Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-04-12 · Civilinė byla Nr. 2A-289-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-12
Bylos Nr.
2A-289-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
Atsakovas
UAB „Trakų Andova“
Kategorijos
  • 121.19.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-289-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 121.19.8.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant Aleksui Navickui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Trakų Andova“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Koelner Vilnius“ ieškinį atsakovui UAB „Trakų Andova“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Koelner Vilnius“ 2008-12-08 kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-2), prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Trakų Andova“ 543,81 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas įsigijo prekių, už kurias neatsiskaitė, todėl privalo sumokėti skolą ir procesines palūkanas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Trakų Andova“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko (b.l. 27-28) ir prašė jį atmesti. Neigė, kad su ieškovu būtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį, bei pažymėjo, jog ieškovas pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje būtų nurodyti atsakovo įsipareigojimai sumokėti už prekes, teismui nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2009-02-09 sprendimu UAB „Koelner Vilnius“ ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš UAB „Trakų Andova“ 543,81 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 543,81 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-12-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 414 Lt bylinėjimosi išlaidas UAB „Koelner Vilnius“ naudai ir 6 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Ištyręs bei įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nesusimokėjo ieškovui už nupirktas prekes, todėl pripažino reikalavimą pagrįstu (b.l.36-37).

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Trakų Andova“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2009-02-09 sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, privalėjo pranešti atsakovui apie bylos nagrinėjimo formą ir tvarką. Tačiau byloje esantis pranešimas atsakovui įteiktas nebuvo ir dėl to atsakovas negalėjo pasinaudoti savo teise reikalauti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 441 str. 2 d.). Šis pažeidimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Be to, sprendime teismas pasisakė dėl atsakovo atsiliepime nenurodytų teiginių. Savo atsiliepime teigė, jog ieškovo nurodytų prekių nepirko, tuo tarpu teismas nurodo, esą jis, atsakovas, tvirtino nebuvus sudarytai rašytinei pirkimo – pardavimo sutarčiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. Tai atliekama dviem etapais: iš pradžių, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, vėliau – ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė materialines teisės normas. Kartu apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Tačiau CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kurie de facto būdami formaliais, de jure formaliais nelaikomi, kadangi yra susiję su pamatinių teisės principų ignoravimu. Vienas iš įstatyminių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų – bylos išnagrinėjimas, kuomet šaliai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir ši tokia aplinkybe grindžia savo skundą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

Įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę ex officio nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą tuo atveju, jeigu ieškinio suma neviršija vieno tūkstančio litų. Šiam tikslui tarnauja CPK 441 str. įtvirtintos nuostatos (viena iš įstatyme įvirtintų sumarinio proceso formų), kuriomis vadovaudamasis teismas savo iniciatyva pasirenka, kokiomis taisyklėmis – bendrosiomis ar nustatytomis minėtame CPK 441 str. – nagrinėti bylą. Pažymėtina, kad CPK 441 str. pras­me są­vo­ka „for­ma“ reiš­kia žo­di­nį arba ra­šy­ti­nį by­los nag­ri­nė­ji­mą (CPK 153 str.), o są­vo­ka „tvar­ka“ – kaip pro­ce­si­niu po­žiū­riu bus nag­ri­nė­ja­mas kon­kre­tus gin­čas dėl ne­di­de­lės su­mos pri­tei­si­mo, t.y. tokiu atveju teismas turi nuspręsti dėl pa­si­ren­gi­mo nag­ri­nė­ji­mui teis­me sta­di­jos būtinumo, o jį pasirinkus nuspręsti dėl pa­si­ren­gi­mo by­los nag­ri­nė­ji­mui būdo – pa­ruo­šia­mų­jų do­ku­men­tų, pa­ren­gia­mo­jo po­sė­džio bū­du ar­ba nu­tar­ti­mi by­lai nag­ri­nė­ti ski­riant teis­mo po­sė­dį. Tačiau ši teismo teisė nėra absoliuti. Tuo atveju, jeigu yra nors vie­nos ša­lies pra­šy­mas nag­ri­nė­ti by­lą žo­di­nio pro­ce­so tvar­ka, by­los nag­ri­nė­ji­mo pro­ce­sas privalo bū­ti žo­di­nis (CPK 441 str. 2 d.). Tokia nuostata išplaukia iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 str. 1 d. įtvirtinto kiekvieno asmens teisės į viešą teisminį nagrinėjimą, kuris visais atvejais, išskyrus išimtines aplinkybes, kartu reiškia ir valstybės garantuojamą žodinį bylos nagrinėjimą bent vienos instancijos teisme (2002-11-12 Salomonsson, Dory ir Lundevall bylose prieš Švediją). Pažymėtina, kad viešas bylos nagrinėjimas netaikomas, jei šalis atsisako teisės į bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka ir byla nesusijusi su viešuoju interesu. Atsisakymas gali būti išreikštas aiškiai arba konkliudentiniais veiksmais, pavyzdžiui, atsisakant pateikti prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Šios bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas UAB „Koelner Vilnius“ kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Trakų Andova“ 543,81 Lt skolą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas (b.l. 1-2). Kaip matyti, šiam ginčui spręsti pirmosios instancijos teismas pasirinko CPK 441 str. nustatytas sumarinio proceso taisykles, būtent rašytinio bylos nagrinėjimo formą (CPK 153 str. 2 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas šalims numato teisę reikalauti žodinio bylos nagrinėjimo, teismas turėjo neabejotiną pareigą tinkamai informuoti šalis, jog yra visos sąlygos taikyti sumarinio proceso ginčams dėl nedidelių sumų nagrinėti taisykles, pranešti apie savo sprendimą nagrinėti bylą CPK 441 str. nustatyta tvarka.

Nagrinėjamos bylos atveju vien iš joje esančio pranešimo, kuriame nurodyta bylos nagrinėjimo forma bei teismo posėdžio data ir laikas, nustatyti, kokiems konkrečiai adresatams, kokiais adresais 2009-01-21 buvo išsiųsti (ir ar išsiųsti realiai) pranešimai, nėra galimybės (b.l. 33). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atsiliepime į ieškinį advokatas, per kurį atsakovas pageidavo vesti bylą teisme, buvo įvardintas (b.l. 27-28), taigi tokiu atveju turėjo būti pranešta būtent advokatui (CPK 118 str. 1 d.). Byloje nesama ir jokių duomenų, patvirtinančių tokio pranešimo apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, įteikimą apeliantui (įteikimo pažymos su atsakovo atstovo parašu). Dėl aptariamos priežasties – pranešime nenurodžius konkretaus adresato – negalima identifikuoti jo gavėjo, todėl negalima reikalauti ir iš apelianto pateikti jo teiginius, kad jis nėra gavęs iš pirmosios instancijos teismo pranešimo apie numatomą bylos nagrinėjimą, pagrindžiančių įrodymų (atitinkamos pašto įstaigos patvirtinimo apie siuntos konkrečiu adresu konkrečiomis dienomis gavimą ar negavimą ir pan.). Kitoks susiklosčiusios faktinės situacijos traktavimas neatitiktų sąžiningo ir protingo įstatymo nuostatų bei šalims tenkančių teisių bei pareigų aiškinimo principo (CPK 3 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal CPK 133 str. 1 d. apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama teismo šaukimais ar pranešimais. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo procesinio dokumento pavadinimo (šaukimas ar pranešimas), jo paskirtis yra informuoti byloje dalyvaujantį asmenį. Jau minėta, kad šią informavimo pareigą teismas įgyvendino netinkamai. Tinkamas teisės normų, reglamentuojančių byloje dalyvaujančių asmenų informavimo apie procesinių veiksmų atlikimą, įgyvendinimas yra ir viešas interesas (CPK 320 str. 2 d.), leidžiantis užtikrinti pamatinių CPK principų – rungimosi, šalies teisės dalyvauti teismo posėdyje, kuriame sprendžiamas su juo susijęs klausimas, šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 6, 12, 13,15, 17 straipsniai), laikymąsi. Todėl teisėjų kolegija negali nesutikti su apelianto skundo argumentais, kad nežinojimas apie bylos nagrinėjimo iš esmės laiką ir vietą iš esmės užkirto jam teisę pasinaudoti savo procesine teise ir nesutikti su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka, reikalauti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 441 str. 2 d.). Todėl šiuo atveju kad ir nedidelės vertės ginčo nagrinėjimas išimtinai rašytinio proceso tvarka aiškiai prieštarauja EŽTK 6 str. 1 d. įtvirtintoms principinėms nuostatoms, kad kiekvienas turi teisę į viešą (žodinį) teisminį bylos nagrinėjimą. Kadangi, kaip nurodyta, byloje nėra rašytinių įrodymų apie pranešimo apeliantui įteikimą, darytina išvada, jog dokumentai pagal CPK 117-132 straipsnių taisykles apeliantui nebuvo įteikti, o šia aplinkybe ir yra grindžiamas apeliacinis skundas. Pastebėtina, kad ruošiant bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismas pats turėjo objektyvią galimybę paneigti apelianto nurodytus teiginius dėl jo neinformavimo apie posėdį, pridėdamas prie bylos tokias pat pažymas (joms esant) ar kitus įrodymus apie įteikimą, kaip kad skundžiamo sprendimo jam (ne)įteikimo atveju (b.l. 42).

Esant įvardintam absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo teisėjų kolegija nepasisako ir jų nevertina.

Panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 7 p. nuostatomis apeliantui grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 64 Lt (b.l.43), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti UAB „Trakų Andova“ už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį – 64 (šešiasdešimt keturis) litus.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Dalia VišinskienėPetras Jaržemskis