksmus grindžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punktu. Pareiškėjas nepaaiškino, kuriuos konkrečiai atsakovo veiksmus apskųsti jam sutrukdė būtent tai, kad atsakovas atsisakė pateikti tam tikrų dokumentų kopijas, taip pat pareiškėjas nepaaiškino, ar jis bandė kreiptis į teismą ar kitas institucijas, skųsdamas atsakovo veiksmus, ir ar ta aplinkybė, kad pareiškėjas galimai tam tikrą laiko tarpą neturėjo atsakovo rengtų dokumentų kopijų, konkrečiu atveju sutrukdė jam realizuoti savo teisę skųsti atsakovo veiksmus. Todėl nėra galimybės teigti, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kai konkrečiu laikotarpiu nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, objektyviai neturėjo asmeninių lėšų sumokėti už jam būtinų ir negalėjo laiku ir tinkamai realizuoti savo konstitucinę teisę apskųsti valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimus ar veiksmus, dokumentų kopijų padarymą, t. y. situacija, kuri, kaip teisiškai ydinga, buvo išskirta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendime.
Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis neįmanoma nustatyti konkretaus neigiamo poveikio pareiškėjui, taip pat bylos aplinkybės neleidžia spręsti apie neigiamo poveikio pakankamą intensyvumą bei trukmę, t. y. faktorius, kurie taip pat turi būti nustatyti siekiant priteisti neturtinę žalą. Tokiu būdu konstatuotina, kad pareiškas neįrodė, kokią konkrečiai žalą jis yra patyręs dėl aukščiau aptartų atsakovo veiksmų ir nagrinėjamos bylos aplinkybėmis neįmanoma nustatyti vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos, dėl to nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto prašymo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu visiškai nepagrindė neturtinės žalos dydžio, nors įstatymas tokią pareigą nustato.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, bylą išsprendė iš esmės teisingai. Apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.