Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-06-26 · Civilinė byla Nr. 2-942-889/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-06-26Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-26
Bylos Nr.
2-942-889/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13575-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Valiulytė
Ieškovas
D. V. K.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
D. D.
Civilinė byla Nr. 2-942-889/2013(Proceso Nr. 2-06-3-13575-2012-7)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.6.; 116.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Algidai Guobei, Dovilei Paliokienei, ieškovei D. V. K.ir jos atstovei advokatei O. K., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei O. G., trečiajam asmeniui D. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. V. K. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo, trečiasis asmuo D. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis nuomojamą pagal 2004-05-10 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį butą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, taip pat įpareigoti atsakovę sudaryti ir pasirašyti su ieškove nuomojamo buto pirkimo-pardavimo sutartį, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagal LR Butų privatizavimo įstatymą (b. l. 74-75).

Atsakovė atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė ieškinį atmesti (b. l.80-81). Nurodo, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad BPĮ galiojimo metu BPĮ ir jį konkretizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi dėl nuomojamų gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Klaipėda, privatizavimo, t. y. BPĮ nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė valios privatizuoti nuomojamą butą. Ieškinyje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki 1998-02-14 būtų kreipusis dėl šio buto privatizavimo. Nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kieno vardu būtų buvęs privatizuojamas butas. Nėra pateiktas šeimos narių susitarimas. Ieškinyje teigiama, kad namas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, galioj ant butų privatizavimo įstatymui, buvo neprivatizuojamų pastatų sąrašuose, tačiau ieškovė nepateikia įrodymų pagrindžiančių šį jos teiginį.

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais ir prašo juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovė su šeima gyveno avariniame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Įsigaliojus Butų privatizavimo įstatymui, ieškovė nurodė, kad dėl buto privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka kreipėsi į tuometinę butų ūkio tarnybą, tačiau jai buvo atsakyta, kad namas (duomenys neskelbtini), yra neprivatizuojamų pastatų sąrašuose. 1997 m. gruodžio mėnesį ties ieškovės butu įlūžo stogas, kurio suremontuoti buvo nebeįmanoma dėl pasenusių ir susidėvėjusių konstrukcijų. 1998-02-14 ieškovė su šeima buvo iškelta į manevrinio fondo patalpas (duomenys neskelbtini). 1998-03-26 Klaipėdos miesto valdybos sprendimu Nr. 191, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-09-25 nutarimu Nr. 704 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo tvarkos” patvirtinta savivaldybių manevrinio fondo sudarymo ir naudojimo tvarka, buvo nuspręsta su ieškove sudaryti manevrinio gyvenamojo fondo butų nuomos sutartį, kaip su gyventoja, iškeliama iš avarinio namo (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis buvo sudaryta iki 1999-03-26. 2000-05-11 Klaipėdos miesto valdybos sprendimu Nr. 221 butas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo išbrauktas iš gyvenamųjų patalpų apskaitos kaip neatitinkantis sanitarinių ir techninių reikalavimų, bei netinkamas gyventi. Tuo pačiu sprendimu buvo patvirtintas 1999 m. gruodžio 22 d. Pastatų inžinerinės įrangos apskaitos aktas, kuriame rašoma, kad namas (duomenys neskelbtini)Klaipėdos miesto LDT Vykdomojo komiteto 1982-06-04 sprendimu Nr. 293 įrašytas į avarinių namų sąrašą. 2002-01-24 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendime Nr. 9 “Dėl savivaldybės pagrindinio butų fondo nuomos” nurodyta, kad ieškovė D. K. (šeima- 4 asmenys), iškeldinama iš avarinio namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, butas 8, į 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuosavybės teise priklausantį Klaipėdos miesto savivaldybei (b. l. 66). Butas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausė nuo 1999-11-19 iki 2002-03-28 (b. l. 67-68). 2002-01-28 su ieškove buvo sudaryta terminuota gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini),Klaipėdoje, nuomos sutartis iki 2003-01-24. 2004-03-25 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.1-95 “Dėl savivaldybės socialinio būsto nuomos” ieškovė buvo pripažinta savivaldybės socialinio būsto nuomininke ir 2004-05-10 gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 15-626 butas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ieškovei buvo išnuomotas neterminuotam naudojimui, kuriame ji gyvena iki šiol.

Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) šio įstatymo galiojimo laikas buvo su išlygomis nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas numato atvejus, kada gyvenamųjų patalpų nuomininkai turi teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis, kokias iš esmės jiems suteikė dabar negaliojantis Butų privatizavimo įstatymas. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog lengvatinėmis sąlygomis privatizuojamos savivaldybės patalpos, kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Aiškinant šią įstatymo normą, ji numato patalpų privatizavimą, kai dabar nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomininkas yra iškeldintas iš anksčiau nuomotų patalpų, kuriose jis negalėjo likti gyventi dėl svarbių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, ir dėl to jam nebuvo galima tų patalpų privatizuoti. Šios įstatymo normos pagrindu teismine tvarka galima apginti Butų privatizavimo metu įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų teises, jeigu nustatoma, kad jų įgytos subjektinės teisės buvo pažeistos, tai yra šių asmenų įgyta teisė privatizuoti gyvenamasis patalpas nebuvo realizuota Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nė dėl nuo šių asmenų valios priklausančių aplinkybių.

Sprendžiant ar ieškovė turi teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas, būtent: a) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kiti straipsniai); b) ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai); c) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis).

Pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį pirkimo – pardavimo objektas buvo valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose. Pagal Butų kodekso (galiojo nuo 1982-12-02 iki 1998-07-01) 5 straipsnį (Butų fondo rūšys), valstybinis butų fondas – tai gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose valstybei, visuomeninis butų fondas - tai gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose kolūkiams ir kitoms kooperatinėms organizacijoms, jų susivienijimams, profsąjungų ir kitokioms visuomeninėms organizacijoms. Butų kodekso 7 straipsnis (Gyvenamųjų patalpų ir gyvenamųjų namų paskirtis) nustato, kad gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos yra skirtos piliečiams nuolat gyventi, tai yra gyvenamųjų patalpų paskirtis. Avarinė statinio ir jo inžinerinės įrangos būklė - tai tokia būklė, kai tolimesnis jų naudojimas pagal paskirtį neleistinas (Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr. 156 „Dėl statinių avarinės būklės pripažinimo tvarkos patvirtinimo patvirtintas organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas „Statinių avarinės būklės pripažinimo tvarka“). Pagal Butų kodekso 8 straipsnį (Gyvenamųjų namų ir gyvenamųjų patalpų išbraukimas iš butų fondo), gyventi netinkami gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos, išbraukiami iš butų fondo, pertvarkomi naudoti kitiems reikalams arba tokie namai nugriaunami. Butų kodekso 90 straipsnis (Iškeldinimas suteikiant piliečiams kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą) nustato, kad piliečiai turi būti iškeldinami iš valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų namų suteikiant kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą, jeigu namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi būti nugriautas. Tuo metu galiojusio LR Vyriausybės 1992-09-25 nutarimo Nr. 704 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 7 punktas numatė, kad nuomininkams, kurie iškeldinami iš savivaldybėms, įmonėms ar organizacijoms priklausančio butų fondo gyvenamųjų patalpų tuo atveju, jeigu šios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas, taip pat pripažintos netinkamos gyventi, įstatymų nustatyta tvarka turi būti suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, atitinkančios tos gyvenamosios vietovės sąlygas, sanitarinius ir techninius reikalavimus.

Ieškovė teigia, kad jos butas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo avarinės būklės ir jai buvo paaiškinta, kad jis neprivatizuotinas. Atsakovė teigia, kad butai iš (duomenys neskelbtini)namo buvo privatizuojami ir grindžia tai išrašais iš VĮ Registrų centro duomenų, pagal kuriuos buvo privatizuoti – 1, 3, 4, 5 ir 5A butai name (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b. l. 88-97). Ieškovė paaiškino, kad jos pereinamas butas antrame namo aukšte buvo ypatingai blogos būklės. Klaipėdos miesto valdybos 2000-05-11 sprendimu pripažinti netinkamais gyventi, kaip neatitinkantys sanitarinių ir techninių reikalavimų ir išbraukti iš gyvenamųjų patalpų apskaitos 6, 7, 8 ir 9 butai (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b. l. 29). Iš (duomenys neskelbtini)namo butų kortelių nustatyta, kad 7 buto ir ieškovės nuomoto 8 buto kortelėse įrašyta „nepriv. avarinis“ – šie butai ir nebuvo privatizuoti (b. l. 133-136).

Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą. Byloje įvertinusi pateiktus įrodymus, į tai, jog 1998-02-14 ieškovė su šeima buvo iškelta į manevrinio fondo patalpas (duomenys neskelbtini), kurio patalpos negalėjo būti privatizuojamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, nes nebuvo pirkimo–pardavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Ieškovei turėjo būti suteiktos kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos, kadangi jos 8 butas gyvenamajame namas, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo avarinės būklės ir netinkamas gyventi. Apsigyvenus manevrinio gyvenamojo fondo bute, pasinaudoti iki 1998-07-01 galiojusiu Butų privatizavimo įstatymu ieškovė negalėjo, nes tokios paskirties butai buvo neparduodami ir ieškovės šeimai buvo paaiškinta, kad ji nurodytame bute apgyvendinta tik laikinai. Tačiau, kaip minėta, tik 2002-01-24 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą perkelti ieškovę iš manevrinio fondo patalpų į gyvenamąją patalpą 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini)Klaipėdoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ne nuo ieškovės priklausančių priežasčių ji negalėjo privatizuoti buto, t. y. tinkamos privatizuoti gyvenamosios patalpos jai buvo suteiktos pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikui.

Butų privatizavimo įstatymo (galiojo iki 2001-01-01) 1 straipsnio dalyje, 5 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, jog pareiškimus gyvenamiesiems butams įsigyti asmenys paduoda savivaldybei pagal gyvenamąją vietą, tai yra atsakovui, o jei namas, butas yra įmonės, įstaigos ar organizacijos balanse – atitinkamai jų administracijai. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad pagal santykiams taikytiną Butų privatizavimo įstatymą savivaldybės butų nuomininkai valią įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas turėjo pareikšti iki 1992-12-01, tačiau jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, laiku nepadavė atitinkamų pareiškimų, jiems buvo suteikta teisė kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turėjo teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamąsias patalpas privatizuoti iki 1997-12-31. Savivaldybėms butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl būtent ji turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą, netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas (LAT 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010). Bylos duomenimis ieškovė kreipėsi su laisvos formos prašymu į Valstybinę butų eksploatacinę įmonę Nr. 2, kuri 1993 metais registravo asmenų prašymus dėl butų privatizavimo ir jos prašymas dėl buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, privatizavimo buvo užregistruotas ir įrašytas 137 pozicijoje (b. l. 110-123). Prašymas buvo pateiktas ne tiesiogiai Seimo komisijai, bet atsakingiems už butų privatizavimo proceso įgyvendinimą asmenims, kurie, priimdami prašymus privatizuoti butus ir nesuteikdami tikslios informacijos, iš esmės suklaidino ieškovę, siekusią įgyvendinti teisę privatizuoti jai suteiktą butą. Ieškovė bet kokius dokumentacijos trūkumus būtų galėjusi ištaisyti, jei laisvos formos prašymus dėl butų privatizavimo registruojantis asmuo būtų tinkamai vykdęs savo pareigas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė nuo gimimo, t. y. 1939-02-01, nuolatos gyveno Lietuvoje (b. l. 137, Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 1 d., 2 d., CPK 185 str.). Byloje nėra duomenų, kartu gyvenę jos šeimos nariai būtų privatizavę kitas gyvenamąsias patalpas. Konstatuotina, kad ieškovė buvo tinkamas buto privatizavimo subjektas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė gyvena neprivatizuotame bute, kitos gyvenamosios patalpos nėra privatizavusi, gyvenamoji patalpa, kurią prašoma leisti privatizuoti, gali būti privatizavimo objektas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė siekė privatizuoti dar iki tol avariniame name nuomotą butą, tačiau ne nuo ieškovės priklausančių priežasčių ji negalėjo privatizuoti buto, nes tinkamos privatizuoti gyvenamosios patalpos jai buvo suteiktos pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikui, sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovė yra įgiję atsakovo ginčijamą teisę nuomojamus butus privatizuoti lengvatine tvarka ir ši teisė gintina ją pripažįstant (CK 1.138 straipsnio 1 punktas, VPBĮIDNAMĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civ.b. 3K-3-183/2013).

Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė atitinka visus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnyje nurodytus reikalavimus ir turi teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, todėl jos ieškinio reikalavimas pripažinti jai teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis nuomojamą pagal 2004-05-10 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį butą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 185 str., CK 1.138 straipsnio 1 punktas.).

Atsakovės reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti su ja nuomojamo buto privatizavimo sutartį yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti jai teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, ir yra perteklinis, todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje toks įpareigojimas atsakovei nenustatytinas. Ieškovei teismo sprendimu suteikta teisė privatizuoti butą apima jos teisę ir atsakovės pareigą sudaryti sutartį dėl ieškovės nuomojamo buto privatizavimo (CK 1.138 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovei iš atsakovės priteistinas už 2012-11-23 pareikštą ieškinį mokėtinas 144 Lt žyminis mokestis, kuris yra pagrįstas ir atlygintinas kaip bylinėjimosi išlaidos (b. l. 5, CPK 80 str. 2d., 82 str., Lietuvos statistikos departamento 2012 m. spalio 11 d. Informacinis pranešimas Nr. 24 „Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso“, CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovei D. V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę privatizuoti nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lengvatinėmis sąlygomis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus.

Priteisti ieškovei D. V. K. iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 144 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Milda Valiulytė