Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5377-748/2017 pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovą gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvusio pagrindinio nuomininko A. G. šeimos nariu ir įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su D. G. sudaryti Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras buto plotas 30,02 kv. m., esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.Nurodė, kad ieškovas yra A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Kauno miesto LDT Vykdomojo komiteto sprendimu A. G. prie turimų gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), buvo leista prijungti buto Nr. 4 patalpas 14,80 kv. m, žymimas plane indeksu IV-1, kurios po prijungimo faktiškai tapo sudėtinėmis buto Nr. 3 patalpomis. Kauno miesto valdyba 1996 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1039 nusprendė gyvenamąsias patalpas, planuose žymimas indeksu IV-1, išnuomoti A. G. ir jo 7 asmenų šeimai. Gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su A. G. buvo sudaryta 1999 m. birželio 28 d. Šioje sutartyje aptarta, jog nuomojamas buto patalpas sudaro 14,26 kv. m kambarys, 10,05 kv. m atskira virtuvė, 14,80 kv. m kambarys, kas planuose atitinka III-3, III-1, IV-1 žymėjimą. Pagal Kauno miesto valdybos 2000 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 1565 patalpa, planuose pažymėta indeksu IV-1, kurios plotas 14,80 kv. m, buvo atidalinta ir 2001 m. sausio 8 d. išnuomota ieškovui kaip atskiras butas Nr. 4. Minėtu sprendimu 14,26 kv. m kambarys ir 10,05 kv. m atskira virtuvė (žymėjimas planuose indeksais III-3 ir III-1) liko buto Nr. 3 sudėtyje ir atnaujinus nuomos sutartį toliau buvo nuomojami A. G. ir jo sutuoktinei A. G. (ieškovo motinai). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 16 d. sprendimų Nr. A1-1188 ir A1-1189 pagrindu butų Nr. 3 ir Nr. 4 nuomos sutartys buvo patikslintos. Patalpų atskyrimas A. G. ir ieškovo buvo inicijuotas dėl to, kad būtų mažesni mokesčiai už butą, taip pat ieškovas norėjo savo vardu turėti atskirą kampelį, kuriame tikėjosi gyventi su savo šeima. Butas Nr. 4 yra palėpėje, jame tik vienas kambarys, kurio plotas 14,80 kv. m, yra kaminas, tačiau nėra virtuvės, sanitarinių mazgų (vonios, tualeto). Buto Nr. 3 pagrindiniam nuomininkui A. G. mirus, ieškovas 2016 m. gruodžio 8 d. apie tai informavo atsakovę ir pateikė prašymą pakeisti buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ieškovo vardu. Atsakovė 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 53-5-2748 pakeisti nuomos sutartį atsisakė. Ieškovas kartu su tėvais visą gyvenimą gyveno bute Nr. 3, o patalpa, kuri šiuo metu yra įregistruota kaip butas Nr. 4, buvo naudojama kaip pagalbinė patalpa. Gyvendamas su tėvais, ieškovas miegodavo virtuvėje. Gyvendamas bute Nr. 4, ieškovas eidavo pas tėvus į butą Nr. 3, kuriame buvo virtuvė ir tualetas, jais naudojosi. Iš buto Nr. 4 į butą Nr. 3 galima patekti tik iš lauko.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog buvo A. G. šeimos narys. Ieškovas 2001 m. išvyko iš buto Nr. 3 ir nutraukė bendro ūkio vedimą su tėvais, apsigyveno atskirai nuo tėvų bute Nr. 4. 2005 m. ieškovas sukūrė šeimą, įregistravo santuoką, kuri 2008 m. buvo nutraukta, tačiau ši aplinkybė pati savaime neįrodo, kad ieškovas sugrįžo gyventi pas tėvus į butą Nr. 3. Byloje nėra duomenų, jog butas Nr. 4 išbrauktas iš gyvenamųjų patalpų sąrašo ar kad jis yra netinkamas gyvenimui. Aplinkybė, jog bute Nr. 4 yra tik vienas kambarys su krosniniu šildymu, neįrodo, kad jame nebuvo gyvenama. Ieškovo gyvenamoji vieta deklaruota bute Nr. 4 nuo 2001 m. Ieškovas sudarė naują buto Nr. 4 nuomos sutartį, tokiu būdu patvirtindamas gyvenamosios patalpos nuomos santykius. Dėl ieškovo nenuoseklumo ir prieštaringumo nurodant aplinkybes (lankėsi bute ar gyveno) nesirėmė jo paaiškinimais. 2016 m. gruodžio 1 d. medicinos dokumento nelaikė įrodymu, nes pažymoje nenurodyta, iš kokių šaltinių įrašyti duomenys apie ieškovo gyvenamąją vietą ir bendro ūkio vedimą. Liudytojų parodymai nėra informatyvūs dėl ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos ir bendro ūkio vedimo su tėvais. Nėra pagrindo išvadai, kad už butą Nr. 3 mokesčius sumokėdavo ieškovas savo lėšomis. Ieškovo tėvai daugiau negu vienerius metus iki mirties sirgo, tikėtina, kad ieškovas jais rūpinosi, prižiūrėjo ir slaugė, tačiau prižiūrėti ir slaugyti sergančius tėvus yra vaikų pareiga. Šios pareigos vykdymas nereiškia, jog ieškovas tapo savo tėvo šeimos nariu, kadangi nėra nustatyta, kad jis daugiau negu vienerius metus iki tėvo mirties kartu su juo gyveno bute Nr. 3 ir vedė bendrą ūkį. Nepateikta rašytinių įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių, kad ieškovas gyveno bute Nr. 3. Tai, kad ieškovas ginčo patalpoje gyvena po A. G. mirties, moka nuomos ir komunalinius mokesčius, neturi teisinės reikšmės sprendžiant šį ginčą. Nepatenkinus pagrindinio reikalavimo, nepatenkino išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį. Be to, konstatavo, kad su ieškovu, esančiu savivaldybės gyvenamosios patalpos (buto Nr. 4) nuomininku ir besinaudojančiu valstybės ir savivaldybės teikiama parama, negalima sudaryti antros savivaldybės gyvenamosios patalpos (buto Nr. 3) nuomos sutarties, nes tai prieštarautų Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas 2001 m. išvyko iš buto Nr. 3 ir nutraukė bendro ūkio vedimą su tėvais. Teismas neįsigilino, kad butas Nr. 4 yra kambarys be patogumų, būtinų bet kuriam žmogui. Ieškovas su buvusiu pagrindiniu buto Nr. 3 nuomininku (savo tėvu) nuo pat gimimo gyveno kartu viename bute Nr. 3. Kauno miesto valdybai priėmus 2000 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 1565, buto Nr. 3 patalpos (žymėjimas planuose indeksais III-3 ir 111-1 bei IV-1) buvo išskirstytos kaip į du atskirus butus Nr. 3 ir Nr. 4, sudarytos atskiros gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys, tačiau ieškovas faktiškai niekur neišsikėlė, gyveno tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip iki buto Nr. 3 patalpų perskirstymo į atskirus butus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog butas Nr. 4 netinkamas gyvenimui. Buto Nr. 4 2015 m. spalio 21 d. nuomos su atsakove sutarties Nr. SR-1922 2 priede (savivaldybės gyvenamosios patalpos charakteristikoje), Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, jog bute Nr. 4 šalto ir karšto vandens (vandentiekio) tiekimo nėra, dujų nėra, nuotekų tinklų nėra, yra tik elektra ir krosninis šildymas (krosnis). Vien tai, jog buto Nr. 4 pase yra pabraukti tam tikri žodžiai (vandentiekis, kanalizacija), neįrodo jų buvimo bute. Ieškovas visą laiką gyveno bute Nr. 3 ir naudojosi šio buto, turinčio vandentiekį (kriauklę su kranu, klozetą, dušo kabiną, skalbimo mašiną, vandens šildytuvą), dujas (dujinę viryklę) ir normalų šildymą (kieto kuro koklinę krosnį), patogumais. Butu Nr. 4 ieškovas naudojosi kaip papildoma patalpa. Butų atidalijimas, dviejų nuomos sutarčių sudarymas, skirtingų gyvenamųjų vietų deklaravimas buvo formalus dalykas, neįrodantis, kad ieškovas negyveno bute Nr. 3. Ieškovas, pagrindinis buto Nr. 3 nuomininkas ir A. G. (ieškovo motina) nuolat bendravo ne tik dėl to, kad visi gyveno kartu, bet ir dėl to, kad juos siejo artimos giminystės, t. y. šeimos ryšiai. Ieškovas nuolat rūpinosi savo tėvais, kurie iki pat mirties ne kartą sirgo sunkiomis ligomis. Ieškovo motinai nuo 2014 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. balandžio 10 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Tėvas buvo silpnos sveikatos, todėl motina rūpinosi ieškovas, t. y. kasdien iki pat motinos mirties (duomenys neskelbtini) lankėsi bute Nr. 3, slaugė motiną, tuo pačiu rūpinosi tėvu. Tėvams neišgalint, ieškovas rūpinosi ir buto Nr. 3 išlaikymu, apmokėdavo nuomininko vardu sąskaitas už buto nuomą, komunalinius mokesčius, pirko vaistus, maisto produktus, buities reikmenis ir kitaip finansiškai rėmė tėvus. Įsiskolinimų už buto Nr. 3 nuomą bei komunalinius mokesčius nėra, mokesčius moka ir po tėvo mirties. Ieškovas rūpinosi tėvo laidojimu, apmokėjo su laidojimu susijusias išlaidas. Šias aplinkybes patvirtina įrodymai, apklaustos liudytojos. Ieškovas neturi banko mokėjimo kortelės, naudojasi grynųjų pinigų operacijomis, todėl negali pateikti įrodymų apie atliktus mokėjimus. Asmenys, gyvenantys kartu ir vedantys bendrą ūkį, viskuo dalinasi ir viską perka kartu. Ieškovas pripažintinas pagrindinio nuomininko šeimos nariu, nes kartu su juo gyveno daugiau nei metus ir vedė bendrą ūkį, todėl nėra jokių kliūčių leisti jam išsinuomoti atsakovės nuomojamą butą Nr. 3, o buto Nr. 4 atsisakyti, nutraukiant su atsakove nuomos sutartį dėl šio buto (CK 6.602 str. 2 d.). Palikus galioti teismo sprendimą, gyventi bute Nr. 4 nesinaudojant buto Nr. 3 patogumais būtų neįmanoma, todėl ieškovui tektų išsikraustyti ir apleisti abu butus, ieškotis kito būsto. Atsižvelgus į sunkią finansinę padėtį, tai ieškovui būtų sunkiai įgyvendinama.Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus nurodydamas, kad su ieškovu negalima sudaryti antros savivaldybės gyvenamosios patalpos (buto Nr. 3) nuomos sutarties, nes tai prieštarautų Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui. Nagrinėjant ginčus, kylančius iš socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, svarbus nuomos sutarties sudarymo momentas, nes socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos bei sąlygų reguliavimas kito, taip pat pakeistas nuo 2015 m. sausio 1 d. priėmus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Ieškovas yra buto Nr. 4 nuomininkas, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį sudaręs ne socialinio būsto nuomos sąlygomis (buto Nr. 3 nuomos sutartis buvo sudaryta taip pat ne socialinio būsto sąlygomis). Tai reiškia, kad jam neturi būti taikomas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatos (15 straipsnis). 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, gyvenamųjų patalpų teisiniams nuomos santykiams, atsiradusiems iki 2003 m. sausio 1 d., šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu valstybė ir toliau užtikrino status quo bei jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą tęstinumą. Jei asmenys gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių, sudarytų iki 2002 m. gruodžio 31 d., pagrindu naudoja gyvenamąsias patalpas nepažeisdami sutarties sąlygų ir CK teisės normų, jiems nuomos sutartis negali būti nutraukta remiantis naujos redakcijos įstatymo nuostatomis. Šios teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo taisyklės turi būti taikomos ir nuomininko šeimos nariams, nes jie turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Nesupranta, kodėl atsakovė nori laikyti butą Nr. 4 (patalpą) nenaudojamą, kai gali išnuomoti abu butus ieškovui, gauti pelno. Teismas paviršutiniškai išsprendė šalių ginčą.Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovės sprendimas dėl butų Nr. 3 ir Nr. 4 atidalijimo buvo nelogiškas, o ieškovas ir jo tėvas atidalinti patalpas sutiko neapgalvotai. Tokiam gyvenamųjų patalpų atskyrimui buvo reikalinga ieškovo iniciatyva, įstatyme įtvirtintas nuomininko sutikimas jas atskirti, kas ir buvo atlikta, sudarius dvi atskiras nuomos sutartis. Butuose Nr. 3 ir Nr. 4 nebuvo vonios kambario ar dušo bei sanitarinio mazgo, kadangi pastato statybos metai 1901. Nepaisant to, tokiuose butuose buvo gyvenama daug metų. Atsakovė nesutiko su ieškovo prašymu sujungti butus Nr. 3 ir Nr. 4, sudaryti vieną nuomos sutartį, perregistruoti ieškovo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) ir sudaryti taikos sutartį.Teismas padarė teisingą išvadą, kad nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas gyveno bute Nr. 3 ir vedė bendrą ūkį su tėvu. Ieškovas iki tėvo mirties gyveno jam išnuomotame bute Nr. 4, bet ne jo tėvui išnuomotame bute Nr. 3. Nuomininko A. G. valia arba sutikimas apsigyventi kartu su ieškovu ir vesti bendrą ūkį niekaip nebuvo išreikštas. 2015 m. tikslinant gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, vėl buvo sudarytos dvi atskiros nuomos sutartys, ir nei ieškovas, nei buvęs nuomininkas nepageidavo atsisakyti savo atskirų nuomos sutarčių ir sudaryti vieną sutartį. Tai, kad butas Nr. 4 šiuo metu yra tuščias, neįrodo, kad ieškovas jame niekuomet negyveno. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad butas Nr. 4 yra netinkamas gyventi. Namas (duomenys neskelbtini) yra pastatytas XIX amžiuje, statyba užbaigta 1901 metais, todėl name yra tokie patogumai, kurie buvo įrengti statant namą tuo laikmečiu. Namo (duomenys neskelbtini) valdose stovi lauko tualetas. Ieškovo nurodomus patogumus bute Nr. 3 įsirengė buvę nuomininkai daug vėliau, nei pastatytas namas, arba juos įsirengė ieškovas. Dėl leidimo įsirengti tualetą ir dušo kabiną bute Nr. 3 į atsakovę niekas nesikreipė. Teismas pagrįstai konstatavo, kad butas Nr. 4 nėra išbrauktas iš gyvenamųjų patalpų sąrašo, o aplinkybė, jog bute Nr. 4 yra tik vienas kambarys su krosniniu šildymu, neįrodo, kad šiame bute nebuvo gyvenama. Nepagrįstas teiginys, kad nesudarius buto Nr. 3 nuomos sutarties, atsakovė jo niekam neišnuomos. Atlaisvinus savivaldybės būstą, Kauno miesto savivaldybės sprendimu jis bus perrašytas į socialinio būsto sąrašą ir nuomojamas asmenims ir šeimoms, įtrauktoms į asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.Teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus. Nei šiuo metu galiojančiame Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, nei Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme neleidžiama sudaryti dvi ir daugiau savivaldybės būsto nuomos sutartis su tuo pačiu fiziniu asmeniu. Ieškovas, išsinuomojęs butą Nr. 4, pasinaudojo valstybės ir savivaldybių teikiama paramos forma, todėl negali tapti dar vieno būsto nuomininku. Ieškovas nuomoja butą Nr. 4 ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 15 straipsnį, socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymas su asmeniu, kuris jau turi vieną gyvenamąjį plotą, prie jo turimo 14 kv. m buto išnuomojant dar 30 kv. m ploto butą, būtų neteisėtas ir pažeidžiantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme, kuris, ieškovo manymu, jam turėtų būti taikomas, taip pat buvo ribojamas nuomojamos gyvenamosios patalpos plotas (14 straipsnis).Teismui nusprendus patenkinti apeliacinį skundą, iš atsakovės neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Kauno miesto savivaldybei teisės aktais nėra suteikta diskrecijos teisė asmenis pripažinti nuomininko šeimos nariais be teismo sprendimo (CK 6.588 str. 4 d.), todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo priimti dėl to sprendimo administracine (ne teismo) tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmesti ieškovo reikalavimai pripažinti jį mirusio pagrindinio nuomininko šeimos nariu ir sujungti į vieną gyvenamąją patalpą du butus. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė antstolio R. B. 2017 m. spalio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0085/17/17. Nurodo, kad šiuo protokolu buvo konstatuotos faktinės aplinkybės dėl buto Nr. 3 ir buto Nr. 4 būklės, įrengimo ir pritaikymo gyventi. Būtinybę jį pateikti sąlygojo pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, kad ieškovas nepateikė pagrįstų įrodymų, o pateikti įrodymai yra nepakankami. Papildomi įrodymai buvo gauti po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Atsakovė nurodo, kad ieškovas neįrodė vėlesnės šių įrodymų pateikimo būtinybės. Šio įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nors nurodytus duomenis ieškovas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į tai, kad antstolio konstatuotos faktinės aplinkybės atitinka skundžiamame sprendime nurodytus gyvenamųjų patalpų duomenis iš VĮ Registrų centro, kad jų priėmimas apeliacinio proceso neužvilkins, šis protokolas priimtinas.

Dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog nėra pagrindo spręsti apie ieškovo ir jo tėvo – mirusio pagrindinio nuomininko – išgyvenimą kartu ne mažiau kaip vienerius metus, su pagrindiniu nuomininku bendrai tvarkant namų ūkį. Atmestinas apelianto teiginys apie pirmosios instancijos teismo nepagrįstai konstatuotą aplinkybę, jog 2001 m. jis išvyko iš buto Nr. 3 ir nutraukė bendro ūkio vedimą su tėvais. Šią aplinkybę patvirtina Kauno miesto valdybos 2000 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. 1565, kuriuo buvo nuspręsta pakeisti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su A. G. (šeimoje 2 asmenys) ir išnuomoti jam butą Nr. 3, kuris susidėjo iš 1 kambario (III-3/14,26) ir buvo 26,90 kv. m. bendro ploto, o D. G. nuspręsta išnuomoti butą Nr. 4, kuris susidėjo iš 14,80 kv. m. bendro ploto gyvenamosios virtuvės (IV-1/14,80). Pagal šį sprendimą su A. G. 2001 m. sausio 8 d. sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinė sutartis dėl buto Nr. 3 nuomos, kurioje numatyta, jog į nuomojamą butą įeina kambarys 14,26 kv. m. ploto, atskira virtuvė 10,05 kv. m. ploto ir koridorius 2,59 kv. m. ploto. Su ieškovu tą pačią dieną sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinė sutartis dėl buto Nr.4, kurioje numatyta, kad jo nuomojamo buto patalpas sudaro vienas kambarys 14,80 kv. m. ploto. Apeliantas neneigia, kad toks gyvenamųjų patalpų atskyrimas buvo atliktas jo iniciatyva. 2017 m. liepos 4 d. teismo posėdyje nurodė, jog tėvų bute buvo daug žmonių, o jis norėjo savo kampo. Apeliantas neginčijo tokį pageidavimą įtvirtinusio Kauno miesto valdybos 2000 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1565, todėl jo argumentai apie neapgalvotą jo paties ir tėvo sumanymą, nelogišką Kauno m. valdybos sprendimą bei tai, kad butas Nr. 4 yra kambarys be patogumų (sanitarinio mazgo ir vandentiekio), neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, jog pastato statybos metai yra 1901. Ieškovas neneigia, kad sudarydamas atskirą buto nuomos sutartį žinojo, jog pastato kieme yra du tualetai, o pastate – vandentiekio įvadas. 2017 m. liepos 4 d. teismo posėdyje jis paaiškino, kad kaimynai rengėsi sanitarinį mazgą, tėvai paprašė leidimo prisijungti ir taip jų bute buvo įrengta vonia bei tualetas. Taigi, buto Nr. 4, kuriame yra elektra, krosninis šildymas, tualetas lauke ir vandentiekio įvadas pastate nuomos sutartį jis sudarė pastarąsias aplinkybes žinodamas ir siekdamas turėti savo atskirą gyvenamąją patalpą. Vien tai, kad ieškovas galėjo naudotis tėvų bute įrengta vonia, savaime nereiškia nei gyvenimo kartu su tėvais, nei bendro ūkio vedimo. Be nurodytų aplinkybių, faktą, jog nuo 2001 metų ieškovas išvyko iš tėvų buto ir nutraukė bendro ūkio vedimą su jais, patvirtina ir nuoroda apie du asmenis A. G. šeimoje (jis ir sutuoktinė) Kauno miesto valdybos 2000 m. gruodžio 19 d. sprendime Nr. 1565, kuriuo buvo nuspręsta pakeisti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su A. G.. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog iš liudytojų parodymų negalima daryti išvados apie ieškovo gyvenimą kartu su abiem tėvais iki motinos mirties (duomenys neskelbtini) ir vienerius metus iki tėvo mirties (duomenys neskelbtini) (anot ieškovo, jis su tėvais kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį penkerius metus iki tėvo mirties). Išklausius 2017 m. liepos 4 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog gretimame name gyvenanti liudytoja J. K. parodė, kad, kai ieškovo tėvai buvo gyvi, jis gyveno ir miegodavo su jais, tačiau negalėjo konkretizuoti, kokioje patalpoje. Teigė ten nueidavusi dieną, kai viskas būdavo paklota, kaip buvo tiksliai – nežinanti. Liudytoja taip pat negalėjo pasakyti, kuriame tėvų buto kambaryje gyveno ieškovo buvusi žmona. Pripažino, kad gal kažkuriuo metu ieškovas gyveno ir pas žmoną, tačiau tėvais labai rūpinosi, sakydavo, kad perka jiems valgyti. Liudytoja V. A., gyvenanti už dviejų namų, parodė, kad ieškovas ir jo tėvai gyveno namo pirmame aukšte, tačiau nežino, kurioje patalpoje ieškovas miegojo, kiek bute lovų. Nežino, ar kartu gyveno ieškovo sugyventinė, taip pat nežino, ar ieškovas gyveno su tėvais kai buvo susituokęs, jo sutuoktinės nėra mačiusi. Nurodė, kad jai nėra tekę būti palėpėje esančioje patalpoje, ji nežino, ar ieškovas su tėvais vedė bendrą ūkį. Jį matydavo, kai atvykdavo jo tėvams suleisti vaistų. Teigė, kad ieškovas globojo tėvus, pirko jiems maistą, vežė pas gydytojus. Siejant šiuos parodymus su ieškovo paaiškinimu 2017 m. liepos 4 d. teismo posėdyje apie tai, kad kartu su sugyventine jis penkerius metus gyveno tėvų bute, miegodami virtuvėje, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog liudytojų parodymai tokios informacijos nepatvirtina. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas neprašė liudytoja apklausti sugyventinės, jos neįvardijo, o savo lankymąsi ieškovo tėvų bute tvirtinusios liudytojos nieko nežino nei apie ieškovo gyvenimą tėvų bute su sutuoktine, nei su sugyventine, nei apie konkrečią ieškovo gyvenamąją patalpą, nei apie bendrą ūkį. Iš jų parodymų akivaizdu, jog ieškovas globojo tėvus, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad rūpinimasis tėvais savaime nesukuria šeimos nario statuso pagal CK 6.588 straipsnio 4 dalį. Ieškovas neįrodė, kad mokesčius už butą mokėjo savo lėšomis. Savo gyvenamąją vietą jis yra deklaravęs bute Nr. 4, todėl pirmosios instancijos teismas V. Š. šeimos medicinos centro 2016 m. gruodžio 1 d. išduotą išrašą apie ieškovo gyvenimą tėvų bute ir bendro ūkio vedimą pagrįstai įvertino kaip nepatikimą įrodymą – pažymoje nenurodyta, kokiais šaltiniais remiantis tvirtinama apie gyvenamąją vietą ir bendrą ūkį. Rūpinimasis tėvų (tėvo) palaidojimu ir argumentas, jog, negalint naudotis butu Nr. 3, ieškovui tektų išsikelti iš būsto Nr. 4, neturi reikšmės CK 6.588 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų konstatavimui. Nors ginčo aplinkybių vertinimui teiginys dėl išsikėlimo nėra aktualus, pažymėtina, kad ieškovas jo nepagrindė (nutarties 14 punktas). Reikalavimus sudaryti buto Nr. 3 nuomos sutartį ir sujungti šį butą bei butą Nr. 4 ieškovas grindė CK 6.588 straipsnio 4 dalimi ir 6.602 straipsnio 2 dalimi, todėl nustačius, jog pagrindo pripažinti ieškovą mirusio pagrindinio nuomininko šeimos nariu nėra, nebeturi teisinės reikšmės apeliacinio skundo argumentai, susiję su Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatų (15 straipsnio) taikymu ar netaikymu bei abiejų gyvenamųjų patalpų sujungimu. Teisėjų kolegija taip pat nepasisako dėl 2018 m. sausio 23 d. elektroniniu paštu gauto prašymo patenkinti apelianto reikalavimus, pasirašomo A.V. K. vardu, nes toks asmuo byloje nedalyvauja (CPK 302 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovui nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinio proceso metu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.