Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. N. skundą dėl Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 21 d. nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 21141793741.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2022 m. vasario 21 d., administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 21141793741 priėmė nutarimą, priimti sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK 2114179341pagal 2022 m. vasario 15 d. gautą M. N. atstovo L. P. prašymą, dėl to, kad pareiškėjas vairuojamu vilkiku SCANIA su puspriekabe transportuojant kitą techniką, asfalto frezą (duomenys neskelbtini), magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 12 d. apie 18.50 val. transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio ir pametė vežamą krovinį, ir šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje. Protokole buvo įrašytas administracinis nurodymas su siūlymu pareiškėjui sumokėti – 5,00 eurų dydžio baudą, kurią sumokėjo 2021 m. rugpjūčio 13 d.

Institucija, išnagrinėjusi pateiktą prašymą, 2022 m. vasario 21 d. priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų/kitų aplinkybių byloje. Policijos teigimu, tos aplinkybės, kuriomis rėmėsi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo prašyme, nesudaro pagrindo pradėti bylos atnaujinimo procedūros, nes neva aplinkybės nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis.

Nutarime nurodoma, kad pareiškėjo įvardinta aplinkybė, susijusi draudimo bendrovės atsisakymu atlyginti eismo įvykio metu apgadintos technikos savininko nuostolius, pateikto prašymo kontekste nėra reikšminga, nes tokio administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindo nenumato įstatymas. Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka, jeigu pareiškėjas tuo metu, kai buvo įforminamas protokolas, būtų žinojęs, jog technikai padaryta žala už kelio priežiūrą atsakingų subjektų nebus atlyginta, motyvuojant pareiškėjo kaltę dėl eismo įvykio, jis tikrai nebūtų sutikęs vykdyti minėtame dokumente suformuluoto administracinio nurodymo. Ši aplinkybė savo esme (pobūdžiu) laikytina naujai paaiškėjusia ir darančia tiesioginę įtaką pareiškėjo teisinei padėčiai. Policijos atsainus ir itin formalus požiūris, vengiant imtis priemonių eismo įvykio tikrosioms priežastims ištirti bei įvertinti, neužtikrino to tikslo, kurio yra siekiama administracinio nusižengimo teisenos atnaujinimo institutu, t. y. ištaisyti esmines klaidas, vykdant teisingumą. Prie tokiu klaidu neabejotinai priskirtini atvejai, kai administracinė atsakomybė yra pritaikoma nekaltam asmeniui. Naujai paaiškėjusios aplinkybės liudija, jog 2021 m. rugpjūčio 12 d. įvykis įvyko ne dėl pareiškėjo netinkamo elgesio, vairuojant vilkiką su puspriekabe, o dėl itin prastos kelio dangos būklės bei jokių įspėjamųjų kelio ženklų tame kelio ruože nebuvimo. Dėl šios priežasties, siekiant išvengti administracinės atsakomybės taikymo asmeniui, kuris jokio nusižengimo nepadarė ir užtikrinti teisingumo principo realų įgyvendinimą, egzistuoja pagrindas pradėti bylos atnaujinimo procedūrą ir jos eigoje pradėtą administracinio nusižengimo teiseną dėl 2021 m. rugpjūčio 12 d. eismo įvykio pareiškėjo atžvilgiu vėliau nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 127 punktas reglamentuoja, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.“.

M. N. administracinį nurodymą administracinio nusižengimo byloje ROIK 21141793741 įvykdė 2021 m. rugpjūčio 13 d. asmuo laikomas padariusiu administracinį nusižengimą ANK 2 straipsnio 7 punktas, administracinio nusižengimo teisena baigta ANK 610 straipsnio 5 punktas. M. N. sutiko su jam pareikštu kaltinimu, t. y. ir su policijos atliktu tyrimu administracinio nusižengimo byloje, tyrimo rezultatais, įvykdė administracinį nurodymą.

Nurodo, kad ANK 661 straipsnio „Administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių“ 2 dalyje reglamentuoja, kad „šio straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) kai yra pagrindas manyti, kad gali būti bent viena iš šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Šis tyrimas atliekamas laikantis šio kodekso taisyklių; 2) kai nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių“.

Nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK 21141793741 administracinis nurodymas įvykdytas 2021 m. rugpjūčio 13 d. ANK 2 straipsnis reglamentuoja, kad „Asmuo laikomas padariusiu administracinį nusižengimą tik įvykdęs administracinį nurodymą“. ANK 610 straipsnio 4 punktas reglamentuoja, kad „Administracinis nurodymas yra neskundžiamas“. ANK 610 straipsnio 5 punktas reglamentuoja, kad „Asmeniui per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, o kai numatyta ir grąžinus specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus (išskyrus dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemones) atitinkamai institucijai, laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, jei šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju nepriimamas nutarimas skirti administracinio poveikio priemonę, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia“.

Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis, tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tikrą administracinį nusižengimą, visumą. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atnaujinimas išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ANK gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos.

ANK 658 straipsnis numato baigtinį sąrašą pagrindų, kuriais remiantis yra galimas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas kaip vieną iš administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų kaip tik ir numato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta tais atvejais, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

Pažymi, jog įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo institutą pagal paskirtį ir tikslus priskyrė išimtinei procedūrai, kuri taikoma tik ypatingais atvejais. Įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo byla buvo išspręsta, įgyja res judicata galią, kas reiškia šalių ginčo galutinį išsprendimą bei negalimumą revizuoti įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P6-169/2007, Nr. P556-68/2008, Nr. P858-43/2010, Nr. P520-28/2012).

Proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik tai, kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P438-104/2010, Nr. P502-187/2010).

Pareiškėjo M. N. pateiktame skunde nurodoma proceso atnaujinimo aplinkybė, paaiškėjusios kitos aplinkybės, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba, kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

Nustatant, ar yra pagrindas manyti, kad gali būti ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta aplinkybė, susipažinta su administracinio nusižengimo bylos ROIK 21141793741 duomenimis ir su šiuo nusižengimu susietos Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis dėl M. N. įvykdyto eismo įvykio Nr. 07-21-9554836.

Pareiškėjas nurodo, kad tiriant administracinio nusižengimo bylą ROIK 21141793741 nebuvo įvertinta kelio būklė ir ši aplinkybė priimant sprendimą nebuvo žinoma ir policijos pareigūnų ?vertinta. Tačiau šį pareiškėjo teiginį paneigia duomenys surinkti administracinio nusižengimo bylos teisenoje ROIK 21141793741 ir eismo įvykio Nr. 07-21-9554836 medžiagoje, o būtent Eismo įvykių informacinėje sistemoje yra įkelta eismo įvykio medžiaga, kurioje pagal pridėtas nuotraukas matyti, kad buvo atlikti kelio ruožo, kelio dangos matavimai, provėžų gylio matavimai, todėl preziumuojama, kad tiek policijos pareigūnams, tiek M. N. šios aplinkybės prieš priimant sprendimą surašyti administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 20-ANR_P-34896-2021, jau buvo žinomos ir įvertintos nustatant M. N. kaltę. M. N. su tyrimo rezultatais sutiko ir įvykdė administracinį nurodymą. Be to pažymėtina, kad kelio būklė nesudaro pagrindo transporto priemones vairuojantiems asmenims nesilaikyti Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimo-atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Taigi atliekant vertinimą ir priimant 2022 m. vasario 21 d.l nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK 21141793741, buvo nustatyta, kad M. N. skunde nurodytos aplinkybės buvo žinomos tiek jam, tiek policijos pareigūnams, vertinant eismo įvykį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir priimant sprendimą surašyti administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, t. y., naujų aplinkybių, kurių pagrindu turėtų būti administracinio nusižengimo byla atnaujinama, nenustatyta.

Pareiškėjo skundo nurodyta aplinkybė, kad draudimo bendrovė nesutinka padengti eismo įvykio metu patirtų nuostolių, priimant sprendimą dėl tyrimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių pradėjimo, neturi esminės reikšmės, nes tokio pagrindo dėl bylos atnaujinimo įstatymas nenumato. Tai, kad draudimo bendrovė atsisakė padengti kaltininko padarytą žalą nusižengimo sudėčiai, pažeidėjo kaltei pagrįsti jokios esminės reikšmės neturi. M. N. sutiko su jam pareikštu kaltinimu, t. y. ir su policijos atliktu tyrimu administracinio nusižengimo byloje, tyrimo rezultatais, įvykdė administracinį nurodymą, tai tuo pačiu ir turi prisiimti ir atsakomybę dėl žalos. Tai, kad kaltas asmuo turi atlyginti nusižengimu padarytą žalą nėra nauja aplinkybė, kuri paaiškėjo tik dabar ir nebuvo žinoma. Draudiką ir draudėją sieja civiliniai sutartiniai santykiai, o ginčai tarp jų turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, todėl Institucija mano, kad skundžiamas nutarimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas ir prašoma M. N. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Pareiškėjas M. N. teismo posėdžio metu palaikė skundo motyvus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad kaltu nesijaučia, kadangi prieš auto įvykį nebuvo kelio ženklų, kad kelyje yra provėžos. Išmetė priekabą didelės kelio provėžos, pats policiją išsikvietė ir atvykus į įvykio vietą pareigūnams surašė protokolą. Įvykio metu nežinojo, kad bus atsakingas už kitą atsiradusią žalą.

Pareiškėjo atstovas L. P. teismo posėdžio metu skunde nurodytus motyvus palaikė, prašo skundą tenkinti ir papildomai paaiškino, kad naujos aplinkybės atsirado, kurios susijusios, kad policijos pareigūnų nebuvo įvertinta kelio danga ir nebuvo apie tai įspėjamųjų kelio ženklų. Po įvykio praėjus kelioms savaitėms buvo atlikti kelio darbai būtent toje vietoje, kur įvyko įvykis. Šiuo metu kelias sutvarkytas.

Institucijos atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo bei jo atstovo skundo motyvais nesutiko, kadangi kelio būklė buvo matyti važiuojant. Taip pat vairuotojas bei policijos pareigūnai po įvykio kelio dangą matė, taip pat pažymėjo, kad vairuotojas vairuojant turėjo tai įvertinti kelio dangą, nors ir nebuvo kelio ženklų pranešiančių apie provėžas.

ANK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nurodymas – tai į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos ANK specialiosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. Administracinis nurodymas neskundžiamas, o asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo bylos teisena baigiama (ANK 610 straipsnio 4 ir 5 dalys).

Šiuo atveju iš surinktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad M. N. dėl padaryto pažeidimo, už tai, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 12 d.18.50 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę-(duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su tralu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir veždamas krovinį, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio-vietovės reljefą, dėl ko nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir pametė vežamą krovinį. Eismo įvykio metu apgadintas krovinys, (duomenys neskelbtini) ir kelio sankasa, šiais veiksmais M. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus ir įvykdė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą ir buvo paskirta 5 eurų dydžio bauda.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 127 punktas reglamentuoja, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme laikytina administracinio teisės nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).

Nubaustasis M. N. administracinį nurodymą, kuriuo jam paskirta nuobauda – 5 eurus sumokėjo, todėl nebuvo priimtas nutarimas. ANK 2 straipsnis numato, kad asmuo laikomas padariusiu administracinį nusižengimą tik įvykdęs administracinį nurodymą, kuris yra neskundžiamas. Pareiškėjui įvykdžius administracinį nurodymą, nepriimtas nutarimas skirti administracinio poveikio priemonę, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia. M. N. administracinį nurodymą administracinio nusižengimo byloje ROIK 21141793741 įvykdė 2021 m. rugpjūčio 13 d. laikomas padariusiu administracinį nusižengimą ANK 2 straipsnio 7 punktas, kadangi administracinio nusižengimo teisena baigta ANK 610 straipsnio 5 punktas. M. N. sutiko su jam pareikštu kaltinimu, t. y. ir su policijos atliktu tyrimu administracinio nusižengimo byloje, tyrimo rezultatais bei įvykdė administracinį nurodymą.

ANK 661 straipsnio 2 dalyje reglamentuoja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą, priima vieną iš šių sprendimų, kai yra pagrindas manyti, kad gali būti bent viena iš šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Šis tyrimas atliekamas laikantis šio kodekso taisyklių; kai nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių.

Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis, tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tikrą administracinį nusižengimą, visumą. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Atnaujinimas išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto procesinio sprendimo teisinių pasekmių. ANK 658 straipsnis numato baigtinį sąrašą pagrindų, kuriais remiantis yra galimas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas.

ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas kaip vieną iš administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų kaip tik ir numato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta tais atvejais, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, Institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

Pažymima, jog atnaujinimo pagrindai gali būti tik esminės bylai aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Aplinkybės, kurios egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P6-169/2007, Nr. P556-68/2008, Nr. P858-43/2010, Nr. P520-28/2012). Proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik tai, kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P438-104/2010, Nr. P502-187/2010).

Pareiškėjo M. N. skunde nurodoma proceso atnaujinimo aplinkybė, paaiškėjusios kitos aplinkybės, kurios pareigūnui, Institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba, kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

Pareiškėjas nurodo, kad tiriant administracinio nusižengimo bylą ROIK 21141793741 nebuvo įvertinta kelio būklė ir ši aplinkybė priimant sprendimą nebuvo žinoma ir policijos pareigūnų įvertinta. Tačiau tai paneigia paties pareiškėjo paaiškinimas (administracinio nusižengimo medžiagoje b. l. 115), tarnybinis pranešimas (administracinio nusižengimo medžiagoje b. l. 116), kiti duomenys surinkti administracinio nusižengimo byloje, kadangi yra eismo įvykio medžiaga, nuotraukos iš kurių matyti, kad buvo atlikti kelio ruožo, kelio dangos matavimai, provėžų gylio matavimai, todėl šios aplinkybės prieš priimant sprendimą surašyti administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 20-ANR_P-34896-2021, jau buvo žinomos ir įvertintos nustatant M. N. kaltę. M. N. su tyrimo rezultatais sutiko ir įvykdė administracinį nurodymą. Be to pažymėtina, kad kelio būklė nesudaro pagrindo transporto priemones vairuojantiems asmenims nesilaikyti Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimo, kadangi KET imperatyviai nurodyta, kad kelių eismo dalyviai turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, kadangi pareiškėjui vairuotojo pažymėjimas išduotas daugiau nei prieš 25 metus, todėl KET žinomos ir suprantamos.

Pareiškėjo skundo nurodyta aplinkybė, kad draudimo bendrovė nesutinka padengti eismo įvykio metu patirtų nuostolių, priimant sprendimą dėl tyrimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių pradėjimo, neturi esminės reikšmės, nes tokio pagrindo dėl bylos atnaujinimo įstatymas nenumato. Tai, kad draudimo bendrovė atsisakė padengti kaltininko padarytą žalą nusižengimo sudėčiai, pažeidėjo kaltei pagrįsti jokios esminės reikšmės neturi. M. N. sutiko su jam pareikštu kaltinimu, t. y. ir su policijos atliktu tyrimu administracinio nusižengimo byloje, tyrimo rezultatais, įvykdė administracinį nurodymą, tai tuo pačiu ir turi prisiimti ir atsakomybę dėl žalos. Tai, kad pareiškėjas turi atlyginti nusižengimu padarytą žalą nėra nauja aplinkybė, kuri būtų pagrindas atnaujinti procesą, kadangi įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, kai šiuo atveju pareiškėjas pateiktame skunde ir patvirtina, kad įvykio aplinkybes žinojo ir su jomis sutiko, tačiau nežinojo žalos atsiradimo pasekmių ir kas bus už jas atsakingas, šiuo atveju M. N. skundas netenkintinas ir paliktinas skundžiamas nutarimas nepakeistas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2022 m. vasario 21 d. nutarimas (ROIK: (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti nėra pagrindo, o pareiškėjo M. N. atstovo L. P. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo M. N. atstovo L. P. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2022 m. vasario 21 d. (ROIK: 21141793741) nutarimą (ROIK: 21132674538), palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.