Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. R. atstovės advokatės Lauros Sereckės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 25 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovė 2023 m. vasario 20 d. J. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą J. R. už tai, kad jis 2023 m. sausio 10 d. 17.41 val. (duomenys neskelbtini), būdamas įmonės vadovu, neužtikrino, jog specialus reisas transporto priemone „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų vykdomas turint visus galiojančius dokumentus: patikrinimo metu vairuotojas G. L. vykdė specialų reisą ir nepateikė specialios keleivių grupės vežimo sutarties. Tokiu būdu jis pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 10.2 punktą.

2. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ paslaugų administravimo specialistės 2023 m. balandžio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VIKKT-ANR_N-1325-2023 J. R. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 448 straipsnio 4 dalyje, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 050 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmens J. R. atstovė advokatė Eglė Morkūnienė priimtą nutarimą apskundė teismui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinius skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. R. atstovė advokatė Laura Sereckė nesutinka su J. R. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 448 straipsnio 4 dalį.

7. Pirmiausia, pasisakant dėl Institucijos argumento, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus ANK 646 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą, atkreipiamas dėmesys į tai, jog ANK 648 straipsnio 1 dalis nustato, kas apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas. Šis klausimas išsprendžiamas rezoliucija (ANK 648 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. teisėjo rezoliucija buvo išspręstas skundo priėmimo klausimas. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad apeliacinis skundas teismui išsiųstas praleidus ANK 646 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą. Todėl Institucijos argumentai dėl praleisto termino skundui paduoti šiuo atveju nėra pagrįsti. Be to, pažymėtina, jog ANK 648 straipsnio 5 dalis numato, kad tik dėl apylinkės teismo nutarties atsisakyti priimti apeliacinį skundą, gali būti paduotas atskirasis skundas.

8. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio organo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą nagrinėjančiam organui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

9. Apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl J. R. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 448 straipsnio 4 dalyje. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, vadovaujantis J. R. atstovės advokatės apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

10. ANK 448 straipsnio 4 dalis numato, kad keleivių vežimas specialiais reisais nepateikus specialios keleivių grupės vežimo sutarties ar vežėjo ir vežimo paslaugos užsakovo suderinto eismo tvarkaraščio užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti keleivių vežimo veiklai, – nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

11. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 4 dalis numato, kad savivaldybių tarnybų pareigūnai turi teisę savo savivaldybės teritorijoje sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius, kuriais vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti keleivines kelių transporto priemones, tikrinti šių transporto priemonių apipavidalinimą, ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. Savivaldybių tarnybų pareigūnų stabdomos kelių transporto priemonės privalo sustoti. Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdos mieste tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T2-268, 36.4 punkte įtvirtinta, kad ekipažas privalo kelionės metu turėti privalomus ekipažo dokumentus ir pateikti juos kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus; 60.1 punkte įtvirtinta, jog kontrolierius tikrina, kaip vežėjai, ekipažai, keleiviai laikosi Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių bei šio Aprašo. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T2-120 „Dėl pavedimų, valdant viešąjį transportą“ (pakeistas 2020 m. balandžio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-92) VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ yra pavesta vykdyti valstybinę kelių transporto priežiūrą, taip pat organizuoti bei atlikti transporto priemonių, kuriomis vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, ir kitų keleivinių kelių transporto priemonių, vežančių keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, taip pat užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais, kontrolę Klaipėdos miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose (2.4 punktas). Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad specialūs reisai – reisai, kai vežamos specialios keleivių grupės (darbininkų – į darbovietes ir iš jų, mokinių – į mokyklas ir iš jų, keleivių vykdant kombinuotąjį keleivių vežimą pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo, Geležinkelių transporto kodekso nuostatas, kai viena iš transporto rūšių, sudarančių kombinuotąjį keleivių vežimą, yra kelių transportas). Dėl specialaus reiso paslaugos su vežėju susitaria ne keleiviai, kurie tokio reiso atveju laikomi specialia keleivių grupe, o užsakovas. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 (2020 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. 3-664 redakcija) patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 10.2 punkte įtvirtinta, jog specialaus reiso metu ekipažas privalo turėti specialios keleivių grupės vežimo sutartį.

12. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog patikrinimo metu vairuotojas G. L. nepateikė specialios keleivių grupės vežimo sutarties. To neginčija ir pats J. R.. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, patikrinimo metu vairuotojas G. L. privalėjo pateikti specialios keleivių grupės vežimo sutartį, tačiau to nepadarė. Transporto priemonės, kuria buvo vykdomas specialus reisas, vairuotojas patikrinimo metu kontrolieriams, be kitų privalomų pateikti dokumentų, pateikė 2020 m. rugsėjo 23 d. susitarimą Nr. 3 prie 2005 m. rugpjūčio 18 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė pačios 2005 m. rugpjūčio 18 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. specialios keleivių grupės vežimo sutarties. Specialios keleivių grupės vežimo 2005 m. rugpjūčio 18 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė pats J. R. tik bylos nagrinėjimo metu. Taigi vairuotojas patikrinimo metu kontrolieriams nepateikė sutarties, kurią privalo turėti specialaus reiso vykdymo metu, kaip tai numato Taisyklių 10.2 punktas. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vykdantis specialų reisą vairuotojas G. L. patikrinimo metu neturėjo ir nepateikė specialios keleivių grupės vežimo sutarties, nors Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 10.2 punkte įtvirtinta, jog specialaus reiso metu ekipažas privalo turėti specialios keleivių grupės vežimo sutartį. J. R., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, neužtikrino, kad 2023 m. sausio 10 d. patikrinimo metu jo vadovaujamos įmonės transporto priemonės vairuotojas, kuris vykdė specialų reisą transporto priemone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų teisės aktuose nustatytą dokumentą – specialios keleivių grupės vežimo sutartį, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 448 straipsnio 4 dalyje. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog J. R. sutartį pateikė vėliau, t. y. bylos nagrinėjimo metu, J. R. veiksmų teisiniam vertinimui neturi reikšmės ir jos atsakomybės nešalina.

13. Skunde akcentuojama, jog netinkamai aiškino momentą, nuo kada yra vykdomas specialusis reisas. Kaip minėta, specialūs reisai – reisai, kai vežamos specialios keleivių grupės (darbininkų – į darbovietes ir iš jų, mokinių – į mokyklas ir pan.). Kaip matyti iš bylos duomenų, patikrinta transporto priemonė, kuri buvo tvarkaraštyje nurodytu laiku nustatytoje vietoje ir buvo pažymėta užrašu „Specialus“, todėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai turėjo teisę tikrinti vairuotojo, vykdančio specialų reisą, asmens duomenis ir veiklos vykdymui aktualius dokumentus. Vien skunde nurodoma aplinkybė, jog iki specialaus reiso specialaus reiso pradžios dar buvo likusi daugiau nei valanda, nepaneigia išvados, kad buvo vykdomas specialusis reisas. Sutiktina su apylinkės teismu, jog specialios keleivių grupės, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, kurie turi būti vežami į nustatytą paskirties vietą (jų darbovietę), laukimas tvarkaraštyje nurodytu laiku nustatytoje vietoje (duomenys neskelbtini) atitinkamai apipavidalinta transporto priemone, t. y. rodykle su užrašu „Specialusis“, leidžia teigti, kad buvo vykdomas specialus reisas.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog J. R. pagrįstai nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 448 straipsnio 4 dalyje.

15. Skundu prašoma, tuo atveju, jei būtų netenkintas prašymas administracinio nusižengimo teiseną J. R. atžvilgiu nutraukti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teisingumo ir protingumo principais, pakeisti VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2023 m. balandžio 4 d. nutarimą ir administracinės nuobaudos J. R. neskirti.

16. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad nors patikrinimo metu nebuvo pateikta specialios keleivių grupės vežimo sutartis, tačiau tokia sutartis buvo sudaryta, egzistavo ir buvo galiojanti, įvertino tai, kad nusižengimu žala nepadaryta. Taip pat įvertino atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, t. y. tai, jog J. R. nėra baustas administracine tvarka už analogiškus ar panašaus pobūdžio nusižengimus. Be to, J. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pažeidėjui skirti ANK 448 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą, o ne jos vidurkį. Šiai išvadai pritaria ir apygardos teismas. Pažymėtina, jog skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti nuobaudos dėl švelnesnės nei sankcijoje numatyta minimali bauda skyrimo. Todėl nagrinėjamu atveju apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dar labiau švelninti jam paskirtą nuobaudą teisinio pagrindo.

18. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Dėl proceso išlaidų

19. Apygardos teismui buvo pateiktas administracinėn atsakomybėn patraukto J. R. atstovės advokatės Lauros Sereckės prašymas priteisti 1 000 eurų jos atstovaujamojo turėtas proceso už apeliacinio skundo parengimą.

20. ANK 666 straipsnyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamo asmens atžvilgiu. Tai yra, jei asmuo pripažįstamas kaltu, advokato, kuris kaltinamąjį atstovavo pastarojo kvietimu, atstovavimo išlaidos atlygina pats kaltinamasis, jei asmuo išteisinamas, tokiu atveju šios išlaidos gali būti priteisiamos iš valstybės, ar iš nukentėjusiojo, jei ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo skundą.

21. Nagrinėjamu atveju, apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės skundą, kuris buvo atmestas, todėl prašomos proceso išlaidos negali būti priteistos. Remiantis aptartu, J. R. atstovės advokatės Lauros Sereckės prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. R. atstovės advokatės Lauros Sereckės skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti J. R. atstovės advokatės Lauros Sereckės prašymo priteisti J. R. atstovavimo išlaidas.

Nutartis neskundžiama.