- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-08-08
- Bylos Nr.
- I-1835-121/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Petras Viščinis, Nijolė Šidagienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- UAB „Intergas“
- Atsakovas
- Lietuvos valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos dujos“
- Advokatai
- Marius Liatukas, Vilija Vaitkutė Pavan
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudmilos Zaborovskos ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Gražinai Kovger, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Mariui Liatukui, atsakovės atstovams Kęstučiui Žilėnui ir Ramunei Vildžūnaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokatei Vilijai Vaitkutei Pavan, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Intergas“ skundą atsakovei Lietuvos valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – AB „Lietuvos dujos“, dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau- Komisija) 2006-08-31 nutarimą Nr.O3-57. Paaiškino, jog nutarimas naikintinas dėl šių priežasčių: 1) Komisija negalėjo spręsti klausimo dėl licencijos išdavimo AB „Lietuvos dujos“, kol teisme nėra išspręstas tos pačios teritorijos gamtinių dujų skirstymo licencijos išdavimo UAB „Intergas“ klausimas, nes pagal Vyriausybės 2001-06-19 nutarimu patvirtintų Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo licencijavimo taisyklių (toliau- Taisyklės) 13 punktą tos pačios teritorijos gamtinių dujų skirstymo licencija gali būti išduota tik vienam subjektui; 2) Komisija negalėjo spręsti klausimo dėl licencijos išdavimo AB „Lietuvos dujos“, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nebuvo išsprendęs pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo. Komisija apie tokį prašymą informuota 2006-08-30, tačiau tyčia, pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, 2006-08-31 priėmė skundžiamą nutarimą; 3) Komisija paneigė savo 2005-10-26 rašte išdėstytus įsipareigojimus susilaikyti nuo gamtinių dujų skirstymo licencijos išdavimo teritorijoje, kol vyksta teisminiai ginčai; 4) Komisija pažeidė pareiškėjos teisėtus lūkesčius, asmenų lygybės principą (b.l.3-10).
Atsiliepimas
Atsakovė, atsikirsdama į skundą, prašo jį atmesti. Paaiškino, jog pareiškėja klaidina teismą, teigdama, kad Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, dėl kurių toks sprendimas negalėjo būti priimtas. Pareiškėja nenurodo, kokios procedūros ar taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, buvo pažeistos, neteikia jokių įrodymų, dėsto bendro pobūdžio teiginius. Nutarimą Komisija priėmė laikydamasi visų teisės aktuose nustatytų procedūrų, o bendrovei „Lietuvos dujos“ atitikus visus teisės aktų reikalavimus licencijai pakeisti, ji privalėjo pakeisti licenciją kaip tai numatyta Vyriausybės 2001-06-19 nutarimu patvirtintų Taisyklių 21 punkte, nes kitaip būtų paneigti teisės viršenybės, teisių ir pareigų vienovės, teisėtų lūkesčių ir kt. principai. Šiuo metu pareiškėja neatitinka Gamtinių dujų įstatymo (GDĮ) 5 str. 2 dalies reikalavimų prašomai licencijai gauti, ką konstatavo ir Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) 2006-06-01 sprendimu administracinėje byloje Nr.I-809-18/2006. Dėl pareiškėjos skundo argumento, jog nebuvo atsižvelgta į jos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atsikerta, jog ji neturėjo teisinio pagrindo manyti, jog LVAT tokį prašymą tenkins. Pareiškėja, apeliuodama į objektyvumo principo pažeidimą, neteikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų Komisijos veiksmų šališkumą ir neobjektyvumą, nesupranta arba nenori suprasti bylos esmės. Teiginiai dėl teisėtų lūkesčių apsaugos pažeidimo taip pat nepagrįsti, nes nepateikta jokių tokį teiginį patvirtinančių teisinių ar faktinių argumentų, o teiginys, jog VAAT administracinėje byloje konstatavo, jog ji atitinkanti visus reikalavimus gamtinių dujų skirstymo licencijai gauti- klaidingas, nes: pirma, šis sakinys išdėstytas sprendimo aprašomojoje dalyje; antra, teismas šioje byloje nevertino pareiškėjos technologinio pajėgumo vykdyti licencijuojamą veiklą; trečia, VAAT 2006-06-01 sprendime konstatavo priešingai, t.y., kad pareiškėja niekada nebuvo teisėta dujų vamzdynų, esančių Kazlų Rūdos mieste, valdytoja ir neatitiko technologinio pajėgumo vykdyti licencijuojamą veiklą kriterijaus (b.l.55-59).
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos dujos“, reikšdama nuomonę į skundą, prašo jį atmesti. Paaiškina, jog: 1) joks teisės aktas nenumato Komisijos pareigos sustabdyti, atidėti ar kitaip nespręsti licencijos pakeitimo klausimo subjektui, šiuo atveju- AB „Lietuvos dujos“, atitinkančiam visus reikalavimus, kas reiškia, jog administracinės bylos nagrinėjimas nesudaro kliūčių licencijos išdavimui, išdavimo sustabdymas galimas tik tuo atveju, jei Komisijos posėdyje būtų gauta teismo nutartis, draudžianti priimti sprendimą dėl atitinkamos licencijos, ji 2006-08-31 posėdžio dieną gauta nebuvo; 2) LVAT nutartį uždrausti Komisijai priimti sprendimą dėl gamtinių dujų licencijos išdavimo AB „Lietuvos dujos“ Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje priėmė jau įsigaliojus Komisijos 2006-08-31 nutarimui; 3) skundo teiginys, kad Komisija paneigė savo 2005-10-26 rašte išdėstytus įsipareigojimus susilaikyti nuo gamtinių dujų skirstymo licencijos išdavimo teritorijoje, kol vyksta teisminiai ginčai, yra klaidinantis teismą, nes šis raštas buvo rašytas dėl kitokių aplinkybių; 4) priimdama nutarimą, Komisija jokios teismo diskrecijos nepažeidė ir nėra priėmusi jokio akto, kuris sudarytų pagrindą atsirasti pareiškėjos teisėtiems lūkesčiams (b.l.97-100).
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas, bylą nagrinėjant teisme, pateikė prašymą bylos nagrinėjimą sustabdyti, iki įsiteisės LVAT nutartis administracinėje byloje Nr.I-6/2007. Prašymą argumentavo taip: 1) atsakovė skundžiamą sprendimą grindžia savo 2006-01-20 nutarimu Nr.03-1 bei Vyriausybės 2001-06-19 nutarimu Nr.743; 2) LVAT yra nagrinėjama administracinė byla pagal Seimo nario Manfredo Žymanto prašymą pripažinti minimą Komisijos nutarimą neteisėtu, nes jis prieštarauja Gamtinių dujų įstatymo bei Vyriausybės 2001-06-19 nutarimo Nr.743 nuostatoms, gi nagrinėjant šią bylą, LVAT kreipėsi į Konstitucinį teismą dėl Gamtinių dujų įstatymo 5 str. 2 dalies bei Vyriausybės 2001-06-19 nutarimo Nr.743 10 punkto konstitucingumo; 4) LVAT, išnagrinėjęs minėtą prašymą, gali nutarti, kad Komisijos 2006-01-20 nutarimas Nr.03-1 prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams nuo jo priėmimo momento, tad jiems prieštarautų ir šioje byloje skundžiamas nutarimas (b.l.146-157). Atstovas skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad Komisija iš esmės įsikišo į teismo veiklą, teisės aktai nedraudžia reikiamais atvejais sustabdyti licencijų išdavimo klausimų išnagrinėjimą Komisijoje. Jei Konstitucinis Teismas priimtų pareiškėjams palankų sprendimą, abi bendrovės (UAB „Intergas“ ir AB „Lietuvos dujos“) galėtų pretenduoti į Kazlų Rūdos dujofikavimą. Mano, kad vartotojų interesais negalima grįsti įstatymo nesilaikymo.
Atsakovės atstovai prašymą sustabdyti bylą paliko spręsti teismui, nors, jų nuomone, tam nėra jokio pagrindo ir prašymą vertino kaip bylos vilkinimą. Skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, kad komisija veiklą vykdo griežtai pagal įstatymus, jei licencijos pakeitimo klausimo sprendimą būtų sustabdę, viskas būtų užsitęsę apie tris metus, ir taip kai kurie vartotojai dujas gavo vieneriais metais vėliau. LVAT panašioje administracinėje yra panaikinęs Klaipėdos AAT nutartį sustabdyti licencijos išdavimą, sprendimą grindė būtent vartotojų interesais.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą netenkinti, nes ginčo esmė- 2005m. sprendimas neišduoti pareiškėjai licencijos, įsiteisėjusiu VAAT sprendimu konstatuota, kad „Lietuvos dujos“ licenciją gavo teisėtai. Toks prašymas turėjo ir galėjo būti pateiktas žymiai anksčiau, nes Seimo narys prašymą LVAT pateikė dar 2007-01-15. Skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės pakartojo atsiliepimo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą netenkintinas, o skundas- atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Komisija 2005-12-16 priėmė nutarimą Nr.O3-80 atsisakyti pakeisti UAB „Intergas“ licenciją paskirstyti gamtines dujas Nr.GDS-05, motyvuodama tuo, jog pareiškėjos technologinis pajėgumas vykdyti licencijuojamą gamtinių dujų paskirstymo veiklą Kazlų Rūdos ir Ignalinos, Jurbarko, Tauragės rajonų savivaldybių teritorijose yra nepakankamas (b.l.72-73). Pareiškėja, nesutikdama su tokiu nutarimu, skundu kreipėsi į VAAT, kuris 2006-06-01 sprendimu pareiškėjos skundą dėl Komisijos 2005-12-16 nutarimo Nr.O3-80 panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti pareiškėjos licenciją atmetė kaip nepagrįstą (b.l.61-67). Teismas pažymėjo, kad, nors Komisija 2005m. gruodžio 16d. nutarimu Nr.O3-80 atsisakė UAB „Intergas“ išduoti licenziją kitais motyvais, teismui nusprendus, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja neatitinka technologinio pajėgumo kriterijaus, ginčijamo nutarimo sprendimas yra teisingas. Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, kitus UAB „Intergas“ nurodytus motyvus (atsakovės kompetencijos viršijimą, skirtingų faktinių aplinkybių nustatymą Komisijos licenzijų skyriaus pažymose L3-27 bei L3-18, teisėtų lūkesčių principo pažeidimą) teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingus. Teismas nusprendė, jog Komisijos 2005m. gruodžio 16d. nutarimas Nr.O3-80 iš esmės yra teisingas ir jį naikinti Bendrovės nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
UAB „Intergas“ pateikė apeliacinį skundą dėl šio VAAT sprendimo, be to, atsižvelgusi į viešą informaciją, jog atsakovė 2006-08-31 posėdyje numačiusi svarstyti gamtinių dujų skirstymo licencijos Kazlų Rūdos savivaldybėje išdavimo AB „Lietuvos dujos“ klausimą, 2006-08-30 prašymu kreipėsi į LVAT uždrausti tokį sprendimą priimti (b.l.30-32, adm.byla Nr.I-152-662/2008, II t.,b.l.63-65), o į Komisiją- susilaikyti nuo 2006-08-31 posėdyje ketinamo svarstyti klausimo, iki pasibaigs teisminiai procesai dėl licencijos išdavimo UAB „Intergas“ (b.l.14-18), tačiau atsakovė, neatsižvelgusi į tokį prašymą, 2006-08-31 priėmė skundžiamą nutarimą Nr.O3-57 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ licencijos paskirstyti gamtines dujas pakeitimo“, kuriuo, vadovaudamasi GDĮ 5 straipsniu, Vyriausybės 2001m. birželio 19d. nutarimu Nr. 743 „Dėl gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Taisyklėmis, nutarė pakeisti akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ išduotos licencijos paskirstyti gamtines dujas Nr.GDS-01 2 priedo „Teritorijos apibrėžimas“ 2.7 punktą ir išdėstyti jį taip: „2.7. Marijampolės- Marijampolės rajono, Šakių rajono, Vilkaviškio rajono, Kazlų Rūdos savivaldybėse“ (b.l.60, 68-69).
LVAT, nagrinėdamas administracinę bylą Nr.A8-108/2007 (buvęs bylos Nr. A-2384/2006), UAB „Intergas“ 2006-08-30 prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones išnagrinėjo 2006-09-01 nutartimi, kuria pareiškėjos prašymą patenkino ir uždraudė Komisijai priimti sprendimą dėl gamtinių dujų paskirstymo licencijos išdavimo AB „Lietuvos dujos“ Kazlų Rūdos savivaldybėje, iki teisme bus išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjos UAB „Intergas“ skundą dėl Komisijos 2005-12-16 nutarimo Nr.03-80 panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti UAB „Intergas“ gamtinių dujų paskirstymo licenciją (b.l.12-13, administracinė byla Nr. I-152-662/2008, II t.,b.l.121-122).
LVAT, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr.A8-108/2007, 2007m. sausio 26d. nutartimi VAAT 2006m. birželio 1d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (b.l.119-127). Tokį sprendimą teismas priėmė nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nurodė kitą pagrindą nesuteikti pareiškėjos prašomos licencijos, kurio ginčijamame administraciniame akte nebuvo nurodęs atsakovas, t.y., teismas išėjo iš skunde nurodytų pagrindų ribų. Vykdydamas LVAT 2007m. sausio 26d. nutartį, VAAT, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-152-662/2008, 2008m. balandžio 17d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos UAB „Intergas“ skundą atmetė, šis teismo sprendimas šiuo metu yra įsiteisėjęs (b.l.128-132). Minėtą sprendimą teismas priėmė, konstatavęs, kad, vadovaujantis Vyriausybės 2001m. birželio 19d. nutarimo Nr.743 „Dėl gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ 10, 16 punktais, Komisijos 2003m. gruodžio 1d. nutarimu Nr.O3–99 patvirtintos Įmonės technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos 2, 4 ir 6 punktais, įmonės technologinis pajėgumas įvertinamas kaip pakankamas, jeigu ji atitinka dvi sąlygas: 1) įmonė licencijuojamos veiklos teritorijoje nuosavybės teise valdo arba teisėtai naudoja įrenginius; 2) įmonė turi Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos išduotą leidimą (atestatą) verstis įrenginių eksploatavimu ir priežiūra arba yra sudariusi ilgalaikę sutartį dėl įrenginių eksploatavimo ir priežiūros su įmone, turinčia leidimą (atestatą) verstis šia veikla. Teismas nustatė, kad kaip įrodymus, jog pareiškėja licencijuojamos veiklos teritorijoje nuosavybės teise valdo arba teisėtai naudoja įrenginius, ji atsakovui pateikė nuomos sutartis, sudarytas tarp UAB „Intergas“ ir AB „Suskystintos dujos“: 2005-07-20 dujų vamzdynų ir įrenginių, esančių Tauragės rajono savivaldybės Tauragės mieste, nuomos sutartį; 2005-06-16 dujų vamzdynų ir įrenginių, esančių Ignalinos, Švenčionių, Šilutės, Kazlų Rūdos ir Jurbarko miestuose, nuomos sutartį. AB „Suskystintos dujos“ 2006-03-09 pranešimu Nr.06–165 informavus UAB „Intergas“, kad dujų vamzdynų nuomos sutartis, sudarytas 2004-03-02 (Nr.19B), 2005-06-16 (Nr.05-40) ir 2005-07-20 (Nr.05-49B), nuo 2006m. balandžio 9d. laikyti negaliojančiomis, pareiškėja Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismui 2006-05-17 pateikė ieškinį dėl minėtų nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teismas, išnagrinėjęs UAB „Intergas“ ieškinį, 2007-05-23 sprendimu jį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs UAB „Intergas“ apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo, jo dalį dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginti pakeitė, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo sprendimuose konstatavo, jog nagrinėjamu atveju išsinuomotų įrenginių perdavimą numatė ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, ir nuomos sutartys, todėl, nepaisant to, kad nuomos sutartyse išskiriamas sutarčių įsigaliojimo laikas nuo nuomos termino pradžios, nuomos sutartys laikomos sudarytomis tik po to, kai įvyksta nuomojamų įrenginių perdavimas-priėmimas, kadangi to nebuvo, tai nuomos sutarčių negalima laikyti sudarytomis. Įvertinęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, teismas padarė išvadą, kad tiek licencijos perduoti, paskirstyti, laikyti dujas išdavimo atveju, tiek technologinio pajėgumo pakankamumo nustatymo atveju ypatingą reikšmę turi aplinkybė, kad įmonė nuosavybės teise valdo ar kitais teisėtais būdais naudoja dujų sistemas. Tuo tarpu byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja neatitiko Vyriausybės 2001m. birželio 19d. nutarimo Nr.743 „Dėl gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ 10 ir 16 punktuose keliamų reikalavimų, taip pat Komisijos 2003m. gruodžio 1d. nutarimu Nr.03–99 patvirtintoje Įmonės technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkoje reglamentuotos vienos iš svarbiausios technologinį pajėgumą apibūdinančios sąlygos- įmonė licencijuojamos veiklos teritorijoje nuosavybės teise valdo arba teisėtai naudoja įrenginius. Be to, teismas pabrėžė, kad Komisija, sistemiškai išanalizavusi Energetikos įstatymo 12 str. 1 dalies, Europos Parlamento ir Tarybos 2003m. birželio 26d. direktyvos Nr.2003/55 EB 23 straipsnio, LR GDĮ 2 str. 5 dalies ir 5 str.1 dalies, Vyriausybės 2001m. birželio 19d. nutarimo Nr.743 „Dėl gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ 35.3 bei 35.6 punktų nuostatas, pagrįstai konstatavo, kad UAB „Intergas“ valdomi dujų įrenginiai Ignalinos, Jurbarko, Tauragės rajonų ir Kazlų Rūdos savivaldybių teritorijose nėra sujungti su kitais gamtinių dujų perdavimo ar paskirstymo įrenginiais, todėl iš esmės neleidžia užtikrinti licencijuojamos gamtinių dujų paskirstymo veiklos ir jos sąlygų vykdymo. Atsižvelgęs į tai, kad anksčiau nurodytos nuomos sutartys yra negaliojančios ir dėl to kitų skunde nurodytų aplinkybių (ginčijamas sprendimas priimtas atsakovui viršijant kompetencijos ribas, nesilaikant teismo įpareigojimo, pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius) tyrimas neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui, teismas dėl jų šiame sprendime nepasisakė.
Dėl prašymo sustabdyti bylą pagrįstumo.
Minėta, kad pareiškėja skundo reikalavimą panaikinti nutarimą iš esmės grindžia dviem argumentais: 1) Komisija negalėjo spręsti klausimo dėl licencijos išdavimo AB „Lietuvos dujos“, kol teisme nėra išspręstas tos pačios teritorijos gamtinių dujų skirstymo licencijos išdavimo UAB „Intergas“ klausimas; 2) Komisija negalėjo spręsti klausimo dėl licencijos išdavimo AB „Lietuvos dujos“, kol LVAT nebuvo išsprendęs pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo. Prašymas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, iki įsiteisės LVAT nutartis administracinėje byloje Nr.I-6/2007, argumentuotas taip: 1) atsakovė skundžiamą sprendimą grindžia savo 2006-01-20 nutarimu Nr.03-1 bei Vyriausybės 2001-06-19 nutarimu Nr.743; 2) LVAT yra nagrinėjama administracinė byla pagal Seimo nario Manfredo Žymanto prašymą pripažinti minimą Komisijos nutarimą neteisėtu, nes jis prieštarauja Gamtinių dujų įstatymo bei Vyriausybės 2001-06-19 nutarimo Nr.743 nuostatoms, gi nagrinėjant šią bylą, LVAT kreipėsi į Konstitucinį teismą dėl Gamtinių dujų įstatymo 5 str. 2 dalies bei Vyriausybės 2001-06-19 nutarimo Nr.743 10 punkto konstitucingumo; 4) LVAT, išnagrinėjęs mintą prašymą, gali nutarti, kad Komisijos 2006-01-20 nutarimas Nr.03-1 prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams nuo jo priėmimo momento, tad jiems prieštarautų ir šioje byloje skundžiamas nutarimas. Iš pasakyto darytina išvada, kad skundo nagrinėjamoje administracinėje byloje bei LVAT nagrinėjamoje administracinėje byloje (b.l.148-155) dalykas, o ir faktinis bei juridinis pagrindai nėra tapatūs, skundas nagrinėjamoje administracinėje byloje grindžiamas Komisijos padarytais, anot pareiškėjos, procedūriniais pažeidimais, tad vados stabdyti bylą ABTĮ 98 str.1 d.3 punkto pagrindu nėra. Kolegijos nuomone, pareiškėjai, bylą LVAT ir Konstituciniame teisme išsprendus jos naudai, atsiras galimybė pretenduoti į licencijos išdavimą.
Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.
Iš byloje esančių dokumentų ir teismo posėdyje išreikštos pozicijos matyti, jog šioje byloje keliamas ginčas iš esmės kilo dar 2005 metais, kuomet Komisija 2005-12-16 nutarimu atsisakė išduoti pareiškėjos prašomą licenciją.
Vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymo (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2003-01-28 iki 2007-03-19) 5 str. 1 dalimi, dujų įmonės privalo turėti licenciją šioms veiklos rūšims: 1) perdavimui; 2) paskirstymui; 3) laikymui; 4) tiekimui; šio straipsnio 2 dalis nustato, kad licencijos perduoti, paskirstyti ir laikyti dujas išduodamos dujų sistemas nuosavybės teise turinčioms ar kitais teisėtais būdais jas naudojančioms įmonėms. Licencijas išduoda, sustabdo, panaikina bei licencijuojamą veiklą kontroliuoja Komisija. Licencijavimo taisykles nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Licencijavimo taisyklėse nustatomas reikalavimas dujų įmonės įstatiniam kapitalui- 1 milijonas litų (GDĮ 5 str. 3 d.); licencijų nereikia dujų savininkui dujoms transportuoti tranzitu per šalies teritoriją ir dujoms, naudojamoms kaip žaliava, tiekti (GDĮ 5 str. 4 d.).
Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo veiklos licencijų išdavimo, papildymo, galiojimo sustabdymo bei panaikinimo dujų įmonėms tvarką ir sąlygas reglamentuoja Vyriausybės 2001m. birželio 19d. nutarimu Nr.743 „Dėl gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo licencijavimo taisyklės. Šių Taisyklių (nutarimo redakcija, aktuali nuo 2003-07-15 iki 2007-12-15) 6 punkte nustatyta, kad licencijas išduoda Komisija, kuri, vadovaujantis Taisyklių 7.1 ir 8.2 punktais, taip pat turi teisę pakeisti licenciją arba pateikti pareiškėjui motyvuotą raštišką atsisakymą ją pakeisti. Taisyklių 10 punktas nustato, kad licencijos perduoti, paskirstyti, laikyti dujas išduodamos tik dujų sistemas nuosavybės teise turinčioms ar kitais teisėtais būdais jas naudojančioms įmonėms; licencijos perduoti, paskirstyti, laikyti, tiekti dujas išduodamos įmonėms, kurių įstatinis kapitalas- vienas milijonas ar daugiau litų. Komisija sprendimą išduoti ar pakeisti licenciją grindžia dokumentų, nurodytų šių taisyklių 16 punkte, pagrindu. Pagal dokumentuose pateiktus duomenis turi būti įvertintas įmonės technologinis, finansinis ir vadybinis pajėgumas, leidžiantis vykdyti licencijuojamą veiklą. Komisija nustato šių pajėgumų įvertinimo tvarką. Pagal Taisyklių 11 punktą, licencijos perduoti, paskirstyti, laikyti, tiekti dujas išduodamos neterminuotam laikui. Licencija gali būti pakeista licenciją išdavusios institucijos iniciatyva ar įmonės prašymu. Vyriausybei pakeitus šių taisyklių VII skyriuje nurodytas licencijuojamos veiklos sąlygas, licencija keičiama licenciją išdavusios institucijos iniciatyva. (...) Pasikeitus teritorijai, kurioje vykdoma licencijuojama (dujų perdavimo ar paskirstymo) veikla, įmonė Komisijai pateikia motyvuotą prašymą pakeisti licenciją ir dokumentus, pagrindžiančius pasikeitimus. Taisyklių 13 punktas nustato, kad licencijos perduoti, paskirstyti dujas išduodamos įmonei vykdyti licencijuojamą veiklą apibrėžtoje teritorijoje. Miestuose teritorijos gali būti suskirstomos į rajonus. Prireikus teritorijų ribas gali pakeisti Komisija, suderinusi su savivaldybėmis. Licencijoje nurodytoje teritorijoje gali veikti tik viena dujų perdavimo ar paskirstymo įmonė. Gamtinių dujų transportavimas vartotojo tinklais, nutiestais jo teritorijoje (valdoje), nelaikomas dujų paskirstymu, ir šiai veiklai licencijos nereikia. Dujoms perduoti toje pačioje teritorijoje gali būti išduodama atskira licencija verstis dujų perdavimu atskiru tranzitu einančiu dujotiekiu. Taisyklių 16.1-16.7 punktuose įtvirtinta, kad licencijai verstis dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo veikla gauti kartu su 15 punkte nurodytu prašymu pateikiami šie dokumentai: 1) įmonės registravimo pažymėjimo ir įmonės įstatų kopijos, patvirtintos įmonės antspaudu ir vadovo parašu; 2) dokumentai, įrodantys dujų sistemų buvimo vietą ar užimamą teritoriją; 3) dujų sistemų nuosavybę ar naudojimo teisę pagrindžiantys dokumentai; 4) Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos išduotas energetikos įrenginių eksploatavimo leidimas; 5) informacija apie įmonės vidinę organizacinę struktūrą; 6) įmonės turimų licencijų ir teisės aktuose nustatytų veiklos gamtinių dujų sektoriuje leidimų sąrašas; 7) audituoti įmonės pastarųjų dvejų metų veiklos ataskaita ir balansai (jeigu įmonė vykdė veiklą). Gavusi reikiamus dokumentus, Komisija per 30 dienų privalo išduoti (pakeisti) licenciją arba pateikti pareiškėjui motyvuotą raštišką atsisakymą tai daryti. Jeigu pateikti ne visi dokumentai, terminas skaičiuojamas nuo visų dokumentų pateikimo dienos. Komisija išduotas ir pakeistas licencijas registruoja specialiame nustatytos formos žurnale. Šis žurnalas gali būti pildomas ir kompiuterinėse laikmenose (Taisyklių 21 p.).
Taisyklių 24.1-24.5 punktai nustato, kad licencija gali būti neišduodama ar nekeičiama, jeigu: 1) pateikiami ne visi reikiami dokumentai; 2) pateikiami klaidingi duomenys; 3) pateikti dokumentai neatitinka jiems nustatytų reikalavimų; 4) įmonė sistemingai pažeidžia licencijuojamos veiklos sąlygas ar jų nevykdo, laiku nesumoka mokesčių, kuriuos administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (išskyrus tuos atvejus, kai įmonei mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas, arba įmonė Vyriausybės nustatyta tvarka kreipėsi į Komisiją mokesčio mokėtojų prašymams dėl atsiskaitymo turtu nagrinėti dėl atsiskaitymo už šiuos mokesčius, delspinigius, baudas akcijomis ir turtu), nevykdo įsipareigojimų muitinei ir nemoka mokesčių į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą arba yra kontroliuojančių valstybinės priežiūros institucijų raštu pateiktų pranešimų apie sankcijų taikymą už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus; 5) nesilaikoma 10 punkte nurodytos licencijos išdavimo sąlygų.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta šiame bei sprendimo skyriuje „Faktinės bylos aplinkybės“, darytinos tokios bylos išnagrinėjimui reikšmingos išvados: 1) VAAT priėmus 2008m. balandžio 17d. sprendimą administracinėje byloje Nr. Nr. I-152-662/2008 atmesti pareiškėjos UAB „Intergas“ skundą, išnyko vienas iš skundo nagrinėjamojoje administracinėje byloje pagrindų; 2) nei GDĮ, nei Vyriausybės 2001m. birželio 19d. nutarimu Nr.743“ patvirtintos Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo licencijavimo taisyklės, žiūrint formaliai, nenumato stabdyti licencijos išdavimo klausimo sprendimą, jei yra pateikti visi reikalaujami dokumentai licencijai gauti; 3) remiantis ABTĮ 14 str. 1 dalimi, tik įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims, tad pareiškėjos Komisijai pateikta informacija, kad ji išvakarėse pateikė LVAT prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nebuvo privaloma susilaikyti nuo sprendimo priėmimo.
Remiantis išdėstytu, skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., kolegija
nutarė:
prašymo sustabdyti bylą netenkinti, o skundą- atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.