Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. O. ieškinį atsakovui A. O. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, ir santuokos nutraukimo pasekmių, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Ž. O. 2015 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. O. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, jog šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters A. I. O.. Nuo 2015 m. balandžio mėnesio šalys gyvena skyriumi, o atsakovas nepakankamai prisideda prie dukters išlaikymo. Pažymėjo, kad pusantrų metų amžiaus dukra nuo gimimo gyvena su ieškove, tačiau atsakovas nuo 2015 m. balandžio mėnesio dukteriai neskiria dėmesio ir laiko, teikia pernelyg mažą ir nereguliarų, dukros poreikių neatitinkantį išlaikymą. Ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnametės dukters A. I. O. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš tėvo nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą po 186,50 EUR kas mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. O. prašo nutartį pakeisti dalyje dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio ir priteisti laikiną išlaikymą lygų 75 EUR per mėnesį. Nurodo, jog jis neturi jokių pajamų iš darbo santykių, nes šiuo metu studijuoja universiteto dieniniame skyriuje, be to nemoka lietuvių kalbos, jį remia tėvai iš Nigerijos, kurių pragyvenimui skirta suma kas mėnesį vidutiniškai sudaro apie 144 EUR. Todėl, priteisus tokį didelį išlaikymą, atsakovas neturėtų jokių galimybių išgyventi, t.y. jis yra nepajėgus teikti 75 EUR dydžio išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai pakeisti.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir be kita ko priteisti iš atsakovo laikiną 186,50 EUR išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, šalių nepilnametei dukrai A. I. O., gim. (duomenys neskelbtini). Teismas šį ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė nepilnametei dukrai iš atsakovo laikiną išlaikymą, mokamą po 163 EUR kas mėnesį. Teismas sprendė, jog šiuo metu neturi pakankamai duomenų apie šalių nepilnametės dukters poreikius, tačiau tikslinga priteisti teismų praktikoje pripažįstamo išlaikymo dydį. Atskiruoju skundu atsakovas prašo šį dydį sumažinti iki 75 EUR kas mėnesį, motyvuodamas tuo, kad jis studijuoja dieniniame universiteto skyriuje ir neturi darbo, nemoka lietuvių kalbos, jį išlaiko tėvai. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepaneigiančius pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios yra atsakovo realios galimybės teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir ar bent dalį tokių poreikių atsakovas tenkina savanoriškai. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas šioje proceso stadijoje (kai sprendžiamas tik priteistino išlaikymo dydžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu klausimas) neįrodė aplinkybės, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti teismo priteisto laikino išlaikymo. Atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl sunkios jo turtinės padėties nepagrįsti iš esmės jokiais rašytiniais įrodymais, o aplinkybės, kad jis studijuoja ir nemoka lietuvių kalbos, nelaikytinos savaime sudarančiomis pagrindą spręsti apie jo sunkią turtinę padėtį. Ieškovės į bylą pateikti atsakovo banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog atsakovo sąskaitoje vyksta pinigų judėjimas žymiai didesnėmis sumomis, nei apelianto nurodyta gaunama parama iš tėvų. Be to atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas žmogus (nėra duomenų, kad turi sveikatos problemų, nenustatytas nedarbingumo lygis), todėl, siekiant tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, atsakovas turi būti aktyvus, siekdamas susirasti darbą, tikslu išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei save. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas, būdamas tėvu, turi savo vaiko atžvilgiu ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims ar panaikinamos vien tik tėvo subjektyvaus nenoro ar negalėjimo pagrindu. Be to, kaip jau buvo minėta, teismas tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, turės realią galimybę nustatyti ir konstatuoti, kokie yra tikrieji šalių vaiko poreikiai ir kokios tikrosios tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.