Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šveicarijos įmonės „Chanel SARL“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Šveicarijos įmonės „Chanel SARL“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo įregistruoti prekių ženklą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė „Chanel SARL“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio dalyką vėliau patikslino, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus (toliau – ir VPB Apeliacinis skyrius) 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 2Ap-1780 iš dalies 3 klasės prekių „parfumerijos“ atžvilgiu.

2. Nurodė, kad 2014 m. sausio 22 d. Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijai (PINO) pateikė prašymą dėl tarptautinio figūrinio prekių ženklo, turinčio buteliuko vaizdą (tarptautinės paraiškos Nr. 459 944 A), vėlesnio teritorinio apsaugos išplėtimo į Lietuvos Respubliką. Minėtas prekių ženklas, kurio pradinės registracijos data yra 1980 m. sausio 29 d., registruotas 3 klasės prekėms „parfumerijos gaminiai, kosmetikos gaminiai, muilas, grimas, eteriniai aliejai, kosmetika, plaukų priežiūros gaminiai, dantų pastos, milteliai“. PINO informavo atsakovą apie ieškovės kreipimąsi. Atsakovas atliko ieškovės ženklo ekspertizę ir atsisakė registruoti ženklą tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindais. Ieškovė pateikė apeliaciją atsakovo Apeliaciniam skyriui, tačiau pastarasis ginčijamu 2016 m. spalio 4 d. sprendimu apeliaciją atmetė.

3. Ieškinyje pažymėjo, kad erdvinis prekių ženklas, kuriame yra naudojamas buteliuko vaizdas, negali būti laikomas neturinčiu skiriamojo požymio, kadangi išsiskiria savo originaliomis savybėmis, tokiomis kaip: 1) kvadratu pjaustytu stiklo flakonas su nuožulniais kraštais, kuris yra charakterizuojamas savo dailiomis linijomis ir modernistiniu paprastumu; 2) turintis plačius pečius ir siaurą kaklą; 3) turintis aštuonkampį kamštį. Kaip visuma, šis flakonas bei originalus kamštis sukuria labai elegantišką įvaizdį, kuriuo būtent „Chanel“ klasikinis buteliukas ir gali lengvai išsiskirti iš kitų. Todėl, ieškovės teigimu, akivaizdu, kad tai nėra standartinė ar įprasta 3 klasės prekių pakuotės forma.

4. Siekiamame įregistruoti tarptautiniame prekių ženkle, turinčiame buteliuko vaizdą, vaizduojamas buteliukas nėra prekė, kuriai žymėti yra registruojamas prekių ženklas, kadangi minimas prekių ženklas siekiamas įregistruoti 3 klasės prekėms – „parfumerijos gaminiai, kosmetikos gaminiai, muilas, grimas, eteriniai aliejai, kosmetika, plaukų priežiūros gaminiai, dantų pastos ir milteliai“, tai yra paprastai skystos konsistencijos, beformės prekės.

5. Ieškovė nesutiko su atsakovo skundžiamame sprendime nurodomais argumentais, kad būtent pareiškėja turėtų pateikti konkrečius įrodymus, pagrindžiančius jos teiginius dėl pareikšto registruoti žymens esminių skirtumų nuo paprastų ar įprastų elementų derinio. Ieškovės teigimu, būtent atsakovas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kuriais remiasi teigdamas, kad ieškovės siekiamas įregistruoti ženklas ir jame vaizduojamas klasikinio ir originalaus „Chanel“ buteliuko atvaizdas nėra laikytinas iš esmės besiskiriantis nuo rinkoje įprastų buteliukų.

6. Kadangi daugelis 3 klasės prekių gamintojų naudoja skirtingo dizaino ir kompozicijų butelius (talpyklas), siekdami jas individualizuoti, kad vartotojai atskirtų skirtingų gamintojų prekes, originalaus dizaino butelis atlieka ne dekoratyvinę, o priešingai, identifikacinę funkciją, kadangi leidžia vartotojams išskirti konkrečių prekių gamintoją. Priešingu atveju turėtų būti atsisakoma registruoti bet kokius vaizdinius prekių ženklus, nes jie visi gali būti laikomi dekoratyviniais, jeigu juose nėra žodinių elementų.

7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, palaikė argumentus, išdėstytus ginčijamame VPB Apeliacinio skyriaus sprendime.

8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pritarė ieškovės argumentams, kad prašomas registruoti kvepalų buteliuko formos žymuo yra gerai pasaulyje žinomas modernaus meno kūrinys, unikalus savo forma. Nurodė, kad ieškovo žymenį sudaro vien tik forma ir sprendė, jog turi būti taikomas PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto c papunktis, todėl ženklą atsisakė registruoti netiriant, ar ženklas turi ir ar dėl naudojimo įgijo skiriamąjį požymį pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 7 straipsnio 2 dalį. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje išdėstytus argumentus, ginčą nagrinėjo siekdamas išsiaiškinti, ar ginčo prekės ženklas turi skiriamąjį požymį ar tokį skiriamąjį požymį yra įgijęs dėl naudojimo Lietuvos Respublikoje.

11. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti duomenys apie parfumerijos prekių pardavimus Lietuvos Respublikoje parodo tik tam tikrą kiekį prekių, kurios yra parduodamos valstybėje, į kurią prekės ženklo apsaugą siekia išplėsti ieškovė. Teismo vertinimu, šie duomenys nepagrindžia, ar ieškovės prekės ženklas yra įgijęs skiriamąjį požymį, taip pat, ar jo prekės talpykla yra perkama vien dėl jos formos, o ne dėl gaminio, esančio jos viduje. Teismas sutiko su VPB Apeliacinio skyriaus išvada, kad ieškovės teikti įrodymai, o būtent, reklaminės nuotraukos bei kita reklaminė medžiaga parodo, jog ieškovė savo pareikštą įregistruoti prekės ženklą (parfumerijos gaminio buteliuką) naudoja su kitais prekių ženklais – žodiniais, kurie ir leidžia identifikuoti gaminio gamintoją ir su juo siejamą prekės ženklą. Sociologinės apklausos, kurios atliktos Prancūzijos Respublikoje parodo tam tikrą dalį Prancūzijos Respublikos apklaustųjų visuomenės narių, kurie atpažįsta ginčo prekės ženklą ir identifikuoja ieškovės prekę dėl jos talpyklos, tačiau šie duomenys neparodo atpažįstamumo rezultatų Lietuvos Respublikos visuomenėje. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė prekės ženklo skiriamojo ženklo įgyto dėl naudojimo valstybėje, kurioje prašoma išplėsti prekės ženklo apsaugą. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad jos gaminio talpykla įgijo bent minimalų skiriamąjį požymį ar jos gaminį vidutinis vartotojas Lietuvos Respublikoje galėtų atpažinti būtent iš talpyklos kaip tokios, be papildomų vaizdinių ar žodinių prekės ženklų, naudojamų kartu su prašomu įregistruoti prekės ženklu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė „Chanel SARL“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Civilinė byla iš naujo turėjo būti nagrinėjama PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir to paties straipsnio 2 dalies pagrindu, tačiau teismas ieškinį nagrinėjo ir teismo sprendimą priėmė remdamasis vien tik PŽĮ 6 straipsnio 2 dalies pagrindu, supainiojęs PŽĮ 6 straipsnio 6 dalies 2 ir 7 punktų taikymo sąlygas. Be to, neteisingai identifikavo prekių ženklo rūšį, o tai lėmė apskritai neteisingą bylos aplinkybių bei pateiktų įrodymų vertinimą.

12.2. Iš byloje pateikto išrašo iš tarptautinių prekių ženklų registro matyti, kad ženklo identifikaciniuose duomenyse nėra kodo, žyminčio erdvinius prekės ženklus, todėl teismas nepagrįstai ieškovės prekių ženklą identifikavo kaip erdvinį. Taigi visi teismo argumentai, pagrįsti būtent tokiu ieškovės prekių ženklo rūšies identifikavimu, yra nepagrįsti. Toks neteisingas ieškovės prekių ženklo identifikavimas turėjo lemiamos reikšmės neteisingo ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui, nes prekių ženklo rūšis lemia tam tikrus ypatumus vertinant žymens skiriamąjį požymį.

12.3. Teismas iš viso nenagrinėjo, ar ieškovės prekių ženklas kaip toks turi skiriamąjį požymį, ar ne, nes teismo sprendime yra pasisakyta tik dėl skiriamojo požymio įgijimo, nors Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ši byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti ir šiuo pagrindu – vertinti, ar ženklas turi, ar dėl naudojimo įgijo skiriamąjį požymį, ir dėl to ieškovė taip pat pasisakė teismo posėdžio metu, pabrėždama skiriamojo požymio vertinimo ypatumus, taikomus vaizdiniams prekių ženklams. Be to, teismas nepateikė jokio ginčo prekių ženklo šiuo aspektu vertinimo, apsiribodamas tik teismų praktikos citavimu be jokių motyvų.

12.4. Ieškovės prekių ženkle yra originalaus buteliuko vaizdas / piešinys, tai nėra standartinio, elementaraus buteliuko piešinys. Pareikštas registruoti tarptautinis figūrinis prekių ženklas yra erdvinio „Chanel“ buteliuko, išsiskiriančio savo kvadratu pjaustytu stiklo flakonu su nuožulniais kraštais, kuris yra charakterizuojamas savo dailiomis linijomis ir modernistiniu paprastumu, turinčio plačius pečius ir siaurą apvalų kaklą bei aštuonkampį kamštį, vaizdas. Paprastai tariant, tai yra buteliuko piešinys. Tai nėra „talpykla“, kaip nepagrįstai nurodė teismas ginčijamame sprendime. Toks buteliukas yra naudojamas nuo 1921 metų ieškovės prekėms žymėti – jų reklaminėje medžiagoje, ant pakuočių, kolekcijų pristatymuose. Tai pagrindžiantys įrodymai buvo patekti kaip įgyto skiriamojo požymio įrodymai.

12.5. Buteliuko piešinys nėra ženklas, sudarytas iš elementarių geometrinių formų, kaip nurodoma Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos gairėse (toliau – ir ESINT Gairės). Buteliuko piešinys taip pat neaprašo registruojamų prekių vaizdu, nes prekės, kurioms yra siekiama apsaugos (parfumerijos gaminiai), yra skystos konsistencijos prekė. Tai, kad parfumerijos gaminiai yra parduodami supilstyti į buteliukus, taip pat nesudaro pagrindo abejoti dėl ieškovės prekių ženklo skiriamojo požymio, nes buteliuko vaizdas nenurodo jokių prekių charakteristikų.

12.6. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovės prekių ženklas būtų erdvinis, jis vis tiek turėtų skiriamąjį požymį. Tokį vertinimą visų pirma patvirtina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika, kurioje nurodoma, kad ypač erdviniai prekių ženklai, sudaryti iš prekių, pavyzdžiui, skysčių pakuotės, turi suteikti galimybę atskirti šias prekes nuo kitų įmonių prekių. Tik prekių ženklas, kuris labai skiriasi nuo atitinkamos sektoriaus normų ir įpročių bei dėl to turi skiriamąjį požymį šios nuostatos prasme (byla Nr. C-136/02 P). Remiantis šiuo išaiškinimu, ieškovės buteliukas negali būti laikomas neturinčiu skiriamojo požymio, kadangi išsiskiria savo originaliomis savybėmis. Ginčo buteliukas yra išsiskiriantis iš atitinkamo sektoriaus normų ir įpročių ir yra pakankamai originalus, dėl to gali atlikti prekių ženklo funkcijas.

12.7. Daugelis 3 klasės prekių gamintojų naudoja skirtingo dizaino ir kompozicijų butelius / talpyklas, siekdami individualizuoti savo gaminių pakuotes bei talpyklas, kad pagal juos vartotojai atskirtų skirtingų gamintojų prekes. Taigi originalaus dizaino buteliukas atlieka ne dekoratyvinę, o priešingai – identifikacinę funkciją, kadangi leidžia vartotojams išskirti konkrečių prekių gamintoją. Priešingu atveju turėtų būti atsisakoma registruoti bet kokius vaizdinius ar erdvinius prekių ženklus, jeigu juose nėra žodinių elementų. Tyrimas Prancūzijos Respublikoje parodė, kad net 72 procentų respondenčių pateiktas buteliukas asocijuojasi su „Chanel“ (t. y. ieškove). Tikėtina, kad tokie ar panašūs rezultatai būtų ir Lietuvos Respublikoje, nes Lietuvos Respublikos vartotojų elgesys iš esmės nesiskiria nuo kitų Europos Sąjungos šalių narių vartotojų elgesio.

12.8. Byloje pateikti įrodymai patvirtina skiriamojo požymio įgijimą ir dėl naudojimo, todėl ieškinys yra nepagrįstai atmestas ir šiuo teisiniu pagrindu. Byloje pateiktos Fragrances International 2016 m. balandžio 18 d. ir 2020 m. kovo 10 d. pažymos pateikia detalią informaciją apie parfumerijos gaminių, kurių buteliukas yra pavaizduotas ieškovės prekių ženkle, pardavimo apimtis nuo 2008 iki 2019 metų, tokių gaminių per 2008–2014 metų laikotarpį buvo parduota daugiau nei 40 455 vienetų, pažymoje yra nurodyti tik tie gaminiai, kurie yra parduodami buteliuke, kuris yra pavaizduotas ieškovės prekių ženkle. Iš ieškovės pateikto priedo matyti, kad prekės kiekvienais metais yra parduodamos stabiliai ir parduodamas prekių kiekis svyruoja tik labai neženkliai. Taip pat turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kad parfumerijos gaminiai yra ilgo laiko naudojimo prekės, kurios paprastai nėra įsigyjamos kiekvieną dieną bei gali būti laikomos prabangos prekėmis, atsižvelgiant į jų pardavimų / įsigijimo kainas.

12.9. Kvepalais klasikiniame buteliuke, kurio vaizdą yra siekiama įregistruoti kaip figūrinį prekių ženklą, prekiaujama nuo 1921 m. Taip pat prekės ženklas buvo ir yra nuolat reklamuojamas spaudoje, įvairiuose leidiniuose bei žurnaluose, prekių kataloguose, skrajutėse, reklaminiuose stenduose, madų demonstravimo renginiuose, televizijoje bei internete. Prekėmis, kurios yra žymimos šiuo ženklu, yra intensyviai prekiaujama visame pasaulyje, visose ieškovės ir jos partnerių parduotuvėse. Siekiamo įregistruoti prekių ženklu buteliuko atvaizdas buvo panaudotas daugelyje renginių kaip „Chanel“ namų simbolis, taip pat buvo įtrauktas į nuolatinę Šiuolaikinio meno muziejaus Niujorke kolekciją bei tapo ne vieno meno kūrinio interpretacijų subjektu. Šį faktą pripažino ir teismas pirminiame sprendime konstatuodamas, kad pats prašomas registruoti kvepalų buteliuko formos žymuo yra gerai pasaulyje žinomos modernaus meno kūrinys, unikalus savo forma.

12.10. Ženklo naudojimo geografija yra itin plati ir apima ne tik Lietuvos Respublikos teritoriją, bet ir didžiąją dalį pasaulio valstybių didžiojoje dalyje žemynų. Todėl ženklu žymimus gaminius galima matyti ir nusipirkti didžiojoje dalyje pasaulio valstybių. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. gruodžio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-180/2007 nurodė, kad Lietuvos Respublika nėra izoliuota valstybė, ji priklauso Europos Sąjungai, kurios svarbūs tikslai yra laisvas prekių, asmenų, darbo jėgos judėjimas. Toks nevaržomas prekybos siekis lemia tai, kad informacija apie produktus, prekes bei jų ženklus yra laisvai prieinama ir Lietuvos Respublikos vartotojams. Taigi net ir reklamos kitose Europos Sąjungos šalyse narėse įrodymai turi reikšmės vertinat prekių ženklo skiriamojo požymio įgijimą Lietuvos Respublikoje.

12.11. Vertinant skiriamojo požymio įgijimą dėl naudojimo, nėra reikalaujama, kad prekių ženklas būtų naudojamas vienas. ESTT yra pažymėjęs, kad atpažinimas ir kartu skiriamojo požymio įgijimas gali atsirasti tiek dėl įregistruoto prekių ženklo sudedamosios dalies naudojimo kaip šio prekių ženklo dalies, tiek dėl kito prekių ženklo naudojimo kartu su įregistruotu prekių ženklu. Šiais atvejais pakanka, kad dėl tokio naudojimo suinteresuotieji asmenys prekes ženklinamas prašomu įregistruoti prekių ženklu iš tikrųjų suvoktų kaip tam tikros įmonės prekes (byla Nr. C-353/03, 29 ir 30 paragrafas). Net ir tuo atveju, jei pareikštas registruoti tarptautinis figūrinis prekių ženklas, turintis buteliuko vaizdą, ir buvo naudojamas su kitais ieškovei priklausančiais prekių ženklais, tai nesudaro jokių kliūčių vartotojui identifikuoti jį kaip dar vieną ieškovės prekių ženklą. Be to, ieškovė su dubliku pateikė įrodymus, kuriuose ieškovės buteliukas yra naudojamas be jokių papildomų žodinių ir grafinių elementų, tačiau teismas dėl šių įrodymų nepasisakė.

12.12. Tos pačios formos buteliuko vaizdas yra naudojamas kartu su skirtingais ieškovei priklausančiais prekių ženklais, o būtent: „No5 CHANEL PARIS“ (reg. Nr. 12498), „No5“ (reg. Nr. 50684), „No19 CHANEL“ (reg. Nr. 12226), „No19“ (reg. Nr. 50685), „CHANEL“ (reg. Nr. 12974) bei tarptautiniais prekių ženklais turinčiais apsaugą Lietuvos teritorijoje – „CHANEL“ (reg. Nr. 1221367), „COCO“ (reg. Nr. 363419Ą) bei „CHANEL“ (reg. Nr. 318753A). Būtent toks naudojimas su kitais ieškovei priklausančiais prekių ženklais tik patvirtina, kad buteliukas kaip toks atlieka būtent ieškovės prekių atskyrimo funkciją, kaip prekių ženklas, siejantis konkretaus gamintojo prekių ženklus, kaip konkretaus gamintojo vizitinė kortelė.

12.13. Teisinė apsauga tarptautinio figūrinio prekių ženklo, turinčio buteliuko vaizdą (tarptautinės paraiškos Nr. 450 944 A), 3 klasės prekių atžvilgiu buvo suteikta Azerbaidžano Respublikoje, Egipto Arabų Respublikoje, Latvijos Respublikoje ir kt. Taip pat kiti ieškovei priklausantys itin panašūs prekių ženklai yra registruoti ir kitose pasaulio valstybėse. Be to, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba yra įregistravusi daug erdvinių prekių ženklų be papildomų žodinių elementų 3 klasės prekėms žymėti ir tokių ženklų yra žymiai daugiau nei tokių, kokius yra atsisakyta registruoti. Iš esmės analogiškas buteliukas, tik kartu su dėžutės dalimis bei žodiniu elementu, buvo įregistruotas buvusioje Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje (toliau – TSRS) dar 1961 metais, o šis ženklas taip pat buvo perregistruotas Lietuvos Respublikoje. Šie įrodymai patvirtina tiek ilgalaikę ginčo prekių ženklo apsaugos trukmę, tiek ir teisėtus ieškovės lūkesčius, nes iš esmės tokiam prekių ženklui apsauga Lietuvos Respublikoje jau buvo suteikta.

2. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. Ginčijamo ženklo tarptautinė registracija Nr. 450 944 A nebėra priklausoma nuo pagrindinės paraiškos kilmės šalyje (ši registracija gali būti ir nebegaliojanti), todėl nėra galimybės patikrinti, kokiai ženklų rūšiai šis ženklas buvo priskirtas kilmės šalyje. Vien konkretaus INID kodo (Tarptautiniai kodai ženklų duomenims identifikuoti, patvirtinti PINO standartu ST.60 (toliau – INID kodai)) nenurodymas PINO Tarptautinių prekių ženklų registre nesudaro pagrindo ginčijamą žymenį neabejotinai laikytini figūriniu, ypač atsižvelgiant į pačios ieškovės 2016 m. balandžio 4 d. VPB Apeliaciniam skyriui pateiktoje apeliacijoje nurodytus argumentus. Ieškovė prekės ženklą apibūdina kaip būtent erdvinį ženklą. Figūrinio ženklo apibūdinime neturėtų būti vartojamos tokios sąvokos, kaip „stiklo flakonas“, „aštuoniakampis kamštis“, nes šios savybės nėra aiškiai matomos šio ženklo vaizde (neryškų ženklo vaizdą pripažįsta ir pati ieškovė) ir apskritai nėra būdingos figūriniams ženklams. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pati ieškovė ginčo ženklą laiko būtent erdviniu ženklu. Apeliacija VPB Apeliaciniame skyriuje buvo išnagrinėta pareiškėjos pateiktų argumentų ir įrodymų ribose bei priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas.

13.2. Visi ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad registruojamų prekių (parfumerijos gaminių) atžvilgiu šis žymuo naudojamas būtent kaip buteliukas (nurodytų prekių talpykla). Vartotojas, matydamas rinkoje pareikštą registruoti žymenį, iš karto ir be ypatingų apmąstymų jį veikiau suvoks kaip vaizduojantį įdomią arba patrauklią nagrinėjamos prekės detalę nei jos komercinės kilmės nuorodą. Ieškovės teiginiai, kad ženkle pavaizduotas buteliukas pasižymi originaliomis formomis, nėra pagrįsti pakankamais įrodymais, todėl nėra pagrindo išvadai, jog vartotojas ginčo žymenį suvoks kaip identifikacinį žymenį, atliekantį kilmės šaltinio nuorodos funkciją – veikiau suvoks jį kaip vaizduojantį labai įdomią arba patrauklią nagrinėjamos prekės detalę.

13.3. Būtent ieškovei tenka įrodinėjimo našta ir pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos teiginius dėl pareikšto registruoti žymens esminių skirtumų nuo paprastų ar įprastų elementų derinio, tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Tik ženklas, kuris labai skiriasi (angl. departing significantly) nuo atitinkamo sektoriaus normų ir įpročių bei dėl to gali atlikti savo esminę kilmės šaltinio paskirtį, turi skiriamąjį požymį (Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – ESBT) 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas byloje Nr. T862/19). Tuo tarpu su ieškovės pareikštu registruoti prekės ženklu panašumų turintys žymenys registruojami tik tada, kai ant jų / juose yra kitų vaizdinių ar žodinių elementų, pvz., Europos Sąjungos prekių ženklas „BVLGARI“ (reg. Nr. 008258048), „DAVIDOFF Cool Water“ (reg. Nr. 014297048), erdvinis ženklas su krokodilo vaizdu (reg. Nr. 003009115), „RLL“ (reg. Nr. 003732641) ir kt.

13.4. Parfumerijos rinkoje naudojami įvairiausių formų buteliukai, ieškovė nepateikė įrodymų, atsakančių į esminį klausimą – ar tokia forma laikytina tinkama identifikacine nuoroda Lietuvos Respublikos vartotojui. Apeliaciniame skunde ieškovė pripažino, kad ji tokio tyrimo Lietuvos Respublikoje nėra atlikusi. Prekių ženklų teisėje galiojantis teritorinis prekių ženklo apsaugos pobūdis suponuoja reikalavimą, kad žymens skiriamasis požymis būtų patvirtintas tos valstybės, kurioje siekiama apsaugos, vartotojų atžvilgiu. Ieškovės nurodomas Prancūzijos Respublikoje atliktas tyrimas nelaikytinas tinkamu įrodymu šios aplinkybės pagrindimui, ypač atsižvelgiant į tai, kad tai yra šio žymens kilmės šalis. Be to, tikėtina, kad šios valstybės gyventojams galėtų būti žinomos nurodyto žymens sukūrimo ir naudojimo aplinkybės, kurios gali būti reikšmingos vertinant žymens suvokimą tarp vartotojų.

13.5. Įvairios ieškovės pateiktos reklaminės nuotraukos ir kita reklaminė bei informacinė medžiaga įrodo tik tai, kad ieškovė naudojo pareikštą registruoti žymenį (buteliuką) kartu su kitais prekių ženklais, žodiniais bei dekoratyviniais elementais. Tačiau šie įrodymai niekaip neįrodo būtinosios sąlygos, kad visuomenė, kuriai skirtos aptariamos prekės, nagrinėjamą žymenį laiko komercinės kilmės nuoroda. Be to, kai kuriose iliustracijose pateikiamas kitokio dizaino buteliukas, nėra nurodytas jų šaltinis, o dalyje nuotraukų buteliukas pavaizduotas kartu su prekių ženklu „Chanel“. Taigi pateiktuose prieduose nurodytas buteliuko panaudojimas nesuteikia jokio aiškumo ir neatsako į pagrindinį klausimą – kaip nagrinėjamą prekių ženklą suvokia suinteresuota visuomenė. Taigi pareikštas registruoti žymuo negali būti pripažintinas įgijusiu skiriamąjį požymį dėl naudojimo.

13.6. Visiškai nepagrįsti ieškovės argumentai dėl kitų valstybių nacionalinių tarnybų praktikos registruojant analogiškus ženklus. Ieškovės nurodyti duomenys dėl apsaugos tarptautinės registracijos ženklui suteikimo kitose valstybėse nėra pagrindas suteikti apsaugą ginčo žymeniui Lietuvoje. Tarptautinės registracijos atveju teisinės apsaugos klausimas sprendžiamas pagal konkrečioje valstybėje pateiktoje paraiškoje esančius įrodymus, ypač, dėl atitinkamos visuomenės dalies suvokimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl tarptautinės prekių ženklo registracijos išplėtimo Lietuvos Respublikoje ir ginčo esmės

4. Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo (toliau – ir Madrido protokolas) 2 straipsnio (1) dalyje nurodyta, kad, jeigu paraiška ženklui registruoti yra paduota susitariančiosios šalies tarnybai arba jeigu ženklas yra registruotas susitariančiosios šalies tarnybos registre, tai asmuo, kurio vardu ta paraiška yra paduota arba ta registracija yra atlikta, jeigu jis atitinka šios dalies (i) arba (ii) punktuose nustatytas sąlygas, pagal šio protokolo nuostatas įgyja savo ženklo apsaugą susitariančiųjų šalių teritorijoje, užregistravęs tą ženklą PINO Tarptautinio biuro registre. Nuo Madrido protokolo 3 ir 3ter straipsniuose nurodytomis sąlygomis atliktos registracijos ar įrašo datos kiekvienoje atitinkamoje susitariančiojoje šalyje ženklui suteikiama tokia pat apsauga kaip ir tuo atveju, jeigu ženklas būtų tiesiogiai pareikštas tos susitariančiosios šalies tarnyboje; jeigu Tarptautiniam biurui 5(1) ir (2) straipsnyje nurodytomis sąlygomis nepranešama apie atsisakymą suteikti apsaugą arba jeigu atsisakymas, apie kurį buvo pranešta vadovaujantis šiuo straipsniu, vėliau atšaukiamas, ženklo apsauga atitinkamoje susitariančiojoje šalyje nuo tos datos yra tokia pati kaip ir tuo atveju, jeigu ženklą būtų įregistravusi tos susitariančiosios šalies tarnyba (Madrido protokolo 4(1) straipsnis). Pagal Madrido protokolo 5(1) straipsnį, atsisakymas suteikti apsaugą susitariančiojoje valstybėje gali būti pagrįstas tik tokiais motyvais, kurie Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos numatytomis sąlygomis galėtų būti taikomi apie atsisakymą suteikti apsaugą pranešančioje tarnyboje tiesiogiai pareiškiamam ženklui. Pagal Paryžiaus konvenciją, vienas iš atsisakymo įregistruoti prekių ženklą pagrindų yra aplinkybė, kad ženklas neturi kokių nors skiriamųjų požymių arba sudarytas išimtinai iš ženklų ar žymenų, kurie prekybos apyvartoje gali būti naudojami gaminių rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, kainai, kilmės vietai arba pagaminimo laikui žymėti (Paryžiaus konvencijos 6quinquies straipsnio B(2) dalis).

5. Taigi pagal anksčiau nurodytas Madrido sutarties protokolo nuostatas nacionalinės paraiškos arba nacionalinės registracijos pagrindu atlikta prekių ženklo tarptautinė registracija, t. y. įregistravimas PINO Tarptautinio biuro registre, suteikia galimybę išplėsti registraciją į bet kurią iš pareiškėjo nurodytų vadinamosios Madrido sąjungos valstybių, nereikalaujant kiekvienoje iš šių valstybių pateikti savarankišką paraišką ženklui įregistruoti. Kita vertus, bet kuri valstybė, kurioje prašoma tarptautinės registracijos prekių ženklo apsaugos, turi teisę atsisakyti suteikti tokią apsaugą remdamasi Paryžiaus konvencijos nuostatomis, jeigu tarptautinės registracijos ženklas neatitinka nacionalinės teisės reikalavimų.

6. Madrido protokolo nuostatos yra įgyvendintos ir detalizuotos Lietuvos Respublikos nacionaliniuose teisės aktuose. PŽĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos datos tarptautinės registracijos ženklas turi tokią pačią teisinę apsaugą kaip ir ženklas, kuris būtų įregistruotas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, jeigu vadovaujantis Madrido protokolo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis tarptautinės registracijos ženklui nebuvo atsisakyta suteikti apsaugą Lietuvos Respublikoje arba jeigu toks atsisakymas vėliau buvo atšauktas. Pagal PŽĮ 31 straipsnio 1 dalį, jeigu tarptautinės registracijos ženklas neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio reikalavimų arba jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka yra paduotas protestas dėl ženklo registracijos, Valstybinis patentų biuras Madrido sutarties protokolo nustatytais terminais informuoja Tarptautinį biurą, kad tokio ženklo apsauga Lietuvos Respublikoje visiškai ar iš dalies negali būti suteikta.

7. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymu (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) įgyvendinta 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (kodifikuota redakcija) (toliau – Direktyva). ESTT, aiškindamas nurodytos Direktyvos (ir iki jos priėmimo galiojusios Direktyvos Nr. 89/104/EEB) nuostatas, be kita ko, remiasi jurisprudencija, kuria aiškinamos 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) (ir iki jo įsigaliojimo galiojusio Reglamento Nr. 40/94) nuostatos. Kaip yra nurodęs ESTT, ir nacionalinės prekių ženklų sistemos, ir Europos Bendrijos prekių ženklo sistema yra sukurtos harmonizuotų teisės aktų pagrindu, todėl jos turi tuos pačius tikslus ir, nors veikia skirtingais geografiniais lygmenimis, sudaro vieną integruotą visumą (ESTT 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Nr. C-363/99). Dėl šios priežasties, aiškindamas minėtą PŽĮ nustatytą atsisakymo registruoti žymenį prekių ženklu pagrindą, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgia ir į ESINT Gaires.

8. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama panaikinti VPB Apeliacinio skyriaus 2016 m. spalio 4 d. sprendimą, kuriuo ieškovės (pareiškėjos) apeliacija buvo atmesta ir paliktas galioti sprendimas neregistruoti ženklo (erdvinis butelio vaizdas) (tarptautinės paraiškos Nr. 450 944 A). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-94-881/2020 ginčą grąžino nagrinėti iš naujo konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog prašomas registruoti žymuo yra sudarytas vien iš formos, kuri prekei suteikia esminę vertę, nėra pakankamai pagrįsta, todėl ir aptariamas absoliutus žymens neregistravimo pagrindas konstatuotas nesant pakankamo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar ženklas turi ar dėl naudojimo įgijo skiriamąjį požymį (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6 straipsnio 2 dalis), todėl sprendė, kad šioje dalyje bylos esmė nebuvo atskleista.

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš naujo išnagrinėjęs šalių ginčą sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog prekės ženklas, kurio apsaugos išplėtimą į Lietuvos Respublikos teritoriją prašo taikyti ieškovė, turi skiriamąjį požymį, taip pat neįrodė, kad prekės ženklas yra įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo valstybėje, kurioje prašoma išplėsti prekės ženklo apsaugą. Su šiuo teismo vertinimu ieškovė nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo ginčo dalyką, netinkamai taikė PŽĮ nuostatas ir rėmėsi ginčui netaikytina teismų praktika, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Dėl prekių ženklo rūšies

10. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prekės ženklą, kurio apsaugos išplėtimą į Lietuvos Respublikos teritoriją prašo taikyti ieškovė, įvardijo kaip erdvinį, dėl to neteisingai identifikavo ginčo dalyką ir taikė netinkamą teismo praktiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, su šiais apeliacinio skundo argumentais galima sutikti tik iš dalies.

11. Prekių ženklų registracija atliekama standartizuotai, naudojant tarptautinių kodų sistemas, inter alia (taip pat) INID kodus, žyminčias prekių ženklų kategorijas, prekių ar paslaugų, kurioms žymėti skirti prekių ženklai, rūšis ir pan. Pagal Madrido protokolo 3(1) straipsnį, kiekviena tarptautinė paraiška paduodama taisyklėse nustatytos formos blanke. Kilmės šalies tarnyba patvirtina, kad tarptautinėje paraiškoje pateikiami duomenys atitinka patvirtinimo metu pagrindinėje paraiškoje arba pagrindinėje registracijoje esančius duomenis. Ieškovės Prekių ženklo pagrindinė registracija atlikta Prancūzijos Respublikoje, taigi Prancūzijos Respublikoje atitinkama tarnyba turėjo perduoti teisingus registracijos duomenis PINO Tarptautiniam biurui. Lietuvos Respublikoje, sprendžiant dėl tarptautinės ženklo registracijos išplėtimo, reikšminga yra tarptautinė ženklo registracija (paraiška) ir joje nurodyti duomenys.

12. Iš Tarptautinio figūrinio prekių ženklo, turinčio buteliuko vaizdą, išrašo iš duomenų bazės (tarptautinės paraiškos Nr. 450 944 A) matyti, kad prekės ženklas įregistruotas kaip vaizdinis elementas (Vienos klasifikacija) (paraiškoje nurodytas INID kodas 531, o erdviniai ženklai žymimi kodu 554, žr. PINO patvirtintą Standartą ST.60). Taigi ieškovė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad prašo suteikti apsaugą jos tarptautiniam figūriniam prekių ženklui, kurio vaizdas yra pateiktas paraiškoje ties 540 kodu (Pakeistas prekių ženklo vaizdas).

13. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir pasisakydamas apie prekės ženklą kaip apie erdvinį, iš esmės netinkamai argumentavo sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visoms prekių ženklų žymenų kategorijoms turi būti taikytini tie patys skiriamojo požymio vertinimo kriterijai. ESTT yra pažymėjęs, kad atsisakant registruoti neturinčius skiriamųjų požymių prekės ženklus, nedaromas joks skirtumas tarp įvairių prekių ženklų kategorijų (Žr. 2004 m. spalio 7 d. ESTT sprendimą byloje Nr. C-136/02 P). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog prašomas registruoti prekių ženklas, nors ir nepripažintinas erdviniu, tačiau jei pagrindinis elementas yra susiję su forma (išvaizda), todėl pagal analogiją gali būti remiamasi teismų praktika, kurioje analizuoti erdvinių ženklų registravimo ypatumai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2014).

Dėl PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6 straipsnio 2 dalies taikymo

14. Žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis neturi jokio skiriamojo požymio (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas). PŽĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 4 punktuose nurodytais atvejais žymuo gali būti pripažintas ženklu ir jo registracija negali būti paskelbta negaliojančia, jeigu iki paraiškos padavimo datos, po paraiškos padavimo ar ženklo registracijos datos ženklas dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Europos Sąjungos teisėje – Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies b punkte, 3 dalyje, 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2436 (nauja redakcija) 4 straipsnio 1 dalies b punkte, 2 dalyje, 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) 7 straipsnio 1 dalies b punkte, 3 dalyje, 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) 7 straipsnio 1 dalies b punkte, 3 dalyje).

15. Vertinant žymens, pareikšto registruoti kaip prekių ženklo, atitiktį įstatyme nustatytiems absoliutiems reikalavimams, nėra reikalaujama žymens originalumo, tačiau suinteresuotoji visuomenė ženklą turi suvokti kaip prekių komercinės kilmės šaltinį. Pavyzdžiui, kaip nurodoma ir ESBT praktikoje, žymens, kaip prekių ženklo, įregistravimas priklauso ne nuo tam tikro prekių ženklo savininko išradingumo ar vaizduotės laipsnio nustatymo, o nuo žymens galėjimo leisti atskirti prekių ženklo paraišką pateikusio asmens prekes ar paslaugas nuo tų, kurias siūlo konkurentai (ESBT 2007 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Nr. T-441/05, 50 punktas). Ieškovė taip pat pagrįstai nurodo, kad pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą pakankamas yra minimalus skiriamasis požymis (žr., pavyzdžiui, ESBT 2007 m. birželio 13 d. sprendimo byloje Nr. T-441/05 42 punktą).

16. Skiriamojo požymio turėjimas ar jo įgijimas dėl naudojimo turi būti vertinamas atsižvelgiant, pirma, į prekes arba paslaugas, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, ir, antra, į tai, kaip nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategoriją gali suvokti vidutinis, pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas (žr., pvz., ESTT 2002 m. birželio 18 d. sprendimo byloje Nr. C-299/99 59, 63 punktus; 2005 m. liepos 7 d. sprendimo byloje Nr. C-353/03 25 punktą). Skiriamasis požymis įgyjamas dėl naudojimo, kai suinteresuotieji asmenys atpažįsta prekę kaip pagamintą ar suteiktą tam tikros įmonės dėl ženklo naudojimo kaip prekių ženklo (ESTT 2005 m. liepos 7 d. sprendimo byloje Nr. C-353/03 26 punktas).

17. Aplinkybės, galinčios patvirtinti, kad prekių ženklas tapo tinkamas atskirti atitinkamą prekę ar paslaugą, turi būti visapusiškai įvertintos; vertinant jas reikėtų atsižvelgti į prekių ženklo rinkos dalį, kurioje prekių ženklas naudojamas, šio ženklo naudojimo dažnumą, geografines ribas ir trukmę, įmonės investicijų, skirtų šio prekių ženklo reklamai, dydį, į tai, kiek yra suinteresuotųjų asmenų, kurie dėl prekių ženklo atskiria prekes ar paslaugas kaip konkrečios įmonės prekes ar paslaugas, taip pat į prekybos ir pramonės rūmų ar kitų profesinių asociacijų pareiškimus (žr., pavyzdžiui, ESTT 1999 m. gegužės 4 d. sprendimo sujungtose bylose Nr. C-108/97 ir C-109/97, 49 ir 51 punktus ir kt.)

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad, vertinant, ar ženklas yra įgijęs skiriamąjį požymį pagal PŽĮ 6 straipsnio 2 dalį, svarbu turėti omenyje, jog tai ne taisyklė, bet taisyklės išimtis, ir, inter alia, tai reiškia, kad turi būti konstatuojama, jog ženklas gali atlikti prekių komercinės kilmės (komercinio šaltinio) identifikavimo funkciją (dėl to prekių ženklo didelė dalis atitinkamai grupei priklausančių asmenų priskiria prekes kaip kilusias iš konkrečios įmonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-376-421/2018).

19. Įrodymais turi būti pagrįsta, kad didelė atitinkamos visuomenės dalis atitinkamoje teritorijoje paraiškoje nurodytoms prekėms ir paslaugoms laiko prekių ženklą identifikuojančiu atitinkamas konkrečios įmonės prekes ar paslaugas, kitaip tariant, kad dėl ženklo naudojimo atitinkama visuomenė mintyse susiejo ženklą su konkrečios įmonės prekėmis ar paslaugomis, nepaisant to, kad, jeigu ženklas nebūtų taip naudojamas, nagrinėjamam ženklui trūktų skiriamojo požymio, dėl kurio atsirastų toks ryšys. Kalbant apie būtiną prekių ženklo įsiskverbimo į rinką ir atitinkamos visuomenės pripažinimo apimtį, norint pripažinti, kad jis dėl naudojimo įgijo skiriamąjį požymį, nes dėl jo atitinkama visuomenė identifikuoja vienos, o ne kitos įmonės prekes ir paslaugas, teismų praktikoje atitinkamos visuomenės pripažinimo atitinkamoje rinkoje masto procentiniai dydžiai nenustatyti. Užuot konkrečios rinkos atitinkamai visuomenei taikius fiksuotą procentinį dydį, įrodymai turėtų rodyti, kad didelė visuomenės dalis suvokia ženklą kaip identifikuojantį konkrečias prekes ar paslaugas (žr., pavyzdžiui, ESINT Gairės, B dalis „Nagrinėjimas“, 4 skirsnis, 14 skyrius, 7 punktas „Reikalaujamų įrodymų lygis“).

20. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamo vaizdinio žymens (tarptautinės paraiškos Nr. 450 944 A) paraiška yra vertintina 3 klasės prekių „parfumerijos gaminiai“ atžvilgiu. Ieškovės teigimu, buteliuko piešinys nėra ženklas, sudarytas iš elementarių geometrinių formų, o originalaus buteliuko vaizdas / piešinys. Be to, tai nėra standartinio, elementaraus buteliuko piešinys, o išsiskiriantis savo kvadratu pjaustyto stiklo flakonu su nuožulniais kraštais, kuris yra charakterizuojamas savo dailiomis linijomis ir modernistiniu paprastumu, turinčio plačius pečius ir siaurą apvalų kaklą bei aštuonkampį kamštį. Toks buteliukas yra naudojamas nuo 1921 metų ieškovės prekėms žymėti – jų reklaminėje medžiagoje, ant pakuočių, kolekcijų pristatymuose. Šis išskirtinio dizaino butelio bei kamščio atvaizdas sukuria elegantišką įvaizdį, dėl kurio ieškovės klasikinis buteliukas ir išsiskiria iš kitų gamintojų buteliukų. Taigi, ieškovės teigimu, jis turi skiriamąjį požymį.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė prašo įregistruoti prekės ženklą – buteliuko vaizdą, kuris yra pateiktas paraiškoje ties INID kodu 540. Pati ieškovė pripažįsta, kad prekės vaizdas nėra kokybiškas, kadangi jo pirminė registracija atlikta dar 1980 m. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pateiktoje paraiškoje esančio vaizdo neįmanoma spręsti apie ieškovės nurodomus vaizdinio prekės ženklo skiriamuosius požymius – kvadratu pjaustytą stiklo flakoną su nuožulniais kraštais, siaurą apvalų kaklą, aštuonkampį kamštį, kadangi dėl vaizdo kokybės jie yra neįžiūrimi. Kita vertus, kaip jau buvo minėta anksčiau, vertinant, ar prekės ženklas turi skiriamąjį požymį, nėra reikalaujama originalumo, tačiau suinteresuotoji visuomenė ženklą turi suvokti kaip prekių komercinės kilmės šaltinį. Kaip pagrįstai pažymėjo tiek atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, tiek pirmosios instancijos teismas, ieškovės teikti įrodymai, o būtent, įvairi reklaminė medžiaga, parodo, kad ieškovė savo pareikštą įregistruoti prekės ženklą (parfumerijos gaminio buteliuką) naudoja su kitais prekių ženklais – žodiniais, kurie ir leidžia identifikuoti prekės gamintoją ir su juo siejamą prekės ženklą, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovės prašomą registruoti prekės ženklą kaip tokį visuomenė sietų būtent su ieškovės prekėmis.

22. Iš viešai prieinamų duomenų matyti (pavyzdžiui, google.lt paieškos sistema „vaizdai“, paieškos raktiniai žodžiai „bottles of perfume“ (kvepalų buteliukai)), kad kvadrato formos buteliukas ir (ar) aštuonkampis kamštis yra dažnai pasitaikantis tarp 3 klasės prekių (parfumerijos gaminiai), todėl laikytini ganėtinai įprastos formos. Byloje nėra duomenų, kad vidutinis, pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas ieškovės prašomą įregistruoti prekės ženklo vaizdą, kuris, kaip jau minėta anksčiau, nėra kokybiškas ir detalus tiek, kiek ieškovė pateikia aprašyme, galėtų atskirti nuo kitų gamintojų ir sieti jį būtent su ieškovės parduodamomis prekėmis. Nors ieškovė nurodo, kad jos parduodamos prekės yra ganėtinai brangios, todėl vartotojas yra labiau apdairus ir išprusęs, tačiau, viena vertus, tokių įrodymų į bylą nėra pateikta, kita vertus, 3 klasės prekių – parfumerijos gaminių – yra didelė įvairovė, kuri inter alia pasižymi dideliu kainų skirtumu, todėl nėra pagrindo laikyti, jog, siekiat vertinti ieškovės prašomą įregistruoti prekės ženklą 3 klasės prekių kategorijoje, tikslinga spręsti tik kaip šį ženklą suvokia vartotojas, kuriam taikomi aukštesni pastabumo ir apdairumo kriterijai. ESINT Gairėse pažymėta, kad, jeigu prekės, kurioms prašoma įregistruoti ženklą, yra plataus pobūdžio, nesvarbu, kad faktiniai žymeniu pažymėti gaminiai yra brangios prekės, nes visuomenė apims visus perspektyvius paraiškoje nurodytų prekių pirkėjus, įskaitant neprabangias ir pigesnes prekes, jeigu ženklą prašoma įregistruoti plačiai kategorijai (ESINT Gairės, B dalis „Nagrinėjimas“, 4 skyrius „Vartotojai“).

23. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas turėjo paneigti aplinkybę, jog ieškovės prašomas įregistruoti prekės ženklas nėra išskirtinis, kadangi būtent ieškovei teko pareiga įrodyti prašomo įregistruoti žymens skiriamojo požymio turėjimą ir tai, kad suinteresuotoji visuomenė ženklą suvokia kaip prekių komercinės kilmės šaltinį.

24. Prekių ženklų apsauga grindžiama teritorialumo principu, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovės pateikti įrodymai – Prancūzijos Respublikoje atliktas tyrimas – sociologinės apklausos, iš kurių matyti, kad visuomenė atpažįsta ginčo prekės ženklą ir identifikuoja ieškovės prekę, neparodo atpažįstamumo rezultatų Lietuvos Respublikos visuomenėje. Kaip jau buvo minėta anksčiau, vertinant skiriamojo požymio turėjimą ar jo įgijimą, reikšminga yra konkreti prekių ženklo rinka ir geografinė teritorija. Taigi tiek atlikti sociologiniai tyrimai Prancūzijos Respublikoje, tiek investicijos į reklamą minėtoje šalyje negali pagrįsti prekių ženklo skiriamojo požymio turėjimo ir (ar) įgijimo valstybėje, į kurią siekiama prekių ženklo apsaugą išplėsti.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuomonės apklausos, susijusios su tuo, kiek atitinkama visuomenė pripažįsta prekių ženklą nagrinėjamoje rinkoje, jei jos atliekamos tinkamai, gali būti vienas iš geriausių tiesioginių įrodymų, nes jie gali įrodyti tikrąjį atitinkamos visuomenės suvokimą. Tačiau nėra lengva teisingai suformuluoti ir surengti nuomonės apklausą, kad ją būtų galima laikyti tikrai neutralia ir reprezentatyvia. Reikėtų vengti tendencingų klausimų, nereprezentatyvių visuomenės imčių ir nepagrįsto atsakymų redagavimo, nes jie gali pakenkti įrodomajai tokių apklausų galiai. Todėl bet kurie iš nuomonės apklausos gauti įrodymai turi būti vertinami apdairiai (ESINT Gairės, B dalis „Nagrinėjimas“, 4 skirsnis, 14 skyrius, 8.1 papunktis „Nuomonės apklausos ir tyrimai“).

26. Teisėjų kolegija pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad Prancūzijos Respublika yra šio žymens kilmės šalis, todėl, tikėtina, šios valstybės gyventojams galėtų būti žinomos nurodyto žymens sukūrimo ir naudojimo aplinkybės, kurios gali būti reikšmingos vertinant žymens suvokimą tarp vartotojų. Kita vertus, ieškovės pateiktas tyrimas taip pat yra neišsamus – iš pateiktos tyrimo medžiagos matyti, kad vyko 30 minučių respondenčių apklausa (interviu), tačiau neįmanoma nustatyti šio interviu turinio ir įvertinti, ar apklausa gali būti laikoma neutralia, o užduoti klausimai – ne tendencingi. Be to, nėra aišku, pavyzdžiui, su kokiais kitais prekių ženklais respondentės galėjo lyginti ieškovės pateiktą prekės ženklą, ar respondentės pačios turėjo (galėjo) nurodyti prekės ženklą, ar jos galėjo ginčo prekės ženklą išskirti iš kitų panašių prekės ženklų juos siedamos būtent su ieškovės prekėmis ir pan. Minėtame tyrime taip pat nurodyta, kad tuo atveju, jeigu respondentas nėra tikras, su kuriuo prekės ženklu susieti elementą, jis gali susieti jį su visais ženklais, kuriems toks elementas gali priklausyti. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, prekės ženklo kilmės valstybėje, kurioje, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, reklama yra itin intensyvi, tik 66 procentai respondenčių vaizdą susiejo su „Chanel“, kitos respondentės savo pasirinkimu abejojo.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pateiktas vartotojų tyrimas Prancūzijos Respublikoje nėra aktualus sprendžiant dėl prekių ženklo skiriamojo požymio turėjimo ir (ar) įgijimo Lietuvos Respublikoje. Be to, pats tyrimas vertintinas kritiškai, kaip įrodymas su trūkumais, kadangi yra neišsamus ir joje esančios informacijos nepakanka ieškovės argumentams pagrįsti.

28. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovės pateikti duomenys apie parfumerijos prekių pardavimus Lietuvos Respublikoje parodo tik tam tikrą kiekį prekių, kurios yra parduodamos valstybėje, į kurios prekės ženklo apsaugą siekia išplėsti ieškovė, tačiau šie duomenys nepagrindžia, kad ieškovės prekės ženklas yra įgijęs skiriamąjį požymį. Nors ieškovė apeliaciniame skunde su tokiu teismo vertinimu nesutinka, tačiau iš esmės nenurodo jokių tai paneigiančių argumentų. Tai, kad ieškovė per 2008–2014 metų laikotarpį pardavė daugiau nei 40 455 vienetų savo gaminių, o per 2015–2019 metų laikotarpį – 35 376 vienetų, rodo tik pardavimų apimtis. Tačiau nėra žinoma, kokia tai yra rinkos dalis, taigi šie duomenys nepakankami daryti išvadą, kad didesnė vartotojų dalis Lietuvos Respublikoje tokį ieškovės žymenį būtinai atpažins, nes jis yra gausiai perkamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktus duomenis būtų galima vertinti priešingai: jeigu, ieškovės teigimu, per 2008–2019 metų laikotarpį Lietuvos Respublikoje buvo parduota 75 831 vienetų ieškovės gaminių, tai per vienerius metus vidutiniškai jų buvo parduota 6 319 vnt. Atsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, moterų, nuo 16 metų amžiaus Lietuvos Respublikoje 2018 metais buvo 1,2 mln. (Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenys, Nuolatinių gyventojų skaičius pagal lytį ir amžių metų pradžioje, CPK 178 straipsnio 3 dalis) ir šis skaičius esmingai nekito aptariamu laikotarpiu, laikytina, kad ieškovės parduodamų gaminių kiekis nėra pakankamas, jog būtų galima teigti, kad pagal pardavimų apimtis jis būtų laikomas įgijusiu skiriamąjį požymį dėl naudojimo.

29. Tai, kad ieškovė, plėtodama savo veiklą, skyrė investicijų, reklamavo ginčo prekės ženklą, patvirtina įprastą verslo praktiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis ESBT išaiškinimais, pardavimo mastas ir reklaminė medžiaga yra antraeiliai įrodymai, prireikus galintys papildyti pareiškimuose pateikiamus tiesioginius įrodymus, susijusius su skiriamojo požymio įgijimu dėl naudojimo. Iš tikrųjų pardavimo mastas ir reklaminė medžiaga neįrodo, kad visuomenė, kuriai skirtos nagrinėjamos prekės, žymenį laiko komercinės kilmės nuoroda (žr., pavyzdžiui, ESBT 2010 m. rugsėjo 29 sprendimo byloje Nr. T-378/07 54 punktą). Taigi apeliacinio skundo argumentai, kad reklamos kitose Europos Sąjungos šalyse narėse įrodymai turi reikšmės vertinant prekių ženklo skiriamojo požymio įgijimą Lietuvos Respublikoje, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

30. Teisėjų kolegija taip pat pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad ieškovės nurodyti duomenys dėl apsaugos tarptautinės registracijos ženklui suteikimo kitose valstybėse nėra pagrindas suteikti apsaugą ginčo žymeniui Lietuvos Respublikoje, kadangi tarptautinės registracijos atveju teisinės apsaugos klausimas sprendžiamas pagal konkrečioje valstybėje pateiktoje paraiškoje esančius įrodymus ir vertinant duomenis, kaip ginčo žymenį suvokia visuomenė. Be to, ieškovės nurodyta buvusioje TSRS galiojusi registracija visiškai neatitinka ginčo žymens, todėl šis registracijos faktas nėra susijęs su ginčo žymens registravimo procedūromis.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareikštas registruoti žymuo neturi skiriamojo požymio ir nėra įgijęs skiriamojo požymio dėl naudojimo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą tinkamai aiškino ir taikė PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje įtvirtintas teisės normas, laikėsi ESTT ir ESBT pateiktų išaiškinimų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.