- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-04-17
- Bylos Nr.
- I-152-662/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Violeta Balčytienė, Audrius Bakaveckas (pran.)
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos dujos“, AB „Suskystintos dujos“
- Pareiškėjas
- UAB „Intergas“
- Atsakovas
- Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
- Advokatai
- Vilija Vaitkutė Pavan, Mantas Arasimavičius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Veslavos Ruskan, teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Violetos Balčytienės,
trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos dujos“ atstovei advokatei Vilijai Vaitkutei Pavan,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Intergas“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Suskystintos dujos“ dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Intergas“ skunde prašo panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2005 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. O3-80 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Intergas“ licencijos paskirstyti gamtines dujas“ ir įpareigoti atsakovą pakeisti pareiškėjos licenciją atsižvelgiant į UAB „Intergas“ 2005-08-03 prašymą dėl licencijos skirstyti dujas Kazlų Rūdos savivaldybėje bei vėlesnius prašymus pakeisti licenciją Ignalinos, Jurbarko ir Tauragės rajonų savivaldybėse ( I t., b. l. 4-13). Pareiškėja paaiškino, kad atsisakymą pakeisti UAB „Intergas“ licenciją Komisija motyvavo bendrovės technologinio - finansinio pajėgumo nepakankamumu. Komisijos Licencijų skyrius 2005-08-31 pažymoje Nr. L3-18 „Dėl UAB „Intergas“ licencijos paskirstyti gamtines dujas pakeitimo“ nustatė, kad UAB „Intergas“ technologinis pajėgumas vertintinas kaip pakankamas, tačiau 2005-12-07 pažymoje Nr. L3-27 priėjo priešingos išvados, t. y., kad UAB „Intergas“ negali vykdyti realaus gamtinių dujų skirstymo. Skundžiamame nutarime Komisija nurodė, jog „Licencija gamtinių dujų paskirstymo veiklai suteikia išskirtinę teisę šios veiklos vykdymui apibrėžtoje teritorijoje. UAB „Intergas“ privalo užtikrinti gamtinių dujų tiekimą visiems to pageidaujantiems reguliuojamiems vartotojams licencijoje apibrėžtoje teritorijoje. UAB „Intergas“ valdomi dujų įrenginiai Ignalinos, Jurbarko, Tauragės rajonų ir Kazlų Rūdos savivaldybių teritorijose nėra sujungti su kitais gamtinių dujų perdavimo ar paskirstymo įrenginiais, todėl iš esmės neleidžia užtikrinti licencijuojamos gamtinių dujų paskirstymo veiklos ir jos sąlygų vykdymo.“ Su šiais teiginiais pareiškėja nesutinka. Jos valdomi gamtinių dujų įrenginiai nėra sujungti su visų (naujų) vartotojų gamtinių dujų įrenginiais, kadangi UAB „Intergas“ dar neturi dujų skirstymo licencijos minėtoje teritorijoje. Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2002-02-05 įsakymu patvirtino Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisykles, pagal kurių 24 p., naujuosius vartotojus prie dujų įmonių sistemų prijungia naujojo vartotojo teritorijoje perdavimo, paskirstymo licenciją turinti dujų įmonė, prie kurios sistemos bus jungiamas naujasis vartotojas. Kadangi licencija UAB „Intergas“ nėra išduota, o be to, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 5 str. 1 d. draudžia įmonėms skirstyti gamtines dujas neturint licencijos, todėl atsakovo argumentai, jog UAB „Intergas“ apriori negalės užtikrinti licencijuojamos gamtinių dujų paskirstymo veiklos ir jos sąlygų vykdymo, visiškai nepagrįsti. Pareiškėja pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas jau kartą vertino jos galimybes gauti licenciją ir įsiteisėjusiu 2005-11-17 sprendimu nustatė, jog UAB „Intergas“ atitinka visus keliamus reikalavimus (administracinė byla Nr. I-2294-17/2005). Remiantis tuo teismas įpareigojo Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją iš naujo nagrinėti UAB „Intergas“ prašymą dėl licencijos pakeitimo. Todėl Komisija 2005-12-16 nutarime Nr. O3-80 naujais pagrindais atsisakydama išduoti licenciją, nesilaikė licencijų išdavimo taisyklių ir iš esmės pakeitė teismo sprendime nustatytas prejudicinio fakto galią turinčias aplinkybes. Nurodyti atsakovo veiksmai pažeidžia tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.77 str., 2.79 str., reglamentuojančius licencijų išdavimą, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo licencijavimo taisyklių 10 p. 3 d., 16 p. ir 21 p., o taip pat savo pačios 2003-12-01 nutarimo Nr. O3-99 „Dėl įmonės technologinio finansinio bei vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos“ 6 p. nuostatas. Kreipdamasi dėl licencijos UAB „Intergas“ vadovavosi aktualiais teisės aktais ir turėjo teisėtą lūkestį pakeisti turimą licenciją tokia tvarka, kokią nustatė galiojančios teisės normos.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime prašo pareiškėjos skundo netenkinti (I t., b. l. 66-73). Komisija paaiškino, kad vertindama UAB „Intergas“ pajėgumą vykdyti licencijuojamą veiklą neapsiribojo formaliu visų pareiškėjos dokumentų pateikimo faktu, o preciziškai analizavo ir vertino realias bendrovės galimybes vykdyti licencijuojamą veiklą, ir šie veiksmai negali būti laikomi kompetencijos viršijimu. Komisija niekada nebuvo priėmusi oficialaus sprendimo, konstatuojančio, kad UAB „Intergas“ atitinka visus reikalavimus licencijai pakeisti. Taip pat Komisija, kaip kolegiali institucija, niekada nepripažino, kad pareiškėjos technologinis pajėgumas vykdyti licencijuojamą gamtinių dujų paskirstymo veiklą minėtose teritorijose yra pakankamas. Pareiškėja nepagrįstai remiasi Komisijos Licencijų skyriaus pažymomis Nr. L3-18 ir Nr. L3-27, kurios yra pagalbinio pobūdžio vidaus darbo dokumentai, neturintys Komisijos narių apsisprendimui jokios įtakos. Svarstydamas pareiškėjos prašymus atsakovas vadovavosi imperatyviomis teisės aktų nuostatomis bei Europos Parlamento ir Tarybos 2003-06-26 direktyva 2003/55/EB „Dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią direktyvą 98/30/EB“ (toliau - Direktyva). Direktyvos 2 str. pateiktuose perdavimo ir paskirstymo apibrėžimuose yra įtvirtinta nuostata, kad gamtinės dujos transportuojamos vamzdynais, siekiant jas pristatyti vartotojui. Vykdyti gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo ar laikymo veiklą galima tik turint techninius reikalavimus atitinkančius perdavimo, paskirstymo dujotiekius, įrenginius, prijungtus prie veikiančios dujų sistemos. Pareiškėjos teiginiai, kad minėti reikalavimai (įtvirtinti Direktyvoje, Energetikos ir Gamtinių dujų įstatymuose, Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo licencijavimo taisyklėse) iškraipo konkurenciją, nepagrįsti jokiais įrodymais. Dujotiekių statybos darbai nėra energetikos veiklos rūšis, kuriai būtų reikalinga licencija ir jiems taikomos bendros Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei kitų teisės aktų normos. Jokie teisės aktai nedraudžia UAB „Intergas“ konkuruoti rinkoje, statyti dujotiekius (skirstomuosius tinklus), kad po to galėtų gauti licenciją ir pradėtų vykdyti gamtinių dujų paskirstymo veiklą. Pareiškėja, nurodydama, kad ginčijamas nutarimas pažeidė jos teisėtus lūkesčius, nepateikia jokių šį teiginį patvirtinančių teisinių ir faktinių argumentų. Teisėti lūkesčiai reiškia pagrįstą asmens tikėjimą, jog laikydamasis galiojančių teisės aktų, asmuo sukurs norimas teisines pasekmes, tačiau nieko nepasakė apie savo galimybes vykdyti tuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Teisėti lūkesčiai gali būti grindžiami tik realiai egzistuojančiomis situacijomis arba tokiomis situacijomis, kurios apibrėžtos konkrečiomis garantijomis. Komisija, kaip kolegiali institucija, nėra priėmusi jokio oficialaus sprendimo, sukuriančio situaciją, dėl kurios galėtų kilti teisėti UAB „Intergas“ lūkesčiai pakeisti licenciją paskirstyti gamtines dujas Kazlų Rūdos, Ignalinos, Jurbarko ir Tauragės rajonų savivaldybių teritorijose.
Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos dujos“ atsiliepime prašo UAB „Intergas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą (III t., b. l. 65-70). Nurodo, kad pareiškėja niekada neturėjo ir neturi subjektinės teisės gauti gamtinių dujų paskirstymo licenciją Kazlų Rūdos, Ignalinos, Jurbarko ir Tauragės rajonų savivaldybių teritorijose, nes nėra perėmusi ten esančių vamzdynų ir negali jais teisėtai naudotis.
Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Suskystintos dujos“ prašo pareiškėjos reikalavimų netenkinti. Atsiliepime (III t., b. l. 38-39) paaiškino, kad su pareiškėja sudarė dujų vamzdynų nuomos sutartis (2004-03-02 nuomos sutartį Nr. 19 B, 2005-06-16 nuomos sutartį Nr. 05-40 B ir 2005-07-20 nuomos sutartį Nr. 05-49 B), pagal kurias ši įsipareigojo išsinuomoti iš AB „Suskystintos dujos“ dujų vamzdyną ir mokėti nuomos mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Intergas“ ilgą laiką vengė vykdyti savo įsipareigojimus, AB ,,Suskystintos dujos“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 217 str. 1 d., dėl esminio sutarties pažeidimo 2006-03-09 pranešė pareiškėjai apie nuomos sutarties nutraukimą.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė.
Atsiliepimas
Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos dujos“ atstovai prašė UAB „Intergas“ skundo netenkinti.
Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Suskystintos dujos“ atstovė prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2005–08–03 su prašymu kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl teisės skirstyti dujas Kazlų Rūdoje, tuo tikslu siekdama pakeisti turimą licenciją Nr. GDS–05. Atsakovė 2005–09-08 priėmė protokolinį sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta atidėti UAB „Intergas“ licencijos paskirstyti gamtines dujas pakeitimo svarstymą, kol bus išspręstas Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje esančių potencialių vartotojų dujofikavimo klausimas (I t., b. l. 15). Šį sprendimą pareiškėja 2005–09–26 apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris išnagrinėjęs bylą 2005–11–17 sprendimu panaikino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005–09–08 protokolinį nutarimą Nr. 02–27 ir įpareigojo atsakovę Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Intergas“ 2005–08–03 prašymą dėl pareiškėjos licencijos pakeitimo (prijungtos b. l. 144). Pakartotinai išnagrinėjusi prašymą, atsakovė 2005–12–16 priėmė nutarimą Nr. O3–80 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Intergas“ licencijos paskirstyti gamtines dujas“, kuriuo atsisakė pakeisti nurodytai bendrovei licenciją paskirstyti gamtines dujas Nr. GDS–05, kadangi UAB „Intergas“ technologinis pajėgumas vykdyti licencijuojamą gamtinių dujų paskirstymo veiklą Kazlų Rūdos ir Ignalinos, Jurbarko, Tauragės rajonų savivaldybių teritorijose yra nepakankamas, t. y. valdomi dujų įrenginiai Ignalinos, Jurbarko, Tauragės rajonų ir Kazlų Rūdos savivaldybių teritorijose nėra sujungti su kitais gamtinių dujų perdavimo ar paskirstymo įrenginiais, todėl iš esmės neleidžia užtikrinti licencijuojamos gamtinių dujų paskirstymo veiklos ir sąlygų vykdymo (I t., b. l. 40–41).
Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo veiklos licencijų išdavimo, galiojimo sustabdymo bei panaikinimo dujų įmonėms (toliau vadinama - įmonė) tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 743 „Dėl gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad licencijos perduoti, paskirstyti, laikyti dujas išduodamos tik dujų sistemas nuosavybės teise turinčioms ar kitais teisėtais būdais jas naudojančioms įmonėms. Komisija sprendimą išduoti ar pakeisti licenciją grindžia gautų dokumentų, nurodytų šių taisyklių 16 punkte, pagrindu. Pagal dokumentuose pateiktus duomenis turi būti įvertintas įmonės technologinis, finansinis ir vadybinis pajėgumas, leidžiantis vykdyti licencijuojamą veiklą. Komisija nustato šių pajėgumų įvertinimo tvarką. Tų pačių Taisyklių 16 punkte įtvirtinta, kad licencijai verstis dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo veikla gauti kartu su 15 punkte nurodytu prašymu pateikiami šie dokumentai: 1) įmonės registravimo pažymėjimo ir įmonės įstatų kopijos, patvirtintos įmonės antspaudu ir vadovo parašu; 2) dokumentai, įrodantys dujų sistemų buvimo vietą ar užimamą teritoriją; 3) dujų sistemų nuosavybę ar naudojimo teisę pagrindžiantys dokumentai; .4) Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos išduotas energetikos įrenginių eksploatavimo leidimas; 5) informacija apie įmonės vidinę organizacinę struktūrą; 6) įmonės turimų licencijų ir teisės aktuose nustatytų veiklos gamtinių dujų sektoriuje leidimų sąrašas; 7) audituoti įmonės pastarųjų dvejų metų veiklos ataskaita ir balansai (jeigu įmonė vykdė veiklą).
Vykdydama anksčiau minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2003 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. O3–99 patvirtino Įmonės technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarką. Šio nutarimo 2 punkte nustatyta, kad įmonių technologinis, finansinis ir vadybinis pajėgumas įvertinamas pagal nustatyta tvarka Komisijai pateiktus dokumentus ir duomenis, o 4 punkte – įmonė (tik gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo ir laikymo, elektros energijos perdavimo ir skirstymo bei šilumos tiekimo įmonė) privalo nuosavybės teise valdyti arba teisėtai naudoti energetikos įrenginius ir sistemas (toliau - įrenginiai) licencijuojamai veiklai vykdyti. To paties nutarimo 6 punkte įtvirtinta, kad jeigu įmonė licencijuojamos veiklos teritorijoje nuosavybės teise valdo arba teisėtai naudoja įrenginius ir turi Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos išduotą leidimą (atestatą) verstis įrenginių eksploatavimu ir priežiūra arba yra sudariusi ilgalaikę sutartį dėl įrenginių eksploatavimo ir priežiūros su įmone, turinčia leidimą (atestatą) verstis šia veikla, jos technologinis pajėgumas įvertinamas kaip pakankamas vykdyti licencijuojamos veiklos sąlygas. Remiantis pastarosios normos analize konstatuotina, kad įmonės technologinis pajėgumas įvertinamas kaip pakankamas, jeigu ji atitinka dvi sąlygas: 1) įmonė licencijuojamos veiklos teritorijoje nuosavybės teise valdo arba teisėtai naudoja įrenginius; 2) įmonė turi Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos išduotą leidimą (atestatą) verstis įrenginių eksploatavimu ir priežiūra arba yra sudariusi ilgalaikę sutartį dėl įrenginių eksploatavimo ir priežiūros su įmone, turinčia leidimą (atestatą) verstis šia veikla.
Kaip įrodymus, jog įmonė licencijuojamos veiklos teritorijoje nuosavybės teise valdo arba teisėtai naudoja įrenginius atsakovui pateikė nuomos sutartis, sudarytas tarp UAB „Intergas“ ir AB „Suskystintos dujos“: 2005–07–20 dujų vamzdynų ir įrenginių, esančių adresu Tauragės rajono savivaldybė, Tauragės miestas, nuomos sutartį (I t., b. l. 154–161, 195–200); 2005–06–16 dujų vamzdynų ir įrenginių, esančių adresu Ignalinos miestas, Švenčionių miestas, Šilutės miestas, Kazlų Rūdos miestas ir Jurbarko miestas, nuomos sutartį (I t., b. l. 162–167, 189–194). Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Suskystintos dujos“ 2006–03–09 pranešimu Nr. 06–165 informavo UAB „Intergas“, kad dujų vamzdynų nuomos sutartis, sudarytas 2004–03–02 Nr. 19 B, 2005–06–16 Nr. 05–40 ir 2005–07–20 Nr. 05–49 B, nuo 2006 m. balandžio 9 d. laikyti negaliojančiomis (I t., b. l. 148). Pareiškėja 2006–05–17 Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl 2004–03–02 nuomos sutarties Nr. 19 B, 2005–06–16 nuomos sutarties Nr. 05–40 B ir 2005–07–20 nuomos sutarties Nr. 05–49 B, sudarytų tarp nuomotojo AB „Suskystintos dujos“ ir nuomininko UAB „Intergas“ nutraukimo pripažinimo neteisėtu (I t., b. l. 168–174). Teismas išnagrinėjęs UAB „Intergas“ ieškinį 2007–05–23 sprendimu jį atmetė (III t., b. l. 95). Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs UAB „Intergas“ apeliacinį skundą dėl minėto Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo sprendimo jį pakeitė dalyje dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginti, o kitoje dalyje paliko nepakeistą (III t., b. 99–105). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo sprendimuose konstatavo, kad nagrinėjamu atveju išsinuomotų įrenginių perdavimą numatė ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, ir taip pat nuomos sutartys, todėl nepaisant to, kad nuomos sutartyse išskiriamas sutarčių įsigaliojimo laikas nuo nuomos termino pradžios, nuomos sutartys laikomos sudarytomis tik po to, kai įvyksta nuomojamų įrenginių perdavimas-priėmimas. Kadangi tai neįvyko, tai nuomos sutarčių negalima iš viso laikyti sudarytomis (III t., b. l. 104).
Įvertinus ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad tiek licencijos perduoti, paskirstyti, laikyti dujas išdavimo atveju, tiek technologinio pajėgumo pakankamumo nustatymo atveju ypatingą reikšmę turi aplinkybė, kad įmonė nuosavybės teise valdo ar kitais teisėtais būdais naudoja dujų sistemas. Tuo tarpu byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja neatitiko Taisyklių 10 ir 16 punktuose keliamų reikalavimų, taip pat Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. O3–99 patvirtintoje Įmonės technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkoje reglamentuotos vienos iš svarbiausios technologinį pajėgumą apibūdinančios sąlygos – įmonė licencijuojamos veiklos teritorijoje nuosavybės teise valdo arba teisėtai naudoja įrenginius. Be to, sistemiškai išanalizavusi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/55 EB 23 straipsnio, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 35.3 bei 35.6 punktų nuostatas, pagrįstai konstatavo, kad UAB „Intergas“ valdomi dujų įrenginiai Ignalinos, Jurbarko, Tauragės rajonų ir Kazlų Rūdos savivaldybių teritorijose nėra sujungti su kitais gamtinių dujų perdavimo ar paskirstymo įrenginiais, todėl iš esmės neleidžia užtikrinti licencijuojamos gamtinių dujų paskirstymo veiklos ir jos sąlygų vykdymo.
Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau nurodytos nuomos sutartys yra negaliojančios, tai netenka prasmės ir kitų pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių (ginčijamas sprendimas priimtas atsakovui viršijant kompetencijos ribas, nesilaikant teismo įpareigojimo, pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius) tyrimas (neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui), todėl teismas dėl jų šiame sprendime nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Intergas“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.