Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas teismui pateikė 2017-07-10 patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: pripažinti ieškovą D. G. buvusio pagrindinio gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys nesklebtini), nuomininko A. G. šeimos nariu ir įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su D. G. sudaryti Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), bendras buto plotas 30,02 kv. m.), esančių (duomenys nesklebtini), nuomos sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovas yra A. G., mirusio 2016-11-01, sūnus. Kauno miesto LDT Vykdomojo komiteto sprendimu A. G. prie turimų gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys nesklebtini), buvo leista prijungti buto Nr. 4 patalpas 14,80 kv. m, žymimas plane indeksu IV-1, kurios po prijungimo faktiškai tapo sudėtinėmis buto Nr. 3 patalpomis. Kauno miesto valdyba 1996-10-22 sprendimu Nr. 1039 nusprendė gyvenamąsias patalpas, planuose žymimas indeksu IV-1, išnuomoti A. G. ir jo 7 asmenų šeimai. Gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys nesklebtini), nuomos sutartis su A. G. buvo sudaryta 1999-06-28. Sutartyje buvo aptarta, jog nuomojamas buto, adresu (duomenys nesklebtini), patalpas sudaro 14,26 kv. m. kambarys ir 10,05 kv. m. atskira virtuvė bei 14,80 kv. m. kambarys, kas planuose atitinka III-3, III-1, IV-1 žymėjimą. Pagal Kauno miesto valdybos 2000-12-19 sprendimą Nr. 1565 patalpa, planuose pažymėta indeksu IV-1, kurios plotas 14,80 kv. m., buvo atidalinta ir 2001-01-08 išnuomota ieškovui kaip atskiras butas Nr. 4. Minėtu sprendimu 14,26 kv. m. kambarys ir 10,05 kv. m. atskira virtuvė (žymėjimas planuose indeksais III-3 ir III-1) liko buto Nr. 3 sudėtyje ir atnaujinus nuomos sutartį toliau buvo nuomojami A. G. bei jo sutuoktinei A. G. (ieškovo motinai). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-10-16 sprendimų Nr. A1-1188 ir A1-1189 pagrindu butų Nr. 3 ir Nr. 4 nuomos sutartys buvo patikslintos. Buto Nr. 3 pagrindinis nuomininkas A. G. mirė 2016-11-01. Ieškovas, 2016-12-08 informavo atsakovę apie nuomininko A. G. mirtį ir pateikė prašymą pakeisti buto, adresu (duomenys nesklebtini), nuomos sutartį ieškovo vardu, tačiau atsakovė 2016-12-20 raštu Nr. 53-5-2748 pakeisti nuomos sutartį atsisakė (t. 2, b. l. 38-42).

Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas yra jos kaimynas nuo vaikystės. Ieškovas gyvena namo, esančio adresu (duomenys nesklebtini), pirmo aukšto bute, buto numerio nežino. Antrame aukšte ieškovas negyveno, nes ten, jos nuomone, nėra sąlygų ten gyventi. Pas ieškovą namuose yra buvusi maždaug prieš dvi savaites prieš teismo posėdį. Ieškovo buto patalpas sudaro kambarys, virtuvė, tualetas, koridorius. Atsakydama į klausimą, kurioje patalpoje per paskutinius penkerius metus gyveno ieškovas, ji negalėjo pasakyti. Apie laiką, kai buvo gyvi ieškovo tėvai, nurodė, kad užeidavo dieną, kai lovos būdavo paklotos, todėl atsakyti, kurioje patalpoje gyveno ieškovas, negalėjo. Virtuvėje matė sudedamą lovelę. Nurodė, kad bute gyveno ir ieškovo tėvai, kuriais ieškovas ypatingai rūpinosi. Paaiškino, kad ji yra buvusi ir palėpėje, kur, jos nuomone, nėra sąlygų gyventi. Ar prie namo, esančio adresu (duomenys nesklebtini)yra lauko tualetai, nurodė nežinanti. Kur gyveno buvusi ieškovo žmona G. M., nurodė nežinanti, netvirtino, kad ji gyveno kartu su ieškovu ginčo bute. Akcentavo, kad ieškovas buvo labai geras sūnus ir ypatingai rūpinosi tėvais.

Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta ieškovą, jis yra jos kaimynas – gyvena už dviejų namų, taip pat pažinojo ir ieškovo tėvus, leisdavo jiems vaistus, pamatuodavo spaudimą. Nurodė, kad ieškovas gyvena namo, esančio adresu (duomenys nesklebtini), pirmo aukšto bute. Paskutinį kartą lankėsi pas ieškovą teismo posėdžio dieną, prieš tai – ankstesnio posėdžio dieną. Kai ieškovo tėvai buvo gyvi, dėl vaistų leidimo lankydavosi pirmo aukšto bute. Jos nuomone, ten gyveno ieškovas ir jo tėvai. Kurioje patalpoje ieškovas miegojo, nurodė nežinanti. Buto patalpas sudarė kambarys, virtuvėlė, tualetas. Kiek lovų kambaryje buvo, nurodė nežinanti. Į klausimą, ar ieškovas vienas su tėvais gyveno, atsakė, kad jis tėvus prižiūrėjo. Žino, kad ieškovas buvo susituokęs, tačiau kur gyveno ieškovo sutuoktinė, ar kartu su ieškovu, nurodė nežinanti. Paaiškino, kad yra mačiusi ieškovo sutuoktinę, tačiau nematė, kad ji gyventų su ieškovu ir jo tėvais bute. Namo palėpėje jai nėra tekę būti. Ar ieškovas vedė bendrą ūkį su tėvais, nurodė nežinanti, bet patvirtino, kad ieškovas labai rūpinosi tėvais, veždavo pas gydytojus, pirkdavo maisto produktus, gamindavo valgyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš 2015-11-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad kambarys 14,80 kv. m ploto, esantis adresu Kaunas, (duomenys nesklebtini) (toliau – butas Nr.4), ir butas, esantis adresu (duomenys nesklebtini), 30,02 kv. m bendro ploto (toliau – butas Nr.3), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. 2015-10-21 nuomos sutartis dėl buto Nr. 4 nuomos sudaryta su D. M. (t. 1, b. l. 89-90). Buto Nr. 3 nuomos sutartis sudaryta 2015-10-21 su A. G. (t. 1, b. l. 91-92).

Kauno miesto Lenino rajono Butų ūkio remonto ir eksploatavimo valdybos Trečios butų ūkio tarnybos 1990-04-26 raštas Nr. 249, adresuotas Kauno miesto Energo įmonei, patvirtina, kad Kauno miesto LDT Vykdomojo komiteto sprendimu A. G. buvo priskirtas butas, esantis adresu (duomenys nesklebtini), kaip pagalbinė patalpa, ir tuo pagrindu buvo prašoma prijungti buto Nr. 4 elektros instaliaciją prie buto Nr. 3 (t. 1, b. l. 76).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno miesto valdyba 1996-10-22 sprendimu Nr. 1039 leido išnuomoti 14,80 kv m. ploto kambarį, esantį adresu (duomenys nesklebtini), A. G. ir jo 7 asmenų šeimai (t. 1, b. l. 9). Remiantis šiuo sprendimu, 1999-06-28 su A. G. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis dėl 41,70 kv. m bendrojo naudingo ploto buto, esančio adresu (duomenys nesklebtini), nuomos. Gyvenamosios patalpos buto Nr. 3 patalpas pase nurodyta, kad butą sudarė 2 kambariai (14,26 ir 14,80 kv. m. ploto), atskira virtuvė (10,05 kv. m. ploto), koridorius (2,59 kv. m. ploto).

Kauno miesto valdyba 2000-12-19 sprendimu Nr. 1565 nusprendė pakeisti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su A. G. (šeimoje 2 asmenys) ir išnuomoti jam butą Nr. 3, kuris susidėjo iš 1 kambario (III-3/14,26) ir buvo 26,90 kv. m. bendro ploto, o D. G. nusprendė išnuomoti butą Nr. 4, kuris susidėjo iš 14,80 kv. m. bendro ploto gyvenamosios virtuvės (IV-1/14,80) (t. 1, b. l. 67, 121, 66, 122). Pagal Kauno miesto valdybos 2000-12-19 sprendimą Nr. 1565 su A. G. 2001-01-08 sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinė sutartis dėl buto Nr. 3 nuomos, kurioje numatyta, kad jog į nuomojamą butą įeina kambarys 14,26 kv. m. ploto, atskira virtuvė 10,05 kv. m. ploto ir koridorius 2,59 kv. m. ploto. Buto pase nurodyta, kad gyvenamojoje patalpoje yra krosninis šildymas, vandentiekis, kanalizacija, elektros apšvietimas (t. 1, b. l. 20-23). Su ieškovu 2001-01-08 sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinė sutartis dėl buto Nr.4, kurioje numatyta, kad jog nuomojamo buto patalpas sudaro vienas kambarys 14,80 kv. m. ploto. Buto pase nurodyta, kad šioje gyvenamojoje patalpoje yra krosninis šildymas, vandentiekis, kanalizacija, elektros apšvietimas (t. 1, b. l. 16-19).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-10-16 įsakymais Nr. A1-1188 ir A1-1189 butų Nr. 3 ir Nr. 4 nuomos sutartys buvo patikslintos, įrašant butams priklausančius papildomus plotus ir papildomas patalpas. Nurodyta, kad buto Nr. 3 bendras plotas yra ne 26,90 kv. m, o 30,02 kv. m, ir kad šiam butui papildomai priklauso 1,43 kv. m koridoriaus, 1,69 kv. m sandėlis ir 40/100 dalis ūkinio pastato, o butui Nr. 4 priklauso 14,80 kv. m. kambarys su bendro naudojimo patalpa a-1 (1/2 nuo 16,55 kv. m) su 35/100 ūkinio pastato. 2015-10-21 sudarytos naujos Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys su ieškovu – dėl buto Nr. 4 nuomos, ir A. G. – dėl buto Nr. 3 nuomos (t. 1 b. l. 24-43, 93-110). Buto Nr.3 charakteristikoje nurodyta, kad gyvenamąją patalpą, kurios bendras plotas 30,02 kv. m, sudaro 1 kambarys 14,26 kv. m ploto (žymėjimas plane 3-3), atskira virtuvė 10,05 kv. m ploto (3-1), koridoriai 2,59 kv. m ir 1,43 kv. m ploto (3-2, 3-4) ir sandėliukas 1,69 kv. m ploto (3-5), šildymo būdas – krosninis, gyvenamojoje patalpoje yra šalto vandens tiekimas, nuotekų šalinimas, elektra, pastato statybos metai 1901 m., gyvenamosios patalpos būklė patenkinama (t. 1, b. l. 99). Buto Nr. 4 charakteristikoje nurodyta, kad gyvenamąją patalpą, kurios bendras plotas 14,80 kv m, sudaro 1 kambarys 14,80 kv. m ploto (žymėjimas plane 4-1), bendro naudojimo patalpa a-1 (1/2 nuo 16,55 kv. m) su 35/100 ūkinio pastato, šildymo būdas – krosninis, gyvenamojoje patalpoje yra elektra, pastato statybos metai 1901 m., gyvenamosios patalpos būklė patenkinama (t. 1, b. l. 108).

Byloje pateikti mirties liudijimai patvirtina, kad ieškovo motina A. G. mirė 2014-10-23, o tėvas - buto Nr. 3 pagrindinis nuomininkas A. G. mirė 2016-11-01 (t. 1, b. l. 15, 64). Iš santuokos liudijimo matyti, kad 2005-08-20 ieškovas (po santuokos - D. M.) buvo susituokęs su G. M. (t. 1, b. l. 69). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovo santuoka su G. M. nutraukta 2008-06-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-528/2008.

Ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė 2016-12-08 prašymą dėl buto Nr. 3 nuomos sutarties perrašymo jo vardu po tėvo A. G. mirties, nurodydamas, kad paskutinius 10 metų jis vienas prižiūrėjo tėtį ir mamą savo lėšomis, kartu su jais gyveno, mokėjo mokesčius (t. 1, b. l. 75). Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyrius 2016-12-20 raštu Nr. 53-5-2748 atsisakė pakeisti buto Nr. 3 nuomos sutartį ieškovo vardu ir pareikalavo jį išsikelti iš buto Nr.3 arba pateikti įrodymus, kad kreipėsi į teismą dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu (t. 1, b. l. 44-45).

Ieškovo gimimo liudijimas patvirtina, jog jis yra A. G. sūnus ( t. 1, b. l. 72). Ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2001-12-27 yra (duomenys nesklebtini) (t. 1, b. l. 86). Gyventojų registro duomenimis A. G. ir A. G. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę adresu (duomenys nesklebtini); nuo 2017-02-04 gyventojų, deklaravusių gyvenamąją vietą adresu (duomenys nesklebtini), nėra (t. 1, b. l. 87-88).

Kaip matyti iš buto Nr. 3 ir buto Nr. 4 planų, šie butai yra skirtinguose namo aukštuose ir nesusiję jokiomis bendromis patalpomis ar įėjimais (t. 1, b. l. 6-8, 14).

Ieškinys atmestinas.

CK 6.588 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys nustato, kad nuomininko šeimos nariais gali būti pripažinti tik kartu gyvenantys pilnamečiai vaikai, jei jie su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyveno ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkė namų ūkį.

Remiantis LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu, gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai, o gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs (šio įstatymo 2 straipsnio 2 ir 4 dalys). Gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo deklaravimo įstaigai gali pateikti prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti neteisingus jo deklaravimo duomenis (nurodyto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, deklaravimo įstaigos išduota pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (įstatymo 14 straipsnio 3 dalis) laikytina didesnę įrodomąją galią turinčiu rašytiniu įrodymu ir tokiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Gyvenamosios patalpos nuomos santykių esmė yra naudoti patalpą gyvenimui, už ją mokant nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis).

Ieškovas savo teisę į butą Nr. 3 grindžia tuo, jog jam buvo išnuomotas netinkamas gyventi butas Nr.4 ir jis negalėjo naudotis juo gyvenimui. Ieškovo argumentai, kad butas Nr. 4 netinkamas gyventi, kad buvo naudojamas kaip ūkinė patalpa, yra atmetami kaip neįrodyti. Byloje nėra duomenų, jog butas Nr. 4 yra išbrauktas iš gyvenamųjų patalpų sąrašo ar kad jis yra netinkamas gyvenimui. Ta aplinkybė, jog bute Nr. 4 yra tik vienas kambarys su krosniniu šildymu, neįrodo, kad šiame bute nebuvo gyvenama. Ieškovo gyvenamoji vieta deklaruota bute Nr. 4 nuo 2001 metų. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, 2015-10-21 patikslinus buto Nr.4 kadastrinius duomenis, ieškovas sudarė naują buto Nr. 4 nuomos sutartį, tokiu būdu patvirtindamas egzistuojančius gyvenamosios patalpos nuomos santykius.

Ieškovas turėjo įrodyti, kad ne mažiau kaip vienerius metus iki A. G. mirties (2016-11-01) faktiškai gyveno bute Nr. 3, kad tuo laiku bendrai su tėvu tvarkė namų ūkį.

Vertinant ieškovo duotų paaiškinimų patikimumą nustatant faktines aplinkybes, svarbu yra tai, jog patikslintame ieškinyje ir teismo posėdyje nurodydamas tam tikrus reikšmingus faktus ieškovas buvo nenuoseklus. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad nuolat bendravo su sergančiais tėvais ir kasdien naudojosi bute Nr. 3 esančiais patogumais, tėvams neišgalint apmokėdavo sąskaitas už buto nuomą ir komunalinius mokesčius, finansiškai rėmė tėvus, rūpinosi jų gerove, pasirūpino laidotuvėmis, moka buto Nr. 3 mokesčius ir po nuomininko mirties; nuolat gyveno ir lankėsi bute Nr. 3. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad jis faktiškai visada gyveno buto Nr. 3 virtuvėje, čia buvo jo miegama vieta, o tėvai naudojosi buto Nr. 3 kambariu, o butas Nr. 4 nebuvo naudojamas gyvenimui. Teismas sprendžia, kad dėl nenuoseklumo ir prieštaringumo nurodant aplinkybes (lankėsi bute ar gyveno) ieškovo paaiškinimais kaip įrodymu remtis nėra galima (CPK 185 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Išanalizavus V. Šimkaus šeimos medicinos centro išduotą 2016-12-01 medicinos dokumentų išrašą/siuntimą (t. 1, b. l. 48-49), kuriame nurodyta, jog ieškovo gyvenamoji vieta yra (duomenys nesklebtini) ir kad ieškovas šiame bute gyveno kartu su tėvais A. G. ir A. G., <...> vedė bendrą ūkį, teismas vertina, kad jis yra nepatikimas įrodymas šioms aplinkybėms pagrįsti, kadangi šioje pažymoje nėra nurodyta, iš kokių šaltinių duomenys apie ieškovo gyvenamąją vietą ir bendro ūkio vedimą įrašyti, todėl šio dokumento nelaiko įrodymu, pagrindžiančiu ieškinio reikalavimą.

Liudytojos J. K. ir V. A., kaip matyti iš jų parodymų, tik epizodiškai matė ieškovą bute Nr. 3, jo nuolatinio gyvenimo šiame bute požymių apibūdinti negalėjo, pabrėžė, kad ieškovas prižiūrėjo ir slaugė tėvus, todėl teismas vertina, kad šių liudytojų parodymai nėra informatyvūs dėl ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos ir bendro ūkio vedimo su tėvais.

Ieškovas teigė, kad jis padėdavo tėvams, už butą Nr. 3 mokesčiai yra apmokėti, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kaip buvo mokami mokesčiai už butus Nr. 3 ir Nr. 4, kieno lėšomis buvo apmokėtos sąskaitos, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad už butą Nr.3 mokesčius apmokėdavo savo lėšomis ieškovas.

Medicininiai dokumentai patvirtina aplinkybes, kad ieškovo tėvai A. G. ir A. G. daugiau negu vienerius metus iki mirties sirgo, tikėtina, kad ieškovas jais rūpinosi, prižiūrėjo ir slaugė (t. 1, b. l. 50-64). Pažymėtina, kad prižiūrėti ir slaugyti sergančius tėvus, juos finansiškai paremti yra vaikų pareiga. Šios pareigos vykdymas nereiškia, jog ieškovas tapo tėvo A. G. šeimos nariu, kadangi nėra nustatyta, jog jis daugiau negu vienerius metus iki tėvo mirties kartu su juo gyveno bute Nr. 3 ir vedė bendrą ūkį.

Rašytinių įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių, kad ieškovas gyveno bute Nr. 3 (pvz., korespondencijos gavimas, šio adreso nurodymas teikiant informaciją apie save kitiems: darbo sutartyje, kredito sutartyje, banke, teisme ir pan.) nėra pateikta. Tai, kad ieškovas ginčo patalpoje gyvena po A. G. mirties, moka nuomos ir komunalinius mokesčius, teisinės reikšmės sprendžiant šį ginčą neturi.

Išanalizavus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas gyveno bute Nr. 3 ir vedė bendrą ūkį su tėvu. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog jis buvo A. G. šeimos narys, todėl šis ieškinio reikalavimas atmetamas (CPK 185 straipsnis).

Ieškinio antras reikalavimas - įpareigoti atsakovę sudaryti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo - pripažinti ieškovą nuomininko šeimos nariu. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis reikalavimas yra netenkinamas, atitinkamai jau vien tuo pagrindu netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį.

Be to, teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad su ieškovu, esančiu savivaldybės gyvenamosios patalpos (buto Nr. 4) nuomininku ir šiuo būdu besinaudojančiu valstybės ir savivaldybės teikiama parama, nėra galima sudaryti antros savivaldybės gyvenamosios patalpos (buto Nr. 3) nuomos sutartį, nes tai prieštarautų Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (2,66 Eur) valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.