- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-616-370/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00001-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Asta Radzevičienė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninei Santaros
- Trečiasis asmuo
- R. A., If P
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1153-343/2019 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikoms dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – R. A., If P&C Insurance AS filialas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pareiškė ieškinį, kurį patikslinęs prašė jam priteisti iš viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 1 300 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat priteisti valstybei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad dėl jam 2017 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose gydytojo R. A. atliktos varpos implantų operacijos buvo padaryta žala sveikatai, nes buvo netinkamai įvertinta operacijos rizika, netaikytas tinkamas gydymas po operacijos ir nesuteikta tinkama medicininė pagalba. Nurodė, kad praėjus mėnesiui po operacijos, jis pajuto skausmus, pakilo temperatūra, jam supūliavo sėklidės. 2017 m. spalio 16 d. vykusios apžiūros metu gydytojas R. A. išrašė vaistus, tačiau tą pačią dieną pasijutęs dar blogiau nuvyko į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, kurioje jam buvo atliktos 4 operacijos. 2018 m. balandžio 26 d. jam taip pat buvo atlikta dar viena operacija. Nurodo, kad dėl atliktų operacijų jam sutriko normalus šlapinimasis, dažnai pakyla temperatūra, kasdien patyria skausmą.
3. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 3 d. pateikė skundą Santaros klinikų generaliniam direktoriui dėl gydytojo R. A. atliktos operacijos, prašydamas atlyginti 1 300 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos, tačiau Santaros klinikų laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas J. R. 2018 m. rugsėjo 28 d. raštu atsisakė tenkinti ieškovo skundą, nurodydamas, jog operacija padaryta buvus indikacijoms, vadovaujantis literatūroje aprašyta technika, taikyta tinkama priešoperacinė ir pooperacinė antibiotikų profilaktika, pooperacinė priežiūra, suteiktos rekomendacijos, informuota, kad nesant gydymo efekto antibiotikais – gali būti implantų šalinimas, pacientui pačiam pageidaujant išsaugoti implantus, taikytas konservatyvus gydymas, pateiktos rekomendacijos ir įspėta, kad būklei negerėjant, nedelsiant kreiptis į Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikas skubos tvarka, tačiau pacientas kreipėsi į kitą ligoninę.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 56-155 nustatė, kad žala ieškovo sveikatai, atsakovei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo padaryta. Tačiau ieškovas su tuo nesutiko, todėl kreipėsi į teismą.
Šalies argumentai
5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, prieš atliekant ieškovui tokio pobūdžio operaciją, gydytojas R. A., apžiūrėjęs ieškovą išaiškino galimą komplikacijų riziką, kad operaciją apsunkins ieškovo gausus gaktos riebalynas, taip pat, kad ieškovas yra didesnės rizikos grupėje, nes serga cukriniu diabetu, jo gliukozės koncentracijos kontrolė yra ribinė. Ieškovas operacijai reikalingus implantus pats įsigijo. Sekančią dieną po operacijos ieškovo pageidavimu, jis buvo išrašytas iš ligoninės. Ieškovui atsiradusią komplikaciją galėjo sukelti objektyvios ir subjektyvios priežastys – paciento reakcija į intervenciją, išoriniai veiksmai – netinkamas higienos, gydytojų rekomendacijų laikymasis, individualios organizmo reakcijos – gretutiniai susirgimai, cukrinis diabetas. Ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovės gydytojas netinkamai atliko operaciją ir ginčą nagrinėjusi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatė, kad pooperacinių komplikacijų buvo galima išvengti, jei ieškovas tik pajutęs skausmus būtų kreipęsis į gydytoją.
6. Trečiasis asmuo R. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad konsultacijos metu ieškovui išaiškino visas galimas komplikacijas po operacijos. Ieškovas nesilaikė paskirto pooperacinio gydymo rekomendacijų ir prasidėjus pirmiesiems skausmams laiku nesikreipė į sveikatos priežiūros gydymo įstaigą. Nurodė, kad Kauno klinikinėje ligoninėje 2017 m. spalio mėnesį ieškovui buvo atliktos 3 operacijos, tačiau implantai buvo pašalinti ne pirmosios, o tik paskutinės operacijos metu, todėl delsimas šalinti implantus galėjo papildomai komplikuoti varpos infekciją ir nulemti didesnį varpos audinių praradimą ir sudėtingesnį gijimą.
7. Trečiasis asmuo IF P&C Insurance AS filialas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog jo ir atsakovės buvo sudaryta Sveikatos priežiūros įstaigų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kurios galiojimo laikotarpiu (nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d.) buvo apdrausta atsakovės civilinė atsakomybė už pacientams padarytą žalą. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie pooperacinę priežiūrą, kitų duomenų, turinčių įtakos dėl atsakovės netinkamų veiksmų atsiradusiai žalai pagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 300 Eur.
9. Teismas, paskyręs deontologinę ekspertizę ir įvertinęs joje pateiktas išvadas, nustatė, kad operacija ieškovui buvo atlikta profesionaliai, ieškovui prieš ir po operacijos buvo taikyta tinkama antibakterinė profilaktika. Komplikacijas galėjo lemti padidinta rizika dėl cukrinio diabeto, nepakankama ar netinkama operacinės žaizdos išvykus iš stacionaro priežiūra, nutukimas, netinkamas antibiotikų vartojimo grafiko laikymasis pooperaciniu laikotarpiu, tai, kad ieškovas nesikreipė į savo gydytoją išsivysčius ankstyviems infekcijos požymiams varpoje ir jiems greitai progresuojant. Vėlyvas implantų pašalinimas galėjo lemti sepsio išsivystymą.
10. Teismas, remdamasis deontologine ekspertize, padarė išvadą, kad atsakovei teikiant medicinos paslaugas ieškovui gydytojo veiksmai žalos jo sveikatai nepadarė, todėl ieškovas neįrodė, jog atsakovė yra atsakinga dėl ieškovui atsiradusių sveikatos komplikacijų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas dėl amžiaus, cukrinio diabeto, nutukimo, buvo padidintos rizikos pacientas, tačiau gydytojas nusprendė atlikti operaciją ir prisiėmė atsakomybę dėl atsiradusių komplikacijų nesėkmingai atlikus operaciją.
11.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių ginčo aplinkybių po atliktos operacijos, nes 2017 m. rugsėjo 25 d. ieškovas atvyko į atsakovės klinikas, kuriose gydytojas R. A. apžiūrėjo ieškovą ir pašalino siūlus, atliko perrišimą, tačiau šių aplinkybių neužfiksavo medicininiuose dokumentuose. Taip pat ieškovas 2017 m. spalio 16 d. buvo atvykęs pas gydytoją R. A. konsultacijai ir tuo metu gydytojas turėjo pastebėti, kad yra atsiradusios komplikacijos (infekcija) ir paciento negalėjo išleisti į namus, tačiau gydytojas jokių veiksmų nesiėmė ir teismas šių aplinkybių nevertino.
11.3. Teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, nevertino atsakovės gydytojo veiksmų iki operacijos ir po jos atlikimo, t. y. nenustatė gydytojo veiksmų (atitikties) sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo standartui. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsakyti į klausimą, ar gydytojų veiksmai atitiko maksimalių pastangų kriterijų ir ar gydytojas atliko visus būtinus veiksmus priešoperaciniu ir pooperaciniu laikotarpiu.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Ieškovas apeliaciniame skunde atkartoja ieškinyje nurodytas aplinkybes, susijusias su jam atsakovės suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Ieškovo akcentuojamų aplinkybių dėl galimybės atlikti operaciją bei, kad teismas nevertino priešoperacinio laikotarpio, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys.
12.2. Ieškovas klaidiną teismą nurodydamas, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. jam atvykus į atsakovės klinikas, gydytojas R. A. pašalino siūlus ir šios medicininės paslaugos neužfiksavo medicininiuose dokumentuose. Tokia procedūra gali būti suteikiama pagal paciento gyvenamąją vietą ambulatoriškai, bet ne stacionare, kur buvo atlikta operacija.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovui 2017 m. spalio 16 d. apžiūros metu įtarus implantų infekciją ir pasiūlius du gydymo būdus, implantų pašalinimą arba antibakterinį gydymą vaistais, ieškovas pasirinko antibakterinį gydymą, tačiau nustačius, kad toks gydymo būdas neveiksmingas, buvo numatytas implantų šalinimas.
Šalies argumentai
12.4. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad konkrečių gydytojų veiksmų atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, kurių ieškovas neturi. Byloje esantys duomenys (atlikta ekspertizė), patvirtina, kad ginčo atveju gydytojas elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo apelianto ieškinys atsakovei buvo atmestas, nustačius, jog ieškovas neįrodė, kad jam buvo nekokybiškai suteiktos sveikatos priežiūros įstaigos paslaugos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
15. Iš byloje esančios apelianto VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Konsultacijų poliklinikos ambulatorinės asmens sveikatos istorijos duomenų matyti, kad apeliantas, įsigijęs varpos implantus Spectra, 2017 m. birželio 19 d. su Kauno Dainavos poliklinikos Petrašiūnų PSP centro gydytojos 2017 m. birželio 15 d. siuntimu konsultuoti dėl gydymo, kreipėsi į atsakovę dėl operacijos atlikimo. Apžiūros metu (Būklės įvertinimas) buvo nustatyta, kad apeliantui po prostatos operacijos nėra erekcijos, jis serga cukriniu diabetu, nustatytas gausus gaktos riebalynas. Numatyta hospitalizuoti implanto operacijai 2017 m. liepos 25 d., 2017 m. liepos 20 d. pateiktas Kauno Dainavos poliklinikos Petrašiūnų PSP centro išrašas iš ieškovo medicinos dokumentų apie ieškovui diagnozuotas ligas ir 2017-07-20 atliktus tyrimus.
16. 2017 m. rugsėjo 12 d. apeliantas buvo hospitalizuotas ir rugsėjo 13 d. Klinikų Urologijos centro urologijos skyriuje ieškovui atlikta operacija. Prieš atliekant operaciją, buvo įvertinta paciento sveikatos būklė, apeliantas raštiškai buvo supažindintas su galimomis komplikacijomis operacijos metu ir po jos atlikimo (gydymo stacionare istorijos duomenys).
17. 2017 m. rugsėjo 14 d. apeliantas buvo išrašytas iš ligoninės. Būklės įvertinimo ataskaitoje nurodyta, kad paciento būklė patenkinama. Apeliantui paskirtas pooperacinis priežiūros planas ir nurodyta, kad atsiradus varpos skausmams, tinimui, karščiavimui kreiptis nedelsiant į gydymo įstaigą.
18. Iš 2017 m. spalio 16 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad 2017 m. spalio 16 d. apeliantas kreipėsi pas gydytoją R. A., skundėsi varpos skausmais, kurie atsirado / vargina 2 savaites. Gydytojas tyrimų ir konsultacijų plane nurodė, kad įtariama implantų infekcija ir numatytas plataus spektro antibakterinio gydymo mėginimas Tab Cefuroximi 500 mg 2k/d, nesant gero atsako – implantų šalinimas, kontrolė po 5 dienų.
19. 2017 m. spalio 17 d. apeliantui Lietuvos sveikatų mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (toliau – Kauno klinikos), buvo atlikta operacija, išleisti pūliai, sudėti drenai. Apelianto sveikatos būklei negerėjant, 2017 m. spalio 21 d. apeliantui buvo pašalintas vienas implantas, 2017 m. spalio 24 d. – antras implantas (nagrinėjamojoje byloje duoti liudytojo gydytojo V. B. parodymai).
20. 2018 m. rugsėjo 3 d. apeliantas pateikė skundą atsakovei dėl gydytojo R. A. atliktos operacijos ir prašė atlyginti 1 300 Eur turtinę ir 20 000 Eur neturtinę žalą, tačiau atsakovė 2018 m. rugsėjo 28 d. raštu atsisakė tenkinti skundą.
21. Apeliantas, dėl netinkamai atsakovės suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, 2018 m. spalio 7 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – komisiją). Komisija 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu netenkino apelianto prašymo atlyginti žalą, pripažino, kad žala sveikatai, atsakovei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padaryta nebuvo.
22. 2019 m. sausio 2 d. apeliantas pateikė teismui ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlygų
24. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).
25. Teismų praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Gydytojo profesijai būdinga tai, kad profesinė veikla susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl šios priežasties gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Sprendžiant, ar gydymo paslaugas gydytojas suteikė tinkamai, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, apimantis medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles bei gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
26. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog atsakovės darbuotojas (gydytojas R. A.) apeliantui sveikatos priežiūros paslaugas suteikė kokybiškai ir kvalifikuotai, iš esmės rėmėsi komisijos 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 56-155 ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. liepos 26 d. atliktu ekspertizės aktu Nr. EDG 14/2019 (02).
27. Nesutikdamas su šia teismo išvada, apeliantas apeliaciniame skunde įrodinėja, kad: 1) gydytojas, atlikęs operaciją, neįvertino, kad apeliantas dėl savo amžiaus, sergamų ligų, nutukimo, buvo padidintos rizikos pacientas, todėl turėjo atsisakyti atlikti operaciją, 2) apeliantui nebuvo tinkamai išaiškintos galimos rizikos, susijusios su operacija, 3) 2017 m. spalio 16 d. jam nebuvo suteikta medicininė pagalba, nes jis turėjo būti hospitalizuotas.
28. Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
29. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės neteisėtų veiksmų įrodinėjimo našta, atsižvelgus į aukščiau cituotus CPK 12 ir 178 straipsnius, tenka apeliantui. Teismas tokio pobūdžio bylose neveikia kaip aktyvus arbitras ir negali pats rinkti bylai reikšmingus įrodymus. Apeliantas teismo proceso metu aptariamas aplinkybes įrodinėjo tik savo paaiškinimais ir išrašais medicininių dokumentų, kuriuose realiai nebuvo nustatyti žalai apeliantui sveikatai atsirasti atsakovės darbuotojo (gydytojo) veiksmai.
30. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai ir kaip patikimesni gali būti vertinami teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-686/2016).
31. Nagrinėjamoje byloje buvo pateikti ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje Komisijos pasitelkto specialisto išvada / vertinimas, tačiau pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi paskyrė teismo medicininę ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai atsakant į abiejų šalių pateiktus klausimus.
32. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akto, ekspertizė atlikta įvertinus apelianto medicininius dokumentus, civilinėje byloje esančius duomenis. Ekspertizės akte padarytos išvados, kad: 1) „pagal Boston Scientific AMS SpectraTM Concealable Penile Prothesis rekomendacijas CD (cukrinis diabetas) nėra absoliuti kontraindikacija implantų įdėjimui, o tik padidina rizika infekcinėms komplikacijoms, su kuriomis pacientas buvo supažindintas“; 2) „Sprendžiant pagal įrašus dokumentuose, operacija atlikta profesionaliai, laikantis visų chirurginių kanonu“; 3) „pacientui taikyta tinkama antibakterinė profilaktika prieš ir po operacijos“; 4) „Tai, kad po mėnesio nuo atliktos varpos implantų operacijos R. B. išryškėjo infekcija galėjo lemti: padidinta rizika dėl cukrinio diabeto; nepakankama ar netinkama operacinės žaizdos priežiūra išvykus iš stacionaro; paciento nutukimas; netinkamas antibiotikų vartojimo grafiko laikymasis pooperaciniu laikotarpiu; tai, kad pacientas nesikreipė į savo gydytoją, išsivysčius ankstyviems infekcijos požymiams varpoje ir jiems greitai progresuojant.“; 5) vėlyvas implantų pašalinimas galėjo lemti sepsio išsivystymą; 6) laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. spalio 16 d. teikiant medicinos paslaugas R. B., gydytojų veiksmai žalos jo sveikatai nepadarė.“
33. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertizės akte pateiktos išvados nėra prieštaraujančios viena kitai. Ekspertizės akto išvados yra patikimos ir teisingos, išvadas patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Apelianto ambulatorinės asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad apeliantas sirgo cukriniu diabetu ir jis prieš operaciją (2017 m. rugsėjo 12 d.) raštiškai buvo informuotas apie galimas kontraindikacijas ir galimas komplikacijas procedūros metu ir po jos, tačiau apeliantas 2017 m. rugsėjo 12 d. sutiko, kad jam būtų atlikta operacija. Po operacijos (2017 m. rugsėjo 14 d.) apelianto būklė buvo patenkinama, nekarščiavo, žaizda gijo pirminiu būdu. Operaciją atlikęs gydytojas paskyrė apeliantui gydymą: dezinfekuoti žaizdą kasdien su purškalu OKTISPETAS, vartoti tabletės Amoksiclav 875/125mg 2 kartus per dieną (7 dienas). Taip pat nurodė siūlus pašalinti po 2 savaičių, implantą lankstyti galima po 6 savaičių, o atsiradus varpos skausmams, tinimui, karščiavimui, kreiptis nedelsiant į gydymo įstaigą.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pats apeliantas supažindintas su gydymo tvarka po operacijos elgėsi nerūpestingai, nes kaip matyti iš 2017 m. spalio 16 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo, apeliantas gydytojui (R. A.) nurodė, kad 2 savaites jaučia deginimą varpos gale, gydytojas įvertinęs apelianto būklę nustatė, kad įtariama implanto infekcija ir paskyrė gydymą – plataus spektro antibakterinio gydymo mėginimą tabletėmis Cefuroximi 500 mg 2k/d, nesant gero atsako buvo numatytas implanto šalinimas. Po 5 dienų gydytojas turėjo įvertinti apelianto sveikatos būklę, tačiau apeliantas gydymo įstaigoje nepasirodė, nes pasirinko kitą sveikatos priežiūros gydymo įstaigą (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas).
36. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (2019 m. spalio 16 d.) trečiasis asmuo R. A. nurodė, kad po operacijos apeliantas jam skambino asmeniškai, skundėsi varpos skausmais, tačiau jis apeliantui paaiškino, kad atostogauja ir į darbą grįš 2017 m. spalio 4 d. bei nurodė kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Apklaustas liudytojas V. B. nurodė, kad 2017 m. spalio 17 d. apie 3-4 val. ryte apeliantui atliko operaciją, kurios metu buvo pašalinti / išleisti pūliai, sudėti drenai, 2017 m. spalio 21 d. operacijos metu apeliantui buvo pašalintas vienas implantas, 2017 m. spalio 24 d. – antras implantas. Tai teisėjų kolegijos nuomone, iš dalies patvirtina trečiojo asmens 2017 m. spalio 16 d. ambulatorinio apsilankymo tyrimų ir konsultacijų plane numatytą taikytiną gydymą.
37. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas iš esmės skundžiasi dėl operacijos pasekmių, tai yra dėl kilusių komplikacijų po operacijos, todėl apeliantas galėjo patirti gyvenimo kokybės pablogėjimą, tiek fizinių, tiek psichologinių išgyvenimų, tačiau savaime tokių aplinkybių nustatymas negali būti pagrindu civilinei atsakomybei sveikatos priežiūros įstaigai taikyti. Žalos atlyginimui, kaip jau minėta, turi būti konstatuotas civilinei atsakomybei taikyti būtinųjų sąlygų egzistavimas. Be kita ko, tokio pobūdžio bylose, vertintini reikšmingais ir paties paciento pastangos, elgesys, kurie gali turėti įtakos jo sveikatos būklei. Apeliantas apeliaciniame skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad apelianto sveikatai žala dėl atliktos varpos implantų operacijos nebuvo padaryta.
38. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis komisijos 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 56-155 ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. liepos 26 d. atliktu ekspertizės aktu Nr. EDG 14/2019 (02). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės pagrindinė veikla yra teikti sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas Vilniuje, todėl nėra pagrindo abejoti pasitelktų specialistų ir ekspertų šališkumu, kadangi siekiant pašalinti bet kokias abejones, turinčias įtakos išvadų dėl apeliantui suteiktų medicininių paslaugų, objektyvumui, buvo pasitelkti specialistai dirbantys ne Vilniaus mieste, o būtent: teismo paskirtą 2019 m. liepos 26 d. ekspertizės atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertai, o komisija 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą priėmė vadovaudamasi VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus vedėjo T. B. vertinimu.
39. Apeliantas, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismo išvados, paremtos medicinos specialistų išvadomis, yra nepagrįstos, nenurodė, kuo pasireiškė tokių išvadų nepagrįstumas, nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokio kito nepriklausomo (neutralaus) atitinkamos medicinos srities specialisto nuomonės dėl kitokio medicinos duomenų apie gydytojo veiksmus vertinimo, neprašė skirti ekspertizės.
40. Teisėjų kolegijos nuomone, iš bylos duomenų matyti, kad gydytojas R. A. jau pirmosios konsultacijos ieškovui teikimo metu buvo nurodęs atitinkamus rizikos faktorius, juos įvertino ne tik skirdamas, bet ir atidėdamas operaciją vėlesniam laikui. Tai leidžia daryti išvadą apie gydytojo atidumą ir rūpestingumą vertinant gydymo paslaugos teikimo (implanto operacijos) procesą. Byloje nepaneigta trečiojo asmens nurodyta aplinkybė, jog ieškovas buvo nusiteikęs ir pasiruošęs tokiai operacijai (konkrečiai įsigijęs atitinkamos rūšies implantus), nes buvo lankęsis pas kitus specialistus urologus, o kreipėsi pas atsakovę ne dėl to, kad kita gydymo įstaiga ar gydytojai būtų atsisakę teikti tokio pobūdžio paslaugą dėl esamų rizikos faktorių, o dėl pigesnės paslaugos kainos. Vadinasi nėra pagrindo ir konstatuoti, kad apeliantas apie rizikos faktorius sveikatos būklei sužinojo tik iš trečiojo asmens ir tai turėjo įtakos apsispręsti dėl duoto sutikimo atlikti operaciją, po to, kai operacijos laikas buvo atidėtas dėl apelianto ligos. Duomenų byloje, kad trečiasis asmuo 2017 m. spalio 16 d. ieškovui nepagrįstai neskyrė stebėjimo stacionare, nėra.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo aktualias kilusiam ginčui faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė tiek civilinio proceso, tiek materialines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ir keisti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
43. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Kadangi apeliantui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 2.1.-(NTP-2)-18-T-3885-14648 (teisinės pagalbos teikimo galiojimo terminas pratęstas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu) suteikta 50 proc. dydžio valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, tai, netenkinus apeliacinio skundo, 50 proc. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. gruodžio 30 d. pažymoje Nr. (2.15)NTP-7-7245 nurodytų teikiant teisinę pagalbą apeliantui patirtų 117 Eur išlaidų atlyginimas (58,5 Eur) valstybei priteistina iš apelianto (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnis).
44. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas, nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
45. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. antrąjį ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas ir teismui išsiųstas 2019 m. gruodžio 20 d. (2019 m. ketvirtąjį ketvirtį)) sudarė 1289 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1 657,7 Eur (1289 Eur x 1,3).
46. Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė duomenis, kad už atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą sumokėjo 1 500 Eur advokatei R. I., todėl šios atsakovės bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms (juridinio asmens kodas 124364561) iš R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.
Priteisti valstybei iš R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 58,5 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, nurodant įmokos paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.