Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovui K. U., trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui, VĮ Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui K. U. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas V. B. (toliau – ieškovas) pareiškė reikalavimą teisme atsakovui K. U. (toliau – atsakovas) dėl turto: 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra (duomenys neskelbtini) pripažinimo S. U., mirusios (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Atsakovas K. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo. VĮ Registro centro 2023 m. kovo 6 d. gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre asmens duomenų apie asmeni K. U., gim. (duomenys neskelbtini) nėra. 2023 m. birželio 22 d. teismo nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška per policiją, tačiau Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatas vykdant paieškos darbus jokios naudingos informacijos apie K. U. negavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo ir teismo šaukimas į teismo posėdį atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu.

Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad mama S. U. su K. U. kartu gyveno labai trumpai, iki trijų metų. Namą ir pastatus mama S. U. nusipirko iš savo asmeninių lėšų tada, kai K. U. jau buvo išėjęs iš namų ir kartu su mama nebegyveno. Mama su K. U. tuo metu jau negyveno santuokinio gyvenimo, nors formaliai nebuvo išsiskyrę. Mama visą gyvenimą buvo dirbanti, dirbo (duomenys neskelbtini) valgykloje. Su K. U. po to laiko jokio bendravimo nebuvo ir jis nežino, kur dabar gyvena K. U., mama nieko apie jį nepasakojo, ieškovas mamos nieko apie jį neklausė.

Teismo posėdyje liudytojas A. K. paaiškino, kad yra ieškovo V. B. kaimynas. K. U. nepažįsta. Kiek žino, S. U. daug metų gyveno (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena, dar buvo J. S. U. sugyventinis.

Teismo posėdyje liudytoja I. B. paaiškino, kad yra ieškovo V. B. sutuoktinė. Nuo 1973 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Kai atėjo į tą šeimą, S. U. jau gyveno viena. Prisiminti K. U. ir ta tema kalbėti S. U. nenorėjo, tik sakė, kad su K. U. labai trumpai tegyveno. Su K. U. S. U. susituokė, nes to norėjo močiutė, S. U. jau turėjo vaiką, o tuo metu tai buvo didelė negarbė merginai. S. U. yra sakiusi, kad K. U. turi giminių Latvijoje ir ten jis yra išvykęs, jo nėra matę ir kaimynai. S. U. iš savo lėšų nusipirko turtą (duomenys neskelbtini), kurį padėjo jai remontuoti draugas, tuo metu su K. U. S. U. jau negyveno kartu. Kai S. U. mirė, apie K. U. nieko nebuvo kalbėta.

Liudytoja Z. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo S. U. kaimynė. S. U. nuo pat gimimo pažinojo, kaip S. B.. S. U. su K. U. negyveno kartu net metų. S. U. su K. U. nesutarė, nesutapo charakteriai, jis jai nepatiko, bet mama norėjo, kad jie tuoktųsi. Kai jie išsiskyrė, niekas nežinojo, kur išvyko K. U. iš (duomenys neskelbtini). K. U. nebuvo niekad po to atvykęs pas S. U., niekas daugiau su juo nebendravo. S. U. turėjo kitą draugą J..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal CK 3.100 straipsnio 1 dalies 4 punktą nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. CK 3.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas minėtos normos taikymą yra konstatavęs, jog už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninės, o ne bendrosios nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012, 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019). Teismas taip pat yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

Byloje esančiais rašytinais įrodymais ir teismo posėdžio metu ieškovo bei liudytojų duotais parodymais nustatyta, jog S. B. ir K. U. (duomenys neskelbtini) Skuodo rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė ir įregistravo santuoką. Tuo metu S. U. dirbo Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje, vėliau įsidarbino virėja tarybinio ūkio valgykloje. Iš bylos duomenų matyti, kad S. U. ir K. U., gyvendami kartu, nuosavo busto neturėjo, nuomojosi gyvenamąsias patalpas iš kitų asmenų. S. U. 1981 m. balandžio 24 d. sutartimi nupirko iš J. M. vieno aukšto gyvenamąjį namą, 45 kv. m. bendro naudingo ploto, ir kitus kiemo įrenginius, esančius Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės teritorijoje. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. U., be kita ko, buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0500 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) o likusį namų valdos žemės sklypo, esančio tuo pačiu adresu, plotą – 0,15 ha, S. U. įgijo 2001 m. birželio 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Namų valdos žemės sklypui ir jame esantiems statiniams suteiktas adresas: Barstyčių g.22, (duomenys neskelbtini) mstl., Skuodo r. sav. Kaip teismui nurodė ieškovas, byloje apklausti liudytojai, gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais ir 0,15 ha namų valdos žemės sklypą S. U. įsigijo iš savo asmeninių lėšų, už pastatus J. M. sumokėjo 1500 rub., o už 0,15 ha namų valdos žemės sklypą sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis. Teismas netikėti šiomis ieškovo ir liudytojų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo, kadangi priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Tai patvirtina ir Klaipėdos regioninio valstybės archyvo pateikti Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyviniame fonde saugomų (duomenys neskelbtini) kaimo 1968-1970 m., 1980-1982 m. bei (duomenys neskelbtini) kaimo 1980-1982 m., 1983-1985 m., 1986-1990 m. ūkinių knygų įrašai apie S. U. šeimą ir turėtą turtą. Remiantis šiais archyvo duomenimis, S. U. tuo metu Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) kaime gyveno su sūnumi, t. y. ieškovu V. B., o 1981 m. balandžio 24 d. nusipirkusi gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) miestelyje, apsigyveno viena.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų būtų padalijimo“ 4 punkto 3 pastraipoje pateiktame išaiškinime nurodyta, kad investiciniai čekiai kvalifikuojami kaip asmeninės lėšos. Kaip minėta, S. U. už 0,15 ha namų valdos sklypą sumokėjo 40,50 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis, o už pastatus 1500 rub. sumokėjo iš savo asmeninių lėšų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad ieškovo paaiškinimų, liudytojų parodymų ir bylos rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad nuo 1962 m. S. U. ir K. U. nutraukė santuokinius ryšius ir kartu nebegyveno, nėra pagrindo pripažinti, kad S. U. kartu su K. U. faktiškai nebegyvenant įgytas turtas yra jų abiejų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau faktiškai kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe pilnai įrodytas ir pagrįstas ieškovo, todėl ieškinio reikalavimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas nustato, kad 0,1500 ha namų valdos žemės sklypas ir jame esantys statiniai (gyvenamasis namas ir kt.), kurie yra (duomenys neskelbtini) yra S. U. asmeninė nuosavybė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, spręstinas ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Ieškovas už ieškinio byloje pateikimą yra sumokėjęs 68 Eur žyminį mokestį. Ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteistina 68 Eur už ieškinio pateikimą valstybei sumokėto žyminio mokesčio.

Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, ieškinys atsakovui buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu, todėl taip pat įteikiamas ir teismo sprendimas (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad 0,1500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., ir jame esantys statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra (duomenys neskelbtini) yra S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Priteisti iš atsakovo K. U., gim. (duomenys neskelbtini) 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) ieškovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo turėtoms išlaidoms dėl valstybei sumokėto žyminio mokesčio.

Įteikti atsakovui teismo sprendimą viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismo pranešimai“ tokio turinio pranešimą:

„Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose 2023 m. spalio 16 d. priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2571-1054/2023 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui K. U. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, todėl sprendimas jam įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus. Informacijos teirautis tel. (8 440) 73629.“

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.