- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- A-189-552/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03792-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
- Trečiasis asmuo
- "Vilniaus miesto būstas"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja R. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir savivaldybė) 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 1-1081 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).
2. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 5 dalis nustato, jog socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 proc. viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Šiuo atveju ginčijamas sprendimas grindžiamas teisės norma, kuri reglamentuoja sudarytos socialinio būsto sutarties nutraukimo pagrindus, t. y. kitus teisinius santykius. Taip pat priimant ginčijamą sprendimą buvo vertinamos dviejų asmenų šeimos pajamos, nes socialiniame būste gyvena ji ir jos dukra G. Š., kurios gaunamų pajamų vertinti nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes ji Įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintos sąvokos „šeima“ prasme nėra pareiškėjos šeimos narys. Šeima laikoma, kai su vienu iš tėvų gyvena vaikas iki 18 metų, tuo tarpu pareiškėjos dukrai jau 22 metai.