Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.2.4.3; 2.6.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.4; 3.2.6.6.1

2016 m. vasario 15 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danai Sederevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Ž. O. ieškinį atsakovui A. O., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių bei atsakovo A. O. priešieškinį ieškovei Ž. O. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius 2015-09-16 pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su nepilnamete dukra gyvena dviejų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Butas priklauso Ž. O., švarus, tvarkingas, apstatytas reikiamais baldais bei daiktais. Mažametei sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ugdytis, vystytis. Skyriui nebuvo sudarytos sąlygos įvertinti atsakovo buitinių gyvenimo sąlygų (1t. eb.l. 58-60, 2t. eb.l.2).

Teismo posėdžio metu ieškovė Ž. O. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad iki santuokos sudarymo atsakovas jai buvo neištikimas su S., su kuria ji kalbėjosi telefonu ir sužinojusiu, jog atsakovas su šia moterimi susitikinėja, padeda ją išlaikyti. Su atsakovu pradėjo gyventi jos bute nuo 2013 metų spalio mėnesį, vėliau sudarė santuoką. Po vestuvių atsakovo elgesys labai pasikeitė: pasidarė nebedėmesingas, nesirūpino šeima, vengdavo būti su vaiku, didžiąją laiko dalį praleisdavo Vokietijoje. Tuomet ieškovė su mažamečiu vaiku išsikėlė pas savo tėvus, kurie ir padėjo rūpintis vaiku. Per visą laikotarpį, kai šalys gyveno skyrium, atsakovas prie vaiko išlaikymo yra prisidėjęs tik 272 EUR. Skyrium pradėjo gyventi nuo 2015 metų balandžio mėnesio. Atsakovas retkarčiais aplankydavo dukrą, atnešdavo vaisių, maisto produktų. Išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja nuo gyvenimo skyrium pradžios po 187 EUR. Dukra specialių poreikių neturi. Šiuo metu darželio nelanko, prižiūri ieškovės motina. Nesutinka su atsakovo bendravimo tvarka, nori, kad bendrautų ieškovės namuose. Jai tinka antradienis, ketvirtadienis nuo 16.00 val. iki 19.00 - 20.00 val. Taip pat tinka kas antras sekmadienis nuo 16.00 val. iki 19.00 – 20.00 val. Nuo gegužės mėnesio iki spalio mėnesio pageidautų, kad atsakovas, atvyktų su dukra bendrauti pas jos motiną adresu Varėnos r. Puodžių k. Ežero 34, nes tuo laikotarpiu mažametė dukra vieši pas senelę.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. O. palaikė priešieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad sužinojęs, kad ieškovė laukiasi jų bendro kūdikio jis labai nuliūdo, tačiau paklausęs draugų patarimų, kad vaikas yra Dievo siųstas ir pačios ieškovės noro pasilikti kūdikį, jie susituokė. Ieškovė jį vertė nuolat dirbti pas jos motiną kaime ir jam atsisakius atvykti ji pagrasino skirtis. Ieškovė pažadėjo pasikeisti, todėl jis nusprendė su ja gyventi tik dėl vaiko. Sutiko bendrauti su dukra ieškovės gyvenamojoje vietoje, tačiau nori bendrauti tada kada jis gali, nes studijuoja universitete ir jam sunku iš anksto žinoti jo užimtumą. Vasarą važiuoti bendrauti su savo dukra į Varėną pas ieškovės motiną nesutinka, nes ten gyvena ieškovės brolis, kuris jam yra grasinęs. Santuokos metu su kitomis moterimis jis nesusirašinėjo, visada ieškovei buvo ištikimas, o Sandrą pažinojo ir su ja susitikinėjo, kai dar nepažinojo ieškovės. Atskirai su ieškove pradėjo gyventi nuo 2015 metų gegužės 2-3 d., kai ieškovė liepė palikti jos namus. Atsakovas niekur nedirba, studijuoja Mykolo Romerio universitete kompiuterinės inžinerijos specialybę. Jam padeda jo šeima, iš Nigerijos siunčia lėšas. Taip pat turi draugą Vokietijoje, kuris padeda materialiai. Nesutiko, kad ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė, nes pagal jo tradicijas, palikus buvusiai sutuoktinei vyro pavardę, jo šeimai gali nutikti kažkas blogo. Nepilnametei dukrai gali skirti po 75 EUR išlaikymą, nes stabilių pajamų neturi, o tokio dydžio sumą gali skirti iš jo gaunamos stipendijos. Su nepilnametės dukros išlaikymo įsiskolinimu nesutinka, nes yra pirkęs rūbų, maisto. Darbą susirasti yra labai sunku, nes visur reikalauja patirties.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. A., nurodė, kad ji yra ieškovės krikšto dukra, šiuo metu ji gyvena ieškovei priklausančiame bute. Iki šalių santuokos sudarymo ji taip pat gyveno pas ieškovę ir yra girdėjusi, kaip ieškovė ir atsakovas aiškinosi dėl atsakovo neištikimybės. Gimus šalių nepilnametei dukrai, po savaitės atsakovas išvyko į Vokietiją. Ji kartu su ieškove yra mačiusi atsakovo telefone susirašinėjimą su kita moterimi, kurią atsakovas vadino ,,mieloji”, ,,mažute”. Kai gimė vaikas ieškovė išvyko pas savo motiną į kaimą, kad ši padėtų prižiūrėti vaiką. Atsakovas atvažiuodavo jos aplankyti. Atsakovas paliko ieškovės namus 2015 metų balandžio mėnesį. Jis buvo ieškovei neištikimas, nesirūpino šeima.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas W. O. D., nurodė, kad jis yra atsakovo draugas, ieškovę pažįsta 3 metus, yra lankęsis jų namuose, santykiai tarp šalių buvo geri. Atsakovas neturi kitos moters. Jam yra žinoma, kad atsakovas išvyksta į Vokietiją, nes ten ieško darbo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu sutuoktinių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27str.). Šių dvasinių vertybių nebeliko Ž. O. ir A. O. šeimoje. Abi šalys patvirtino, kad nuo 2015 metų balandžio mėnesio pabaigos, gegužės pradžios, gyvena skyrium, neturi bendro biudžeto ir ūkio, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori. Nustačius šiuos faktus, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka faktiškai jau iširo ir turi būti juridiškai nutraukta (CK 3.49 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniai kaltino vienas kitą dėl santuokos iširimo. Ieškovė kaltino atsakovą neištikimybe, šeimos nesirūpinimu, nenoru dirbti. Tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad apie atsakovo neištikimybę su S. jai buvo žinoma iki santuokos sudarymo momento, taip pat jai buvo žinoma aplinkybė, kad atsakovas niekur nedirba, yra studentas, tačiau šios aplinkybės netrukdė ieškovei sudaryti santuoką, susilaukti nuo šio žmogaus vaiko, nutarti gyventi su juo kartu jos bute. Nors ieškovė kaltino atsakovą neištikimybe ir po santuokos sudarymo, kai kompiuteryje atrado susirašinėjimus su kitomis moterimis, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo neištikimybės faktą, nepateikė (CPK 178 str.). Teismas nesivadovauja liudytojos D. A. parodymais duotais teismo posėdžio metu dėl atsakovo neištikimybės, kadangi ji yra ieškovės giminaitė ir yra suinteresuota bylos baigtimi. Vykdydama sutuoktinės pareigas, ieškovė privalėjo moraliai visapusiškai remti kitatautį sutuoktinį (CK 3.27 str.), kuris Lietuvoje neturi artimųjų, būsto, darbo, nemoka kalbos. Gimus šalių dukrai ieškovė ilgą laiką su vaiku gyveno pas savo motiną, o atsakovas tuo metu gyveno Vokietijoje. Toks gyvenimas juos abu ir tenkino. Ieškovė privalėjo stengtis sudaryti tokias sąlygas, kad sutuoktinis, atvykęs į kitą šalį, jaustųsi gerai, jį pagloboti, jam padėti apsiprasti naujoje vietoje. Atsakovas kaltina ieškovę, jog jis buvo priverstas pas jos motiną dirbti kaime. Ši aplinkybė nepatvirtina ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, tačiau akivaizdu, kad abiejų šalių požiūris į buities darbus nesutapo. Nors ieškovė kaltina atsakovą visišku nesirūpinimu šeima, tačiau iš pateiktų vietinio mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovas yra pervedęs lėšų į ieškovės sąskaitą (1t. eb.l. 32-36).

Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad gyvenimas atskirai abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės ar atsakovo netinkamo elgesio, priešingai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abu sukūrė tokią situaciją savo pasirinkimu, nesupratimu, nekreipimu dėmesio į norus, lūkesčius, kai bendrai neaptariama, ko norima ir tikimasi, kaip įsivaizduoja bendrą gyvenimą. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl ko teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str.2 d.).

Teismui pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nesprendžiamas (CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl pavardžių

Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, atsakovas tam prieštaravo. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad šalys turi nepilnametį vaiką po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė – O. pavardė (CK 3.69 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Šalys susilaukė nepilnametės dukros A. I. O., gim. 2014-02-09 (1t. eb.l. 27).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas prieštaravimo tokiam ieškovės prašymui nepareiškė, todėl laikytina, kad ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nekilo. Nesant tarp šalių ginčo, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir nepilnametės dukros A. I. O., gim. 2014-02-09, gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina Ž. O.(CK 3.169 str.).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės Ž. O. vardu yra įregistruota viena transporto priemonė (1t. eb.l. 30-31). Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1t. eb.l. 28-29). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro 1 289 EUR (1t. eb.l. 71-72).

Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo A. O. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (1t. eb.l. 30). Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis atsakovo vardu nėra įregistruota nekilnojamųjų daiktų (1t. eb.l. 28). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas A. O. niekur nedirba (1t. eb.l. 74). Iš Mykolo Romerio universiteto pažymos matyti, kad atsakovas A. O. yra šio universiteto Socialinių technologijų fakulteto studentas (1t. eb.l.52).

Byloje esantys duomenys įrodo, kad ieškovės turtinė padėti yra geresnė. Kita vertus atsakovas A. O. savo tikrosios turtinės padėties neatskleidė. Byloje esantys atsakovo banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog atsakovo sąskaitoje vyksta pinigų judėjimas nemažomis sumomis. Teismo posėdžio metu apklaustas atsakovo draugas, liudytojas Williams O. D. nurodė, kad atsakovas vysta į Vokietiją ieškotis darbo. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovas pajamų turi ne tik, kaip jis teigia, tik iš jo tėvų gaunamos paramos, bet ir iš darbo santykių. Atsakovas turi dėti visas pastangas dirbti ir gauti daugiau pajamų, nes jis yra sveikas, darbingas, mokosi paklausioje specialybėje, o ne perkelti visą naštą vaiko motinai, kuriai ir taip tenka didesnė išlaikymo dalis, nes su ja nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Teismo vertinimu, abiejų šalių galimybės teikti išlaikymą nepilnametei A. I. yra lygios, abu turi po vieną išlaikytinę.

Teismas konstatuoja, jog ieškovės prašoma priteisti suma ir nurodyti vaiko poreikiai nėra nepagrįstai užaukštinti, kadangi jie tik 11,50 EUR skiriasi nuo suformuotos teismų praktikos. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad nepilnametė šalių dukra neturi specialiųjų poreikių bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius ir sveikatos būklę, iš atsakovo nepilnametės dukros A. I. O., gim. 2014-02-09, naudai priteistinas 186,50 EUR dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos - 2015-08-31, iki jos pilnametystės (CK 3.201 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė Ž. O. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro nuo 2015 m. balandžio mėnesio, t.y. kai šalys pradėjo gyventi skyrium iki kreipimosi į teismą dienos – 2015-08-31. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2015-06-11 yra skyręs 70 EUR nepilnametės dukros išlaikymui (1t. eb.l. 32), ši suma turėtų būti išminusuojama iš bendros įsiskolinimo sumos. Kadangi vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, ieškovės prašymas šioje dalyje yra tenkintinas, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad jis skyrė dukros išlaikymui lėšų ir iš atsakovo nepilnametės dukros A. I. O., gim. 2014-02-09, naudai priteistinas 862,50 EUR (186,50 EUR x 5 – 70 EUR) išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio 31 d. (ieškinio padavimo dienos) (CK 3.200 str.).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2d. nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.). CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2d.). Šioje byloje tokių įrodymų nėra.

Teismas ginčą turi spręsti, vadovaudamasis vaiko interesais ir atsižvelgdamas į vaiko amžių, tėvų savitarpio santykius, jų elgesį, gyvenamąją vietą, materialines sąlygas, kitų šeimos narių pažiūrą bei santykius su vaiku.

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, nustatoma nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su tėvu. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dukra su tėvu bendrautų jos gyvenamojoje vietoje antradieniais, ketvirtadieniais, taip pat tinka ir sekmadieniais nuo 17.00 val. iki 20.00 val., kadangi atsakovo nurodyta bendravimo tvarka yra ydinga, nes ieškovė dirba slenkančiu grafiku, t.y. darbo diena prasideda nuo 6.00 val. ryto iki 14.00 val. arba iki 15.00 val., vieną mėnesio šeštadienį dirba nuo 14.00 val. iki 20.00 val. Mergaitė paprastai nuo 13.00 val. iki 16.00 – 17.00 val. miega pietų miegą. Objektyviai ieškovė neturi galimybių savaitės dienomis (darbo dienomis) vykti pas atsakovą su dukra, kai jis nenurodo, kur yra jo gyvenamoji vieta. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas sutiko, kad atsakovas bendraus su dukra ieškovės gyvenamojoje vietoje priešieškinyje nurodytu grafiku.

Ginčas kilo byloje dėl bendravimo tvarkos periodu nuo gegužės iki spalio mėnesio, kai nepilnametė dukra lankysis pas ieškovės motiną Varėnoje. Atsakovas nesutiko bendrauti su savo dukra ieškovės motinos gyvenamojoje vietoje. Šalys tarpusavio sutarimu galėtų susitarti, kad vieną bendravimo su vaiku savaitgalį atsakovas nuvažiuotų vaiko aplankyti Varėnoje, o kitą kartą – užtikrintų nepilnametės grįžimą į Vilnių ir panašiai. Teismas išaiškina, kad nepilnametei nėra draudžiama išvykti atostogauti į kitą rajoną, tačiau ieškovė turi užtikrinti, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku galėtų, kaip nustatyta teismo sprendimu, bendrauti ieškovės gyvenamojoje vietoje. Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito iš tėvų teisės dalyvauti vaikų auklėjime.

Teismas atsižvelgdamas į vaiko amžių, dienos rėžimą, ieškovės darbo laiką, šalių lygiateisiškumo principą, kuris numato, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė lygiomis teisėmis turi teisę praleisti su nepilnamečiu vaiku savaitgalį, sprendžia, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo siūloma bendravimo tvarka su dukra A. I., joje padarius minėtus papildymus bei pakeitimus, atitinka vaiko interesus (CK 3.175 str. 2 d.).

Tokiu būdu teismas išeina už priešieškinio ribų, viršija pareikštus reikalavimus (CPK 376 str.) ir nustato sekančią vaiko su tėvu bendravimo tvarką:

Atsakovas A. O. bendrauja su nepilnamete dukra A. I. O., gim. 2014-02-09, kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val., ieškovės gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant nepilnamečio vaiko motinai Ž. O.;Atsakovas A. O. kas antrą sekmadienį (pradedant nuo ateinančio savaitgalio nuo sprendimo priėmimo dienos) bendrauja su nepilnamete dukra A. I. O., gim. 2014-02-09, nuo 16.00 val. iki 19.00 val. ieškovės gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant nepilnamečio vaiko motinai Ž. O.;Apie numatomą bendravimo dieną ir valandą vaiko tėvas turi informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 1 dieną telefonu, elektroniniu paštu arba sms žinute;Šalims geranoriškai susitarus, bendravimo su vaiku dienos gali būti keičiamos.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė Ž. O. iki santuokos sudarymo įgijo nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir kilnojamąjį daiktą – automobilį VW PASSAT, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (1t. eb.l.29, 31). Ginčo, dėl šių daiktų įgytų ieškovės iki santuokos sudarymo, nėra. Minėtas turtas laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe, todėl nedalintinas (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.).

Santuokos metu šalys dalintino nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįgijo (1t. eb.l. 28-31).

Atlikus paiešką Lietuvos teismų informacinėje sistemoje, Turto arešto aktų registe bei Hipotekos registre (1t. eb.l.39-42) duomenų, jog šalys turi kreditorių nėra.

Šalims išaiškinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 64,75 EUR žyminio mokesčio, 12,87 EUR dydžio išlaidas už registrų pažymas, 580 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1t. eb.l. 23, 2t. eb.l. 13-19).

2015-10-07 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu A. O. 100 procentų yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (1t. eb.l. 77). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė advokato išlaidas, kurios sudaro 225,81 EUR (2t. eb.l. 12).

Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei atmetus ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo žyminis mokestis šioje dalyje ieškovei iš atsakovo nepriteisiamas. Taip pat ieškovei nepriteistinos kitos 12,87 EUR dydžio išlaidos už registrų pažymas, nes reikšdama ieškinį ieškovė privalo su juo pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovo dėstytas aplinkybes bei kitus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus (CPK 135str. 2 d.).

Kadangi ieškinys yra patenkintas 70 %, o priešieškinis patenkintas 49 % iš atsakovo priteistina ieškovei 406 EUR (580 EUR x 70%), o į valstybės biudžetą iš ieškovės priteistina 111 EUR (225,81EUR x 49%) išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 EUR, ir jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.,283 str.1d.4p.).

Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-01 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-08 nutartimis, naikintinos (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, 2014-06-06 sudarytą tarp ieškovės Ž. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1683, nutraukti dėl abiejų šalių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei Ž. O. palikti santuokinę pavardę – O..

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. I. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina Ž. O., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. I. O., a. k. (duomenys neskelbtini) po 186,50 EUR (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 50 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2015-08-31, iki dukros pilnametystės, išskaičiavus A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) jau sumokėtas išlaikymo dukroms sumas, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-01 nutartį dėl laikino išlaikymo, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės įstatyminei atstovei – motinai Ž. O., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. I. O., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 862,50 EUR (aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus 50 ct) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio 31 d.

Nustatyti atsakovo A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra A. I. O., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

Atsakovas A. O. bendrauja su nepilnamete dukra A. I. O., gim. 2014-02-09, kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val., ieškovės gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant nepilnamečio vaiko motinai Ž. O..Atsakovas A. O. kas antrą sekmadienį (pradedant nuo ateinančio savaitgalio nuo sprendimo priėmimo dienos) bendrauja su nepilnamete dukra A. I. O., gim. 2014-02-09, nuo 16.00 val. iki 19.00 val. ieškovės gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant nepilnamečio vaiko motinai Ž. O..Apie numatomą bendravimo dieną ir valandą vaiko tėvas turi informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 1 dieną telefonu, elektroniniu paštu arba sms žinute.Šalims geranoriškai susitarus, bendravimo su vaiku dienos gali būti keičiamos.

Priteisti iš A. O., a. k. 3810419153242, ieškovės Ž. O., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 406 EUR (keturis šimtus šešis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš Ž. O., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 111 EUR (vieno šimto vienuolikos eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) “Swedbank” AB (įmokos kodas 5630).

Ieškinį ir priešieškinį kitoje dalyje atmesti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-01 nutartį dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo bei laikino išlaikymo jam priteisimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-08 nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.