Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Bruneros“, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) veiksmais, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje pareiškėjui pateikus netinkamos kokybės pieną, ko pasėkoje, pareiškėjo teigimu, jam pablogėjo sveikata.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.-

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų maitinimo tvarką nustato teisingumo ministras (BVK 92 str. 10 d.).

Detaliau nuteistųjų maitinimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Pagal Taisyklių 311 ir 312 punktus nuteistųjų maitinimą organizuoja įkalinimo įstaiga, valgiaraščius tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Laisvės atėmimo vietų įstaiga ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį atlieka suimtiesiems ir nuteistiesiems tiekiamo maisto laboratorinius tyrimus (Vidaus tvarkos taisyklių 322 p.). Kalinimo įstaiga nuteistųjų maitinimo paslaugos teikėją pasirenka viešojo konkurso būdu; už maisto produktų atsargų atnaujinimą atsako maitinimo paslaugos teikėjas (Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, 4 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės atstovas yra sudaręs Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-5/1065 (toliau – ir Sutartis) su VšĮ „Bruneros“. Vykdant Sutarties 3.6 punktą paslaugos pirkėjas (bausmę vykdanti įstaiga) paslaugos teikimo metu pastebėjęs prekių įpakavimo, tinkamumo vartoti terminų ar kitus neatitikimus Sutarties reikalavimams, surašo aktą. VšĮ „Bruneros“ pagal Sutartį, be kita ko, yra įsipareigojusi atsakyti į visus nuteistųjų (suimtųjų) skundus, susijusius su paslaugų teikimu (Sutarties 4.1.3 p.), leisti paslaugos pirkėjo (bausmę vykdančios įstaigos) atstovams vykdyti paslaugos teikimo kokybės kontrolę gamybos eigoje, tikrinti pagalbines medžiagas bei žaliavas, jų pirminius įsigijimo dokumentus (Sutarties 4.1.13 p.).

Pareiškėjo teigimu 2023 m. birželio 9 d. pusryčiams buvo tiekiamas sugižęs pienas, kurį išgėręs, po pusvalandžio pareiškėjas pajuto sveikatos sutrikimus (pradėjo pykinti, skaudėjo pilvą, pareiškėjas vėmė).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas dėl skunde išdėstytų aplinkybių (pusryčių metu pateikto sugižusio pieno) 2023 m. birželio 9 d. skundu kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą. Atsižvelgdama į VŠĮ ,,Brunerus“ rašytinius paaiškinimus, Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023-06-27 atsakyme „Dėl atsakymo į skundą pateikimo“ pareiškėjui nurodė, kad duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus dėl sugižusio pieno nėra. Pažymėjo, kad 2023 m. birželio 9 d. rytinio maitinimo metu teikiamo pieno realizacijos laikas buvo iki birželio 10 d. ir jis buvo tinkamas naudojimui. Tvirtino, kad maisto žaliavos yra kokybiškos, kiekvieną prekių priėmimo dieną yra tikrinama jų kokybė ir galiojimo terminai. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenų taip pat matyti, kad 2023 m. birželio 9 d. ir 2023 m. birželio 12 d. pareiškėją dėl viduriavimo konsultavo šeimos gydytojas M. Š., jam buvo skirtas gydymas viduriavimą slopinančiais vaistais.

Teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 9 d. blogai pasijuto (viduriavo ir pan.), savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad jo nurodytus sveikatos sutrikimus sąlygojo būtent 2023 m. birželio 9 d. pusryčių metu pateiktas netinkamos kokybės pienas. Teismas pažymi, kad byloje nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad 2023 m. birželio 9 d. nuteistiesiems teikiamo maisto kokybė neatitiko nustatytų reikalavimų. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo argumentais, kad 2023 m. birželio 9 d. pusryčių metu teikiamo pieno realizacijos laikas nebuvo pasibaigęs. Be to, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas dėl sugižusio pieno pusryčių metu būtų reiškęs pretenzijas maistą tiekiantiems asmenims, ar, kad būtų prašęs pakeisti sugižusį pieną kokybišku arba kitu gėrimu. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad 2023 m. birželio 9 d. pusryčių metu buvo maitinami 1461 nuteistieji, tačiau dėl netinkamos kokybės pieno 2023 m. birželio 9 d. skundus pataisos namų administracijai pateikė tik du nuteistieji, taip pat dar vienas skundas buvo pateiktas 2023 m. birželio 12 d. Pastebėtina ir tai, kad apie išgertą sugižusį pieną 2023 m. birželio 9 d. pusryčių metu gydytojui pareiškėjas neužsiminė. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo nurodyti ir šeimos gydytojo užfiksuoti pareiškėjo sveikatos sutrikimai kilo dėl, kaip nurodoma skunde, 2023 m. birželio 9 d. pusryčių metu pateikto netinkamos kokybės pieno.

Pareiškėjas prašė skundą tenkinti, atsižvelgiant į administracinę bylą Nr. eI1-8614-780/2022.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 7 straipsnio 1 dalį, vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų; teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (ABTĮ 15 str. 1 d.). Sprendžiant analogiškas bylas teismai turi vadovautis jau ankstesniais (jei yra) atitinkamų teisės normų turinio, jų taikymo sampratos teismų pateiktais išaiškinimais. Pastebėtina, kad teismas yra saistomas pareigos atsižvelgti į LVAT formuojamą praktiką tik tada, kai bylų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo sprendime (administracinė byla Nr. eI1-8614-780/2022), be kita ko, buvo analizuojamos pareiškėjo (kito nuteistojo) nurodytos aplinkybės dėl 2022 m. rugpjūčio 3 d. patiektų pietų. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos administracinės bylos Nr. eI1-8614-780/2022 ir nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl teismas neturi pagrindo atsižvelgti į jos išnagrinėjimo rezultatą.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl netinkamo maitinimo jis patyrė nepatogumus, sveikatos pablogėjimą (viduriavo, vėmė, jautė pilvo skausmus ir pan.). Tačiau iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjui diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl šių medžiagų poveikio ir abstinencijos po jų vartojimo, todėl nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai kilo dėl netinkamos kokybės maisto (pieno). Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.