Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. C. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, dalyvaujanti institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovė G. C. pabrėžė, jog nuo teismo sprendimo Lietuvoje pasikeitė ekonominė situacija, šios situacijos pokyčio neatspindi vartotojų kainų indeksas, sutarta išlaikymo suma (57,92 Eur) aiškiai yra per maža ir absoliučiai yra nepakankama netgi patiems būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Nuo 2012 m. iš esmės padidėjo ir nepilnamečio vaiko poreikiai, kurie šiuo metu yra apie 540 Eur, be to, jos žiniomis yra pagerėjusi ir atsakovo turtinė padėtis, jis yra pajėgus teikti išlaikymą po 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

6. Teismo posėdžio metu ieškovė G. C. palaiko ieškinio reikalavimus. Parodė, jog per tuos beveik dešimt metų nuo susitarimo patvirtinimo yra pasikeitę vaiko poreikiai, atsakovo teikiamas išlaikymas po 57,92 Eur per mėnesį yra per mažas, mano, jog 210 Eur kas mėnesį teikiamas dydis būtų pakankamas. Paaiškino, jog ji su dukra gyvena dviese socialiniame bute, už buto nuomą kas mėnesį moka po 5,58 Eur. Už suvartojamą elektrą sumoka apie 25 Eur per mėnesį, už vandenį – apie 7-10 Eur per mėnesį, už dujas – apie 70 Eur metams, už atliekų išvežimą – apie 15 Eur per ketvirtį. Būstą šildo malkomis, joms per metus išleidžia apie 800-900 Eur, taip pat atlieka einamąjį remontą, kuriam pernai išleido apie 300 Eur. Mergaitė mokosi Kupiškio (duomenys neskelbtini), mokysis (duomenys neskelbtini), vaiką reikia aprengti, apauti, tam yra reikalingi apie 100-150 Eur per mėnesį, ugdymui/lavinimui reikia apie 50 Eur per mėnesį, panaši suma yra reikalinga ir laisvalaikio praleidimui. Vaikui maitinimas mokykloje yra nemokamas, tačiau ji dukrai duoda po 3-4 Eur per dieną papildomai. Ieškovė parodė, jog jos pajamas sudaro gaunama socialinė pašalpa arba už darbą pagal paslaugų kvitus gaunamos lėšos, finansiškai remia jos pilnametis sūnus, per mėnesį duodantis nuo 200 iki 300 Eur, nekilnojamojo, kilnojamojo registruotino turto neturi. Ieškovė taip parodė, jog ji bendravo su atsakovu dėl išlaikymo padidinimo, tačiau šis kategoriškai atsisakė, nurodė, jog turi ir kitą vaiką.

7. Ieškovės atstovas advokatas K. Paspirgėlis yra įsitikinęs, jog ieškinys turėtų būti tenkinamas visiškai. Nustatant dydį turėtų būti atsižvelgiama į teismų praktikoje suformuotą nuostatą, kad išlaikymo dydis turi atitikti MMA dydį, atskaičius mokesčius ir vaiko išmoką. Atsakovas turi individualią įmonę, yra sveikas, darbingas, turi nekilnojamojo turto, vertingo kilnojamojo turto, todėl yra pajėgus teikti prašomą išlaikymą. Atstovas atkreipė dėmesį, jog atsakovas po to, kai buvo kreiptasi dėl privalomosios mediacijos 2022 m. pavasarį, kaip individualios įmonės savininkas, nustojo mokėti sau atlyginimą, taip sudarydamas įspūdį, jog jo pajamos ženkliai krito. Prašo atsižvelgti į tai, jog atsakovas, kurio įmonė verčiasi buhalterine apskaita ir ją vykdo pasamdytas asmuo, turi pakankamai daug laiko, kad pasirūpintų papildomomis pajamomis, juo labiau, jog pats atsakovas pripažino, kad turi papildomų pajamų, kurių jis nedeklaruoja, atsakovo turtinė padėtis yra gera, turimas turtas nėra areštuotas ir jis gali teikti prašomą išlaikymą.

8. Atsakovas A. K. su ieškiniu sutinka iš dalies. Pripažįsta, jog išlaikymo poreikis yra pakitęs, jis padidėjęs, tačiau jis neturi teikti tokio išlaikymo, kokio prašo ieškovė, be to, jis turi ir kitų išlaikytinių, kuriems privalo teikti išlaikymą. Išlaikymą visą laiką mokėdavo, tik jo kasmet neindeksuodavo. Parodė, jog jis yra kalbėjęs su ieškove dėl didesnio išlaikymo teikimo, siūlė variantą, kad ši pasirašytų ant lapo apie gaunamą didesnį išlaikymą, bet jo niekur nedeklaruotų, nes dėl to nukentės jos pašalpos dydis. Tačiau ieškovė atsisakė. Be to, jis ne kartą ir pats yra klausęs ieškovės, ar ko nereikia dukrai, bet ieškovė atsakydavo, kad jai nieko nereikia. Šiuo metu individuali įmonė, kurios savininku jis yra, vykdo tik vieną veiklą, buhalterinės apskaitos tvarkymą, šia veiklą vykdo samdomas darbuotojas, kitų veiklų dėl jų nuostolingumo yra atsisakęs. Iki pandemijos paskelbimo buvo atidaręs parduotuvę, tačiau kritus apyvartai, ją uždarė. Kadangi įmonės veikla yra nuostolinga, nuo 2022 m. kovo mėnesio nemoka sau atlyginimo, bet tai nėra susiję su tuo, kad ieškovė pradėjo reikalauti didesnio išlaikymo. Neneigia, jog gauna papildomų pajamų supirkdamas ir parduodamas metalą, iš tos veiklos jam per metus, atskaičius sąnaudas, lieka apie 2000 Eur, taip pat kartais teikia pavėžėjimo paslaugas, tačiau pajamų už šią veiklą nedeklaruoja. Su dukra bendraudavo, duodavo ir pinigų, yra nupirkęs planšetinį kompiuterį. Pats šiuo metu pragyvena iš santaupų, padeda giminaičiai, taip pat jam padeda ir širdies draugė, su kuria turi bendrą vaiką, šiam vaikui per mėnesį, kol gyvena atskirai, moka po 100 Eur. Parodė, jog turi dvi transporto priemones, automobilį TOYOTA ir motociklą HONDA, už automobilį 2021 m. sumokėjo 7000 Eur, už motociklą – 500 Eur. Motociklą įsigijo, nes tokią svajonę jau turėjo seniai. Turi nekilnojamojo turto, tačiau jis taip pat nėra vertingas, o Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) esančiame sklype nekilnojamasis turtas (namas) yra sudegęs. Taip pat parodė, jog individuali įmonė turi ir skolų, tačiau jos priverstinai neišieškomos, pagal susitarimą mokamos dalimis.

9. Atsakovo A. K. atstovė advokatė I. Radinienė taip pat prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti, kad atsakovas teiks išlaikymą po 120 Eur, ši suma yra pakankama nepilnamečiam vaikui išlaikyti ir yra proporcinga atsakovo turtinei padėčiai. Ieškovė, teikdama paaiškinimus teismui, negalėjo nurodyti nei konkrečios sumos, tenkinančios vaiko poreikius, nei pačių poreikių, išskyrus tai, kad poreikiai yra dideli. Mergaitė neturi jokių sveikatos aplinkybių, mokosi (duomenys neskelbtini), nelanko užklasinių užsiėmimų, kuriems yra reikalingos papildomos lėšos. Mano, jog net jei ir pripažinti, kad vaikui yra reikalinga 420 Eur suma per mėnesį, atsakovas jam tenkančios dalies negalėtų tenkinti dėl savo turtinės padėties, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priteisiamas išlaikymas turi būti realus. Įmonė, kurios savininkas yra atsakovas, vykdo tik vieną veiklą, ši veikla padeda šiek tiek grąžinti įmonės skolas, tačiau atsakovas iš gaunamų pajamų negali net sau mokėti išlaikymo ir ši aplinkybė nėra susijusi su tuo, kad ieškovė nutarė inicijuoti išlaikymo dydžio pakeitimą. Atstovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad turimas nekilnojamasis turtas nėra vertingas, dalis jo atsakovui priklauso dalinės nuosavybės teise, dalis nekilnojamojo turto yra sunaikinta, o ir tas kilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas 2021 metais, taip pat nėra tiek vertingas, jog atspindėtų atsakovo geresnę turtinę padėtį.

10. Institucijos atstovė V. R. pateiktą išvadą palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

11. Iš byloje pateiktų ir išreikalautų įrodymų nustatyta, jog:

11.1. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartimi patvirtinta ieškovės G. C. ir atsakovo A. K. taikos sutartis, pagal kurią šalys sutarė, jog atsakovas A. K. nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. savo dukrai D. K. teikia išlaikymą po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, šias išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Procesinio sprendimo priėmimo metu G. C. nedirbo, jos pajamas sudarė vidutinė 397,08 Lt (112,97 Eur) socialinė pašalpa, buvo mokama 97,50 Lt (28,23 Eur) dydžio išmoka vaikui. Atsakovas A. K. procesinio sprendimo priėmimo metu dirbo pas A. N., vykdantį individualią veiklą pagal pažymą, vidutinis darbo užmokestis atskaičius valstybei privalomus mokesčius buvo 686,00 Lt (198,68 Eur). G. C. išlaikymo, teikiamo abiejų tėvų, poreikis kas mėnesį 2012 m. spalio 2 d. buvo apie 400 Lt (apie 116 Eur). Ieškovė G. C. nekilnojamojo turto neturėjo, su dukra D. C. gyveno socialiniame būste, esančiame Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini).

11.2. 2022 m. gegužės 23 d., tai yra ieškinio pateikimo dieną, ieškovė G. C. su nepilnamete dukra gyvena tame pačiame socialiniame būste, esančiame Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), jos pajamas nuo 2021 m. gruodžio mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio sudarė vidutinė 190,61 Eur socialinė pašalpa kas mėnesį, vaikui nuo 2022 m. kovo mokama 116,76 Eur išmoka, nuo 2021 m. gruodžio mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio ieškovei buvo išmokėta 152,31 Eur šildymo išlaidų kompensacija, už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d. ieškovei G. C. buvo išmokėta 1161,81 Eur darbo paieškos išmokų, 2021 m. rugpjūčio 5 d. gavo 317,34 Eur darbo užmokestį. 2022 m. birželio – liepos mėnesiais ieškovė gavo vidutinę 233,40 Eur dydžio socialinę pašalpą per mėnesį, 700 Eur pajamas pagal paslaugų kvitus, nuo 2022 m. liepos mėnesiui vaikui mokama 127,88 Eur dydžio išmoka. Ieškovės G. C. šeimos faktinės pajamos nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 30 d. buvo ne mažesnės nei 4513 Eur, išlaidos – ne mažesnės nei 4514,45 Eur. Ieškovė G. C. nuosavybės teise kilnojamojo, nekilnojamojo turto nevaldo. Kitų išlaikytinių ieškovė neturi.

11.3. Atsakovas A. K. ieškinio pateikimo metu yra individualios įmonės savininkas, jis 2022 m. sausio – vasario mėnesiais kas mėnesį iš įmonės išsiimdavo po 730 Eur dydžio sumas, nuo 2022 m. kovo mėnesio šios sumos atsakovas neišsiima. Už 2021 metus atsakovas A. K. deklaravo gavęs 17 356,05 Eur, išskaičiuota 546,81 Eur dydžio prievolė, atsakovas įpareigotas valstybei sumokėti 323,99 Eur pajamų mokestį. Atsakovas A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: 1845/4922 dalys 0,9844 ha ploto žemės sklypo, esančio Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini); 0,0060 ha ploto žemės sklypas, esantis Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini); 3/8 dalys 1,0000 ha ploto žemės sklypas su pastatais, esantis Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. K. savo vardu turi transporto priemones, kurių eismas yra leidžiamas: 2021 m. kovo 31 d. įregistravo motociklą HONDA CB 600 Hornet, pirma motociklo registracija atlikta 1998 metais; 2021 m. rugpjūčio 19 d. įregistravo automobilį TOYOTA RAV4, pirma automobilio registracija atlikta 2012 metais. Atsakovas A. K. taip pat gauna nenustatyto dydžio šalutines pajamas iš nenustatytų šaltinių, šių pajamų atsakovas nedeklaruoja pats, jų nedeklaruoja ir pajamų teikėjai. Taip pat nustatyta, jog atsakovas A. K. turi ir kitą išlaikytinį, 2015 m. kovo 13 d. gimusią dukrą Ž. K..

11.4. Šalių dukra D. C. mokosi Kupiškio (duomenys neskelbtini) klasėje, yra sveika, vaiko poreikio išlaikymas kas mėnesį yra ne mažesnis nei 417 Eur.

12. Nustatydamas faktines aplinkybes dėl 2012 metais šalių gaunamų pajamų, turtinės padėties, patvirtinto išlaikymo, be šalių parodymų, remiasi civilinės bylos Nr. 2-2-706-100/2012 medžiaga, ieškovės pateikta 2012 m. spalio 2 d. nutarties kopija; dėl šalių turtinės padėties, pajamų, šios civilinės bylos nagrinėjimo metu teismas remiasi šalių parodymais, pažymomis apie G. C. išmokėtas pašalpas, išrašu iš banko sąskaitos ir A. K. jo paties individualios įmonės išmokėtą darbo užmokestį, VMI pateikta pažyma apie A. K. deklaruotas pajamas už 2021 metus, išrašais apie turimą registruotiną kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą. Pripažindamas, jog atsakovas A. K. iš nenustatytų šaltinių gauna ir papildomas nenustatyto dydžio pajamas, kurių nei jis, nei šių pajamų teikėjai nedeklaruoja, teismas nustato įvertinęs paties A. K. parodymus apie tai, jog vykdo papildomą veiklą, pavyzdžiui, pavėžėjimo, iš kurios gaunamų pajamų nedeklaruoja, bei tai, jog 2021 metais įgijo dvi transporto priemones, automobilį TOYOTA RAV ir motociklą HONDA CB 600 Hornet, kurias įvertino bendra 7500 Eur suma ir kurių, tikėtina, gaudamas minimalų darbo užmokestį, nebūtų įgijęs. Faktinę aplinkybę dėl atsakovo A. K. turimo kito nepilnamečio išlaikytinio, teismas remiasi atsakovo pateiktu gimimo liudijimu.

13. Nustatydamas sprendimo priteisti išlaikymą buvusį vaiko išlaikymo dydį (apie 400 Lt (116 Eur)) teismas remiasi sąlyga dėl vaikų išlaikymo dydžio laikydamas, jog abi šalys teikia išlaikymą lygiomis dalimis, tad 2012 m. spalio 2 d. teismui patvirtinus išlaikymą po 200 Lt (57,92 Eur), D. C. išlaikymo poreikis turėjo būti apie 116 Eur.

14. Nustatydamas D. C. išlaikymo poreikį šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 834 „Dėl 2022 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 730 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur. Atėmus 116,76 Eur dydžio išmoką vaikui, gaunamą iš savivaldybių biudžetų, D. C. išlaikymo, teikiamo abiejų tėvų, poreikis ieškinio pateikimo dieną (2022 m. gegužės 23 d.) yra ne mažesnis nei 417 Eur (416,89 Eur).

15. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Kadangi ieškovė G. C. nurodė, jog vaiko išlaikymo poreikis ieškinio pateikimo dieną nebuvo didesnis nei 420 Eur, ji neprivalo pateikti tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas A. K. civilinės bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog vaiko išlaikymo poreikis yra mažesnis, nei nurodo ieškovė. Ir iš tiesų, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog faktinės šeimos pajamos už 2021 m. balandžio 1 d. – 2022 m. kovo 30 d., įskaitant gaunamą darbo užmokestį, socialines pašalpas, kompensacijas šildymui, vaiko išlaikymui skiriamas išmokas tiek iš valstybės, tiek iš vaiko tėvo (atsakovo), buvo apie 4513 Eur, arba 376 Eur per mėnesį abiem šeimos nariams (ieškovei ir šalių dukrai). Ir, kaip teisingai pastebėjo atsakovas A. K., pati ieškovė G. C. tokios sumos, kurios poreikį įvardino ir kurios dalį prašo priteisti iš atsakovo, įvertinus šeimos išlaidas ir jos pačios būtiniausius poreikius, teikti negali.

16. Tačiau yra akivaizdu, jog ši suma, kurią faktiškai per mėnesį išleidžia G. C. šeima, yra mažesnė už absoliutaus skurdo ribą (2021 metais skurdo rizikos riba vienam suaugusiam asmeniui buvo 322 Eur, absoliutus minimalių vartojimo poreikių dydis, arba absoliutaus skurdo riba, 2022 metais buvo 267 Eur vienam asmeniui (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize; Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. DĮ-189 patvirtinta Skurdo statistinių rodiklių skaičiavimo metodika, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A1-831 patvirtintas 2022 metų minimalių vartojimo poreikių dydis). Ir šis pajamų, gaunamų ieškovės G. C., dydis yra su visomis pašalpomis, atsakovo A. K. kas mėnesį skiriamu vaikui išlaikymu, kita parama, teikiama skurdžiai gyvenančiai šeimai, akivaizdžiai yra netenkinantis nei pačios šeimos, nei vaiko poreikių. Tą aplinkybę patvirtina ir tai, kad šeima gyvena socialiniame būste, kuriame gyveno ir prieš 10 m. sutariant dėl vaikui skiriamo išlaikymo dydžio, šiame būste nėra tokio elementaraus dalyko, kaip tualetas (išvadoje nurodyta, jog tualetas yra lauke), tikėtina, ir einamojo remonto darbai atliekami ne kasmet, ir vaiko išlaikymo poreikis yra tikrai didesnis, nei tą parodo faktinis šeimos pajamų dydis. Tai, kad jis neatitinka šeimos poreikių, patvirtina ta nustatyta aplinkybė, kad praktiškai ir visa faktinė pajamų suma, gauta už aukščiau nurodytą laikotarpį, buvo išleista per tuos einamuosius metus (nuo nurodytos gautos pajamų sumos liko 1,45 Eur).

17. Remiantis CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas vaiko išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties CK 3.201 straipsnio 2 dalis numato, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinant jų apsaugą, tačiau turi atsižvelgti ir į tėvų turtinę padėtį, keliems vaikams turi būti teikiamas išlaikymas. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sistemiškai aiškinant CK 3.201 straipsnio ir 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas, daroma išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams.

18. Iš pateiktų įrodymų teismas nustatė, jog išlaikymo dydis per mėnesį G. C., kurį turi teikti abu tėvai, yra ne mažesnis negu 417 Eur, arba daugiau nei tris su puse kartus didesnis, nei 2012 metais bylą nagrinėjant bylą teisme (116 Eur). Tokio išlaikymo padidėjimo nekompensuoja išmokų indeksavimas CK 3.208 straipsnyje nustatyta tvarka, juo labiau, jog atsakovas A. K. indeksuoto išlaikymo nemoka nuo pat 2013 metų (visą tą laiką teikia išlaikymą po 200 Lt/57,92 Eur kas mėnesį), nors, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintos Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 4, 9 punktais, skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas kartą per metus einamąjį metų vasario mėnesį pagal apraše nurodytą metodiką (2022 m. išlaikymo dydis nuo 2022 m. vasario 1 d. turėjo būti ne mažesnis nei 71 Eur). Ir pripažįstama, jog toks vaiko išlaikymo poreikių padidėjimas nuo 2012 m. iki 2022 m. yra esminis, jį nustačius, galimas ir išlaikymo dydžio pakeitimas. Be to, nustatyta, jog ieškovė G. C. pajamas ir toliau sudaro gaunamos socialinės pašalpos ar mažai apmokamas darbas pagal paslaugų kvitus pas ūkininką, kai tuo tarpu atsakovas A. K., be sau per mėnesį išmokamos minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dydžio sumos ar mokėtos iki 2022 m. kovo mėnesio, gauna ir papildomų pajamų iš kitos veiklos, tiek deklaruojamų, tiek nedeklaruojamų (per 2021 metus gavo ne mažiau 16485,25 Eur (atskaičius mokesčius ir sumokėjus valstybei mokesčių prievolę, arba faktiškai po 1373,77 Eur), turi nekilnojamojo turto, transporto priemones, kurių viena yra priskiriama visureigiams (TOYOTA RAV4), kita – hobiui patenkinti (motociklas HONDA CB 600 Hornet). Pripažįstama, jog atsakovas turi geresnes galimybes teikti savo dukrai didesnį išlaikymą, nei teikė iki šiol. Teismas neatsižvelgia į tą aplinkybę, jog atsakovas A. K. nuo 2022 m. kovo mėnesio, kaip individualios įmonės savininkas, nemoka sau ir minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio atitinkančios sumos. Ši aplinkybė, tikėtina, yra susijusi ne su įmonės būklės pablogėjimu, bet su proceso dėl išlaikymo dydžio pakeitimo proceso inicijavimu (byloje yra įrodymų, jog atsakovas A. K. apie procesą buvo informuotas ne vėliau 2022 m. balandžio 2 d., kada Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba išsiuntė atsakovui šio elektroniniu paštu pranešimą dėl privalomosios mediacijos gavus ieškovės atstovo advokato K. Paspirgėlio prašymą, o iki 2022 m. balandžio 15 d. individuali įmonė turėjo pateikti duomenis VSDFV teritoriniam skyriui už praėjusį mėnesį apie individualios įmonės savininko už kalendorinį mėnesį išsiimtas asmeniniams poreikiams skirtą lėšų sumą (Duomenų apie savarankiškai dirbančius asmenis pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2010 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-35, 9 punkto nuostata). Tikėtina, kad gavęs pranešimą dėl privalomos mediacijos, atsakovas A. K. nusprendė daugiau nebepateikti duomenų apie sau išmokamos sumas, siekdamas sumenkinti tiek savo, tiek įmonės turtinę padėtį. Tai, kad atsakovas A. K. yra linkęs tai daryti ar sudaryti regimybę, jog situacija yra kitokia, nei yra iš tikrųjų, parodo atsakovo parodymai teismo posėdyje, jog jis ieškovei G. C., prašiusiai pakelti išlaikymą, siūlęs papildomus pinigus nepervesti, bet perduoti į rankas, kad padidinto išlaikymo nematytų institucijos, skiriančios ieškovei socialines pašalpas ir paramą, bei nesumažintų ieškovei skiriamos pašalpos dydžio.

19. Todėl teismas pripažįsta, jog yra pagrindas pakeisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį bei, įvertinus, jog atsakovo pajamos daugiau nei dvigubai yra didesnės nei ieškovės, galimybės gauti daugiau pajamų, taip pat geresnės nei ieškovės, yra pagrindas padidinti išlaikymą iš atsakovo A. K.. Ieškovė G. C. ieškinyje prašė išlaikymą padidinti iki 250 Eur, tačiau teismo posėdyje parodė, jog vaiko poreikiams patenkinti užtektų ir 210 Eur. Todėl teismas, įvertinęs tą aplinkybę, jog atsakovas A. K. turi ir dar vieną išlaikytinį, išlaikymo dydį dukrai D. padidina iki 210 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Įvertinus atsakovo A. K. per 2021 m. gautas faktines pajamas (ne mažiau po 1373,73 Eur per mėnesį), atsakovas yra pajėgus tokį išlaikymą mokėti ne tik D., bet ir kitai dukrai, Ž. K., kuriai, kaip nurodė atsakovas teismo posėdyje, jis per mėnesį skiria po 100 Eur. Padidintas išlaikymas D. K. priteisiamas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2022 m. gegužės 25 d.) iki vaiko pilnametystės.

20. Remiantis CK 3.208 straipsniu, priteista išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovui išaiškinama, jog padidintą išlaikymą jis, jeigu išlaikymas mokamas savarankiškai, privalo indeksuoti pats pagal sprendimo 18 punkte nurodyto teisės akto taisykles. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas skubiam vykdymui (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

21. Ieškovei G. C. šioje civilinėje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Šiaulių skyriaus 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. (8.4Mr) TP-22-T-1246-4428 buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 30 proc. ją atleidžiant nuo valstybės patirtų pagalbos išlaidų. Valstybė dėl ieškovės G. C. atstovavimo patyrė 420 Eur išlaidas (pagal VGTPT Šiaulių skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. pažymą Nr. (12.36Mr) PT-5891 bei ją patikslinusią 2022 m. rugsėjo 14 d. pažymą Nr. (12.36Mr) PT-6726).

22. Ieškinį tenkinus iš dalies (tenkinta 84 % reikalavimo), iš atsakovo valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 41 Eur žyminio mokesčio (išlaikymas padidintas 152,08 Eur, nuo 57,92 Eur iki 210 Eur), nuo kurio ieškovė buvo atleista pateikiant ieškinį, ir 106 Eur išlaidos, patirtos dėl ieškovei G. C. suteiktos ir valstybės apmokėtos garantuojamos teisinės pagalbos (30 % nuo 420 Eur x 84 % tenkintų reikalavimų dalis = 105,84 Eur) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis). Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nepatyrė, dėl jų priteisimo nesprendžiama.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-706-100/2012 patvirtintą taikos sutartimi sutartą išlaikymą bei iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti materialinį išlaikymą dukrai D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis po 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinę bylą Nr. 2-706-100/2012 grąžinti Panevėžio apylinkės teismo archyvui.

Priteisti iš atsakovo A. K. valstybės naudai 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 105,84 Eur (vieną šimtą penkis eurus 84 ct) ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidų. Lėšas į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5630 (ieškovės atstovavimo išlaidoms) ir įmokos kodas 5660 (žyminiam mokesčiui).

Sprendimą dėl vaiko materialinio išlaikymo priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.