- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-193-252/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03772-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- D. Š.
- Ieškovas
- J. A. Č.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-193- 252 - 2014
Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03772-2013-8
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6403-488-2013 pagal ieškovo J. A. Č. ieškinį atsakovui D. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. A. Č. prašė priteisti iš atsakovo D. Š. 7 877 skolą už žemės nuomą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-01-03 su atsakovu sudarė žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo 19,59 ha žemės sklypą, o atsakovas įsipareigojo mokėti žemės nuomos mokestį kasmet po 300 Lt už kiekvieną išnuomotą žemės sklypo hektarą, viso 5 877 Lt per metus. Sutarė, kad žemės sklypo nuomos sutartis galios tris metus, o nesant atskiro pranešimo dėl sutarties pasibaigimo prieš šešis mėnesius iki sutarties galiojimo pabaigos, sutartis pratęsiam dar vieneriems metams tomis pačiomis sąlygomis. Tvirtino, kad atsakovas žeme naudojosi, tačiau nesumokėjo nuomos mokesčio. Atsakovas buvo nesumokėjęs 2 000 Lt dalies nuomos mokesčio už 2011 metus, iškėlus bylą, juos sumokėjo ir liko skolingas 5 877 Lt nuomos mokesčio už 2012 metus. Teigė, jog atsakovas į ieškovo rašytinius priminimus mokėti nuomos mokestį nereaguodavo, tačiau neneigė esąs skolingas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu J. A. Č. ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 5 877 Lt skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 364 Lt antstoliui sumokėtas išlaidas, 236 Lt žyminio mokesčio. Konstatavo, jog viena šalis laiku nepasinaudojo sutarties 6.4. punkte aptarta galimybe vienašališkai nutraukti sutartį. Nustatė, kad liudytojai bei kita įrodymai patvirtino atsakovą 2012 metais naudojusis ieškovo žeme. Konstatavo, jog šalys tarpusavio susitarimą tęsti žemės nuomos sutartį patvirtino konkliudentiniais veiksmais, atsakovas ir toliau 2012 metais naudojosi nuomojama žeme, ją deklaravo kaip nuomojamą, joje užsėjo rapsą ir nusiėmė derlių, o ieškovas tam neprieštaravo. Aplinkybę, kad atsakovas prisipažino nesumokėjęs žemės nuomos mokesčio už 2012 metus, laikė neįrodinėtiną. Pripažino įrodytą, jog šalių nuomos santykiai baigėsi ieškovui vienašališkai nutraukus nuomos sutartį dėl atsakovo kaltės – atsakovui laiku nemokant žemės nuomos mokesčio ir atsakovui su tuo sutikus – 2012-12-04, kada ieškovas žemės nuomos sutartį sudarė su kitu nuomininku. Konstatavo, kad atsakovas naudojosi ieškovo žeme pagal nuomos sutartį visą sezoną, pasėjo, užaugino ir nuėmė derlių, todėl pripažino, kad atsakovo pareiga mokėti žemės nuomos mokestį yra už visus 2012 metus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo J. A. Č. ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad 2009-01-03 taip ieškovo ir atsakovo sudaryta žemės nuomos sutartis galiojo iki 2012-12-04. Nurodo, kad 2011 metais nei viena iš šalių nepranešė viena kitai, kad pageidauja nebetęsti sutarties, dėl ko sutartis buvo pratęsta dar vieniems metams iki 2012-01-02. Pažymi, kad po 2012-01-02 sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo pratęsta, nebuvo padarytas sutarties pakeitimas, atitinkamai nebuvo sudaryta nauja sutartis. Tai, kad sutartis pasibaigė 2012-01-03, patvirtina paties ieškovo atsakovui atsiųsti raginimai sumokėti skolą. Pabrėžia, jog įstatymas numato privalomą žemės nuomos sutarties rašytinę formą, todėl, nesant atitinkamos rašytinės formos sutarties dėl žemės nuomos po 2012-01-02, o sutarties sudarymas konkliudentiniais veiksmais yra niekinis ir negaliojantis, teigti sutarčiai galiojus iki 2012-12-04 nepagrįsta ir neteisėta. Tvirtina, kad ieškovas neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo reikalauti iš jo žemės nuomos mokesčio už 2012 metus. Nurodo, jog aplinkybės, kad jis buvo priverstas nusiimti 2011 m. rudenį pasėtą derlių ir 2012 m. deklaravo pasėlius, nesuteikia pagrindo teigti tęsusis nuomos sutarčiai ir atsakovui kilusią pareigą pasibaigus nuomos sutarčiai mokėti žemės nuomos mokestį. Teigia, kad liudytojų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai ne tik dėl jų galimo tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi, bet ir dėl pačių parodymų įrodomosios reikšmės neturėjimo. Pažymi, jog liudytojų abstraktūs parodymai, esant atsakovo nesutikimui, negali suponuoti išvados, kad atsakovas neva pripažino tariamą ieškovo reikalavimą dėl žemės nuomos mokesčio už 2012 m. sumokėjimo. Nurodo, kad nepagrįstai konstatuota, jog atsakovas naudojosi ieškovo žeme pagal nuomos sutartį visą sezoną ir jam kilo pareiga mokėti žemės nuomos mokestį už visus 2012 metus. Atkreipia dėmesį, jog 2012 metais atsakovas praktiškai nenaudojo ieškovo išnuomoto žemės sklypo, tik 2012 m. vasarą nusiėmė 2011 m. rudenį užsėtų žieminių kultūrų derlių, o vėliau žemės sklypą dirbo kitas ūkininkas. Aiškina, kad net ir pripažinus, kad ir 2012 m. tarp šalių galiojo sutartis, šalims sutikus, kad derlius buvo nuimtas 2012 m. vasaros pabaigoje, ieškovas neturi teisės reikalauti, atitinkamai priteisti žemės nuomos mokesčio iš atsakovo už visus 2012 metus, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kadangi žemės nuomos mokestis yra mokamas už visus kalendorinius metus, o ne už sezonus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo D. Š. apeliacinį skundą, ieškovas prašo jį atmesti. Nurodo, jog apeliantas netinkamai aiškina civilinio kodekso normų, reglamentuojančių žemės nuomos santykius, taikymą tarp šalių susiklosčiusiems santykiams. Pažymi, jog atsakovas neneigė, kad 2012 metais naudojosi ieškovui priklausančiu žemės sklypu. Minėtą aplinkybę ir tai, jog atsakovas, pardavęs rapsus, sumokės skolą patvirtino liudytojai. Nurodo, kad atsakovas, 2011 m. rudenį pasėjęs žieminį rapsą, ieškovo apie tai neįspėjo, jo sutikimo negavo, neprašė pratęsti sutarties termino, o ieškovas neprieštaravo dėl tokių atsakovo veiksmų, nes D. Š. įsipareigojo mokėti žemės nuomos mokestį už 2012 metus, be to, deklaravo pasėlius paramai gauti už 2012 metus. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo pareigą mokėti žemės nuomos mokestį už visus 2012 metus. Pažymi, kad teismas gali netaikyti CK 1.93 str. 2 d. nuostatų, jei tai prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, kai yra kitokių rašytinių netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas. Teigia, jog vien tik fakto nustatymas, kad liudytojai kaip nors yra susiję su viena iš šalių, neduoda pagrindo liudytojų parodymus laikyti neteisingais, nes teismo išvados paremtos ne tik liudytojų parodymais, bet ir apelianto parodymais, rašytiniais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo D. Š. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas iš dalies keistinas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 3 p.).
Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Žemės nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti nuomininkui sutartą laiką ir aptartomis sąlygomis naudotis žeme pagal tikslinę paskirtį ir naudojimosi sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje numatytą žemės nuomos mokestį (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.545 str. 1 d.). Iš byloje esančios 2009-01-03 žemės sklypo nuomos sutarties (toliau – 2009-01-03 Sutartis) matyti, kad ieškovas už mokestį perdavė laikinai valdyti ir naudotis atsakovui 19,59 ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti žemės nuomos mokestį, kasmet po 300 Lt už kiekvieną išnuomotą žemės sklypo hektarą, viso 5 877 Lt per metus, sumokant už praėjusius metus iki kitų metų balandžio 1 d. (b. l. 5). Taip pat, numatė, kad sutartis kartu laikytina ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktu (2009-01-03 Sutarties 7.4 p.; b. l. 5). Nenustatyta, kad perduotas žemės sklypas neatitiko jam keliamų reikalavimų ir pretenzijų dėl žemės sklypo būklės apeliantas nereiškė. Ginčo šalys susitarė sudaryti 2009-01-03 Sutartį trims metams, nuo 2008-01-03 iki 2011-01-02, su galimybe pratęsti sutarties galiojimą dar vieneriems metams, jei nė viena iš šalių likus 6 mėnesiams iki sutarties pabaigos nepraneš apie sutarties pasibaigimą (2009-01-03 Sutarties 6.2 p.; b. l. 5). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nė viena iš ginčo šalių nepasinaudojo 2009-01-03 Sutarties 6.2 punktu, kas laikytina, jog minėtos sutarties galiojimas buvo pratęstas dar vieneriems metams, iki 2012-01-02. Nustatyta, kad nė viena iš šalių po 2012-01-02 nepateikė pasiūlymo pakeisti/pratęsti 2009-01-03 Sutarties galiojimą (CPK 178 str.). Minėtos aplinkybės neginčija ir neneigia nei ieškovas, nei apeliantas. Kasacinis teismas, aiškindamas žemės nuomos termino pasibaigimo padarinius, yra pasisakęs, jog pagal CK XXIX skyriaus 6.562 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas. Pagrindas žemės nuomos sutarčiai pasibaigti yra nuomos termino suėjimas, o po žemės nuomos sutarties termino suėjimo tolesnis naudojimasis žeme nustatytomis nuomos sąlygomis nedaro tokios sutarties neterminuotos. Faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokią teisę, nesukuria teisėto naudotojo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2010). Įvertinus minėtą, konstatuotina, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo nuomos terminas suėjo 2012-01-02 (CPK 185 str.; CK 6.562 str. 1 d. 1 p.). Šiuo atveju logiška ir pagrįsta teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo konkliudentiniais ginčo šalių veiksmais buvus pratęstai 2009-01-03 Sutarčiai, nes ieškovas ir atsakovas pripažino minėtos sutarties pasibaigimo (2012-01-02) faktą ir įstatymas nenumato žemės nuomos sutarties tapimo neterminuota, jei nuomininkas toliau naudojasi žeme pasibaigus sutarties terminui (CPK 182 str. 1 d. 5 p., 185 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti žemės nuomos mokestį už 2012 metus kvalifikuotinas kaip nuostolių atlyginimas už laiku negrąžintą išsinuomotą daiktą. Kadangi žemės nuomos santykius reglamentuojančios normos nenustato specialių normų, susijusių su nuomojamo daikto grąžinimu nuomotojui, minėtiems santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius reguliuojančios normos. Pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį, jeigu nuomininkas daiktą pavėluotai grąžina, nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Byloje nepaneigta, kad apeliantas iki 2012 m. liepos mėnesio pabaigos neperdavė, t. y. neatlaisvino, ieškovui ginčo žemės sklypo. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, apeliantas pripažino, kad 2011 m. rudenį, dar tebegaliojant 2009-01-03 Sutarčiai, išsinuomotame žemės sklype pasėjo rapsą, kurio derlių nuėmė tik 2012 m. liepos mėnesį, motyvuodamas nuomininko teise į išsinuomoto daikto duodamus vaisius (b. l. 95-99). Įvertintina ir tai, jog apeliantas, kaip užsiimantis žemės ūkio veikla ir turintis patirties sudarant sandorius, turėjo numatyti ir 2009-01-03 Sutarties pasibaigimo pasekmes bei elgtis apdairiai prieš apsėjant išnuomotą žemės ūkio sklypą aliejinėmis kultūromis, kurių derlius bus nuimamas tik kitais metais, t. y. kreiptis į nuomotoją (ieškovą) su siūlymu pakeisti 2009-01-03 Sutarties galiojimą. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kolegija pripažįsta, jog 19,59 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), buvo atlaisvintas 2012-08-01, apeliantui nuėmus rapso derlių (CPK 185 str.). Minėtą išvadą patvirtina paties apelianto teikti paaiškinimai, jog po derliaus nuėmimo su ginčo žemės sklypu niekas nebuvo daroma (b. l. 95-99). Kvalifikavus ieškovo reikalavimą priteisti 5 877 Lt žemės nuomos mokestį už 2012 metus kaip nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą CK 6.499 straipsnio 2 dalies prasme, būtina įvertinti, ar ieškovas visą nurodytą laikotarpį patyrė nuostolius. Kaip jau minėta, po 2009-01-03 Sutarties galiojimo termino pabaigos, ieškovui priklausantis žemės sklypas apelianto buvo apsėtas rapsu ir natūralu, kad iki rapso derliaus nuėmimo (2012 m. liepos mėnesio), ieškovas negalėjo naudotis/nuomoti ginčo žemės sklypo (CPK 185 str.). Iš ieškovo, apelianto liudytojo K. R. teiktų paaiškinimų matyti, kad po 2012 m. liepos pabaigos, nuėmus rapso derlių, ginčo žemės sklype liko ražienos, dirva nebuvo aparta (b. l. 79-85, 95-99). 2009-01-03 Sutartyje nebuvo aptarta, kokios būklės perduodamas bei grąžinamas žemės sklypas. Taigi, darytina išvada, jog objektyvių kliūčių, kurios galėjo trukdyti ieškovui išnuomoti žemės sklypą po rapso derliaus nuėmimo, nebuvo (CPK 185 str.). Įvertinus minėtą, kolegija sprendžia, jog ieškovas turi teisę į nuostolių atlyginimą (nuomos mokesčio pavidalu) tik už 7 mėnesius (3 430 Lt; 5 877 Lt / 12 mėn. x 7 mėn. ? 3 430 Lt), kuomet objektyviai (dėl pasėtos aliejinės kultūros) negalėjo laisvai naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Apelianto teiginiai nebuvus pagrindo ieškovui reikalauti nuomos mokesčio pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).
Apeliantas teigia, kad liudytojų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai dėl pastarųjų galimo tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi bei pačių parodymų įrodomosios reikšmės neturėjimo. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas, vertino ne tik liudytojų parodymus, bet ir ginčo šalių parodymus bei kitus byloje esančius įrodymus. Šiuo atveju vertinti liudytojų parodymus kitaip, nei jie įvertinti, nėra pagrindo (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, keičia pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą dėl netinkamo skolos dydžio nustatymo, o ieškovo apeliacinį skundą iš dalies tenkina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Pakeitus teismo sprendimą, yra pagrindas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Už ieškinio padavimą ieškovas sumokėjo 236 Lt žyminį mokestį, patyrė 1 300 Lt atstovavimo išlaidų, 364 Lt išlaidų už antstolio suteiktas paslaugas (b. l. 4, 7, 36-39, 77-78). Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė priteisti išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, tačiau tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų pirmosios instancijos teisme nepateikė. Įvertinus tai, kad ieškinys iš dalies patenkintas (69 procentais), iš atsakovo priteistinas ieškovo naudai 162,84 Lt žyminis mokestis, 897 Lt atstovavimo išlaidų, 251,16 Lt išlaidų už antstolio suteiktas paslaugas, viso 1 311 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo ir atsakovo valstybei priteistina proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.
Už apeliacinio skundo pateikimą elektroninių ryšių priemonėmis atsakovas D. Š. sumokėjo 132 Lt žyminį mokestį (b. l. 110). Nors ir apeliaciniam skunde nurodė atsakovas pateiksiąs patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme dydį ir pagrindimą, tačiau minėtų duomenų nepateikė. Ieškovas J. A. Č. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 300 Lt (b. l. 116). Įvertinus tai, jog ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (45 procentais), šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos taip: iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 165 Lt atstovavimo išlaidų; iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 59,40 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį iš dalies patenkinti.
Priteisti iš atsakovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 430 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus trisdešimt litų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 311 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus vienuolika litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo J. A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,54 Lt (dešimt litų 54 ct) ir iš atsakovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 23,46 Lt (dvidešimt tris litus 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 165 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovo J. A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 59,40 Lt (penkiasdešimt devynis litus 40 ct) žyminio mokesčio atsakovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.