Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Albinos Pupeikienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 11 226,14 Eur, žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.Ieškovas nurodė, kad 2016 m. vasario 13 d. apie 17.14 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), smurtauja vyras. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio tyrėjui L. G. ir Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK Viešosios policijos poskyrio Patrulių būrio vyriausiajam patruliui D. S. atvykus į vietą, buvo nustatyta, kad smurto artimoje aplinkoje požymių nėra. Tuo metu buvo pastebėta, kad yra nuleista kairės pusės galinė tarnybinio automobilio padanga. Vienam pareigūnui keičiant nuleistą padangą, kitam aiškinantis įvykio aplinkybes, pareigūnai išgirdo, kad šalia namo kieme galbūt neblaivus pilietis šūkauja ir įžeidinėja policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais: „Mentai, gaidžiai, piderastai, ką bled padangą nuleido“. Apklausiamoji I. B. pasakė, kad tai jos vyras R. B. (atsakovas). Atsakovas buvo reikalingas apklausai bei girtumui nustatyti. L. G. išlipęs iš tarnybinio automobilio nuėjo parsivesti R. B., tačiau jis pradėjo bėgti, peršoko per vielinę tvorą ir nubėgo. L. G. pradėjo atsakovą vytis, peršokęs per tvorą virto ant dešinės rankos riešo ir alkūnės bei pajuto didelį skausmą. Atsakovas pabėgo. Atsakovas Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal ATPK 187 str. 2 d. (policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimas). L. G. nustatytas dešinės rankos spindulinio kaulo galvutės lūžis be poslinkio bei dešiniojo riešo raiščių patempimas. L. G. nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. buvo nedarbingas. Pagal Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1V-125 4.8 punktą L. G. buvo išmokėta 8 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (8 848,56 Eur) bei už nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. išmokėta 2 377,58 Eur suma. Tauragės AVPK iš viso L. G. sumokėjo 11 226,14 Eur. Šią sumą ieškovas prašė priteisti iš atsakovo regreso tvarka.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2017-04-24 sprendimu tenkino dalį ieškinio: priteisė ieškovui iš atsakovo R. B. 2 686,17 Eur dydžio žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 686,17 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. spalio 21 d. iki sprendimo visiško įvykdymo.Teismas nurodė, jog byloje kilo ginčas dėl deliktinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas nesutinka, kad atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą. Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-03-14 nutarimas, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos ATPK 187 str. 2 d. dėl policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo ir nubaustas 86 eurų bauda, įrodo, kad atsakovas R. B. elgėsi netinkamai, įžeidinėjo pareigūnus naudodamas necenzūrinius žodžius. Tiek byloje aptartais pareigūnų tarnybiniais pranešimais, tiek teismo procesiniu sprendimu yra įrodyta, kad policijos pareigūno patirtas kūno sužalojimas tarnybos metu yra pažeidėjo R. B. kaltų veiksmų rezultatas. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnis suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Šioje byloje įrodyta, kad vykdant tarnybines pareigas buvo persekiojamas pažeidėjas, kuris, pamatęs, kad pareigūnas eina link jo, pradėjo bėgti, o pareigūnas L. G., jį vydamasis, patyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą. Atsakovas aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, todėl pažeidė minėtame įstatyme nustatytą pareigą. Tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais.Teismas taip pat nurodė, kad akivaizdu, jog atsakovo veiksmai – bėgimas nuo policijos pareigūno – priežastiniu ryšiu susiję su atsakovui kilusiomis pasekmėmis, t. y. padaryta žala. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Taigi padaryta žala turi būti asmens kaltų veiksmų rezultatas. Šioje byloje įrodyta, kad atsakovas vengė sulaikymo, bėgo nuo pareigūno, dėl to ieškovės darbuotojas susižalojo ranką, t. y. buvo sužalota jo sveikata. Policijos pareigūnui L. G. išmokėta jo 8 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija – 8 848,56 Eur bei 2 377,58 Eur draudimo išmoka. Šios sumos apskaičiuotos vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais, nesiejant kompensacijos dydžio su realiu pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jis negavo pajamų. Pagal CK 6.249 str. 1 d., CPK 178 str. šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnas žalą patyrė nuo 2016-02-13 iki 2016-04-29, t. y. 77 dienas buvo nedarbingas bei gydėsi. CK 6.283 str. 2 d. reglamentuoja, kad fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju už žalą atsakingo asmens privalomus nukentėjusiam asmeniui atlyginti nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). CK 6.290 str. 1 d. nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad dėl ginčo įvykio buvo sutrikdyta policijos pareigūno L. G. sveikata – nuo 2016-02-13 iki 2016-04-29 jis buvo nedarbingas. Tai sudaro pagrindą teigti, jog šis policijos pareigūnas nedarbingumo laikotarpiu negavo pajamų, kurias būtų gavęs tuo atveju, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sutrikdyta. Įvertinęs policijos pareigūno L. G. nedarbingumo laikotarpį (t. y. 77 dienos) bei duomenis apie iki sveikatos sužalojimo gautas pajamas (b. l. 108), teismas padarė išvadą, jog išmokėta 2377,58 eurų draudimo suma nepadengia visų pareigūno patirtų nuostolių, susijusių su pajamomis, negautomis dėl sveikatos sužalojimo. L. G. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis sudarė 52,67 eurus, taigi nuo 2016-02-13 iki 2016-04-29 L. G. dėl sveikatos sužalojimo negautos pajamos sudarė 2 686,17 Eur (52,67 eurus x 51 darbo dienos). Taigi sveikatos sužalojimą patyrusio pareigūno patirta žala yra didesnė nei išmokėta 2377,58 Eur draudimo išmoka, todėl teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 2 686,17 Eur žalos atlyginimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-04-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti.Atsakovas nurodo, jog nėra visų pagrindų taikyti jam civilinę atsakomybę. Visų pirma, jis teigia, jog iš pareigūno neišgirdo jokio reikalavimo ateiti ar sustoti. Tokie nurodymai neužfiksuoti ir pareigūno L. G. tarnybiniuose pranešimuose. Taigi atsakovas jokiais veiksmais neprisidėjo prie pareigūno susižalojimo. Be to, atsakovas teigia, jog visus sprendime nurodytus tariamus žalos atsiradimo pagrindus suformulavo ir analizavo pats teismas, nors ieškovas to daryti neprašė. Taip teismas pažeidė proceso teisės normas, nes peržengė byloje pareikštus reikalavimus, o tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovui pareiškus reikalavimą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, atsakovui buvo atimta teisė ginčyti žalos atsiradimo aplinkybes, nes ieškovas mano esant įrodytą, kad žalą padarė atsakovas.Atsakovas teigia, jog byloje neįrodyta, kad jis sukėlė pareigūnui žalą, nors ieškovas ją pareigūnui ir sumokėjo, todėl ieškovas neįgijo teisės į žalos atlyginimą regreso tvarka. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.Ieškovas nurodo, jog visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais civilinės teisės prasme. Teismui pateikti visi įrodymai bei išaiškintos visos aplinkybės, įrodančius neteisėtus atsakovo veiksmus. L. G. sveikatos sutrikdymą patyrė tarnybos metu, vykdydamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybiniu pareigų atlikimu, nes nustatytas priežastinis ryšys tarp tarnybinių pareigų atlikimo ir sveikatos sutrikdymo. Iš visumos konstatuotų faktų galima daryti išvadą, kad L. G. negalėjo išvengti sužalojimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-03-14 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.11.-458-607/2016 (b. l. 38) nustatyta, kad 2016-02-13, apie 18.30 val. R. B., (duomenys neskelbtini), būdamas viešoje vietoje bei girdint pašaliniams asmenims, garsiai šaukdamas, įžeidinėjo uniformuotus policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais „Mentai, gaidžiai, pyderastai, ką bled padangą nuleido“. Tokiais veiksmais R. B. įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d., dėl to teismas jam skyrė 86 eurų baudą. Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio tyrėjo L. G. bei Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio patrulių būrio vyriausiojo patrulio D. S. tarnybinių pranešimų (b. l. 8-9) nustatyta, kad 2016-02-13 L. G. ir D. S. dirbo pagal nustatytą grafiką užtikrinant eismo saugumą ir viešąją tvarką (duomenys neskelbtini). Apie 17.14 val. buvo gautas Tauragės AVPK budėtojo pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Pranešime buvo teigiama, kad smurtauja vyras. Pareigūnai skubiai nuvyko į įvykio vietą. Ten paaiškėjo, kad smurto artimoje aplinkoje požymių nėra. Kadangi buvo pastebėta, jog tuščia automobilio galinė padanga, pareigūnas D. S. keitė padangą. Pareigūnas L. G. bendravo su I. B.. Netoliese, kito namo kieme neblaivus pilietis, iš kurio balso buvo galima suprasti, kad jis neblaivus, garsiai šaukdamas įžeidinėjo policijos pareigūnus, sakydamas viešoje vietoje necenzūrinius žodžius: „Mentai, gaidžiai, pyderastai, ką bled padangą nuleido“. Visa tai girdėjo ir matė kieme buvę pašaliniai asmenys. I. B. pasakė, kad pareigūnus įžeidinėja jos sutuoktinis R. B.. Apie 18.30 val., išsiaiškinęs visas aplinkybes, L. G. nuėjo parsivesti R. B., nes jis buvo reikalingas apklausai ir girtumui nustatyti. Pamatęs link jo ateinantį pareigūną, R. B. pradėjo bėgti, peršoko vielinę tvorą, nugriuvo, atsikėlė ir pabėgo. L. G. persekiodamas R. B., šoko per tvorą ir virto ant dešinės rankos riešo bei alkūnės, pajuto skausmą.Iš 2016-02-15 pažymos apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr.(1.1.16)S-108 nustatyta, kad L. G. į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių buvo atvežtas 2016-02-13, 23.50 val. L. G. dėl susižalojimo peršokant per tvorą diagnozuotas dešinės rankos spindulinio kaulo galvutės lūžis be poslinkio bei dešiniojo riešo raiščių patempimas. Vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, nurodytas pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių (b. l. 21). Iš nelaimingo atsitikimo išvados dėl L. G. sužalojimo (b. l. 22-25), nelaimingo atsitikimo tyrimo akto (b. l. 26-28) ir Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-IS-36 dėl L. G. susižalojimo (b. l. 29-31) nustatyta, kad pareigūno L. G. sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba (tarnybinių pareigų atlikimu). Iš 2016-07-12 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės Nr. 1690 nustatyta, kad L. G. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2016-02-13, priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (b. l. 40). Tauragės AVPK viršininko įsakymu 2016 m. liepos mėn. Nr. 85-TE nurodyta Finansų skyriui išmokėti inspektoriui L. G. 8 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją dėl lengvo sveikatos sutrikdymo (b. l. 32). Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvados dėl sprendimo priėmimo nustatyta, kad L. G. nedarbingumo laikotarpis yra 77 dienos (nuo 2016-02-13 iki 2016-04-29), jam išmokėta 8 848,56 Eur aštuonių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio piniginė kompensacija (b. l. 35). Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitymo lapelio (Nr. 27054) matyti, kad L. G. išmokėta 2 377,58 Eur nelaimingo atsitikimo darbe pašalpos suma (b. l. 108).Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. R. B. teigia, kad šiuo atveju nėra visų sąlygų taikyti jam civilinę atsakomybę: nėra neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp pareigūno susižalojimo bei atsakovo veiksmų.Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, kurios tikslas – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Padaryta žala gali būti kompensuojama ne civilinės atsakomybės institutu, bet alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Tačiau, atlyginus žalą alternatyviu jos kompensavimo būdu, išlieka alternatyvios kompensavimo sistemos ir civilinės atsakomybės santykis, nes tik civilinės atsakomybės taikymas suteikia galimybę daryti turtinio pobūdžio įtaką žalą padariusiam asmeniui. Tokiais atvejais regreso teisė įgalina taikyti civilinę atsakomybę, nes valstybė ar jos įstaiga iš kalto dėl žalos padarymo asmens gali reikalauti išmokėtų sumų.Deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas ne tik visiško žalos atlyginimo nuostata (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), bet ir nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš kalto už valstybės pareigūno sužalojimą asmens šį principą neabejotinai pažeistų. Jeigu valstybė neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis).Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilines bylas dėl žalos atlyginimo, teismas privalo išsiaiškinti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, be kurių atsakomybė iš viso neatsiranda. Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis), todėl tam, kad būtų konstatuota atsakovo R. B. prievolė atlyginti žalą, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame priežastinį ryšį, numatyta, jog atlyginami tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis. Tačiau neturi būti pernelyg didelio skolininko elgesio ir nuostolių atotrūkio, t. y. nuostoliai neturi būti pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys.Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, jog žalą pareigūnui sukėlė pažeidėjo veiksmai, kai šis bėgo nuo pareigūno jam ketinant pažeidėją sulaikyti, pareigūnas pažeidėją vijosi, šoko per tvorelę, pargriuvo ir susilaužė dešinės rankos kaulo galvutę. Kolegijos nuomone, tarp atsakovo veiksmų ir pareigūno sveikatos sutrikdymo yra pernelyg tolimas priežastinis ryšys. Šiuo atveju svarbu akcentuoti tą aplinkybę, jog tarp pažeidėjo ir pareigūno nebuvo jokio tiesioginio fizinio kontakto: pareigūnas traumą patyrė vydamasis pažeidėją ir vijimosi veiksmo metu priėmęs sprendimą šokti per tvorelę. Kita vertus, nemažiau svarbu akcentuoti, kad byloje neįrodyta, jog pareigūnas būtų liepęs pažeidėjui sustoti. Atsakovas teigia, jog pareigūnas link jo ėjo tyliai, ramiai, sustoti neliepė. Pareigūnas L. G. posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė, jog išgirdęs atsakovą įžeidinėjant pareigūnus ėjo jį parsivesti, atsakovas nubėgo, pareigūnas atsakovą buvo beveik prisivijęs, tvora buvo beveik 2 metrų, bet ji lankstosi, pareigūnas vertėsi per tvorą, nuvirto ir alkūne pataikė į bortelį, pajuto didelį skausmą, tarnybiniame pranešime neužfiksavo pažeidėjui sakęs „stok“, nes tuo metu buvo didelis darbo krūvis; pažeidėjas pats puikiai viską suprato. Kitas į įvykio vietą kartu atvykęs pareigūnas parodė, jog raginimo sustoti negirdėjo. Liudytojas R. P. parodė, jog pareigūnas sustoti neliepė. Šių liudijimų ir byloje esančių įrodymų pagrindu kolegija daro labiau tikėtina išvadą, jog pareigūnas nepareiškė atsakovui reikalavimo sustoti. Kaip matyti iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-03-14 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-458-607/2016, R. B. nubaustas už tai, kad būdamas viešoje vietoje bei girdint pašaliniams asmenims, garsiai šaukdamas, įžeidinėjo uniformuotus policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais „Mentai, gaidžiai, pyderastai, ką bled padangą nuleido“, tokiais veiksmais R. B. įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d. Taigi, taikant administracinę atsakomybę, pažeidėjas pagal ATPK 187 str. 2 d. buvo nubaustas už pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą, bet ne už jų nurodymų nevykdymą. Aišku, nurodytos aplinkybės neeliminuoja atsakovo neteisėtų veiksmų sprendžiant dėl civilinės atsakomybės fakto, tačiau, kolegijos nuomone, suponuoja išvadą, jog kilusi žala nelaikytina atsakovo veiksmų rezultatu. Pareigūnui nepareiškus reikalavimo sustoti, atsakovas negalėjo tikėtis ir numatyti, jog pareigūnas jį vysis, tuo labiau, jog besivydamas pargrius ir susižalos. Nors pareigūnas nurodė vykdęs tarnybines pareigas, tačiau neįrodžius, jog jis liepė pažeidėjui sustoti, laikytina, jog aplinkybės, kurioms esant sužalojimas buvo patirtas – pareigūnui šokant per tvorą ir susižalojant, kilo dėl pareigūno apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o atsakovas šių aplinkybių numatyti negalėjo.Konstatavus, jog ieškovas neįrodė pakankamo priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos, taigi nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.Nustačius nesant pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, teismo sprendimo dalis, kurioje pasisakytina dėl priteistinos žalos dydžio, nerevizuotina. Taip pat kaip teisiškai nereikšmingas atmestinas atsakovo argumentas, jog nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas peržengė pareikšto reikalavimo ribas. Kolegija pažymi, kad atsakovas akivaizdžiai neteisingai interpretuoja žalos atlyginimo regreso tvarka institutą.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatė egzistuojant visas civilinės atsakomybės sąlygas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.