Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui R. S., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui Mariui Vainauskui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovei Miglei Einorytei, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovei Rūtai Makackienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namų bei Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus PN pabrėžė, kad su R. S. reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka. Pripažįstant reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. R. S. nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala, kurią įvertina 300 000 Lt, tačiau nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos, nenurodo kaip ši žala jam pasireiškė, nepaaiškina, kaip apskaičiavo tariamos žalos dydį, nenurodo priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir Vilniaus PN administracijos veiksmų.

Kalėjimų departamento sprendime buvo nagrinėjamas R. S. 2011-08-14 skunde nurodytas faktas, kad Marijampolės PN nuteistasis, kurio pareiškėjas nepažįsta, apipylė jį šlapimu ir taip jį pažemino. Įvertinęs surinktą medžiagą, Kalėjimų departamentas padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo skundas šioje dalyje nenagrinėtinas, kadangi dėl šių aplinkybių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat skunde Kalėjimų departamentui pareiškėjas nurodė, kad dalis Marijampolės PN esančių nuteistųjų smurtauja jo atžvilgiu. Įvertinus pateiktą medžiagą, atsižvelgiant į kylančius konfliktus, į tai, kad dauguma būryje esančių nuteistųjų yra priešiškai nusiteikę R. S. atžvilgiu ir dėl to gali kilti nauji konfliktai tarp nuteistųjų, Kalėjimų departamentas sprendime Nr. 2S-3529 nurodė, jog, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus ir į jo 2011-08-04 prašymą, tolesnės bausmės atlikimui pareiškėjas buvo perkeltas į Kybartų PN, taip jį apsaugant nuo priešiškai nusiteikusių nuteistųjų. R. S. Kalėjimų departamentui skundėsi, kad Marijampolės PN administracija toleruoja nuteistųjų subkultūrą. Kalėjimų departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistųjų subkultūros apraiškų Marijampolės PN administracija netoleruoja, o skirstydama nuteistuosius į būrius, priimdama į darbą ar skirdama drausmines nuobaudas, paskatinimus, vykdydama nuteistųjų užimtumo, socialinės reabilitacijos ar psichologinės pagalbos programas, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais.

Kalėjimų departamentas pabrėžė, kad R. S. valstybės atsakomybę kildina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 dalį. Pareiškėjas nurodo, kad buvo pažeista jo teisė visą bausmę atlikti vienuose pataisos namuose. Teigia, kad buvo neteisėtais pagrindais perkeliamas iš vienos pataisos įstaigos į kitą, be to, Marijampolės PN jam nebuvo užtikrintos saugios ir ramios gyvenimo sąlygos, dėl ko buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatos ir padaryta 300 000 Lt dydžio neturtinė žala. Pagal CK nuostatas, pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau pareiškėjas, jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą didelę neturtinę žalą, nepateikė jokių medicininių dokumentų, iš kurių būtų galima padaryti išvadas dėl pareiškėjo sveikatos sutrikimų priežasčių. Būtina nustatyti, kokios minėtų valstybės įstaigų veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir, kaip šie pažeidimai pasireiškė. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra nustatyta ir konstatuota atsakovo atstovų neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, kuris sąlygojo tariamos neturtinės žalos pareiškėjui padarymą. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, būtina atsižvelgti į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Jis minėtose įstaigose buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, manome, jog jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis. Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia daugiausiai bendro pobūdžio teiginiais bei savo subjektyvia asmenine nuomone.

Byloje yra kilęs ginčas, ar pareiškėjo R. S. reikalavimas atlyginti jam neturtinę žalą dėl R. S. perkėlimo iš Vilniaus PN į Marijampolės PN, dėl R. S. perkėlimo iš Marijampolės PN į Kybartų PN bei dėl to, kad Marijampolės PN R. S. nebuvo užtikrintos saugios ir ramios gyvenimo sąlygos, yra teisėtas ir pagrįstas.

BVK 69 str. 1 dalyje numatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje.

BVK 69 str. 2 dalyje numatyta, kad iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje.

BVK 69 str. 3 dalyje numatyta, kad nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Tvarkos taisyklių 72.2 punkte numatyta, kad kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, jos direktorius pristato į Kalėjimų departamentą po tris egzempliorius jo pasirašytos motyvuotos išvados ir nuteistojo charakteristikos. Išvadą tvirtina šio departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba šio departamento direktoriaus pavaduotojas. Patvirtintos išvados pagrindu išduodama paskyra perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą.

Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Vilniaus PN buvo atliktas tarnybinis tyrimas ir 2010-02-08 buvo priimta Tarnybinio tyrimo dėl nuteistojo R. S. perkėlimo iš Vilniaus PN į Marijampolės PN išvada Nr. 33-4 (31), kurioje buvo nurodyta, kad į Vilniaus PN Vidaus tyrimų skyrių kreipėsi keli nuteistieji ir paaiškino, kad nuteistasis R. S., vaikščiodamas į valgyklą, skleidžia gandus, kad 2-ojo ir 3-ojo būrio nuteistieji yra „ožiai“ ir bendradarbiauja su administracija, tuo sukeldamas konfliktines situacijas ir įtampą tarp nuteistųjų. Buvo nustatyta, kad keli nuteistieji iš nurodytų būrių ieško progų, kaip fiziškai susidoroti su R. S.. Išvadoje buvo nurodyta, kad Vilniaus PN R. S. nėra galimybės visiškai išvengti kontakto su minėtais nuteistaisiais, o Vilniaus PN Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai disponuoja informacija, kad kiti nuteistieji, pasitaikius progai, iš tiesų ketina susidoroti su R. S.. Išvadoje konstatuota, kad siekiant išvengti galimų tolimesnių konfliktinių situacijų nuteistųjų tarpe, tikslinga R. S. perkelti tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti į Marijampolės PN. Remiantis BVK 69 str. 2 dalimi, Tvarkos taisyklių 72.2 punktu bei 2005-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo Nr. 4/07-97 7 punktu, buvo suformuluotas pagrįstas siūlymas nuteistąjį R. S. perkelti į Marijampolės PN. 2010-02-25 buvo išduota Kalėjimų departamento paskyra Nr. (25)-1S-964, kurios pagrindu R. S. buvo perkeltas į Marijampolės PN.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad tiek Vilniaus PN, pateikdami pagrįstas išvadas dėl siekio susidoroti su nuteistuoju R. S., tiek Kalėjimų departamentas, perkeldamas R. S. iš Vilniaus PN į Marijampolės PN, tinkamai taikė nuteistųjų perkėlimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą reglamentuojančias teisės normas, visapusiškai bei objektyviai įvertino aplinkybes, sąlygojusias būtinybę perkelti R. S. iš vienos pataisos įstaigos į kitą, pagrįstai nustatė, kad šios aplinkybės yra išimtinės, t. y. susijusios su nuteistojo R. S. saugumu, minėtais veiksmais nepažeidė R. S. teisių, veikė teisėtai.

Teismas daro išvadą, kad Kalėjimų departamente buvo gauta pagrįsta Marijampolės PN 2011-08-08 Tarnybinio tyrimo išvada dėl nuteistojo R. S. perkėlimo iš Marijampolės PN į Kybartų PN, kurioje buvo nurodyta, kad 2011-07-18 apie 21 val. 30 min. į budėtojų dalį kreipėsi 19-o būrio nuteistasis R. S., kuris pareiškė, kad atsisako atlikti bausmę paskirtame būryje, nes įvyko konfliktas su kitu 19-o būrio nuteistuoju S. Tamašausku. Konfliktas tarp minėtų nuteistųjų įvyko dėl to, kad nuteistasis R. S. sumažino 19-o būrio nuteistųjų kieme grojančio grotuvo garsą, o tai pamatęs nuteistasis S. Tamašauskas pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius nuteistojo R. S. atžvilgiu, jį įžeidinėjo. Taip pat nuteistasis S. Tamašauskas nuteikinėjo kitus būryje esančius nuteistuosius prieš R. S., sakydamas, kad R. S. bendradarbiauja su Kalėjimų departamento pareigūnais, rašo įvairius skundus, tuo kenkdamas visiems būryje esantiems nuteistiesiems. Atlikus tarnybinį tyrimą dėl psichinio smurto naudojimo prieš nuteistąjį R. S., nuteistasis S. Tamašauskas buvo nubaustas drausmine tvarka. Tarnybinio tyrimo išvadoje buvo nurodyta, jog, kadangi kiti 19-ame būryje esantys nuteistieji mano, kad dėl nuteistojo S. Tamašausko nubaudimo kaltas yra nuteistasis R. S., nes jis pasiskundė Marijampolės PN administracijai, todėl dauguma būryje esančių nuteistųjų yra priešiškai nusiteikę nuteistojo R. S. atžvilgiu ir dėl to gali kilti nauji konfliktai tarp nuteistųjų. Atsižvelgus į nustatytus faktus ir tai, kad nuteistajam R. S. likusi didelė neatliktos bausmės dalis, be to, pačiam nuteistajam R. S. prašant (2011-08-04 R. S. prašymas Marijampolės PN direktoriui) būti perkeliamam tolimesniam bausmės atlikimui į Kybartų PN, nes jis negali atlikti bausmės Marijampolės PN, remiantis surinkta dokumentine medžiaga ir vadovaujantis BVK 69 str. 2 dalimi, buvo suformuluotas objektyvus siūlymas nuteistąjį R. S. tolimesniam bausmės atlikimui perkelti į Kybartų PN. Kalėjimų departamentas pagrįstai patvirtino minėtą Marijampolės PN Tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 36/06-136, kurios pagrindu 2011-08-31 buvo išduota paskyra Nr. (85)-1S-2950 R. S. perkelti toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę iš Marijampolės PN į Kybartų PN.

Teismas daro išvadą, kad tiek Marijampolės PN, pateikdami pagrįstas išvadas dėl kylančių realių nesutarimų tarp nuteistojo R. S. ir kitų nuteistųjų, tiek Kalėjimų departamentas, perkeldamas R. S. iš Marijampolės PN į Kybartų PN, tinkamai taikė perkėlimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą reglamentuojančias teisės normas, visapusiškai bei objektyviai įvertino aplinkybes, sąlygojusias būtinybę perkelti R. S. iš vienos pataisos įstaigos į kitą, pagrįstai nustatė, kad šios aplinkybės yra išimtinės, t. y. susijusios su nuteistojo R. S. saugumu bei tvarkos užtikrinimu Marijampolės PN, todėl minėtais veiksmais nepažeidė R. S. teisių.

Be to, teismas daro išvadą, kad Marijampolės PN, vykdydami jiems priskirtas funkcijas, siekiant užtikrinti tinkamas, saugias ir ramias nuteistųjų gyvenimo sąlygos, veikdami savo kompetencijos ribose, tinkamai atliko savo pareigas, todėl R. S. argumentai, kad Marijampolės PN R. S. nebuvo užtikrintos saugios ir ramios gyvenimo sąlygos, yra nepagrįstos, paremtos tik samprotavimais ir prielaidomis, kuriomis nėra jokio pagrindo vadovautis.

Teismas konstatuoja, kad su skundais dėl Vilniaus PN, Marijampolės PN bei Kalėjimų departamento priimtų sprendimų ir kitų veiksmų R. S. atžvilgiu, išskyrus šį skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, R. S. į teismą nėra kreipęsis.

Teismas daro išvadą, kad 2011-08-22 Kalėjimų departamente buvo gautas R. S. 2011-08-14 skundas, persiųstas nagrinėti iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl R. S. perkėlimo iš Vilniaus PN į Marijampolės PN bei dėl to, kad Marijampolės PN R. S. nebuvo užtikrintos saugios ir ramios gyvenimo sąlygos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Kalėjimų departamentas, atlikęs išsamų ir visapusišką nurodytų aplinkybių tyrimą, 2011-09-19 sprendime Nr. 2S-3529 padarė pagrįstą išvadą, kad Vilniaus PN veiksmai dėl R. S. perkėlimo iš Vilniaus PN į Marijampolės PN yra teisėti ir pagrįsti.

Teismas daro išvadą, kad dėl tam tikrų nuteistųjų veiksmų Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 239 str. 1 dalį ir 228 str. 1 dalį, Kalėjimų departamentas pagrįstai nusprendė R. S. skundą dalyje (dėl apipylimo šlapimu ir pažeminimo) nenagrinėti, kadangi dėl šių aplinkybių pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Teismas daro išvadą, kad Kalėjimų departamentas padarė pagrįstas išvadas, jog Marijampolės PN tinkamai atlieka jiems skirtas funkcijas, vykdydami nuteistųjų saugojimą bei priežiūrą.

Teismas konstatuoja, kad Kalėjimų departamentas į R. S. skundą atsakė tinkamai, Vilniaus PN bei Marijampolės PN veiksmus įvertino objektyviai, atsakymą pagrindė galiojančiais teisės aktais, nurodė apskundimo tvarką.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti CK. CK 6.263 str. 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsižvelgus į nurodytas nuostatas, konstatuotina, kad valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Teismas daro išvadą, kad, sprendžiant, ar pareiškėjo R. S. reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, būtina nustatyti, ar Valstybės pareigūnai, t. y. Vilniaus PN, Marijampolės PN bei Kalėjimų departamento pareigūnai ir tarnautojai, perkeldami R. S. iš Vilniaus PN į Marijampolės PN iš Marijampolės PN į Kybartų PN bei privalėdami R. S. užtikrinti saugias ir ramias gyvenimo sąlygas pataisos įstaigoje, veikė teisėtai.

Teismas daro išvadą, kad R. S., siekdamas žalos atlyginimo, privalo žalos atsiradimo aplinkybes įrodyti, tačiau R. S. jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti apie jam padarytą didelę neturtinę žalą nepateikė, kaip nepateikė ir jokių medicininių dokumentų, iš kurių būtų galima padaryti išvadas dėl R. S. sveikatos sutrikimų ar tokių sutrikimų priežasčių.

Teismas daro išvadą, kad sprendžiant neturtinės žalos pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Valstybės pareigūnai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo asmens nurodytos žalos atsiradimą. Be to, būtina nustatyti, kokios minėtų valstybės įstaigų veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir, kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą.

Teismas daro išvadą, kad R. S., reikalaudamas atlyginti Vilniaus PN, Marijampolės PN bei Kalėjimų departamento pareigūnų ir tarnautojų padarytą žalą, remiasi tik samprotavimais bei prielaidomis, kad R. S. nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog Vilniaus PN, Marijampolės PN bei Kalėjimų departamento pareigūnai ir tarnautojai pareigūnai elgėsi neteisėtai, ir kad R. S. patyrė neturtinę žalą.

Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. S. tiek Vilniaus PN, tiek Marijampolės PN buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtose įstaigose nebuvo. Be to, buvo pagrįstai nustatyta, kad R. S. atvykus į Marijampolės PN, jis buvo paskirtas į 19-ąjį būrį, kuriame gyveno vyresnio amžiaus nuteistieji, minėtas būrys buvo lokaliniame sektoriuje, kuris yra atskiras nuo kitų nuteistųjų.

Teismas konstatuoja, kad tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl darytina išvada, kad R. S. skundo argumentai yra nepagrįsti, neturtinės žalos faktas nėra patvirtintas objektyviais įrodymais, nėra tinkamai pagrįstas žalos dydis.

Teismas daro išvadą, kad Vilniaus PN, Marijampolės PN bei Kalėjimų departamento pareigūnai ir tarnautojai, perkeldami R. S. iš Vilniaus PN į Marijampolės PN, iš Marijampolės PN į Kybartų PN bei užtikrindami R. S. tinkamas laisvės atėmimo bausmės sąlygas, elgėsi pagrįstai, kad Vilniaus PN, Marijampolės PN bei Kalėjimų departamento pareigūnų ir tarnautojų veiksmai, susiję su minėtos aplinkybėmis, buvo teisėti, šie veiksmai buvo atlikti, tinkamai vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis, kad Vilniaus PN, Marijampolės PN bei Kalėjimų departamento pareigūnų ir tarnautojų veiksmuose nėra nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų: žalos fakto, neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltės, t. y. Vilniaus PN, Marijampolės PN bei Kalėjimų departamento pareigūnai ir tarnautojai (Valstybės pareigūnai) veikė taip, kaip pagal įstatymus bei kitas galiojančias teisės normas privalėjo veikti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo R. S. skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento, Vilniaus PN bei Marijampolės PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kad Lietuvos valstybė tinkamai atliko savo pareigas R. S. atžvilgiu ir Valstybės pareigūnų veiksmuose nėra nustatyta civilinės atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą sąlygų, numatytų CK, todėl pareiškėjo R. S. skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendė:

pareiškėjo R. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.