Kauno apygardos teismo sprendimas

Atsakovas N. G., jo atstovas advokatas G. N. prašė ieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies: atsakovas sutinka nutraukti Jungtinės veiklos sutartį, bet ne ieškovo nurodytu pagrindu, taip pat atsakovas sutinka su ieškovo reikalavimu dėl priteisimo iš atsakovo dalies 96 014,49 Lt lėšų, investuotų į jungtinę veiklą, o ne visa ieškovo prašoma priteisti suma.

Ieškovas D. J., apklaustas teismo posėdyje, ieškinio reikalavimus palaikė visiškai ir nurodė, kad jis ir atsakovas N. G. sudarė Jungtinės veiklos 2006-07-26 sutartį, kurią būtina nutraukti dėl atsakovo N. G. esminio šios sutarties pažeidimo ir taikyti restituciją. Iš ieškovo D. J. atsakovas N. G. gavęs 400 000 Lt įsigijo UAB „A.“ vardu žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini)., Kauno r. sav., t. y. „Projektą-l“, tuo atsakovas N. G. pažeidė imperatyvias LR CK 6.971 str. nuostatas ir iš esmės pažeidė antrojo partnerio – ieškovo D. J. turtines teises ir interesus, nekilnojamojo turto objektą, esantį Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini)., įforminęs UAB „A.“ vardu. Dėl to šis nekilnojamasis turtas nėra partnerių bendroji dalinė nuosavybė, ieškovas neturi galimybių šio turto valdyti, naudotis ir disponuoti, negalės atgauti savo 400 000 Lt įnašo ir gauti 50 proc. pelno, jeigu toks pelnas būtų gautas, kadangi visus šio nekilnojamojo turto vystymo projektus gali atlikti tik juridinis asmuo UAB „A.“, bet ne Jungtinės veiklos sutarties partneriai. UAB „A.“ Jungtinės veiklos sutarties nepasirašė. Tai, kad pirkimo–pardavimo sutartį tikslinga sudaryti bendrovės, o ne fizinio asmens vardu, patarė teisininkai, tačiau konkrečių motyvų ieškovas nurodyti negalėjo. Ieškovas D. J. niekada nebuvo išreiškęs savo valios dėl turto apsunkinimo hipoteka, UAB „A.“ vardu įsigytas žemės sklypas Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) (Projektas-1), yra įkeistas, ieškovui yra nežinoma, kokių prievolių užtikrinimui yra įforminta hipoteka. Esant hipotekai, Projekto-1 vystymas yra negalimas..

Atsakovas N. G. UAB „A.“ vardu buvo sudaręs su UAB „Kauno kranai“ preliminarią sutartį (dėl Projekto-2) dėl nekilnojamojo turto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), (pastato ir žemės sklypo), įsigijimo. Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis tarp UAB „A.“ ir UAB „Kauno kranai“ nebuvo sudaryta ir šis nekilnojamasis turtas, kuris jungtinės veiklos sutartyje įvardintas Projektu-2, nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno kranai“. UAB „Kauno kranai“ grąžino UAB „A.“ už nekilnojamąjį turtą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) (Projektas-2), gautą 490 000 Lt avansą, taip pat sumokėjo 20 825 Lt palūkanas, žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas, nes taip buvo susitarta UAB „A.“ ir UAB „Kauno kranai“ taikos sutartimi. Taigi atsakovas N. G. turi galimybę disponuoti atgautomis iš UAB „Kauno kranai“ lėšomis valdydamas UAB „A.“ turtą, nes yra vienintelis UAB „A.“ akcininkas ir įmonės vadovas. Ieškovas savo dalies lėšų, UAB „Kauno kranai“ grąžinus pinigus, neatgavo. Šios aplinkybės patvirtina, kad 2006-07-26 Jungtinės veiklos sutartis buvo iš esmės pažeista dėl jungtinės veiklos vadovo N. G. kaltės.

Atsakovas N. G., būdamas jungtinės veiklos vadovu, Jungtinės veiklos sutarties iš esmės nevykdė, o tik paėmė iš ieškovo 400 000 Lt. Todėl vadovaudamasis LR CK 6.978 str. 2 d. ieškovas D. J. prašė priteisti 400 000 Lt, kuriuos jis perdavė Jungtinės veiklos sutartyje numatytiems tikslams pasiekti (LR CK 6.217 str. 4 d., LR CK 6.222 str.).

Rašytiniame paaiškinime ieškovas D. J. nurodė, kad UAB „A.“ mokėjimų negalima laikyti N. G. įnašais į jungtinę veiklą. UAB „A.“ neturėjo jokio teisinio pagrindo atlikti mokėjimus už N. G., o UAB „A.“ atliktų mokėjimų negalima laikyti N. G. mokėjimais (įnašais). Ieškovas D. J. nemato teisinio pagrindo, kuris įpareigotų į padengti UAB „A.“ turėtas išlaidas. UAB „A.“ turtu galėjo disponuoti UAB „A.“ vadovas ir akcininkai LR Akcinių bendrovių įstatymo bei UAB „A.“ įstatų nustatyta tvarka. Jungtinės veiklos partneris D. J. negalėjo joje nei dalyvauti, nei priimti sprendimus, nei turėti poveikį UAB „A.“ turto įsigijimui, pardavimui ar UAB „A.“ daromoms išlaidoms. Ieškovas D. J. taip pat nemato teisinio pagrindo, kuriuo remiantis jis privalėtų kompensuoti UAB „A.“ turėtas išlaidas iki Jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir vėliau UAB „A.“ turėtas išlaidas. Ieškovas D. J. iš UAB „A.“ nei turto, nei paslaugų negavo, jokios žalos UAB „A.“ nepadarė, todėl ieškovas UAB „A.“ neprivalo nieko nei grąžinti, nei kompensuoti. Faktą, kad jungtinė veikla nebuvo vykdoma ir negalėjo būti vykdoma per UAB „A.“, patvirtina tai, kad UAB „A.“, kaip įgyto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) savininkė, šį turtą įkeitė bankui už UAB „A.“ gautas kreditines lėšas. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įkeitimas patvirtina ieškovo teiginius, kad šis nekilnojamasis turtas priklauso juridiniam asmeniui UAB „A.“ nuosavybės teise ir juridinis asmuo juo disponuoja savo nuožiūra. Ieškovas, kaip jungtinės veiklos dalyvis, jokios įtakos dėl šio turto įkeitimo ar kitokio disponavimo šiuo turtu negalėjo padaryti ir net nebuvo informuotas atsakovo N. G., kad (duomenys neskelbtini) esantis sklypas yra įkeistas.

Atsakovas N. G., pripažinęs, kad gavo iš ieškovo D. J. 400 000 Lt, nurodydamas, kad jungtinė veikla buvo vykdoma per UAB „A.“, šių pinigų į UAB „A.“ sąskaitą banke ar kasą neįnešė. Taip pat atsakovas nepaaiškino, kokiu būdu panaudojo ieškovo lėšas jungtinei veiklai, nurodęs, jog tokių dokumentų nėra. Teismo išreikalauti dokumentai iš UAB „Al.“ patvirtina, kad 400 000 Lt, kuriuos ieškovas D. J. perdavė N. G., į UAB „A.“ įnešti nebuvo. Ieškovo pinigais asmeniškai disponavo atsakovas N. G., kuris privalo šiuos pinigus grąžinti ieškovui, nes jie nebuvo panaudoti jokiai jungtinei veiklai.

Jungtinės veiklos 2006-07-26 sutartis atgal negalioja, dėl tokios sutarties nuostatos šalys nesusitarė, todėl negalima iš lėšų, gautų, kaip nurodo atsakovas, vykdant jungtinę veiklą, minusuoti UAB „A.“ išlaidas, padarytas iki 2006-07-26. Iš ieškovo negalima reikalauti, kad jis kompensuotų N. G. 167 934,81 Lt, kuriais buvo viršytas partnerio N. G. įnašas į jungtinę veiklą, nes nėra pateikta jokių įrodymų, kad N. G. būtų į jungtinę veiklą įnešęs 167 934,81 Lt. Taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas N. G. būtų šią pinigų sumą įnešęs į UAB „A.“ sąskaitą ar kasą. Todėl 167 934,81 Lt yra UAB „A.“ lėšos, kurios yra atskirtos nuo UAB „A.“ akcininko N. G. lėšų ir UAB „A.“ lėšų negalima laikyti N. G. įnašu į jungtinę veiklą. Jungtinės veiklos sutarties šalys nepakeitė Jungtinės veiklos sutarties ir bendru sutarimu nepakeitė įnašų į jungtinę veiklą dydžio. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas N. G. įnešė savo asmeninius pinigus – 612 000 Lt jungtinės veiklos vykdymui į UAB „A.“. Tuo tarpu D. J. 400 000 Lt pagal Jungtinės veiklos sutartį atsakovui N. G. perdavė.

Negalima lėšų, gautų jungtinės veiklos metu, dalinti proporcijomis 39,53 proc. ir 60,47 proc., nes šalys Jungtinės veiklos sutartyje susitarė, kad pelnas dalijamas kiekvienam iš partnerių po lygiai, t. y. po 50 procentų (Jungtinės veiklos sutarties 3.1 punktas). Jungtinės veiklos sutarties šalys šios sutarties nuostatos nepakeitė. Jungtinės veiklos sutartyje šalys buvo susitarusios, kad šios Jungtinės veiklos sutarties nuostatos vykdant jungtinę veiklą gali būti detalizuojamos atskirais partnerių susitarimais, sutartimis ar kitais dokumentais. Todėl norint pakeisti pelno paskirstymo proporciją arba partnerio N. G. įnašo dydį, reikėjo sudaryti naują susitarimą, sutartį ar kitą dokumentą. Atsakovas N. G. šioje byloje nepareiškė priešieškinio ir neprašo keisti 2006-07-26 Jungtinės veiklos sutarties punktų, numatančių partnerių įnašų dydį bei pelno paskirstymą. Galiojanti sutartis sutarties šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str.).

Pateikti UAB „A.“ dokumentai, patvirtinantys bendrovės turėtas išlaidas, neįrodo, kad šios išlaidos buvo panaudotos nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), ar nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikti visi dokumentai, patvirtinantys, kad UAB „A.“ už paslaugas apmokėjo. Tai, kad N. G. ieškovo D. J. perduotų pinigų nepanaudojo jungtinei veiklai, jungtinės veiklos nevykdė, patvirtina ieškovo teiginius, kad atsakovas N. G., kaip jungtinės veiklos vadovas, esminiai pažeidė 2006-07-26 Jungtinės veiklos sutartį, Jungtinės veiklos sutarties vadovo pareigą koordinuoti ir vadovauti jungtinės veiklos tikslams pasiekti. Atsakovas N. G., būdamas Jungtinės veiklos sutarties vadovu, nesukūrė nuosavybės, kuri galėjo būti tvarkoma ir ja galėjo būti disponuojama abiejų partnerių (N. G. ir D. J.) sutarimu ir valia. Visas turtas buvo įgytas UAB „A.“ vardu, ne jungtinės veiklos dalyviai, o juridinis asmuo UAB „A.“ šiuo turtu (Projektas-1, Projektas-2) disponavo. Juridinio asmens UAB „A.“ turtas yra atskirtas nuo fizinių asmenų, šiuo atveju jungtinės veiklos dalyvių N. G. ir D. J. turto. Šį teiginį patvirtina aplinkybė, kad žemės sklypą (duomenys neskelbtini) UAB „A.“ įkeitė ir gavo kreditines lėšas, kurias naudojo savo nuožiūra. LR CK 6.971 str. numato, kad partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar Jungtinės veiklos sutartis. Nors Jungtinės veiklos sutarties preambulėje nurodyta, kad partneriai gali veikti per savo bendroves, tačiau Jungtinės veiklos sutarties šalys nesusitarė, kad turtas bus įgytas UAB „A.“ vardu, taip pat nebuvo susitarimo, kad jungtinės veiklos partneriai turi dengti LUAB „A.“ išlaidas, atsiradusias iki jungtinės veiklos sudarymo. Jungtinės veiklos sutartyje UAB „A.“ iš viso nėra paminėta.

Atsakovas N. G. atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad T. projekto vystyme ir įgyvendinime dalyvavo išimtinai tik UAB „A.“ ir AB „Kauno kranai“, o ieškovas ieškinyje pateikia klaidinančius duomenis nurodydamas, kad ieškovas dalyvavo T. projekto vystyme ir įgyvendinime. Ieškovas visiškai nedalyvavo T. projekto vykdyme ir neįgijo jokių teisių ar pareigų. Nuo pat ieškovo ir atsakovo santykių pradžios ieškovas finansiškai nebuvo pajėgus dalyvauti B. projekte. Ieškovas atsisakė dalyvauti B. projekto plėtojime ir vystyme, o santykiai dėl nekilnojamojo turto projektų vystymo tarp ieškovo ir atsakovo buvo nutraukti, Jungtinės veiklos 2006-07-26 sutartis nebuvo vykdoma. Dėl šių priežasčių atsiranda pagrindas tokią sutartį pripažinti tariama sutartimi (tariamu sandoriu). Ieškovas, būdamas finansiškai nepajėgus, objektyviai negalėjo sumokėti atsakovui 400 000 Lt, todėl ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, Jungtinės veiklos sutartį pripažinti negaliojančia (tariamuoju sandoriu), priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Vėliau atsakovas N. G., apklaustas teismo posėdyje ir pateikęs rašytinį paaiškinimą, savo poziciją pakeitė ir nurodė, kad Jungtinės veiklos 2006-07-26 sutartimi šalys susitarė iš Jungtinės veiklos sutartyje numatyto jungtinės veiklos biudžeto (1 012 000 litų) išvystyti ir parduoti objektus, į kuriuos dar iki jungtinės veiklos UAB „A.“ iš viso buvo investavusi 1 050 000 litų. Atsakovas pripažino, kad ieškovas D. J. padarė savo įnašą į jungtinę veiklą – sumokėjo N. G. 400 000 litų. Atsakovas savo įnašus į jungtinę veiklą įnešė, veikdamas, kaip numatyta jungtinės veiklos sutartyje, per jam priklausančią bendrovę UAB „A.“. Atsakovas buvo paskirtas jungtinės veiklos vadovu, tai pats su savimi nesudarė jokio dokumento, kuriuo pats sau būtų patvirtinęs įnašų į jungtinę veiklą atlikimą. Atsakovas mano, kad realių mokėjimų atlikimas darant bankinius mokėjimų pavedimus yra pakankamas pagrindas konstatuoti tokių mokėjimų tretiesiems asmenims, o tuo pačiu ir atsakovo, įnašų į jungtinę veiklą buvimą. Būdamas jungtinėje veikloje su ieškovu ir siekdamas jungtinės veiklos tikslo – B. ir „Kauno kranų“ projektų išvystymo, atsakovas, veikdamas per jam priklausančią UAB „A.“, į jungtinės veiklos objektus vykdė investicijas. Ieškovo 400 000 Lt lėšų, perduotų atsakovui bendrai veiklai vykdyti, į UAB „A.“ sąskaitą atsakovas neįnešė, taip pat atsakovas negali pateikti dokumentų, patvirtinančių ieškovo lėšų panaudojimą jungtinės veiklos sutarties vykdymui. Į B. projektą (kaip numatyta jungtinės veiklos sutartyje – Projektą-1) buvo atliktos šios investicijos: sumokėjo :1) kainos likutį už žemės sklypą – 677 000 litų (UAB „A.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke išrašas už 2006-07-27 ir UAB „A.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už 2006-07-25 iki 2006-07-27 laikotarpį); 2) notarinę rinkliavą už B. sklypo pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą – 8 709 litai (2006 07 26 PVM sąskaitos faktūros JR 453/118, 2006-07-28 išrašas iš UAB „A.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke); 3) už sklypo toponuotrauką A. Č. IĮ „Geolita“ – 2 657,36 litai (2006-10-27 Topogeodezinių darbų sutarties Nr. 384, Sąmatos prie nurodytos sutarties, Atliktų darbų akto Nr. 384, PVM sąskaitos faktūros GAA0574638 kopijas ir UAB „A.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už 2006-11-11 iki 2006-11-15); 4) už sklypo topografinę nuotrauką A. D. firmai – 1 000 litų (Rangos sutarties, priėmimo); perdavimo akto, PVM sąskaitos faktūros LGA4503092 ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už 2007-01-16 iki 2007-01-17; 6) už pastato vizualizaciją – 1 534 litų (PVM sąskaitos faktūros DAMI 002080, išrašas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke už 2007-02-13 laikotarpį); 7) už planavimo sąlygas UAB „Aplinkos inžinerija“ – 1 500 litų (2007-05-01 Paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. AIST07-006 su priedais ir PVM sąskaitos faktūros AI07-002 kopijas); 8) už detalųjį planą UAB „Aplinkos inžinerija“ – 11 800 litų (2008-09-23 Paslaugų priėmimo–perdavimo akto, PVM sąskaitos faktūros AI08-028 kopijas ir išrašas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke už 2007-09-03); 9) už žemės sklypo ribų plano parengimą UAB „Žemėtvarkos darbai“ – 999,46 litų (2009-09-29 Darbų sutarties 10601, Atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto ir PVM sąskaitos faktūros ABA00954);10) už topografinę nuotrauką UAB „Žemėtvarkos darbai“ – 968 litai (2009-11-02 Darbų sutarties Nr. 10717, Atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto ir PVM sąskaitos faktūros ABA00976). Iš viso į B. projektą (Projektas-1) vykdant jungtinę veiklą, atsakovo skaičiavimu, buvo investuota 706167,82 litų. Vykdant jungtinę veiklą, į „Kauno kranų“ projektą (kaip numatyta jungtinės veiklos sutartyje – Projektą-2) buvo atliktos šios investicijos: 1) avansu už pastatą AB „Kauno kranai“ sumokėta 440 000 litų (2006-06-01 Preliminariosios sutarties, 2007-02-01 Susitarimo ir išrašo iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Ūkio banke); 2) sumokėta už geodezinę topografinę nuotrauką A. D. firmai – 1 500 litų (2006-08-01 Rangos sutarties, Atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, PVM sąskaitos faktūros LGA4503086 ir išrašas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke už 2006-09-12); 3) sumokėta už teritorijos tvarkymą UAB „Žigintis“ – 4 088 litai (PVM sąskaitos faktūros ŽYG06001 kopiją ir išrašas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke už 2006-09-29); 4) sumokėta už detalųjį planą R. V. įmonei – 17 700 litų (PVM sąskaitos faktūros RV00007, atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto kopijas ir išrašas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke už 2008-05-26); 5) sumokėta už toponuotrauką A. D. firmai – 2000 litų (2008-11-07 Rangos sutarties, Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas ir PVM sąskaitos faktūros AZE0000213); 6) už šiukšlių išvežimą AB „Kauno švara“ – 8 478,99 litų (PVM sąskaitos faktūros SVA00263290, 5 talonų šiukšlių išvežimui, išrašas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Ūkio banke už 2009-11-09). Iš viso į AB „Kauno kranai“ projektą (Projektas-2) vykdant jungtinę veiklą buvo investuota 473 766,99 litų, į abu jungtinės veiklos projektus iš viso buvo investuota 1 179 934,81 litų.

Atsakovas teigia, kad vykdant jungtinę veiklą, kaip jungtinės veiklos vykdymo pasekmė per partneriui N. G. (atsakovui) priklausančią bendrovę „A.“ buvo įgytas turtas: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,6670 ha, esantis Kauno rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), į kurį dar iki jungtinės veiklos pradžios UAB „A.“ yra investavusi 1 000 000 litų. Šio ginčo dieną nustatyta nurodyto žemės sklypo rinkos vertė – 950 000 litų. Pagal taikos sutartį iš AB „Kauno kranai“ gautos piniginės lėšos – 510 825 litai (2013-02-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civ. b. Nr. 2A-1268/2013). Nurodytos piniginės lėšos buvo gautos, nes dėl aplinkybių, nepriklausančių nei nuo UAB „A.“, nei nuo jungtinės veiklos partnerių, nebuvo įsigytas nuosavybėn turtas iš AB „Kauno kranai“, t. y. Projektas-2. Jungtinės veiklos metu įgytas turtas – žemės sklypas – šiuo metu yra natūroje, registruotas partneriui N. G. priklausančios bendrovės „A.“ vardu (tai savo ieškinyje pripažįsta ieškovas). Jungtinės veiklos metu gautos piniginės lėšos – 510 825 litai – buvo panaudotos taip: 50 000 litų – UAB „A.“ investicijoms, atliktoms iki jungtinės veiklos pradžios į „Kauno kranų“ objektą, (Projektą-2) kompensuoti; 460 825 litai – UAB „A.“ investicijoms, atliktoms iki jungtinės veiklos pradžios į B. objektą (Projektą-1), kompensuoti. Iš dalies kompensavus UAB „A.“ išlaidas, atliktas iki jungtinės veiklos pradžios į jungtinės veiklos objektus, liko nekompensuota dalis UAB „A.“ išlaidų, atliktų iki jungtinės veiklos pradžios į B. objektą (Projektą-1) – 539 175 litai. Taip pat iš gautų lėšų nebuvo kompensuotos N. G. per UAB „A.“ į jungtinę veiklą atliktos investicijos – 167 934,81 litų, kurie viršija jungtinės veiklos sutartyje numatytą N. G. įnašą į jungtinę veiklą. Jungtinės veiklos partnerių naudai įgytą turtą šią dieną sudaro 950 000 litų vertės žemės sklypas Kauno rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), su įsipareigojimu kompensuoti UAB „A.“ dar iki jungtinės veiklos pradžios į nurodytą objektą atliktas ir likusias nekompensuotas išlaidas – 539175 litus, ir su įsipareigojimu kompensuoti N. G. per UAB „A.“ į jungtinę veiklą atliktas įnašą į jungtinę veiklą viršijančias investicijas – 167 934,81 litų. Jungtinės veiklos vykdymo metu jungtinės veiklos partnerių naudai buvo įgytas aukščiau nurodytas žemės sklypas, o tuo pačiu ir aukščiau nurodyti įsipareigojimai, tai nurodyto žemės sklypo rinkos vertę – 950 000 litų – atitinkanti pinigų suma nutraukus jungtinės veiklos sutartį 539 175 litai – UAB „A.“ išlaidoms į B. objektą (Projektą-1), atliktoms iki jungtinės veiklos pradžios, kompensuoti 167 934,81 litų – N. G. per UAB „A.“ turėtoms išlaidoms, viršijančioms Jungtinės veiklos 2006-07-26 sutartyje numatytą N. G. įnašą į jungtinę veiklą, kompensuoti 242 890,19 litų – partnerių įnašams į jungtinę veiklą grąžinti. Kadangi partnerių įnašų į jungtinę veiklą buvo 1 012 000 litų, o šios bylos nagrinėjimo metu partnerių įnašams grąžinti jungtinės veiklos partnerių žinioje yra žymiai mažesnė pinigų suma – 242 890,19 litų, tai esama suma kaip partnerių įnašų į jungtinę veiklą grąžinimas turėtų būti padalinta partneriams proporcingai partnerių įnašams į jungtinę veiklą: ieškovui D. J. priklauso 39,53 proc. esamų piniginių lėšų, t. y. 96 014,49, litų; atsakovui N. G. priklauso 60,47 proc. esamų piniginių lėšų, o tai sudaro 146 875,70, litų. Atsakovas kategoriškai nesutiko su ieškinio dalimi dėl 2006 m. liepos 26 d. Jungtinės veiklos sutarties, sudarytos tarp N. G. (atsakovo) ir D. J. (ieškovo), nutraukimo kitais ieškinyje nurodytais pagrindais – LR CK 6.217 str. 1, 2 ir 3 d. pagrindu, LR CK 6.969–6.982 str., išskyrus aukščiau nurodytą LR CK 6.980 str. 1 d. 2 p., ir mano, kad ieškinio reikalavimas nutraukti Jungtinės veiklos sutartį šiais pagrindais yra atmestinas, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie Jungtinės veiklos sutarties pažeidimus atsakovo N. G., kaip jungtinės veiklos vadovo ir / arba jungtinės veiklos partnerio, kaltais veiksmais. Atsakovas iš dalies sutinka ir pripažįsta ieškinio dalį dėl 96 014,49 litų (27 807,72 eurų) priteisimo. Su ieškinio dalimi dėl kitos pinigų sumos dalies priteisimo atsakovas nesutinka.

Dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo.

CK 6.969 straipsnio 1 dalis nustato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis, o jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui (CK 6.974 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant jungtinės veiklos sutarties esmę, yra išaiškinta, kad pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ieškovo D. J. ir atsakovo N. G. buvo sudaryta Jungtinės veiklos 2006 m. liepos 26 d. sutartis dėl dviejų projektų – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,6670 ha, esančio Kauno rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) (Projektas-1), ir pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 230,84 kv. m, su žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 19 978 kv. m, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini) (Projektas-2), išvystymo ir pardavimo. Jungtinės veiklos sutartyje šalys susitarė, kad siekdamos aukščiau nurodyto tikslo – projektų išvystymo ir pardavimo, jos veiks arba pačios, arba per savo bendroves (1 t., b. l. 9). Ginčo šalių sutartis, teismo vertinimu, atitinka CK 6.969 str. 1 d. nuostatas.

Jungtinės veiklos sutarties (2.1. ir 2.2. p.) jungtinės veiklos partneriai konstatavo, kad partnerio D. J. įnašo į jungtinę veiklą vertė 400 000 Lt. Šiame punkte nurodytą sumą partneris N. G. yra gavęs iš partnerio D. J..

Kaip nustatyta anksčiau šalių paaiškinimu, ieškovas D. J. perdavė atsakovui N. G. 400 000 Lt grynaisiais pinigais, atsakovas N. G., iš pradžių neigęs, jog ieškovas jam perdavė jungtinės veiklos vystymui 400 000 Lt, vėliau šį faktą pripažino, todėl teismas laiko įrodyta, jog ieškovas D. J. įnašė 400 000 Lt į jungtinę veiklą, t. y. į Projektą-1 ir Projektą-2 (CPK 12, 178 str.).

Taip pat partneriai Jungtinės veiklos sutartyje konstatavo, kad partnerio N. G. įnašo į jungtinę veiklą į Projektą-1 ir Projektą-2 vertė yra 612 000 Lt.

Byloje nėra įrodymų dėl atsakovo nurodytos 612 000 Lt investicijos sumokėjimo natūra į bendrą jungtinės veiklos biudžeto kasą, tačiau atsakovas N. G. teigia, kad 612 000 Lt – tai yra lėšos, kurias atsakovas N. G. sumokėjo už nekilnojamąjį turtą, taip pat turėjo projekto išvystymo išlaidų. Šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovas pateikė byloje preliminarią 2006 m. liepos 3 d. sutartį „Dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo“, kurioje nurodyta (1 t., b. l. 59–60), kad V. V. (pardavėjas) ir ieškovas D. J. bei atsakovas N. G. (pirkėjai) sudarė Preliminariąją žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,667 ha, adresas Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini)., pirkimo sutartį, pagal kurią žemės sklypą turėjo nupirkti ir už šį žemės sklypą ieškovas ir atsakovas abu kartu sumokėti 1 667 000 Lt (2.3. p ir 2.4. p). Žemės sklypo pardavėjas V. V. sutartyje patvirtino, kad prieš šios sutarties pasirašymą iš pirkėjų gavo 1000 000 Lt (sutarties 2.3 p.).

Ginčo šalys teigia, jog ieškovas D. J. prie žemės sklypo apmokėjimo pagal preliminarią sutartį neprisidėjo, iki preliminarios sutarties sudarymo 1 000 000 Lt pardavėjui V. V. nemokėjo, šiuos 1 mln. litų už žemės sklypą sumokėjo atsakovas N. G. taip, kaip nurodyta ginčo šalių susitarimo 1 punkte (1 t., b. l. 61). Šiuo susitarimu ieškovas D. J. įsipareigojo grąžinti atsakovui N. G. 500 000 Lt per 30 dienų po šio susitarimo pasirašymo, o kitą dalį sumos ginčo šalys įsipareigojo sumokėti žemės sklypo pardavėjui lygiomis dalimis – po 333 500 Lt (susitarimo 2.3 p.).

Vėliau atsakovas, ieškovas, UAB „A.“ ir V. V. sudarė 2006-07-26 susitarimą „Dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal Preliminariąją 2006 m. liepos 3 d. sutartį dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo“ (1 t., b. l. 63), kuriuo ieškovas ir atsakovas perleido UAB „A.“ teises ir pareigas, kylančias iš Preliminariosios sutarties dėl pagrindinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. V, bendras plotas:16670 ha, adresas: Kauno r. sav., V., pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Šio susitarimo 3 punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal 2006 m. liepos 3 d. Preliminariąją sutartį N. G. ir D. J. sumokėjo V. V. 1 000 000 litų avansą, šalys susitaria, kad po šio susitarimo bus laikoma, kad šį avansą tinkamai ir laiku V. V. sumokėjo UAB „A.“. Tačiau kaip nurodyta anksčiau, ieškovas 5 00 000 Lt (avanso) pagal preliminarią sutartį pirkėjui V. V. nemokėjo, visą pinigų sumą sumokėjo atsakovas N. G., dėl to tarp šalių ginčo byloje nėra. Paties ieškovo paaiškinimu, šio susitarimo surašymą dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo įforminimo UAB „A.“ vardu, o ne fizinio asmens vardu, pasiūlė ginčo šalims teisininkai. Kodėl daug naudingiau pirkti žemės sklypą bendrovės, o ne fizinio asmens vardu, ieškovas konkrečiai teismo posėdyje paaiškinti negalėjo. Tačiau neginčijo, jog tokiam sprendimui neprieštaravo.

Tą pačią dieną ieškovas, atsakovas ir UAB „A.“ sudarė 2006 m. liepos 26 d. susitarimą „Dėl Preliminariosios 2006-07-03 sutarties ir 2006 m. liepos 26 d. susitarimo“, kurio 1 punkte konstatavo, kad šalys susitarė ir patvirtino, jog D. J. po šio susitarimo pasirašymo momento nebeturi prievolės sumokėti (grąžinti) N. G. 500 000 Lt ir nebeturi prievolės vykdyti kitų pagal 2006 m. liepos 3 d. Preliminarią sutartį prisiimtų įsipareigojimų. UAB „A.“ ir N. G. patvirtina, kad jokių pretenzijų D. J. dėl anksčiau nurodytų sutarčių ir susitarimų neturi, o D. J. neturi jokių pretenzijų UAB „A.“ ir N. G. dėl anksčiau nurodytų sutarčių ir susitarimų, toliau 2 punkte nurodyta, kad UAB „A.“ atsiskaitymai su N. G. sprendžiami atskiru susitarimu, ir tai niekaip neįtakoja D. J. (1 t., b. l. 64–65). Tos pačios dienos data žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 16670 ha, adresas: Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini)., pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš V. V. ir Z. V. įsigijo UAB „A.“ (1 t., b. l. 66–71), žemės sklypas UAB „A.“ buvo perduotas (1 t., b. l. 72) ir įregistruotas asmeninės nuosavybės teise UAB „A.“ vardu (1 t., b. l. 19–20). Nors ieškovas ieškinio pareiškime nurodė, kad jis nesutiko dėl to, kad nekilnojamasis turtas būtų įregistruotas UAB „A.“ vardu, tačiau minėti rašytiniai įrodymai visgi labiau įtikina, kad ieškovas pritarė tokiam sprendimui dėl nekilnojamo turto registracijos UAB „Al.“ vardu ir su tuo sutiko. Šių įrodymų visuma, teismo vertinimu, patvirtina, kad žemės sklypo (Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini).) pirkimui ieškovo lėšos nebuvo panaudotos. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad iki Jungtinės veiklos 2006-07-26 sutarties surašymo UAB „Kauno kranai“ ir UAB „A.“ preliminaria 2006-06-01 sutartimi susitarė, kad UAB „Kauno kranai“ įsipareigojo parduoti pramonės paskirties pastatą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), su kiemo statiniais – tvora, kiemo aikštele (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „A.“. Pardavėjui UAB „Kauno kranai“ pagal šią sutartį buvo sumokėtas 490 000 Lt avansas, tačiau pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „Kauno kranai“ sudaryta nebuvo, o UAB „A.“ teismo nutartimi buvo priteistos lėšos ir kitos išmokos, susijusios su preliminariosios sutarties neįvykdymu, taip pat ir bylinėjimosi išlaidos (1 t., b. l. 55–58). Atsakovas N. G. neginčija, kad jokių investicijų, numatytų Jungtinės veiklos sutartyje, į Projektą-2 nedarė, nes dėl UAB „Kauno kranai“ nekilnojamojo turto neįsigijo, turėjo išlaidų, susijusių su ginču teisme ir dokumentų žemės sklypo parengimui įsigijimu (1 t., b. l. 140). Atsakovas N. G. pripažino, kad lėšos, išleistos nekilnojamojo turto įsigijimui iš UAB „Kauno kranai“, sugrįžo UAB „A.“, įrodymų apie ieškovo lėšų panaudojimą šiam projektui įgyvendinti atsakovas byloje nepateikė, laikėsi tos nuomonės, kad turėjo išlaidas, tačiau negali įrodyti, kad panaudojo būtent ieškovo perduotus 400 000 Lt atsakovui pagal jungtinės veiklos sutartį.