Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-03-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-81-891/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-10
Bylos Nr.
AN2-81-891/2022
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00520-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Arūnas Budrys (pirm.)
Pažeidėjas
L. V.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-81-891/2022Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00520-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 18 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-15-834/2022, kuria netenkintas L. V. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19077-2021, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta 800 Eur bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Institucijos 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19077-2021 L. V. nubausta už tai, kad ji 2021 m. liepos 7 d. 8.35 val. Vilniaus r. sav., Avižienių k., Senasis Ukmergės kl. 4, vairavo automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 0,64 promilių girtumas.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. spalio 13 d. nutartimi L. V. skundo netenkino ir skundžiamą Institucijos 2022 m. sausio 18 d. nutarimą paliko nepakeistą. Apylinkės teismas konstatavo, kad Institucija šiuo konkrečiu atveju išsamiai ir nešališkai ištyrė ir įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino L. V. kalta padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įvertinęs visus atsakomybės individualizavimui svarbius duomenis teismas sprendė, kad skundžiamu nutarimu L. V. paskirta bauda nėra aiškiai per griežta ir neteisinga, todėl ją keisti nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu L. V. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 18 d. nutartį ir nutraukti jai administracinio nusižengimo teiseną.

3.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neobjektyviai išnagrinėjo jos skundo reikalavimus, netinkamai vadovavosi įrodinėjimo taisyklėmis bei logikos dėsniais, neatsižvelgė ir kartu nevertino visų reikšmingų nagrinėjamos bylos aplinkybių, taip pat tendencingai vertino tam tikrus byloje esančius duomenis, dėl ko buvo neteisingai nustatytos ir įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei priimta neteisėta ir nepagrįsta teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje. Apeliantės teigimu, išanalizavus skundžiamos nutarties tekstą ir pirmosios instancijos teismo pateikiamus argumentus, darytina išvada, kad priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas ignoravo bendruosius teisės principus (pavyzdžiui, nekaltumo prezumpciją), teismo atlikta ir nutartyje pristatyta įrodymų analizė ir jų pagrindu daromos išvados yra prasilenkiančios su elementarios logikos dėsniais, tendencingos ir šališkos, aiškiai vienpusiškos, padarytos ignoruojant ar vengiant sąžiningai įvertinti visus byloje esančius duomenis.

3.2. Skunde teigiama, kad vienintelis įrodymas byloje, kad apeliantė vairavo automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, yra alkoholio matuoklio „Alkotest 7510“ Nr. ARJK-0135 parodymai. Kiti duomenys, leidžiantys suabejoti, jog apeliantė automobilį vairavo neblaivi, pirmosios instancijos teismo buvo atmesti arba šie duomenys buvo ignoruojami, nesuteikiant jiems jokios nei faktinės, nei teisinės vertės. Apeliantės nuomone, policijos pareigūnai, surašydami administracinio nusižengimo protokolą bei neblaivumo nustatymo aktą, kurių pagrindu yra skaičiuojamas vienos valandos terminas kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis, pažeidė reikalavimą elgtis sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai bei savo veiksmais atėmė apeliantei galimybę laiku teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo ir taip įrodyti savo tiesą, nes į šiuos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau apylinkės teismas iš esmės ignoravo šį faktą. Anot apeliantės, apylinkės teismas visiškai nesiaiškino, kodėl Neblaivumo nustatymo akte ne policijos pareigūnas E. S., bet Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnas L. M., neatlikęs jokių bandomųjų veiksmų su apeliante, į neblaivumo nustatymo aktą įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, nurodydamas, kad apeliantė: a) gali eiti teisia linija – pėda po pėdos; b) stovėdama gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi). Apeliantės vertinimu, faktas, kad ne kiekvienam žmogui liepiama šiuos veiksmus atlikti, nesuteikia teisės policijos pareigūnams į procesinį dokumentą, kuris atlieka teisinio fakto funkciją, įrašyti tikrovės neatitinkančių duomenų ar remtis abejotinomis prielaidomis bei neatlikti veiksmų, kuriais vertinama bendra asmens būklė. Pasak L. V., skirtingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, galiojantys teisės aktai įpareigoja policijos pareigūną, nustačiusį pirminius asmens neblaivumo požymius, pagal bendros asmens būklės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. V-1312 redakcija), įvertinti bendrą asmens būklę. Skunde taip pat nurodoma, kad į 2021 m. liepos 7 d. neblaivumo nustatymo aktą įrašytas klaidingas jo surašymo laikas, tai yra Neblaivumo nustatymo aktas surašytas anksčiau (8 val. 35 min.) nei kad policijos pareigūnų buvo sustabdyta pati apeliantė (8 val. 36 min.). Apeliantės vertinimu, iš pirmosios instancijos teismui pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad neblaivumo nustatymo aktas nebuvo surašytas ir 9.30 val., pirmosios instancijos teismas, teismo posėdyje peržiūrėjęs vaizdo įrašą, klaidingai ir tendencingai teigia, jog ji objektyviai turėjo galimybę nustatytu laiku kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis. Taip pat pareiškėja atkreipia dėmesį ir į tai, kad į administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas neteisingas jo surašymo laikas, nes užfiksuota, kad protokolas surašytas 2021 m. liepos 7 d., 9 val. 11 min., o šis laikas, pasak apeliantės, atspindi ne protokolo surašymo pabaigą, bet pradžią, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai 9.30 val. dar pildo protokolą. Apeliantės teigimu, administracinio nusižengimo protokolas ir Neblaivumo nustatymo aktas buvo baigti rašyti tik apie 10 valandą ir tik apie 10:10 val. pareigūnai jai leido palikti Vilniaus r. sav., Avižienių k., Senojo Ukmergės kelio „Baltic Petroleum“ degalinės teritoriją, tą patvirtina ir liudytojo D. B. parodymai. Apeliantės vertinimu, dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis suklastotais dokumentais, tai yra procesiniais dokumentais, kuriuose įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija. Be to, anot apeliantės, teismas nutartyje net nepasistengė logiškai paaiškinti, kaip ir kokiu būdu ji turėjo galimybę teisės aktų nustatytu laiku kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta jos medicininė apžiūra, žinant, kad policijos pareigūnai neleido jai išvykti tikrintis blaivumo tol, kol policijos pareigūnai nebaigė rašyti administracinio nusižengimo protokolo ir Neblaivumo nustatymo akto.

3.3. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktų, nustatančių policijos pareigūnų veiksmų, nustatant asmens neblaivumą, nuostatas ir, atitinkamai, aiškino policijos pareigūnų pareigas. Pasak L. V., priešingai nei teigia apylinkės teismas, pareigą policijos pareigūnams išaiškinti teisę asmeniui, nesutinkančiam su tikrinimo rezultatais, kad jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą, numato Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242, 8.2 papunktis. Be to, skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, bandydamas pagrįsti savo argumentus, vadovaujasi negaliojančia Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija, kuri galimai padaryto administracinio nusižengimo padarymo dieną jau buvo netekusi galios (ji neteko galios nuo 2020 m. liepos 1 d.). Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. 5-V-420 „Dėl policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo patvirtinimo“.

3.4. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat klaidingai aiškino faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė nebuvo nuvykusi į Respublikinio priklausomybių ligų centro (toliau – RPLC) Vilniaus filialą, nors aplinkybę, kad minėtos įstaigos dirbantis medicinos darbuotojas atsisakė apeliantės atžvilgiu atlikti medicininę apžiūrą (ne)blaivumui (girtumui) nustatyti, pirmosios instancijos teisme patvirtino liudytojas D. B.. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, iš duomenų visumos selektyviai išrinkdamas pavienius duomenis ir konstatuodamas, kad „<...> tokio atvejo, kuomet Pareiškėja būtų kreipusis RPLC specialistus ir dėl patikros jai būtų atsisakyta, nebuvo <...>“, daro išvadą, prieštaraujančią objektyviai byloje esantiems duomenims, tai yra liudytojo D. B. parodymams ir apeliantės susirašinėjimui su RPLC Vilniaus filialu dėl priežasčių, kodėl RPLC Vilniaus filialo medicinos darbuotojas atsisakė apeliantės atžvilgiu atlikti medicininę apžiūrą (ne)blaivumui (girtumui) nustatyti. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas savo nutartį bando grįsti ir niekuo neparemta prielaida, kad tas faktas, jog apeliantės kraujyje buvo fiksuota ne 0 prom. etilo alkoholio koncentracija, bet 0,08 prom. etilo alkoholio koncentracija, tariamai įrodo faktą, jog apeliantė vairavo transporto priemonę tariamai neblaivi. Skunde pažymima, kad žmogaus organizme negali būti 0 prom. etilo alkoholio koncentracija, nes žmogaus ir gyvūno organizme visada yra alkoholio (įvairių tyrinėtojų duomenimis, normalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,018–0,03 prom). Be to, normalus alkoholio kiekis kraujyje padidėja, kai organizmą ištinka deguonies badas. Apeliantė skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas byloje apeliantės ir policijos pareigūno, nagrinėjusio administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, susirašinėjimą, kurio turinio įrodymų tyrimo metu teismas netyrė, klaidingai teigia, jog pirmą kartą apie „<...> minėto purškalo naudojimą ir galimą jo poveikį alkotesterio rezultatui Pareiškėja užsimena tik savo rašytiniame skunde <...>“. Pažymi, jog L. V. teismo posėdžio metu taip pat buvo atkreipusi teismo dėmesį į tai, jog policijos pareigūnai nėra pateikę visų įvykio įrašų (teismui buvo pateikti keturi trumpi įrašai), kuriuose būtų fiksuotas visas apeliantės pokalbių su policijos pareigūnais turinys, todėl pirmosios instancijos teismas elgėsi nesąžiningai nutylėdamas tam tikrus faktus ir pažymėdamas, kad apeliantė apie JOX purškalo naudojimą užsiminė tik savo rašytiniame skunde. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis alkotesterio „Drager“ instrukcija, JOX purškalo, turinčio alkoholio, naudojimas gali iškreipti matavimo rezultatus. Apeliantės teigimu, nors iš pirmosios instancijos teismui pateiktų policijos įrašų matyti, kad apeliantę, ją sustabdžius policijos pareigūnams, ištiko panikos priepuolis, kurio metu buvo sutrikęs apeliantės kvėpavimas, teismas netyrė ir nevertino to fakto, kad esant netolygiam kvėpavimui atlikti patikros alkotesteriu „Alcotest 7510“ nėra leidžiama, nes, pagal alkotesterio naudojimo instrukcijos 11 punktą, tikrinamas asmuo turi kvėpuoti normaliai ir tolygiai. Pasak apeliantės, asmuo negali būti nubaustas nutarimą grindžiant prielaidomis, turi būti laikomasi nekaltumo prezumpcijos principo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

L. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad L. V. ginčija savo kaltę padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, teigdama, jog ji automobilio TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nevairavo, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad apylinkės teismo padarytos išvados dėl jos kaltės padarius nurodytą nusižengimą yra nepagrįstos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, yra nelogiškos, subjektyvios, padarytos vengiant sąžiningai įvertinti visus byloje esančius duomenis.

5. ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

6. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos nutarimu ir bylos medžiaga bei patikrinęs L. V. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad L. V. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 0,4 promilių neblaivumas. Priešingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl L. V. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl kiekvieno jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė apeliantei nepalankias išvadas dėl jos kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad L. V. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.

8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> vairuotojai. Šiuo atveju vertintinos dvi esminės faktinės aplinkybės – vairavimo faktas bei vairuotojo alkoholinio apsvaigimo ir jo masto nustatymo faktas. Taip pat pažymėtina, kad minėto nusižengimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, todėl sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės pagal ANK 422 straipsnį, tai yra transporto priemonių vairavimą, vairuotojui esant neblaiviam, būtina nustatyti konkretų ir nekeliantį abejonių neblaivumo laipsnį.

9. Byloje automobilio vairavimo faktas neginčijamas, pati L. V. pripažino, kad tiriamo įvykio metu vairavo automobilį, kai buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Apeliaciniu skundu L. V. nesutinka, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog automobilį ji vairavo būdama neblaivi, kai nustatytas 0,64 prom. (įvertinus paklaidą – 0,63 prom.) girtumas, nes vienintelis įrodymas byloje, kad ji vairavo automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, yra alkoholio matuoklio „Alkotest 7510“ Nr. ARJK-0135 parodymai, kurie, dėl skunde nurodomų aplinkybių, negali būti laikomi patikimais. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų bylos duomenų, apylinkės teismas išvadą dėl L. V. kaltės įvykdžius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė remdamasis byloje esančių įrodymų visetu: administracinio nusižengimo protokolu, Neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A-3482/2021 (01), ekspertės V. D. paaiškinimais, liudytojų D. B., policijos pareigūnų – E. S. ir L. M. parodymais apylinkės teisme, policijos pareigūno E. S. tarnybiniu pranešimu, vaizdo medžiaga bei kita byloje esančia rašytine medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nors ir yra tam tikrų neesminių neatitikimų, visi byloje esantys įrodymai apylinkės teismo yra kruopščiai išanalizuoti ir motyvuotai aptarti, todėl pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir rėmėsi vien prielaidomis, nėra jokio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2021 m. liepos 7 d., 8.39 val., patikrinus blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu „Alkotest 7510“ Nr. ARJK-0135, L. V. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,64 prom. (įvertinus paklaidą – 0,63 prom.) girtumas, o antru pūtimu 08.56 val. – 0,71 prom. (įvertinus paklaidą – 0,70 prom.) girtumas. Nors teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai E. S. ir L. M. nurodė nepamenantys, kaip šiuo atveju vyko vairuotojos neblaivumo tikrinimas, tačiau nurodė, kad vadovavosi alkotesterio duomenimis. Policijos pareigūno E. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. liepos 7 d., apie 8.10 val., gavus pranešimą, jog Vilniuje, Ukmergės gatvės link, važiuoja balta TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vairuotojas galimai neblaivus, prisivijo šį automobilį ir automobiliui sustojus degalinėje nedelsiant privažiavo prie jo. Automobilį vairavo L. V., priėjus prie jos nuo moters sklido alkoholio kvapas. Paklausus jos, ar šiandien arba vakar vartojo alkoholinius gėrimus, ši atsakė, kad alkoholio nei šiandien, nei vakar nevartojo. Patikrinus moters neblaivumą pirmu pūtimu 8.40 val. buvo nustatytas 0,64 prom. neblaivumas, antru pūtimu 8.56 val. nustatytas 0,70 prom. neblaivumas. Moteris nesutiko su alkotesterio rodmenimis, taip pat ir su padarytu pažeidimu. Tokias aplinkybes E. S. patvirtino ir apklaustas apylinkės teisme. Šios aplinkybės užfiksuotos ir L. V. Neblaivumo nustatymo akte, kurį surašė policijos pareigūnas L. M.. Nors ir nurodė nepamenantis, ar buvo juntamas kvapas, tačiau iš esmės patvirtino tarnybiniame pranešime ir Neblaivumo nustatymo akte nurodytas aplinkybes ir kitas apylinkės teisme apklaustas policijos pareigūnas – L. M., kuris taip pat betarpiškai bendravo su L. V. tikrinant jos blaivumą. Nesivadovauti tokiais policijos pareigūnų, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi ir neturi pagrindo apkalbėti apeliantės, paaiškinimais nėra pagrindo. Priešingai, byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad policijos pareigūnams buvo žmogiškai gaila L. V., jog po pirmo patikrinimo alkotesteriu jie kalbėjosi apie tai, jog norėtų jai padėti (iš vaizdo įrašo girdėti, kad 08.52 val. vienas iš pareigūnų kitam sako: „kaip ir galima būtų pasakyti išgerk visą „bonkę“ mineralinio, tai tikrai įpūstų mažiau nei 0,4“). Pareigūnų nurodytos aplinkybės iš esmės paneigia vėliau L. V. keltas versijas dėl priežasčių, lėmusių neblaivumo nustatymą.

11. Priešingai nei nurodoma skunde, duomenų, kad pareigūnai savo pareigas atliko netinkamai, į administracinio nusižengimo protokolą ir Neblaivumo nustatymo aktą įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, byloje taip pat nėra. Iš 2021 m. liepos 7 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad ties asmens paaiškinimais ir pastabomis L. V. nurodė, jog su pažeidimo aplinkybėmis nesutinka ir tai patvirtino savo parašu, jokių pastabų dėl administracinio nusižengimo protokolo turinio neturėjo, apie tai, kad prieš blaivumo tikrinimą būtų vartojusi burnos purškalą JOX neužsiminė, nenurodė ir jokių kitų aplinkybių. 2021 m. liepos 7 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad buvo nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, įvertinta asmens būklė (eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – gali), taip pat alkotesteriu atlikti abiejų tikrinimų parodymai, su kuriais L. V. nurodė nesutinkanti. Su šiuo aktu L. V. taip pat susipažino, tai patvirtino savo parašu, pastabų nepareiškė. Nors iš tiesų L. V. nebuvo nurodyta eiti tiesia linija pėda po pėdos ar stovint pataikyti į nosies galą atsimerkus ir užsimerkus, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai E. S. ir L. M., tačiau tai nereiškia, kad L. V. bendra būklė nebuvo įvertinta ar buvo įvertinta netinkamai, pažeidžiant bendros asmens būklės įvertinimo metodiką, ką pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas. Teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad L. V. bendra būklė buvo įvertinta. Policijos pareigūnas L. M. nurodė, kad L. V. judesiai buvo koordinuoti, bendraujant suprato, jog ji galėtų atlikti tuos anksčiau nurodytus veiksmus, o jei asmuo koordinuotas, tuomet šie veiksmai neatliekami. Taigi anksčiau nurodytų duomenų įrašymas į Neblaivumo nustatymo aktą nereiškia, kad šie duomenys neatitinka tikrovės. Priešingai, tiek pačios L. V. paaiškinimai, tiek policijos pareigūnų parodymai, tiek vaizdo įrašai patvirtina, kad L. V. judesiai buvo koordinuoti ir kitaip nei nurodyta Neblaivumo nustatymo akte vertinti jos būklę policijos pareigūnams nebuvo jokio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tvirtinti, kad dėl anksčiau nurodytų duomenų įrašymo Neblaivumo nustatymo aktas yra suklastotas ir juo, kaip neteisėtu būdu gautu įrodymu, apylinkės teismas negalėjo remtis. Su apeliantės teiginiais, kad tiek į Neblaivumo nustatymo aktą, tiek ir į administracinio nusižengimo protokolą įrašytas klaidingas jų surašymo laikas, taip pat sutikti negalima. Pasak apeliantės, Neblaivumo nustatymo aktas surašytas anksčiau (8 val. 35 min.), nei kad policijos pareigūnų buvo sustabdyta pati apeliantė (8 val. 36 min.), be to, iš vaizdo įrašų matyti, kad jis nebuvo surašytas ir 9.30 val. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, jog policijos pareigūnų atvykimas fiksuotas 8.35 val., be to, policijos pareigūnai jau turėjo informacijos, kad automobilio vairuotojas galimai neblaivus, taip pat akcentuotina tai, kad, kaip matyti iš Neblaivumo nustatymo akto, asmens neblaivumas pradedamas nustatinėti ne nuo jo patikrinimo alkotesteriu, o dar prieš, įvertinant bendrą asmens būklę, kuri, kaip matyti, buvo vertinama nuo pat L. V. sustabdymo, tai yra jai sustojus degalinėje, todėl nurodytas akto laikas iš esmės atitinka neblaivumo nustatymo pradžią. O aplinkybė, kad jis buvo surašytas vėliau, kaip teigia apeliantė, nėra pakankama, kad šiame dokumente užfiksuotus objektyvius duomenis apie L. V. nustatytą girtumo laipsnį vertinti kaip neteisėtu būdu gautus įrodymus. Anot apeliantės, administracinio nusižengimo protokolo surašymo laikas – 2021 m. liepos 7 d., 9 val. 11 min., taip pat neteisingas, nes šis laikas atspindi jo surašymo pradžią, o ne pabaigą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tokie apeliantės teiginiai tik parodo, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo laikas nurodytas tinkamai ir nėra klaidingas, kaip teigia apeliantė. Surašant administracinio nusižengimo protokolą jame ir yra nurodomas jo surašymo pradžios laikas, o protokolo surašymo pabaigos laikas nėra fiksuojamas. Šiuo atveju apeliantė pati sutinka, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo pradėtas rašyti 2021 m. liepos 7 d., 9 val. 11 min., tai yra protokole nurodytu laiku, todėl teigti, kad jis yra klaidingas, visiškai nėra jokio pagrindo.

12. Specialisto išvadoje Nr. T-A 3482/2021(01) nurodyta, kad L. V. kraujas buvo paimtas 2021 m. liepos 7 d., 11.53 val., ir kraujyje etilo alkoholio nerasta. Pažymėtina, kad L. V. kraujas buvo paimtas praėjus beveik trims valandoms po jos antro tikrinimo alkotesteriu, tai yra kuomet rezultatai jau negali būti laikomi patikimais. Be to, teismo posėdžio metu apklausta minėtą specialisto išvadą surašiusi ekspertė V. D. paaiškino, kad šiuo atveju L. V. kraujyje, ištyrus visus mėgintuvėlius, visgi buvo fiksuota 0.08 prom. etilo alkoholio koncentracija, tačiau dėl standartinės procedūros toks rezultatas nebuvo vertinamas ir fiksuojamas specialisto išvadoje, kadangi, jeigu rezultatas yra iki 0,15, rašomas rezultatas nerasta ir toks rezultatas nėra fiksuojamas. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad L. V. iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis rezultatų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismui anksčiau paminėtų duomenų visumos visiškai pakako padaryti išvadai, kad L. V. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, tai yra vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 0,64 prom. (įvertinus paklaidą – 0,63 prom.) neblaivumo laipsnis, todėl ji visiškai pagrįstai bei teisingai pripažinta kalta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

13. L. V. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo yra ginčijama iš esmės neigiant alkoholio vartojimo faktą ir nurodant, kad alkotesterio parodymus galėjo iškraipyti alkoholio turintis JOX gerklės purškalas, kurį ji naudojo įvykio rytą, bei tai, kad sustabdžius policijos pareigūnams ją ištiko panikos priepuolis. Apygardos teismas, pritardamas apylinkės teismo motyvams, tokius teiginius vertina tik kaip objektyviais duomenimis nepagrįstą versiją, kurią iškėlus siekiama išvengti atsakomybės. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad iš tiesų pagal alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukciją, matavimo rezultato iškraipymai gali atsirasti dėl alkoholio turinčių burnos purškalų ir tokiu atveju, prieš tikrinant, nurodoma palaukti ne mažiau kaip 15 minučių (b. l. 87). Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad prieš pat atliekant patikrinimą alkotesteriu (nepraėjus 15 minučių) L. V. galėjo naudoti nurodomą gerklės purškalą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad bendraudama su pareigūnais apie minėto purškalo naudojimą ji net neužsimena, nurodo nežinanti, kaip alkotesteris galėjo parodyti promiles, jokio purškalo nesimato ir jos automobilyje. L. V. versija apie JOX purškalo panaudojimą atsirado tik 2021 m. liepos 22 d., jai elektroniniu laišku susirašinėjant su policijos pareigūnu (b. l. 15), tai yra nors ir anksčiau nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, vis tik ne įvykio metu ar iš karto po jo, o praėjus dviem savaitėms, kas kelia abejonių L. V. parodymų patikimumu. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigūnai nėra pateikę visų įvykio įrašų, kuriuose būtų fiksuotas visas apeliantės pokalbių su policijos pareigūnais turinys, tačiau ši aplinkybė šiuo atveju nepatvirtina L. V. parodymų apie burnos purškalo naudojimą. Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus matyti, kad vaizdo įrašymas buvo pradėtas iš karto sustabdžius L. V., tai yra 08.36 val., ir informavus ją, kad bus daromas įrašas. Vaizdo įrašas iki pat antrojo patikrinimo alkotesteriu pabaigos yra nepertraukiamas ir nei po pirmo, nei po antro patikrinimo, nei tarp jų L. V. policijos pareigūnams nenurodo jokių aplinkybių dėl alkotesterio parodymų, išskyrus tai, kad ji alkoholio nei vakar, nei šiandien nevartojo ir neįsivaizduoja, kodėl alkotesteris rodo girtumą. Tai, kad vėliau nėra dalies įrašo (maždaug apie 30 minučių), kol yra rašomas administracinio nusižengimo protokolas ir kiti dokumentai, nereiškia, kad būtent tuo metu L. V. policijos pareigūnams nurodė vartojusi gerklės purškalą. Visų pirma, pati apeliantė nenurodo tokių aplinkybių, tai yra neteigia, kad įvykio metu policijos pareigūnams sakė apie burnos purškalo vartojimą. Tokių aplinkybių nenurodė ir teismo posėdžio metu apklausti abu policijos pareigūnai. Be to, kaip jau minėta, L. V. jokių pastabų, išskyrus, kad nesutinka su pažeidimo aplinkybėmis ir patikrinimo rezultatais, nenurodė ir pasirašydama Neblaivumo nustatymo aktą bei administracinio nusižengimo protokolą. Kita vertus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po 16 minučių po pirmo tikrinimo, L. V. neblaivumas buvo patikrintas antrą kartą, tai yra laikytasi alkotesterio instrukcijoje nurodyto 15 minučių termino, jeigu L. V. prieš pat pirmą patikrinimą alkotesteriu ir būtų vartojusi burnos purškalą, tačiau apeliantei vis tiek buvo nustatytas neblaivumas ir netgi didesnis negu patikrinus pirmą kartą. Todėl teigti, kad alkotesterio parodymus galėjo iškreipti burnos purškalas, turintis alkoholio, nėra jokio pagrindo. Sutiktina su apeliante, kad alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijoje taip pat nurodyta, jog prieš atliekant tikrinimą tikrinamas asmuo turi kvėpuoti normaliai ir tolygiai (b. l. 87) ir kad iš vaizdo įrašo matyti, jog L. V., sustabdžius policijos pareigūnams, ištiko nedidelis panikos priepuolis, kurio metu buvo sutrikęs jos kvėpavimas. Kita vertus, iš to paties vaizdo įrašo matyti, jog policijos pareigūnai tikrino L. V. ne iš karto ir ne per panikos priepuolį, o tik po kelių minučių, šiai atsigėrus mineralinio vandens ir nusiraminus bei kvėpuojant normaliai, tai yra pareigūnai alkotesterio naudojimo instrukcijos, skirtingai nei teigia apeliantė, nepažeidė. Be to, kaip jau minėta, po 16 minučių L. V. buvo patikrinta ir antrą kartą. Esant tokioms aplinkybėms, netikėti alkotesterio duomenimis nėra jokio pagrindo.

14. Apeliacinio skundo argumentai, kad L. V. neturėjo galimybės per 1 valandą nuo policijos pareigūnų atlikto patikrinimo atlikti blaivumo patikrinimą medicinos įstaigoje, nes policijos pareigūnai neišaiškino jai tokios teisės, taip pat elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai (ilgai pildė protokolą, į procesinius dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis ir pan.), atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo <...> rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūrą, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Nors apeliantė nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, kad minėta nuostata neįpareigoja pareigūnų tokią galimybę išaiškinti pažeidėjams, tačiau šiuo atveju tokie apeliacinio skundo teiginiai neturi jokios reikšmės, kadangi minėtame 29 punkte numatyta galimybė šiuo atveju apeliantei buvo išaiškinta. Vaizdo įraše girdėti, kaip dar prieš antrą kartą tikrinant L. V. alkotesteriu, 08.54 val., policijos pareigūnas jai nurodo, jog, nesutikdama su alkotesterio parodymais, ji pati per valandą gali nuvažiuoti paimti kraują. Be to, nušalinus L. V. nuo vairavimo, bylos duomenimis, automobilis TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) L. V. sutikimu buvo perduotas D. B., kuris iki 9.30 val. jau buvo atvažiavęs į degalinę, kurioje buvo sustabdyta L. V., taigi niekas netrukdė L. V. po antro blaivumo patikrinimo ir gavus administracinio nusižengimo protokolą bei kitus dokumentus, net jeigu ir jų pildymas užtruko šiek tiek ilgiau, iš karto nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti, o gautus rezultatus pateikti teismui, kurie būtų ištirti ir įvertinti kitų įrodymų kontekste. Iš bylos matyti, kad L. V. savo iniciatyva nuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą ir ten iš jos buvo paimtas kraujas etilo alkoholiui nustatyti tik praėjus daugiau nei 3 valandoms po jos pirmo patikrinimo alkotesteriu (beveik 3 valandoms po antrojo), tačiau vis tik, nepaisant ilgo laiko, gauti duomenys taip pat buvo įvertinti kitų byloje surinktų duomenų kontekste ir dėl jų išsamiai pasisakyta skundžiamoje nutartyje.

15. L. V. skunde taip pat teigia, kad, nesutikdama su alkotesterio rezultatais, ji iš karto po to, kai policijos pareigūnai leido išvykti, kartu su D. B. nuvyko į RPLC, esantį Gerosios Vilties g., Vilniuje, bet ten dirbantis medicinos darbuotojas atsisakė jai atlikti medicininę apžiūrą (ne)blaivumui (girtumui) nustatyti. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino šias faktines aplinkybes nurodydamas, kad ji nebuvo nuvykusi į RPLC Vilniaus filialą, nors šią aplinkybę patvirtino liudytojas D. B.. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad, priešingai nei nurodo apeliantė, skundžiamoje nutartyje nėra konstatuota, jog ji nebuvo nuvykusi į RPLC Vilniaus filialą, o konstatuota, jog tokio atvejo, kuomet L. V. būtų kreipusis į RPLC specialistus ir dėl patikros jai būtų atsisakyta, nebuvo. Kaip teisingai nurodo apeliantė, teigti, kad ji nebuvo nuvykusi į RPLC Vilniaus filialą nėra jokio pagrindo, nes šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas D. B., kuriam po nušalinimo buvo perduotas L. V. vairuotas automobilis, nurodydamas, jog nuvežė L. V. į Gerosios Vilties gatvę, į Priklausomybių ligų centrą. Tačiau ta aplinkybė, kad jos ten nepriėmė, atsisakė ją apžiūrėti ir paimti kraują, nes praėjo daugiau nei valanda laiko, iš esmės yra paremta tik pačios L. V. parodymais, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs byloje esantys duomenys. Liudytojas D. B. nors ir teigė, kad L. V. grįžo apsiverkusi, daktarė jai pasakė negaišti laiko, nemėtyti pinigų, praėjo daugiau nei valanda laiko, vis tik jis patvirtino, kad kartu su L. V. į vidų nėjo, laukė jos automobilyje. O RPLC direktoriaus L. V., atsakant į jos prašymą, siųstame 2021 m. rugpjūčio 2 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, jog RPLC Vilniaus filialas aptarnauja visus norinčius atlikti apsvaigimo medicininę apžiūrą, nepriklausomai kiek laiko praėjo nuo tikrinimo alkotesteriu, jei asmuo turi asmens dokumentą ir sumoka už paslaugą 57,75 Eur. Apklausus liepos 7 d. RPLC Vilniaus filiale dirbusias gydytoją ir slaugytoją jos patikino, kad tokio atvejo, kaip L. V. rašo, nebuvo, nes paslaugos suteikiamos visiems norintiems, kurie turi asmens dokumentą ir susimoka už paslaugą (b. l. 111). Esant nurodytoms aplinkybėms, L. V. apeliacinio skundo argumentai, kad buvo suvaržyta jos teisė kreiptis dėl kraujo mėginio ėmimo ir objektyvaus jos organizmo ištyrimo, vertinami tik kaip objektyviais duomenimis nepagrįsta versija, kurią iškėlus siekiama išvengti atsakomybės. Atitinkamai, nurodytos aplinkybės paneigia bet kokias protingas abejones dėl to, kad apeliantė transporto priemonę vairavo būdama neblaivi.

16. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl L. V. skirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, todėl apeliacinės instancijos teismas tik pažymi, kad įvertinus visas nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad L. V. paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda (800 Eur) bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 1 metų terminui, yra teisingos ir proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, paskirtos vadovaujantis administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklėmis bei įvertinus visas nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti L. V. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 18 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – L. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Budrys