- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-18
- Bylos Nr.
- II-15-834/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00520-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. V.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
- Advokatai
- Artūras Panomariovas
- Kategorijos
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Dalyvaujant pareiškėjai L. V. (toliau-pareiškėja) ir jo atstovui advokatui Artūrui Panomariovui,
viešame teismo posėdyje, iš dalies naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones ZOOM platformą, išnagrinėjo pareiškėjos L. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Institucija 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą L. V. paskyrė 800 Eur baudą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėnesių už tai, kad ji, 2021 m. liepos 7 d. 8.35 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 0,64 promilių girtumas.
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės persiustas L. V. 2021 m. rugsėjo 22 d. skundas dėl minėto nutarimo ir administracinio nusižengimo byla.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. V. skundu prašo jos atžvilgiu panaikinti administracinio nusižengimo teiseną. Savo skundą motyvuoja tuo, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje nustatyta, kad „L. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta“, todėl jos atžvilgiu priimtas nutarimas yra nepagrįstas. Pareiškėjos manymu jos byloje neatliktas ANK reikalavimus atitinkanti tyrimas, neištirtos ir neįvertintos visos aplinkybės. Pareiškėjos manymu jos (ne)blaivumo nustatymas buvo vykdomas, faktiškai neįvertinus bendrosios jos asmens būklės, tokiu būdu į Neblaivumo nustatymo aktą buvo įrašyti duomenis, kurie nebuvo rinkti. Pareiškėja taip pat teigia, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo baigtas rašyti tik apie 10 valandą ir tik apie 10 valandą 10 minučių Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės pareigūnai jai leido palikti (duomenys neskelbtini) degalinės teritoriją. Pareiškėja taip pat teigia, kad administracinio nusižengimo protokole nebuvo padarytas įrašas, kad jos atžvilgiu priimtas sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, kaip to reikalauja ANK 602 straipsnio 4 dalis. Skunde taip pat nurodoma, kad į 2021-07-07 neblaivumo nustatymo akte įrašytas laikas, kuris atspindi ne Neblaivumo nustatymo akto surašymo pabaigą, bet jo pradžią (t.y. 8 val. 35 min.). Tokių tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į 2021-07-07 Neblaivumo nustatymo aktą bei į 2021-07-07 administracinio nusižengimo protokolą Pareiškėjos manymu iš esmės sutrukdė jai nustatytu laiku (t.y. ne vėliau kaip per viena valandą, kai buvo atliktas tikrinimas) kreiptis į asmens sveikatos priežiūros ištaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis. Pirmojo tikrinimo metu, kuris vyko 8 val. 40 min. jai buvo nustatytas 0,64 prom. neblaivumas, o vėliau - antrojo tikrinimo metu, kuris buvo atliktas praėjus 16 min. nuo pirmojo tikrinimo, t.y. 8 vai. 56 min., nustatytas dar didesnis promilių skaičius, t.y. 0,7 prom. Pareiškėjos manymu, byloje nesiaiškinta kodėl antrojo tikrinimo metu jai buvo nustatytas didesnis (t.y. 0,7 prom.) promilių skaičius, bei mano, jog alkotesterio parodymus faktiškai galėjo iškraipyti prieš tai panaudotas burnos purškalas „(duomenys neskelbtini)“, kurio sudėtyje buvo alkoholio; Tuo pačiu pareiškėja skunde teigia, kad nesutiko su alkotesterio matavimo rezultatais ir siekė kaip įmanoma greičiau pasinaudoti savo teise kreiptis į medicinos įstaigą, tačiau kaip teigia, nedelsiant (apie 10 vai. 40 min.) atvykus į Respublikinio priklausomybių ligų centro Vilniaus filialą nepaisant primygtinio prašymo buvo medicinos darbuotojas atsisakyta paimti jos kraujo mėginius. Dėl šios priežasties ji 11.15 val. kreipėsi į kitą medicinos įstaigą, šiuo atveju į (duomenys neskelbtini) kliniką, kur 11.53 min., jai iš venos buvo paimtas kraujo mėginys. Ištyrus kraują etilo alkoholio nerasta. Taigi Pareiškėjos manymu skundžiamą nutarimą surašęs pareigūnas netyrė ir nevertino, kad ta aplinkybė, jog jos kraujo bandinys yra paimtas tik 11.53 val., t.y., praėjus 3.13 val., po pirminio patikrinimo alkotesteriu, yra objektyviai sąlygota, pateisinama ir nepriklausė nuo jos valios. Jos byloje nesurinkta papildomų duomenų prieštaravimams pašalinti (nesutapimams paaiškinti), ji tapo savotiška aplinkybių įkaite: pareigūnai nemokėjo laiku, greitai bei kompetentingai pildyti su administraciniu teisės nusižengimu susijusius dokumentus. Be to, toks kiekis alkoholio mano organizme, kuris buvo nustatytas po patikrinimų alkotesteriu (pirminis patikrinimas - 0,64 prom.; antrinis patikrinimas - 0,7 prom.) net ir praėjus 3 valandoms po antrojo patikrinimo alkotesteriu, dėl natūralių procesų, vykstančių tam tikrose žmogaus organizmo terpėse, procesų negalėjo negrįžtamai išnykti. prieštaravimams pašalinti (nesutapimams paaiškinti) mano administracinio nusižengimo byloje nebuvo renkami papildomi duomenys.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūnas, nagrinėdamas bylą, vertino surinktų įrodymų visumą, rėmėsi L. V. paaiškinimu. Atsiradus prieštaravimams tarp parodymų, institucija kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, kad būtų pateikta išvada - kokia etilo alkoholio koncentracija vairuotojo L. V. organizme (biologinėje medžiagoje) buvo 2021-07-07, 8.56 val., kai policijos pareigūnai atliko neblaivumo tikrinimą alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinė teismo medicinos tarnyba pateikė atsakymą, kad dėl duomenų trūkumo išvados pateikti negali - L. V. nepateikė medicininės apžiūros akto iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje buvo atlikta asmens medicininė apžiūra. Institucijos manymu Pareiškėja vairuodama transporto priemonę, būdama neblaivi elgėsi neatsakingai visos visuomenės atžvilgiu, be to ji galėjo nuspėti neigiamų pasekmių kilimo riziką, galimas pasekmes, kilsiančias jai bei jos artimiesiems dėl neleistino elgesio.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sustojo degalinėje ir iš paskos įsijungė policijos švyturėliai, iš galo per mikrofonus buvo prašymas sustoti, nevairuoti, jie pasakė, kad gavo pranešimą, kad galbūt ji neblaivi prie vairo, jos paprašė pūsti į alkotesterį 8.35 val.. Nuo pat ryto jai labai skaudėjo gerklę, atsisėdus purškė gerklės purškalą į burną. Pūtus pirmą kartą, alkotesteris parodė 0.64 promilės, ji nesutiko su rodmenimis, praėjus 15 minučių, vėl pūtė, tada parodė 0.71 promilės. Jos niekas neprašė paeiti tiesia linija, ar nosį paliesti, paklausus, kaip jie nustatė neblaivumą, sakė iš kvapo. Tuo metu buvo šilta. Jai pasidarė silpna ir leido išlipti iš automobilio, siūlėsi iškviesti greitąją pagalbą. Paskambino D. B., kad jis atvyktų pasiimti automobilį, jis atvyko 10-15 min bėgyje, apie 9.10 val. ir jis buvo su ja iki pat galo. Pasiklausus, kur gali priduoti kraują pareigūnai atsakė „čia yra tavo reikalas“. Surašinėdami protokolą kelis kartus skambino savo kolegoms, nes nežinojo kaip užpildyti. Apie 10.10 val., kai juos paleido, jie vyko iškarto į priklausomybių centrą, atvykus ten, apsauginis paklausė ko jie nori, pridavė protokolus, kuriuos jai išrašė, ko pasekoje gydytoja, kuri ją priėmė, pasakė, kad jau praėjo daugiau nei 2 val. ir niekas jau nebepadės. Susijaudinusi išėjo, paskambino pažįstamai, jos patarimo paklausius, nuvyko į savo sveikatos kliniką, ten buvo daug žmonių, kol susimokėjo buvo jau 11 valandų 53 minutės. Kraujyje alkoholio nebuvo rasta, išvadą pateikė tyrėjui, jie bendravo elektroniniais laiškais. Ryte atsikėlė 6:30 val., tada purškė į vieną ir kitą pusę po du kartus (duomenys neskelbtini) purškalu. Pareigūnai jos klausė, ar ji vartojo alkoholį. Sakė, kad gerklės purškalą naudojo prieš tikrinant. Ji buvo didelis šokas, buvo panikos priepuolis. Buvo sunku sėdėti automobilyje, trūko oro, paprašė, kad leistų išgerti tabletę, jai neleido. Ji greitosios atsisakė, sakė, kad nereikia. Jai davė pūsti. Vamzdelį išpakavo prie jos ir uždėjo. Tarp pūtimų išgėrė gazuotą mineralinį vandenį. Alkoholį paskutinį kartą galimai vartojo šeštadienį. Vairuoja nuo (duomenys neskelbtini) metų. Apie 10.10 val. važiavo į G. V. gatvę. Kraujo paėmimas nebuvo užfiksuotas. Nefiksavo nieko ta daktare, kad jie atvyko.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjos skundu. Tikrinimas buvo atliktas dviem putimais, pareiškėja dėl kraujo kreipėsi praėjus kažkiek laiko, policija pati kreipėsi į medicinos tarnyba, kad patikslinti duomenis. Mano, kad vairavo su nustatytomis promilėmis.
Liudytojas E. S. paaiškino, kad gavo pranešimą, kad važiuoja neblaivus asmuo, privažiavo arčiau, vairuotoja nusuko į (duomenys neskelbtini) degalinę, paaiškino dėl ko sustabdė, patikrino blaivumą ir vėliau po visų procedūrų atvažiavo kitas žmogus pasiimti automobilio. Pokalbių detalių nepamena, atrodo, kad minėjo, kad nevartojo alkoholio. Ar sutiko su blaivumu, nepamena, alkotesteris rodė iki pusantros promilės. Moteris skubėjo į darbą ir ji skambino viršininkui pranešti, kad vėluos. Protokolas nebuvo rašomas ilgai, stengiasi kuo greičiau surašyti. Ji buvo susijaudinusi, berods pradėjo verkti, skambino, kad tik vėluos į darbą, nebuvo kažkokių nesusikalbėjimų. Jie nebent klausė, ar vartojo alkoholį, ar ne, o dėl prisipažinimo pats žmogus jau arba prisipažįsta arba ne. Iš maždaug 10 žmonių, kurie yra sustabdyti, 5-6 žmonės sako kad nevartojo ir pareigūnams nelabai reikėtų patikėti, jei galioja alkotesterio sertifikatai ir duoda žmogui pačiam išsilupti arba prie jo akių išlupą, tai mano viskas yra teisinga. Neatsimena ar moteris sakė, ar vartojo. Jie vadovaujasi alkotesteriu, jo neapgausi. Nežino kodėl antru putimu didesnis, iš praktikos, kada būna didesnis kiekis, kai daugiau nei 1.5 promilės, sako, kad gėrė prieš valandą, tai automatiškai promilės kilo. Jei asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jis nori važiuoti kraujo tyrimą atlikti, pareigūnai turi jį sulaikyti ir nuvežti. Protokolas rašomas nuo 30 minučių iki 2 valandų. Vertino bendrą asmens būklę. Jis priėjo prie automobilio, matėsi, kad žmogus sunerimęs, pasimetęs, kvapas kažkoks iš automobilio. Judesiai koordinuoti, bendraujant suprato, kad ji galėjo koordinuoti savo judesius. Ne kiekvienam žmogui liepia šiuos veiksmus atlikti. Jai jis koordinuotas, tuomet - ne.
Liudytojas L. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsimena, kad jie gavo pranešimą dėl neblaivaus vairuotojo, jog važiuoja link (duomenys neskelbtini), į kur neatsimena, amžiaus tarp (duomenys neskelbtini) amžiaus, tamsių plaukų. Neatsimena kaip vyko tikrinimas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą paaiškino, kad atsimena, jog moteris kažką gėrė iš butelio. Vartoti vandenį be abejonės galima. Moteris buvo sutrikusi. Būna taip, kad alkotesteriai rodo netikslų laiką, pats įtarimas kyla, jei bendraujant su asmeniu sklinda kvapas. Kiek atsimena, moters kalba buvo nerišli. Nepamena ar buvo juntamas kvapas. Ji pastovėjo ant kojų. Žiūrima kaip žmogus bendrauja, ar dreba rankos, bet jos gali ir iš susijaudinimo drebėti ir ar sklinda kvapas koks. Neatsimena, ar jis, ar kolega rašė protokolą.
Liudytojas D. B. paaiškino, kad L. jam paskambinusi apie 9 val. verkė, sakė, kad pakliuvo į bėdą, konkrečiai nepasakė, klausė ar gali atvažiuoti paimti jos automobilio. Važiavo apie 15 minučių. Jam atvykus L. pasakė, kad jai nustatytas girtumas. Pareigūnai pažiūrėjo jo dokumentus, ar turi teisę vairuoti. Ir jie laukė, kol surašė protokolą. Dokumentai buvo pildomi ne jo akivaizdoje. Pareigūnas pasakė, kad ji vizualiai neatrodo išgėrusi, nuo jos tik sklinda toks kvapas. Po maždaug valandos L. buvo paleista. Klausė pareigūnų kur važiuoti, ką daryti, tačiau jie tiesiogiai neatsakė. Tada važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę į Priklausomybių ligų centrą. Atvyko ten apie 10.30 val. ar 10.40 val. Jis į vidų nėjo, pasiliko automobilyje, L. ėjo viena ir grįžo apsiverkusi, daktarė jai pasakė, kad negaišti laiko, nemėtyti pinigų, praėjo daugiau nei valanda laiko. Po to L. nuvežė pas jos brolį į (duomenys neskelbtini), tai buvo apie 11.30 val., tuo jų diena ir pasibaigė.
Ekspertė V. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorija siuntė jiems kraują. Kraujas buvo gautas 2021-07-07, atitinkamai užregistruotas, suteiktas jam numeris, aprašytas tas kraujo mėginys, buvo du mėgintuvėliai su krauju, nustatoma etilo alkoholio koncentracija, L. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Kraujas buvo paimtas 2021-07-07 11:53 val.. Atlikti visi tyrimai. Standartiškai, jeigu kraujyje ar šlapime yra randama daugiau negu 0.15, duodamas rezultatas 0.15. Jei iki 0.15 rašomas nerasta, tai yra nevertintina. Šiuo atveju fiksuota 0.08. Pagal standartines veiklos procedūras rezultatas nevertinamas. Kad būtų vertinamas rezultatas, turi būti 0.15 ir daugiau. Buvo tiriamas abiejų mėgintuvėlių kraujas. Jos nuomone vartojant vandenį etilo alkoholis greičiau išsiskiria iš organizmo.
L. V. skundas netenkintinas
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad L. V. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta kalta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad ji 2021 m. liepos 7 d. 8.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 0,64 promilių girtumas. Jai šiuo nutarimu buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda, paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpiausiam, t. y. 12 mėnesių terminui. Šiuo nutarimu pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. liepos 7 d., 8.39 val., policijos pareigūnams alkoholio matuokliu „Alkotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus L. V. patikrinimą, jos iškvėptame ore nustatyta 0,64 prom. alkoholio koncentracija. L. V. patikrinimo kvitas byloje nėra atspausdintas, tačiau testo rezultatas buvo užfiksuotas alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo žurnale (b.l. 37-38) bei administracinio nusižengimo byloje esančiame išraše, pareigūnų tarnybiniame pranešime bei neblaivumo nustatymo akte. Iš policijos pareigūnų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu matyti, kad jie nors nepamena, kaip konkrečiu atveju vyko vairuotojos neblaivumo tikrinimas, tačiau jie vadovavosi alkotesterio rodmenimis. Iš policijos pareigūno E. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad iš moters sklido alkoholio kvapas, ji neigė vartojusi alkoholį tikrinimo dieną ir dieną prieš tai, ji nesutiko su alkotesterio rodmenimis ir su padarytu pažeidimu. Policijos pareigūnas L. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad neblaivumo nustatymo aktas paprastai pradedamas rašyti, kai jau būna aiškios promilės, o įtarimai dėl blaivumo kyla nuo to, kaip žmogus bendrauja ar iš jo sklinda alkoholio kvapas. Šiuo atveju, gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją, jau pats savaime sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Dėl ko šiuo atveju neblaivumo nustatymo akto surašymo laikas yra ankstesnis negu pirmas blaivumo tikrinimo laikas, pareigūnas paaiškino galimai netiksliu alkotesterio laiko rodymu, kurio paklaida yra kelios minutės. Šiuo atveju nustatyta, kad laiko skirtumas tarp neblaivumo nustatymo akto ir pirmo putimo rezultatų yra 4 minutės ir 44 sekundės, kas teismo vertinimu šiuo atveju vertinat visas minėtas įvykio aplinkybes, neturi įtakos priimto nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui. Iki putimo į alkotesterį matyti, kad pareiškėja atidariusi butelį gėrė, kaip ji paaiškino, gazuotą mineralinį vandenį, nes ją ištiko panikos priepuolis, jautėsi blogai, tačiau visgi policijos pareigūnams pasiūlius iškviesti greitąją medicinos pagalbą ji jos atsisakė. Nesutikdama su policijos pareigūnų atlikto patikrinimo rezultatu, pareiškėjos ir liudytojo D. B. paaiškinimais, jie nuvyko į Priklausomybės ligų centrą, esantį (duomenys neskelbtini), bet ten kaip ji paaiškino nebuvo priimta gydytojos, tačiau pareiškėja nepateikė jos apsilankymą pas daktarą patvirtinančius dokumentus. Priešingai Pareiškėjos paaiškinimams, iš byloje esančio RPLC rašto (b.l. 111) matyti, kad tokio atvejo kuomet Pareiškėja būtų kreipusi į RPLC specialistus ir dėl patikros jai būtų atsisakyta, nebuvo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėjos kraujas buvo paimtas kitoje laboratorijoje, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-07-07 11.53 val. Šios laboratorijos paimto kraujo pagrindu atliktas etilo alkoholio nustatymas L. V. kraujyje. Byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta, tačiau šią specialisto išvadą surašiusi ekspertė, apklausta teismo posėdžio metu visgi paaiškino, kad šiuo atveju L. V. kraujyje, ištyrus visus mėgintuvėlius, buvo fiksuota 0.08 etilo alkoholio koncentracija, tačiau dėl standartinės procedūros toks rezultatas nebuvo vertinamas ir fiksuojamas specialisto išvadoje. Standartiškai, jeigu rezultatas yra iki 0.15 rašomas rezultatas nerasta ir toks rezultatas nevertinamas. Tokie ekspertės paaiškinimai patvirtina, kad L. V. kraujyje visgi buvo etilo alkoholio koncentracija, ką iš dalies patvirtina ir pati L. V., teismo posėdžio metu paaiškinusi, kad alkoholį ji vartojo, tačiau tai buvo prieš tris dienas iki tikrinimo (t.y. šeštadienį, kai įvykis buvo trečiadienį).
Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad policijos pareigūnai, įvykio metu dalyvavę L. V. tikrinime ir teisme apklausti liudytojais, nelaikytini suinteresuotais asmenimis, kadangi nenustatytas jų suinteresuotumas. Alkoholio matuoklio rodmenis nėra vienintelis ar lemiamas įrodymas, sprendžiant klausimą dėl L. V. kaltės. Prieštaravimams tarp pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatų ir teismo medicinos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados dėl kraujo tyrimo pašalinti ekspertės paaiškinimais. Iš byloje esančio alkotesterio naudojimo instrukcijos (b.l. 87) matyti, kad rezultato iškraipymas dėl išgerto mineralinio vandens atsirasti negali. Policijos tarnyboje naudojama matavimo priemonė Drager Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo metrologiškai patikrinta ir atitiko reikalavimus (b.l. 75), jos sertifikatas galiojo iki 2021-12-29. Pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtinto Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo, matyti, jog alkotesteriai privalo būti tikrinami pakankamai dažnai – kas pusę metų, todėl akivaizdu, jog daryti išvadą, kad po patikros sertifikato išdavimo praėjus 7 dienoms, šio alkotesterio rodmenys gali būti nepatikimi, nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad iš byloje esančio alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo tikrintas L. V. blaivumas, panaudojimo žurnalo kopijos, kurioje užfiksuoti alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys matyti, kad 2021-07-07, kai L. V. buvo sustabdyta patikrinimui, šis alkotesteris tą dieną iki patikrinimo nebuvo naudotas. Pažymėtina, kad minėtas alkotesteris, prieš patikrinant L. V., paskutinį kartą naudotas buvo tik 2021-07-05 ( b.l.37 ). Taigi, šiuo atveju pagrįstai manytina, kad prieš dvi dienas, tai yra 2021-07-05 23:52 val. tikrinto asmens alkotesterio rezultatai, kur nustatytas neblaivumas 0,10 promilių, ir dar prieš tai tikrinto asmens tikrinto 2021-07-07 21:37 val. kur nustatytas neblaivumas 0,00 promilės ( b.l.38) pareiškėjos L. V. alkotesterio naudojimo metu gautų rezultatų iškreipti negalėjo.
Pažymėtina, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu.
Pareiškėja skunde teigia, kad pareigūnai pažeidė bendros asmens būklės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. V-1312 redakcija). Visgi teismo posėdžio metu iš policijos pareigūno E. S. paaiškinimų matyti, kad Pareiškėjos judesiai buvo koordinuoti, bendraujant suprato, kad ji galėtų atlikti tuos veiksmus (t.y. gali eiti tiesia linija - pėda po pėdos ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą), nes ji galėjo koordinuoti savo judesius. Ne kiekvienam žmogui liepiama šiuos veiksmus atlikti. Jei jis koordinuotas, tuomet šie veiksmai neatliekami. Ta aplinkybė, kad automobilis buvo sustabdytas gavus pranešimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo, bei kaip nurodoma tarnybiniame pranešime, iš vairuotojo sklido alkoholio kvapas, pareigūnams pagrįstai leido įtarti, kad asmuo galimai yra neblaivus, todėl, nepažeisdamas aukščiau minėto teisės akto reikalavimų, patikrino asmens blaivumą alkotesteriu. Be to ir liudytojas D. B. teismo posėdžio metu paaiškino girdėjęs kaip pareigūnai sakė, kad iš L. V. sklido alkoholio kvapas. Kaip matyti iš bylos medžiagos Pareiškėja neprieštaravo tikrintis neblaivumą. To nenurodė ir pati Pareiškėja.
Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkte, be kita ko, nustatyta, jog jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo, atlikto policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Šiame punkte nustatyta teisė asmeniui, nesutinkant su tikrinimo rezultatais, pačiam kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų patikrintas neblaivumas, tačiau ši nuostata neįpareigoja pareigūnus tokią galimybę išaiškinti pažeidėjams. Tokios pareigos nenumato ir Lietuvos Respublikos Generalinio komisaro įsakymu 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija (toliau – Instrukcija).
Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Taisyklių 29 punkte įtvirtintas griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir, būdami tikslesni, mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku, užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio arba aptikus gerokai mažesnę jo koncentraciją (kaip tai atsitiko nagrinėjamu atveju) bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018, 9 punktas).
Pažymėtina, jog alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) procesų dėsningai mažėja. Be to, alkoholio koncentracija iškvėptame ore ir kraujyje gali skirtis, nes tiriamos skirtingos organizmo terpės – iškvėptas oras ir kraujas. Suaugusiojo žmogaus organizme per valandą pašalinama 0,10 – 0,257 promilės alkoholio, per 62 min., t. y. laikotarpiu nuo pareiškėjos tikrinimo alkotesteriu iki jos kraujo paėmimo galėtų būtų buvę pašalinta 0,30-0,771 promilės etilo alkoholio.
Pareiškėja savo skunde nurodo, kad iš pat ryto taip pat ir važiuojant automobiliu, burną pasipurškė „(duomenys neskelbtini)“ purškalu, kas jos manymu galėjo iškraipyti alkotesterio rezultatus, tačiau visgi pažymėtina, kad vaizdo įraše matyti, jog bendraudama su pareigūnais apie minėto purškalo naudojimą Pareiškėja net neužsimena, jo nesimato ir jos automobilyje. Apie minėto purškalo naudojimą ir galimą jo poveikį alkotesterio rezultatui Pareiškėja užsimena tik savo rašytiniame skunde. Šios aplinkybės kelia abejonių pareiškėjos paaiškinimų patikimumu. Nors teismo posėdžio metu Pareiškėja teigė, kad pateiktas ne visas vaizdo įrašas ir ji pareigūnams minėjo apie minėto purškalo naudojimą, tačiau faktiškai peržiūrint pateiktus vaizdo įrašus, matyti, kad vaizdo įrašymas buvo pradėtas tik sustabdžius Pareiškėja ir informavus ją, kad bus daromas vaizdo įrašas bei informavus, kad bus tikrinamas jos blaivumas.
Nors savo skunde Pareiškėja nurodo, kad tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į 2021-07-07 Neblaivumo nustatymo aktą bei į 2021-07-07 administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės sutrukdė jai nustatytu laiku (t.y. ne vėliau kaip per viena valandą, kai buvo atliktas tikrinimas) kreiptis į asmens sveikatos priežiūros ištaigą, kad būtu atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis, visgi pažymėtina, kad jos kraujas buvo paimtas praėjus 3 val. 13 min. po pirminio patikrinimo alkotesteriu ir nemanytina, kad 4 minučių ir 44 sekundžių laiko skirtumas susidaręs tarp pirmo putimo ir neblaivumo nustatymo akto surašymo, pareiškėjai sudarė kliūtį nustatytu laiku kreiptis medicininės apžiūros. Be to pažymėtina ir tai, jog iš Respublikinio Priklausomybės ligų centro pareiškėjai siųsto rašto dėl informacijos pateikimo matyti, jog Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialas aptarnauja visus norinčius atlikti apsvaigimo medicininę apžiūrą ( b.l.111), todėl pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog ją apžiūrėjusi gydytoja atsisakė atlikti neblaivumo nustatymo procedūrą vertintina kritiškai.
Pareiškėja taip pat skunde teigia, kad administracinio nusižengimo protokolas jai buvo rašomas pernelyg ilgai, dėl ko ji vėlgi negalėjo laiku kreiptis dėl kraujo ištyrimo. Šiuo atveju pažymėtina, policijos pareigūnas teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymui nėra nustatytos laiko trukmės, jis rašomas nuo 30 minučių iki 2 valandų, taip pat įstatymai nereglamentuoja administracinių nusižengimų protokolų surašymo trukmės įvykio vietoje. Šiuo atveju atsiradęs laiko tarpas tarp pirmo pūtimo ir atliktos medicininės apžiūros nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti nustatytu girtumo laipsniu, alkotesterio rezultatais ar laikyti juos negaliojančiais ir esminės įtakos nagrinėjamai bylai neturi.
Medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Taip pat teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Šiuo klausimu yra formuojama teismų praktika, kuria nesivadovauti šiuo atveju nėra jokio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51/2016, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-239-593/2019). Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju L. V. nustatytas girtumas vairuojant transporto priemonę buvo didesnis negu 0,4 promilės, šios aplinkybės nepaneigė laboratorinis tyrimas, todėl šiuo neblaivumo rodmens nustatymo aspektu laikytina, kad L. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, todėl nėra teisinio pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu.
Tokiu būdu, ištyrus ir įvertinus visus bylos įrodymus, teismui nelieka abejonių, kad L. V. 2021 m. liepos 7 d. 8.35 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 0,64 promilių girtumas. Šiuo konkrečiu atveju Institucija išsamiai ir nešališkai ištyrė ir įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino L. V. kalta padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įvertinęs visus atsakomybės individualizavimui svarbius duomenis teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu L. V. paskirta bauda nėra aiškiai per griežta ir neteisinga, todėl keisti ją nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo skunde išdėstytais pagrindais keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
L. V. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus