- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-1960-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20488-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
- 93.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1982-615/2014 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 2050 Lt žalos atlyginimo, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji 2013 m. rugsėjo 22 d. su atsakovu žodžiu susitarė, jog atsakovas ieškovės bute atliks sienų griovimo ir santechnikos darbus. Ieškovė atsakovui sumokėjo 2000 Lt avansą, po to dar 1400 Lt. Atsakovas atliko sienų griovimo darbus, „išvežė griuvenas“, nupirko radiatorius, atliko kai kuriuos santechnikos darbus. Atsakovo nupirkti radiatoriai ieškovei netiko, atrodė kaip naudoti, buvo pakabinti nekokybiškai, kreivai. Todėl ieškovės iniciatyva jie buvo demontuoti ir pakabinti ieškovės nusipirkti radiatoriai. Iš atsakovo atliktų santechnikos darbų kokybiškas buvo tik šilto ir šalto vandens atvedimas iki santechninių prietaisų. Kiti santechnikos darbai buvo atlikti nekokybiškai. Kokybiškai atliktus darbus, įskaitant medžiagas, ieškovė vertina 1500 Lt. Kadangi atsakovui yra sumokėjusi 3400 Lt., iš atsakovo prašo priteisti 1900 Lt. Taip pat prašo iš atsakovo priteisti 150 Lt., kuriuos ji išleido sumokėdama už santechnikos darbus šalinant ieškovo atliktų darbų trūkumus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 11,64 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad šalys 2013 m. rugsėjo 22 d. žodžiu susitarė, jog atsakovas ieškovės bute atliks sienų griovimo ir santechnikos darbus. Tokiu būdu tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Ieškovė yra sumokėjusi atsakovui 3400 Lt. Atsakovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jis už 2396, 60 Lt pirko santechninės paskirties prekes susitarimo vykdymui. Ieškovė neginčijo, kad atsakovas radiatorius jos bute buvo sumontavęs ir kad jie demontuoti ieškovės iniciatyva. Atsakovas nurodė, kad šie radiatoriai ieškovei netiko dėl to, jog ji savo bute norėjo sumontuoti galingesnius radiatorius, t. y. neatitinkančius parengto projekto, dėl ko jų naudojimas būtų vertinamas kaip šilumos energijos vagystė. Teismas ieškovei pasiūlė pateikti rašytinius įrodymus (išvadą, aktą ar kt.), kurie patvirtintų, kad šiuo metu jos bute sumontuota vidaus šildymo sistema ir jos atskirų dalių galingumas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, tačiau ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Ieškovė neginčijo, kad atsakovas jos bute atliko sienų griovimo darbus, išvežė šių darbų statybines atliekas, taip pat atliko tam tikrus santechnikos darbus, dėl kurių atlikimo kokybės ji priekaištų neturi. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, pavirtinančių, kad būtent už 3400 Lt sumą, kurią ieškovė yra sumokėjusi atsakovui, atsakovas įsipareigojo atlikti darbus didesne apimtimi, negu atsakovo jau atlikti darbai, todėl teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba klausimą išspręsti iš esmės – priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad yra pateikusi įrodymus ieškiniui pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nepagrįstai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuota 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi nusprendė sprendimą priimti rašytinio proceso tvarka, nutartyje neišaiškinant šalims CPK 441 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės teikti prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Tokiu būdu teismas pažeidė procesinės teisės normas ir dėl to apeliantė objektyviai negalėjo į bylą pateikti rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad sumontuota šildymo sistema atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, sukliudė šias aplinkybes įrodinėti liudytojų parodymais, kuriuos apeliantė ketino iškviesti į žodinį bylos nagrinėjimą.
2. Teismas nepagrįstai ieškinį atmetė dėl to, kad nebuvo pateikti įrodymai, jog ieškovės bute sumontuota vidaus šildymo sistema ir jos atskirų dalių galingumas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Apeliantė pažymi, kad bylą pateiktais įrodymais ji pagrindė savo patikslinto ieškinio reikalavimus, todėl teismas privalėjo jį tenkinti. 2013 m. spalio 28 d. UAB „Senukų prekybos centras" čekis ir krovinio važtaraštis Nr. TR1740022318 patvirtina, jog ieškovė pirko kitus radiatorius, kurie buvo atgabenti į jos butą, nes atsakovo sumontuotus radiatorius teko keisti. Nors byloje nebuvo pateiktas 2014 m. gegužės 30 d. patikrinimo aktas, tačiau dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka jis teikiamas kartu su apeliaciniu skundu ir patvirtina aplinkybę, jog radiatoriai bylos nagrinėjimo metu buvo pakeisti. Teismo išvada, jog atsakovas neva nebuvo įsipareigojęs už 3 400 Lt sumą atlikti kitus darbus, t. y. pakeisti radiatorius, stovus, yra nepagrįsta, kadangi byloje esanti atsakovo ranka surašyta 2013 m. rugsėjo 24 d. sąmata patvirtina, kad šalys buvo susitarę keisti radiatorius, remontuoti vandentiekį bei nuotekų sistemą, keisti stovus, griauti sienas bei išvežti statybines atliekas. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose tokio šalių susitarimo neneigė. Šį susitarimą atsakovas dalinai ir įvykdė, t. y. keitė radiatorius, nors ir nekokybiškais, todėl darytina išvada, kad atsakovas šiuos darbus atliko už tą pačią apeliantės sumokėtą 3 400 Lt sumą. Pasak apeliantės, tarp šalių sudaryto susitarimo dėl rangos darbų atlikimo dalimi reikia laikyti ir 2013 m. rugsėjo 27 d. V. P. parengtą šildymo prietaisų keitimo projektą, kuris taip pat patvirtina tarp šalių egzistavusį susitarimą bute keisti radiatorius pagal šį projektą. Atsakovas atsiliepime neneigia ir patvirtina, jog jam buvo nurodyta dar 2013 m. spalio mėnesį pakeisti radiatorius, tačiau atsakovas iki kreipimosi į teismą šio reikalavimo nevykdė. Pagal LR CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Kadangi atsakovui darbų atlikimui buvo perduota 3400 Lt, tačiau jis kokybiškai atliko tik griovimo ir statybos laužo išvežimo darbus bei iki santechninių prietaisų atvedė šiltą ir šaltą vandenį, kurių bendra vertė 1500 Lt, todėl iš atsakovo priteistina 1900 Lt ir 150 Lt, kurie išleisti šalinant atsakovo darbų trūkumus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, todėl naikinti sprendimą nėra pagrindo. Ieškovės reikalavimas priteisti žalos atlyginimą nepagrįstas, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių CK 6.245 straipsnyje nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą: atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltės ir žalos. Tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl darbų atlikimo, kurį 2013 m. lapkričio 5 d. ieškovei nutraukus savo iniciatyva, atsakovas nebuvo daugiau įleistas į butą tęsti sutartų darbų. Tenkinti apeliantės reikalavimą dėl tariamai netinkamai atliktų darbų nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Vienas iš apeliacinio skundo argumentų – šalies (ieškovės) teisės į žodinį bylos procesą pažeidimas.
CPK 5 straipsnyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų - teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę ex officio nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą tuo atveju, jeigu ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių litų (CPK 441 straipsnis). CPK 441 straipsnio prasme sąvoka „forma“ reiškia žodinį arba rašytinį bylos nagrinėjimą (CPK 153 str.), o sąvoka „tvarka“ – kaip bus nagrinėjamas konkretus ginčas dėl nedidelės sumos priteisimo, t.y. teismas turi nuspręsti dėl pasirengimo nagrinėjimui teisme stadijos būtinumo, o jį pasirinkus - dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui būdo: paruošiamųjų dokumentų, parengiamojo posėdžio būdu arba nutartimi bylai nagrinėti skiriant teismo posėdį. Tuo atveju, jeigu yra nors vienos šalies prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimo procesas privalo būti žodinis (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Tokia nuostata išplaukia iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto kiekvieno asmens teisės į viešą teisminį nagrinėjimą, kuris visais atvejais, išskyrus išimtines aplinkybes, kartu reiškia ir valstybės garantuojamą žodinį bylos nagrinėjimą bent vienos instancijos teisme (2002-11-12 Salomonsson, Dory ir Lundevall bylose prieš Švediją).
Pažymėtina, kad rašytinis bylos nagrinėjimas yra bendrosios civilinio proceso taisyklės, jog teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, išimtis (CPK 153 straipsnio 1 dalis). Todėl įgyvendindamas diskrecijos teisę kokia forma nagrinėti byla (žodine ar rašytine), teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės pažeidimo aplinkybes, patirtų nuostolių dydį ir kt.), atsižvelgti į šių formų prigimtį ir tikslus, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti vieno iš pagrindinių civilinio proceso principų – įstatymu garantuojamą žodinį bylos nagrinėjimą (CPK 153 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jeigu yra nors vienos šalies prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimo procesas privalo būti žodinis (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Tačiau ši taisyklė pirmosios instancijos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nebuvo nurodyta (b. l. 89).
Iš šalių procesinių dokumentų matyti, kad juose, be kita ko, šalys nurodė asmenis, kurie galėtų patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes, atsakovas prašė apklausti byloje liudytoją (b. l. 3-6, 44, 68), todėl, atsižvelgiant į bylos pobūdį (šalių sutartis buvo žodinė, atsakovo atliktų darbų trūkumus ieškovė grindė kitų asmenų (A. U., E. P.) paaiškinimais, ginčo šildymo prietaisų pakeitimo projektu), nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad apeliantė pagrįstai tikėjosi žodinio bylos nagrinėjimo, o bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka – buvo pažeista jos teisė teikti įrodymus, kas galėjo turėti reikšmės pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).
Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nors ir nedidelės vertės ginčo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka prieštaravo EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms principinėms nuostatoms, kad kiekvienas asmuo turi teisę į viešą (žodinį) teisminį bylos nagrinėjimą (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-289-464/2010). Dėl šio procesinio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo ištaisyti negali, todėl teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi nurodytas pažeidimas sudaro savarankišką teismo sprendimo panaikinimo pagrindą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nevertina.
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.