Utenos apylinkės teismo sprendimas

2010-11-25 · Civilinė byla Nr. 2-1628-839/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-11-25Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2011-04-14Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-11-25
Bylos Nr.
2-1628-839/2010
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01132-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gediminas Karpavičius
Ieškovas
AB ,,Panevėžio energija“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybės
Advokatai
Virgilijus Vaitekūnas
Civilinė byla Nr. 2-1628-839/2010(Proceso Nr. 2-50-3-01132-2010-0)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 34.1.; 34.5.; 113.1.; 116.1.
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 25 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas G. K., sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieškovo AB ,,Panevėžio energija“ atstovui advokatui Virgilijui Vaitekūnui atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės atstovaujamos Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei G. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujamai Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Šalies argumentai

ieškovas AB ,,Panevėžio energija“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 8272,97 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1248 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendrovė tiekia šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini). Po buto savininko V. G. mirties paveldėjo valstybė. Mokesčiai už pateiktą šilumos energiją paskaičiuoti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau laikotarpiu nuo 2001-07-09 iki 2009-12-03 atsakovė neapmokėjo už butui tiektą šilumos energiją 8272,97 Lt. Kadangi turtą paveldėjo valstybė jai kartu su paveldimu turtu nuo palikėjo mirties momento perėjo visos teisės ir pareigos, todėl valstybė turi prisiimti nuo palikėjo mirties atsiradusias prievoles, kurios yra susijusios su palikimu.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (30-33 b.l.), su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas nesilaikė pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis bei kaip kreditorius nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai. Ieškovas, žinodamas apie didėjančias skolas, per protingą terminą nesikreipė į atsakovą, todėl skola būtų ženkliai mažesnė. Dalį skolos, kuri susidarė nuo 2005-04-20, būtent nuo ieškovo informacijos apie likusį turtą po V. G. mirties, atsakovas sutinka apmokėti, tačiau ieškovas nepateikia tinkamai įformintų sąskaitų dėl skolos dalies, todėl dalis prievolės nėra įvykdyta ir visiškai nepagrįstai ieškovas šioje dalyje kreipiasi į teismą, nes ginčo dėl teiktų paslaugų valstybės paveldėtam butui nuo 2005-04-20 nėra.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla dalyje nutrauktina, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8272,97 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už bendrovės tiektą šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini), po buto savininko V. G. mirties 2001-07-19.

Ieškinys atsakovui dėl skolos už šildymo paslaugas grindžiamas tiek sutartiniu pagrindu, nes šilumos vartojimo įrenginiai prijungti prie šilumos tiekimo tinklų, taip pat pagrindu dėl prievolių perėjimo esant paveldėjimo santykiams, kas laikytina, kad ieškinys dėl skolos pareikštas kaip kreditorinių reikalavimų pateikimas palikimą priėmusiam įpėdiniui, kuris galimas ir numatytas tik pagal LR CK 5.63 str. nuostatas. Duomenų, kad po V. G. mirties tarp atsakovą atstovaujančios Utenos AVMI ir ieškovo buvo sudaryta sutartis dėl šilumos energijos tiekimo nėra.

Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas, kurios perimamos ir jos perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei, kaip įpėdinei, priėmusiai palikimą, perėjo palikėjo V. G. prievolės ir teisės (CK 5.1 straipsnio 2 dalis), šias aplinkybes patvirtina 2009-05-14 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (49 b.l.).

Įpėdinis atsako už palikimo skolas. Jas sudaro palikėjo skolos ir įpėdinių pareigos, susijusios su palikimo priėmimu. Terminas „palikėjo skolos“ turi būti suprantamas plačiąja prasme, t. y. kaip bet kuri palikėjo prievolė, kuri gali būti vykdoma palikėjo turto sąskaita.

LR CK 5.63 str. 1 dalis numato, jog palikėjo kreditorius turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. LR CK 5.3 straipsnio 1 dalis numato, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Iš minėtų teisės normų matyti, kad 3 mėnesių terminas yra skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo skolininko mirties dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad V. G. mirė 2001-07-19 (34 b.l.), todėl 3 mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2001-10-19.

Pagal CK 5.63 straipsnyje reglamentuojamą palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimą ir tenkinimą, kai nėra paskirtų nei testamento vykdytojo, nei palikimo administratoriaus, kreditorių reikalavimai pareiškiami palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui. Pagal CK 5.63 straipsnio 2 dalį reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Šia tvarka teismui pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas. Tai yra informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą. Ieškovas per nustatytą terminą turėjo pareikšti pretenzijas įpėdiniams, nurodydamas, kad turi (ar turės) reikalavimo teises neviršijant ateityje mokėtinų mokesčių už suteiktas paslaugas pagal nustatytus tarifus. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas net ir žinodamas apie V. G. mirtį nesinaudojo šia teise.

Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali pratęsti nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Šis terminas nėra naikinamasis, tačiau jam suėjus ši teisė išnyksta, ir tik teismo nutartimi (sprendimu) pratęsus terminą, kreditorius gali realizuoti savo veiksmus, reikšdamas reikalavimus palikimą priėmusiam asmeniui. Kokios priežastys laikomos svarbiomis, CK nenustatyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys).

Duomenų, kad praleistas terminas pratęstas nėra, ieškovas praleistą trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti neprašo pratęsti ir neįrodinėja pagrįstų ir objektyvių priežasčių lėmusių termino praleidimą.

Taip pat nėra pagrindo konstatuoti kilusią atsakovo civilinę atsakomybę iki 2005-04-20 kitais pagrindais. Civilinė atsakomybė gali atsirasti tik esant įstatymo nustatytoms sąlygoms: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė.

CK 6.249 str. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.246 str. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Tačiau civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str.), todėl ieškovas šios sąlygos neprivalo įrodyti. Taigi kaltės nebuvimą privalo įrodyti pats atsakovas, tačiau pagal CK 6.246 str. neteisėti skolininko veiksmai nėra preziumuojami, todėl ieškovo pareiga įrodyti atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą.

Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 str. yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu.

Iš bylos duomenų matyti, kad apie likusį turtą po V. G. mirties atsakovas sužinojo 2005-04-20 (45 b.l.). Ieškovas gi yra įmonė, kuri užsiima ūkine – komercine veikla ir kurios tikslas pelno siekimas, veikia savo rizika ir jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Duomenų, kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių išsiaiškinti skolos didėjimo priežastis nėra. Pasyvumas negali būti pateisinamas nusistovėjusia įmonės vidaus tvarka, dideliu abonentų kiekiu ir panašiai.

Remiantis nurodytais motyvais darytina išvada, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovo civlinę atsakomybę dėl iki 2005-04-20 susidariusios skolos bei teisėto pagrindo tenkinti ieškinį kaip kreditorinį reikalavimą, pateiktą palikimą priėmusiam įpėdiniui, todėl ieškinys dalyje dėl likusios 3701,59 Lt sumos priteisimo (8272,97 Lt - 4571,38 Lt) atmestinas.

Likusioje dalyje ieškinys patenkintas, nes atsakovas dalį skolos sumokėjo gera valia po ieškinio pareiškimo (70, 71 b.l.). Ieškovo atstovas, atsižvelgdamas į tai prašė priteisti sumą likusią atėmus jau sumokėtus 4 571,38 Lt. Pagal LR CPK 42 str. 1 d. ieškovas turi teisę civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, taigi laikytina, kad šioje dalyje ieškinio atsisakyta, todėl byla dalyje dėl 4 571,38 Lt priteisimo nutrauktina. Ieškinys patenkintas 55,27 procentais (4571,38 Lt x 100 proc. : 8272,97 Lt). Ieškovui grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio sumokėto už patenkintų reikalavimų dalį – 103 Lt (ieškinys apmokėtas 248 Lt žyminiu mokesčiu (3, 51 b.l.) patenkintų reikalavimų daliai tenkanti žyminio mokesčio dalis 137 Lt (248 Lt x 55,27 % = 137 Lt, suapvalinus 137,06 Lt pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d., 137 Lt x 75 %)).

Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas, todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo valstybės biudžeto naudai priteistina 7,59 Lt (16,97 x 44,73 %) teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 79 str., 80 str., 83 str., 88 str., 96 str.). Kadangi patenkinta reikalavimų dalis (55,27 proc.), todėl atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovui turėtų būti priteista 34 Lt (137 Lt už patenkinto reikalavimo dalį mokėtinas žyminis mokestis – 103 Lt grąžintino žyminio mokesčio).

Esant šioms aplinkybėms iš bendros atsakovui grąžintinos žyminio mokesčio dalies – 103 Lt išskaičiuotina proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo valstybės biudžeto naudai priteistina – 7,59 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (užskaitytina, kad šioje dalyje sumokėjo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) ir atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai (55,27 proc.) iš atsakovo ieškovui priteistina 34 Lt (137 Lt už patenkinto reikalavimo dalį mokėtinas žyminis mokestis – 103 Lt grąžintino žyminio mokesčio) žyminio mokesčio dalis. Taigi ieškovui grąžintina likusi žyminio mokesčio dalis – 61,- Lt (suapvalinus) (103 Lt - 7,59 Lt - 34 Lt). Sprendimą šioje dalyje pavesti įvykdyti Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (LR CPK 87 str. 2 d.).

Ieškovas prašo priteisti 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 4571,38 Lt sumokėti 2010-11-08 (70, 71 b.l.), byla teisme iškelta 2010-06-23 (2 b.l.), sumokėta suma atitinka mokėtiną sumą už tiektą šilumos energiją nuo 2005-04-20 iki 2009-12-03, duomenų apie sumokėtas palūkanas nėra, taigi reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir ieškovo naudai priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos už 4571,38 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-06-23 iki 2010-11-08 (CK 6.37 str. 2 d.).

CPK 94 str. 1 d. numato, kad jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu, teismas jam priteisia iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas turėjo 1210 Lt išlaidų už advokato G. V. pagalbą, pateikė patvirtinančius rašytinius įrodymus (5, 6, 23, 24 b.l.). Ieškovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų ,,Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio,, 2.1 p., 2.4 p., 8.2., 8.6., 8.18 p. numatytomis sąlygomis ir maksimaliais dydžiais, pripažintina, kad ieškovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato pagalbai buvo būtinos ir pagrįstos. Su advokatu atstovavimo sutartis sudaryta 2010-06-16 bei 2010-07-20 (4, 22 b.l.), atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose (rengtas pareiškimas, ieškinys), todėl proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 541 Lt (1210 Lt x 44,73 %%) už advokato pagalbą (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

civilinę bylą Nr. 2-1628-839/2010 dalyje dėl 4 571,38 Lt priteisimo nutraukti.

Grąžinti ieškovui AB ,,Panevėžio energija“, kodas juridinių asmenų registre 147248313, 61 Lt žyminio mokesčio, sprendimą šioje dalyje pavesti įvykdyti Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės atstovaujamos Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas juridinių asmenų registre 188729880, ieškovo AB ,,Panevėžio energija“, kodas juridinių asmenų registre 147248313, naudai 5 % dydžio metines palūkanas už 4571,38 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-06-23 iki 2010-11-08.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės atstovaujamos Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas juridinių asmenų registre 188729880, ieškovo AB ,,Panevėžio energija“, kodas juridinių asmenų registre 147248313, naudai 541 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

Likusioje dalyje ieškovo AB ,,Panevėžio energija“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Gediminas Karpavičius