- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-21
- Bylos Nr.
- e2YT-13715-862/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Suinteresuotas asmuo
- O. T., VĮ „Turto bankas“
- Pareiškėjas
- T. K.
- Advokatai
- Santa Ulinskienė, Kazis Krivka
- Kategorijos
- 2.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Santai Ulinskienei, suinteresuoto asmens O. T. atstovui advokatui Kaziui Krivkai, suinteresuoto asmens valstybinės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atstovui Dainiui Vinciūnui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - O. T., VĮ „Turto bankas“, valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2020-08-20 teismui pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė patvirtinti, jog pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį. Šalindama trūkumus, pareiškėja 2020-09-01 pateikė patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir prašo nustatyti pareiškėjai nuosavybės teisės į neįregistruotą namą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
Nurodė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su T. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini). T. K. motina M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Ji, pareiškėjos teigimu, turėjo teisę valdyti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). M. B. 1977 metais leido sūnui T. K. nurodytame sklype pasistatyti gyvenamąjį namą ir tam buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėja nežinodama, kokiam asmeniui statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas, kreipėsi į Vilniaus regioninį valstybės archyvą, kuris 2020-07-16 pateikė atsakymą, jog Vyriausiam regioniniam valstybės archyvui nebuvo perduoti saugoti Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono liaudies tarybos komiteto architekto dokumentai. Pareiškėjos nuomone, aplinkybę, kad namas adresu (duomenys neskelbtini), egzistavo, buvo žymimas M. B. vardu ir jo statybai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, patvirtina 1982-08-15, 1986 metų, 1987-03-15, 1991-12-13, 1993-11-16 įrašai pastatų ir įrenginių aprašyme. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja name gyvena nuo 1977 metų, namo registracija nebuvo atlikta nei iki sutuoktinio mirties nei po to. Po sutuoktinio mirties pareiškėja su sūnumi R. K. liko gyventi nurodytame name. Paaiškino, kad pareiškimas teismui teikiamas, nes pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtinto dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25 sąrašo 9 punktą seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardinto sąrašo 2-6 punktuose, gali būti teikiamas prašymas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teise į jį, pateikus kadastrinių matavimų bylą ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Teismui kartu su pareiškimu pareiškėja yra pateikusi R. K. 2020-08-14 sutikimą, kuriame išreikšta šio suinteresuoto asmens pozicija dėl teismui teikiamo pareiškimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas 2020-09-15 pateiktame atsiliepime pareiškimui neprieštaravo. Teismo posėdyje, kuris vyko 2021-06-02, suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad prašymo nepalaiko, kadangi po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-12 sprendimo priėmimo paaiškėjo aplinkybės, kurios suinteresuotam asmeniui nebuvo žinomos iki bylos iškėlimo, o taip pat nebuvo atskleistos pareiškėjos pareiškime. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja sąmoningai nuslėpė aplinkybę, kad nuosavybes teises į ginčo turtą jau yra įgijusi 1993 metais, išreikšdama valią priimti po sutuoktinio mirties likusį palikimą pagal paduotą pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Pareiškėja nenurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra įsiteisėjęs, įpareigojo pareiškėją su sūnumi savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti neteisėtai pastatytus jiems priklausančius keturis pastatus, tarp jų ir namą, dėl kurio iškelta ši byla. Atkreipė dėmesį, kad iki bylos perdavimo naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, pareiškėja suinteresuotu asmeniu į bylą nebuvo įtraukusi O. T.. Pažymėjo, kad tais atvejais, kai prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes neteisėtos statybos rezultatas – statiniai negali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Tuo atveju, jei statinio nuosavybės teisė jo valdymo pradžios metu ir dabar neįteisinta, įteisinimui taikomi galiojantys teisės aktai, nustatantys statybai keliamus reikalavimus. Nuosavybės teisė į daiktą kaip nekilnojamojo turto kadastro objektą negali būti pripažįstama įgyjamosios senaties būdu, nes nuosavybės teisė įgyjama statybos įstatyme nustatyta tvarka. Rūpinimasis turtu ir jo išlaikymas pats savaime nėra pagrindu daikto valdymo kaip savo ar tokio objekto teisėtumo konstatavimui.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto skyriui T. K. 2018-10-02 buvo pateikusi prašymą dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo prie statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau prašymas nebuvo tenkintas, nes T. K. nėra statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė.
Suinteresuotas asmuo O. T. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimo netenkinti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso dviem bendraturčiam, kurių vienas - O. T.. Atkreipė dėmesį, kad bylos dalyku yra ne gyvenamasis namas, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), o O. T. ir Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatyti keturi neregistruoti statiniai, kurie priklauso T. K. bei jos sūnui R. K., ir kurie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-23 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti griautinais. Paaiškino, kad tiek T. K., tiek M. B. palikimus yra priėmę paveldėtojai ir šią aplinkybę pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Po T. K. mirties palikimą priėmė pareiškėja su sūnumi, o po M. B. mirties – suinteresuotas asmuo O. T.. Išdėstė poziciją, kad tuo atveju, jeigu statybos leidimas būtų buvęs išduotas T. K., jis būtų laikomas namo savininku (statytoju). Po šio asmens mirties palikimą priėmusi pareiškėja su sūnumi būtų neregistruoto namo bendraturčiais. Tuo atveju, jeigu statybos leidimas statyti namą būtų buvęs išduotas M. B. vardu, tai šio namo savininkė būtų O. T., kuri siekia statinius, pastatytus T. K., nugriauti kaip pastatytus savavališkai. Išdėstė poziciją, kad pareiškėja, 1993 metais priėmusi po sutuoktinio mirties likusį palikimą, yra neteisėtai pastatytų statinių savininkė. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja cituoja Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2020-07-16 atsakymo antrąją pastraipą, nutylėdama pirmąją, kurioje nurodoma, kad Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Vyriausiosios architektūros ir planavimo valdybos 1974-1980 metų leidimas M. B. ar T. K. statyti namą (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Vyriausiosios architektūros ir planavimo valdybos 1974-1980 metų dokumentuose nerastas. Suinteresuoto asmens nuomone, statybos leidimo negalėjo būti, nes namas buvo ne statomas, o nupirktas ir perkeltas iš vieno žemės sklypo į žemės sklypą, kuriame stovėjo M. B. namas. Paaiškino, kad M. B. namo, plane pažymėto 2A1/m, nestatė, o rekonstravo jai nuosavybės teise priklausančią namo, plane pažymėto 1A1/m, dalį ir tie pakeitimai yra įregistruoti. Atkreipė dėmesį, kad individualių namų statybą nurodytu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1975-06-25 nutarimas Nr. 228 „Dėl priemonių individualinės statybos trūkumams pašalinti“, kurio 8 punktu buvo nutarta uždrausti individualinių gyvenamųjų namų statybą, be Vilniaus, Kauno ir Palangos, taip pat Klaipėdoje, Druskininkuose, Neringoje ir Birštone. Vilniuje ir Kaune individualinių namų statyba buvo uždrausta LKP Centro komiteto ir Ministrų Tarybos 1962-09-10 nutarimu Nr. 592 „Dėl individualinės ir kooperatinės gyvenamųjų namų statybos“, todėl statybą leidžiantys dokumentai negalėjo būti išduoti, o savavališkai pastatyti statiniai nebuvo registruojami. Atkreipė dėmesį, kad nurodytais pagrindais namų valdos techninės apskaitos byloje ir yra padarytos žymos apie savavališką statybą 1982-08-15. Atkreipė dėmesį, kad prie savavališkai įrengto gyvenamojo namo, kurio plotas 26,91 m² (žymimo 2A1/m), buvo savavališkai pastatytas ir gyvenamasis priestatas 1a1/m bei veranda 2a1/m. Pagal 1987-03-15 inventorizacijos duomenis, vietoje verandos 2a1/m 1985 metais buvo pastatytas priestatas 3a1/m ir tai užfiksuota raudonais įrašais 1982-08-15 plane. Dėl pristatytų statinių savavališkai pastatyto gyvenamojo namo bendras naudingas plotas išaugo iki 53,74 m². Išdėstė poziciją, kad inventorizacijos metu yra užfiksuojama faktinė padėtis, todėl inventorizacijos duomenys gali būti vertinami kaip patvirtinantys faktą, kad tam tikru metu statiniai egzistavo, tačiau patys savaime šie duomenys nepatvirtina nei statinio statybos teisėtumo, nei teisių į statinius atsiradimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
CK 4.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės į neįregistruotą viešame registre namą, esantį žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kuris namų valdos techninės apskaitos byloje žymimas 2A1/m, įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Pareiškėja reikalavimą grindžia argumentais, kad namas buvo pastatytas 1977 metais, turint statybą leidžiantį dokumentą, kuris nėra išlikęs; kad namą statė jos buvęs sutuoktinis, turėdamas namų valdos savininkės, savo motinos, M. B., sutikimą. Reikalavimui pagrįsti pareiškėja teismui pateikė šiuos įrodymus: santuokos liudijimą I-OK Nr. 498978, mirties liudijimą AC Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimą AC Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. 2020-08-14 sutikimą, Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2020-07-16 raštą Nr. (8.12) V5-137, namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos lapus 7, 8, 15 ir 1965-05-06 išrašą iš Naujosios Vilnios rajono darbo žmonių deputatų tarybos sprendimo Nr. 122, kuriuo M. B. ir S. K. pripažinta teisė valdyti namų valdą (duomenys neskelbtini) mieste pagal asmeninės nuosavybės teisę. Pareiškėja taip pat pateikė 1995-12-12 elektros energijos tiekimo sutartį, 2013-03-21 paslaugų tiekimo sutartį Nr. 682, 2007-05-19 sutartį dėl naudojimosi sodininkų bendrijos „Rytas“ bendrojo naudojimo objektais, 2009-06-12 sąskaitą – faktūrą Nr. 2, 2009-07-10 kvitą 84, atsiskaitymo knygelės Nr. 1141638 2016 metų birželio mėnesio duomenis.
Suinteresuotas asmuo O. T. su pareiškėjos prašymu nesutinka, nes po M. B. mirties, ji priėmė po šio asmens mirties likusį palikimą; nes suinteresuotam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei bendrosios dalines nuosavybės teise kartu su S. K. nurodytame žemės sklype esatys ir viešame registre įregistruoti statiniai; nes tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens vyksta teisminis ginčas dėl neįregistruotų statinių, kuriuos pastatė miręs pareiškėjos sutuoktinis, nugriovimo; nes statyba leidžiantis dokumentas statiniams, kurie nėra įregistruoti viešame registre, nebuvo ir negalėjo būti išduotas.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Įgyjamosios senaties būdu nuosavybės teisė į daiktą gali būti įgyta tuo atveju, kai yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), t. y. asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-67/2011). Šias sąlygas konstatavus, daikto, kuris gali būti privačios nuosavybės teisės objektu (CK 4.69 straipsnio 1 dalis), valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, ir pareiškėjas gali ją įregistruoti viešame registre.
Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėja po sutuoktinio T. K. mirties, nuo 1993 metų, valdo viešame registre neįregistruotą pastatą - namą, kuris yra žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir kuris namų valdos techninės apskaitos byloje žymimas 2A1/m.
CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai reiškia, kad po 2003-07-01 daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo ar iki 2000 metais priimto civilinio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Suinteresuoto asmens pateiktuose nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2019-05-06, 2021-04-14 išrašuose nėra įrašų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties priėmusi palikimą (suinteresuoto asmens pateiktas Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2020-03-05 raštas Nr. S-52/20) įregistravo daikto ar daiktų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), valdymo faktą. Pareiškėja teismui nėra pateikusi teismo sprendimo, kuris patvirtintų, kad pareiškėja 2003 metais, ar vėliau kreipėsi į teismą dėl namo, esančio žemės sklype, (duomenys neskelbtini), namų valdos techninės apskaitos byloje žymimo 2A1/m, valdymo fakto nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 529 straipsnis), todėl nesant įrodymų, jog pareiškėja, pradėjusi valdyti daiktą šį faktą įregistravo viešame registre, laikytina, kad pareiškėja nėra įvykdžiusi įstatyme nustatytos sąlygos, kuri sudarytų pagrindą neabejotinai išvadai, kad pareiškėja daiktą, į kurį siekia įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu, dešimt metų valdė atvirai.
Abejoti valdymo fakto atvirumu ir sąžiningumu sudaro pagrindą ir tai, kad pareiškėja pateiktose 1995-12-12 elektros energijos tiekimo sutartyje, 2013-03-21 paslaugų tiekimo sutartyje Nr.682, 2007-05-19 sutartyje dėl naudojimosi sodininkų bendrijos „Rytas“ bendrojo naudojimo objektais, 2009-06-12 sąskaitoje – faktūroje Nr. 2, 2009-07-10 kvite 84, atsiskaitymo knygelėje Nr. 1141638 skirtingiems paslaugų tiekėjams, skirtingais laikotarpiais, sudarydama nurodytas sutartis, nurodė skirtingus paslaugų tiekimo adresus: vienu atveju adresas nurodomas (duomenys neskelbtini), kitu -(duomenys neskelbtini); trečiuoju atveju pareiškėja save įvardija sodo sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), savininke, nors, kaip matyti iš suinteresuoto asmens O. T. atstovo paaiškinimų, pateikto 1994-01-21 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, byloje esančių nekilnojamojo turto išrašų, pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi daiktinių teisų, tame tarpe ir nuosavybės teisės, į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Aukščiau nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėja neįrodė sąlygų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, viseto (CPK 178 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris, pareiškėjos teigimu, atsirado statybos būdu. Tokiu atveju, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Minėta, kad daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Statiniai, kaip nekilnojamojo turto objektai, formuojami tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkas turi statybą leidžiantį dokumentą, išduotą pagal statybos metu galiojusius teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teismui statybą leidžiančio dokumento nepateikė, o jos pateiktas Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2020-07-16 raštas Nr. (8.12) V5-137, kuriame nurodyta, kad šiam archyvui nebuvo perduoti saugoti Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto architekto dokumentai ir tai, kad tarp Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto vyriausiosios architektūros ir planavimo dokumentų, sudarytų 1974 – 1980, leidimas statyti namą adresu (duomenys neskelbtini), nerastas, nepatvirtina aplinkybės, jog toks dokumentas buvo išduotas.
Iš suinteresuoto asmens O. T. pateiktos pilnos namų valdos techninės apskaitos bylos, invent. Nr. 03319, žemės sklypo plane esančių spaudų matyti, kad namas, plane pavaizduotas indeksu 2A1/m, 1982 metais pripažintas savavališkai įrengtu gyvenamuoju plotu, o jo priestatai -savavališka statyba. Analogiški įrašai plane padaryti ir 1987 metais, o iš pateiktame plane esančio spaudo „panaikinta“, be papildomų įrodymų, kurių pareiškėja nepareikė, nėra aišku, kokie plane esantys įrašai juo buvo naikinami. Ši ir aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėja neįrodė, kad namas, pastatytas adresu (duomenys neskelbtini), namų valdos techninės apskaitos byloježymimas indeksu 2A1/m, atitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir gali būti privačios nuosavybės teisės objektu (CPK 178 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos pateikti įrodymai ir paaiškinimai galėtų būti teisiškai reikšmingi byloje dėl pastato valdymo fakto nustatymo, ar kito juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 444 straipsnis), o ne byloje, kuri nagrinėjama pagal įgyjamosios senaties nustatymo taisykles (CPK 530 straipsnis), todėl pareiškėjai nepateikus statybą leidžiančio dokumento, kurio pagrindu buvo pastatytas namas, esantis žemės sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (žymimas indeksu 2A1/m); namų valdos techninės apskaitos byloje esant įrašams apie šio namo neteisėtą statybą, yra pagrindas išvadai, jog pareiškėja neįrodė, kad statinys, į kurį pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu, gali būti pripažintas nuosavybės teisės objektu (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja taip pat neįrodė, jog yra visos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, nustatytos CK 4.68 straipsnyje, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos pareiškimo dėl nuosavybės teisės į pastatą – namą, esantį žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), (namų valdos techninės apskaitos byloje žymimą indeksu 2A1/m) įgijimo įgyjamosios senaties būdu (CPK 178 straipsnis).
Kadangi nagrinėjama byla yra dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, dėl kitų pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų, pateiktų įrodymų teismas atskirai nepasisako.
Suinteresuotas asmuo O. T. pateikė įrodymus patvirtinančius, kad už suteiktą teisinę pagalbą ji patyrė 2760 EUR išlaidų. Pareiškėjos ir šio suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas (priešingas), todėl pareiškimą atmetus, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui O. T. priteistina 2760 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Bylos nagrinėjimo metu patirta 5,15 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR), todėl pareiškimą atmetus, iš pareiškėjos šios išlaidos valstybei priteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2760 EUR bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš pareiškėjos T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,15 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.