- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2A-327-739/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03456-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- UAB „Steika“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Steika“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 3 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-189-940/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Steika“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Constructer“, V. B., E. B., J. P., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Juris LT“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Steika“ (toliau – ir atsakovė, ir užsakovė) 20000 Eur pagrindinės skolos, 333,15 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, byloje sumokėtą žyminį mokestį ir 600,00 Eur išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
2. Ieškinyje paaiškino, kad 2020 m. birželio 2 d. ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „Constructer“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujoji kreditorė perėmė, o atitinkamai UAB „Constructer“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Steika“. Ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą.
3. Pradinė kreditorė UAB „Constructer“ (toliau – ir pradinė kreditorė, ir rangovas) ir atsakovė 2019 m. lapkričio 6 d. sudarė Skydinio namo elementų „Dvibutis gyvenamasis namas“ gamybos/montavimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Pagal šią Sutartį skydinio namo skydų gamybos kaina 110678 Eur, plius PVM. Dalis šios kainos (90678 Eur) pradinei kreditorei UAB „Constructer“ buvo sumokėta pasirašius 2020 m. sausio 7 d. ir 2020 m. vasario 6 d. Trišalius tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus, vadovaujantis Sutarties 7 punktu. Pradinė kreditorė 2020 m. kovo 10 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą. Atsižvelgiant į tai, kad dalis kainos buvo sumokėta, atsakovei liko sumokėti 20000 Eur, tačiau atsakovė šios sumos nesumokėjo.
Šalies argumentai
4. Ieškovė teigė, kad atsakovė įrodinėjo pradinės kreditorės atliktų darbų trūkumų faktą termotesto nuotraukomis ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau atsakovė tinkamai ir prieš protingą terminą neinformavo pradinės kreditorės apie atliekamus testus ar faktinių aplinkybių konstatavimą. Pradinei kreditorei nebuvo suteikta galimybė dalyvauti apžiūrint objektą ir teikti savo paaiškinimus ir pastabas dėl atliktų darbų. Be to, paskutinę pradinės kreditorės sąskaitą atsakovė pasirašė, po sąskaitos pasirašymo neteikė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų.
Žemesnės instancijos teismas
5. 2020 m. birželio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
Šalies argumentai
6. Atsakovė UAB „Steika“ su ieškiniu nesutiko, prašė 2020 m. birželio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti kaip visiškai nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Pasak atsakovės, ieškovė pagal Reikalavimo perleidimo sutartį 2019 m. lapkričio 6 d. Skydinio namo elementų „Dvibutis gyvenamasis namas“ gamybos montavimo sutartimi rangovo UAB „Constructer“ prisiimtų įsipareigojimų neperėmė, o ieškinio reikalavimus kildina tik iš rangovo 2020 m. kovo 10 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Serija GA Nr. 2020/02.
Atsiliepimas
8. Atsakovė teigė, kad ji 2020 m. gegužės 7 d. užsakė gyvenamojo namo vieno buto sandarumo testą, kurio metu buvo nustatytos akivaizdžios skydo gamybos ir montavimo klaidos, t. y. pastato sienų ir grindų, pastato sienų ir perdangų sandūrose termovizoriaus pagalba buvo nustatyti/matomi akivaizdūs vėjo pratekėjimai, skydo plėvelė, jungianti sienas ir stogo konstrukciją visu perimetru buvo pažeista (suplėšyta, įpjauta ir pan.). Rangovo UAB „Constructer“ atstovai bandė pašalinti pačių pripažintus trūkumus, tačiau defektų ištaisymo darbų atsakovei nepridavė. 2020 m. birželio 16 d. atsakovė rangovui pareiškė pretenziją Nr. 2020/ST/016 ir negavusi atsakymo į pretenziją kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. 2020 m. liepos 3 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 128-20-2266 antstolis R. V. konstatavo gyvenamojo namo vidinių pertvarų ir vidaus išorinių sienų neatitikimus Statybos techniniam reglamentui. Atsakovė 2020 m. liepos 10 d. rangovui pareiškė antrą pretenziją Nr. 2, o 2020 m. liepos 13 d. – trečią pretenziją Nr. 3. Tik 2020 m. liepos 15 d. rangovas atsakovei pateikė atsakymus į visas tris atsakovės pretenzijas, kuriomis iš dalies su atsakovės pretenzijomis sutiko ir įsipareigojo pašalinti galimus savo darbų trūkumus, tačiau tik gavęs galutinį atsiskaitymą, nors reikalavimo teises jau buvo perleidęs ieškovei ir ieškovė jau buvo kreipusi į teismą dėl skolos išieškojimo. 2020 m. liepos 17 d. pretenzija atsakovė atsikirto į rangovo atsiliepimus į pretenzijas ir pakartotinai pareikalavimo tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. 2020 m. liepos 27 d. rangovo atstovai H. M. ir A. F. atvyko ir susipažino su rangovo atliktų darbų defektais, juos užfiksavo gulsčiuku ir nivelyru. Atsakovė rangovui iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. nustatė terminą defektų pašalinimui. Taigi, atsakovė pažymėjo, jog nėra pažeidusi prievolės galutinai atsiskaityti už atliktus gyvenamojo namo gamybos ir montavimo darbus, nes rangovas yra pažeidęs prievolę tinkamai atlikti darbus ir juos priduoti atsakovei.
9. Atsakovė pažymėjo, jog Sutarties 8 punktas numatė, kad sąskaita-faktūra išrašoma prieš perleidžiant pirkėjui paskutinius pagamintus skydus, todėl 2020 m. kovo 10 d. PVM sąskaita faktūra Serija GA Nr. 2020/02 nėra gyvenamojo namo priėmimo – perdavimo aktas. Atsakovės atstovo parašas ant sąskaitos faktūros tik patvirtina, kad sąskaita faktūra buvo gauta, o ne rangos darbai buvo perduoti atsakovei, kas visiškai nepagrįstai priešingai nurodoma ieškinyje. Rangovas ne tik atsakovei neperdavė darbų rezultatą, bet ir darbus atliko netinkamai, todėl nėra ir teisinio ieškinio pagrindo, dėl ko ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo yra visiškai nepagrįstas.
10. Atsakovė pabrėžė, kad gyvenamasis namas yra pagamintas ir sumontuotas su trūkumais ir dar nėra priduotas atsakovei, todėl rangovas dar nėra pilnai įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų. Kol rangovas nėra pilnai įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovė neturi pareigos atsiskaityti su ieškove, todėl ieškovė visiškai nepagrįstai ieškinyje paskaičiavo kompensuojamąsias palūkanas.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Constructer“ nurodė, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas pilna apimtimi ir teismo turi būti patenkintas, o atsakovės reiškiamos pretenzijos dėl trečiojo asmens vykdytų darbų defektų neturi jokio faktinio pagrindimo. Patvirtino, kad 2020 m. birželio 2 d. ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „Constructer“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė, kaip naujoji kreditorė, perėmė, o atitinkamai UAB „Constructer“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Steika“. Pažymėjo, kad UAB „Constructer“ PVM sąskaita‑faktūra 2020 m. kovo 10 d. GA Nr. 2020/02 (apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. balandžio 9 d.) buvo išrašyta jau pabaigus visus skydų montavimo darbus, prieš pasirašydamas minėtą sąskaitą, atsakovės atstovas atliko sienų vertikalės permatavimus ir savo parašu ant sąskaitos patvirtino, kad trūkumų ir nuokrypių nėra. Minėta PVM sąskaita-faktūra buvo įtraukta į atsakovės buhalteriją. Remiantis UAB „Constructer“ ir atsakovės sudarytos Sutarties 6.5 punktu, apie skydų montavimo trūkumus atsakovė privalo pranešti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, taigi, pretenzijų pareiškimo terminas baigėsi 2020 m. balandžio 9 d., kuomet ir suėjo apmokėjimo terminas, jokių pretenzijų Sutartyje nustatytu terminu nebuvo pareikšta.
12. Trečiasis asmuo taip pat paaiškino, jog 2020 m. liepos 30 d. jis nuvyko į objektą adresu (duomenys neskelbtini), kai paaiškėjo, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), yra parduotas, o į kitą butą trečiojo asmens niekas neįleido (atsakovė nepasirodė). Buvo atliktas buto, adresu (duomenys neskelbtini), sandarumo testas. 2020 m. rugpjūčio mėn. nuvykus į minėtą butą (duomenys neskelbtini), pakartotinai, trečiasis asmuo pamatė, kad skydinio namo vidaus sienos yra uždengtos gipso plokštėmis, nutinkuotos, kas galėjo būti padaryta tik trečiajam asmeniui tinkamai atlikus skydų įrengimo darbus. Šios aplinkybės reiškia, kad realiai jokių trečiojo asmens atliktų darbų trūkumų nėra ir nebuvo, butas yra eksploatuojamas, o pardavėja (atsakovė) pretenzijų reiškimo trečiajam asmeniui metu, sudarė buto pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė, kad trūkumų nėra.
13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. P., atsiliepime nurodė, jog nėra ir nebuvo nei 2020 m. birželio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, nei 2019 m. lapkričio 6 d. Skydinio namo elementų „Dvibutis gyvenamasis namas“ gamybos/montavimo sutarties šalimis bei šių sutarčių sąlygos nesaisto trečiojo asmens J. P.. Nurodė, kad 2020 m. liepos 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš UAB „Steika“, bei 434/859 dalį Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iš J. S., A. R. ir R. R.. Įsigijus butą buvo atlikta pilna apdaila, trečiasis asmuo J. P. jame gyvena, yra sumokėjęs atsakovei UAB „Steika“ visą kainą už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Taip pat trečiasis asmuo J. P. pasirašė 2020 m. lapkričio 16 d. apžiūros aktą su trečiojo asmens UAB „Constructer“ atstovais, kuriame patvirtinama, jog apžiūros atlikimo metu nebuvo nustatyta skydinio namo skydų montavimo darbų trūkumų. J. P. pažymėjo, kad Pirkimo-pardavimo sutarties 7.2.8 punkte atsakovė UAB „Steika”, kaip pardavėja, patvirtino, kad nėra jokių paslėptų ir jai žinomų buto trūkumų.
14. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. B. ir E. B. atsiliepime nurodė, jog jie nėra ir nebuvo nei 2020 m. birželio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, nei 2019 m. lapkričio 6 d. Skydinio namo elementų „Dvibutis gyvenamasis namas“ gamybos/montavimo sutarties šalimis bei šių sutarčių sąlygos nesaisto trečiųjų asmenų V. B. ir E. B.. Teigė, kad 2020 m. spalio 22 d. pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš UAB „Steika“, bei 425/859 dalį Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iš J. S., A. R. ir R. R.. Tretieji asmenys V. B. ir E. B. yra sumokėję atsakovei UAB „Steika“ visą kainą už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Taip pat tretieji asmenys V. B. ir E. B. pasirašė 2020 m. lapkričio 16 d. apžiūros aktą su trečiojo asmens UAB „Constructer“ atstovais, kuriame patvirtinama, jog apžiūros atlikimo metu nebuvo nustatyta skydinio namo skydų montavimo darbų trūkumų. V. B. ir E. B. pažymėjo, jog Pirkimo-pardavimo sutarties 7.2.8 punkte atsakovė UAB „Steika”, kaip pardavėja, patvirtino, kad nėra jokių paslėptų ir jai žinomų buto trūkumų.
II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė
15. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai rūmų 2021 m. vasario 3 d. galutiniu sprendimu nusprendė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir ieškinį patenkinti visiškai – priteisti iš atsakovės UAB „Steika“ ieškovei UAB „Juris LT“ 20373,15 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 229,00 Eur žyminį mokestį, 600,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Constructer“ 950 Eur teisinės pagalbos išlaidų, valstybei – 15,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, grąžino ieškovei UAB „Juris LT“ 1,00 Eur žyminio mokesčio permoką.
16. Teismas nustatė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Constructer“ ir atsakovės buvo susiklostę sutartiniai prievoliniai statybos rangos teisiniai santykiai, sutarties kaina – 110678 Eur, plius PVM. Rangovė UAB „Constructer“, pabaigus visus skydų montavimo darbus, atsakovei 2020 m. kovo 10 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą GA Nr. 2020/02 bendrai 110678 Eur sumai, darbų perdavimo – priėmimo aktas pasirašytas nebuvo, o pagal 2020 m. kovo 10 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, atsakovė su pradine kreditore pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga 20000 Eur.
17. Kadangi ginčo dėl reikalavimo perleidimo teisme nekilo, o naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų, teismas vertino, kokius atsikirtimus atsakovė, kaip užsakovė, galėjo pareikšti rangovui (pradiniam kreditoriui trečiajam asmeniui UAB „Constructer“) pagal rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
18. Nors atsakovė su reikalavimu sumokėti skolą nesutiko nurodydama, kad dvibutis gyvenamasis namas yra pagamintas ir sumontuotas su trūkumais, darbų perdavimo – priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, todėl rangovas dar nėra pilnai įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko atsakovei nekyla pareiga sumokėti likusią skolą, bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės atstovas patvirtino, kad darbų trūkumų dėl pastato sandarumo klausimai yra išspręsti ir jokių pretenzijų rangovui dėl to atsakovė neturi.
19. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad rangovo darbai nebuvo tinkamai perduoti. Nurodė, kad aplinkybė, jog nebuvo raštu sudarytas ir pasirašytas įstatyme numatytas dokumentas – atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas, nesuponuoja spręsti priešingai, ir nepaneigia atliktų darbų perdavimo ir priėmimo fakto. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju 2019 m. lapkričio 6 d sudarytos skydinio namo elementų „Dvibutis gyvenamasis namas“ gamybos/montavimo sutarties sąlygos patvirtina, kad sutarties šalys galutinį atsiskaitymą siejo su skydų sumontavimu objekte (sutarties 7 paragrafas), o ne su darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu.
20. Teismas sprendė, kad 2020 m. liepos 3 d., 2020 m. spalio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų V. ir E. B., J. P., trečiųjų asmenų pasirašyti 2020 m. lapkričio 16 d. apžiūros aktai, sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė (užsakovė) rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį – atsakovei buvo perduotas statybos rangos darbų rezultatas, kurį atsakovė perleido tretiesiems asmenims, nenurodydama jokių atliktų darbų trūkumų. Pasak teismo, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nevykdė sutartinės prievolės už tinkamą darbo rezultatą sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka sumokėti rangos sutartyje sulygtą kainą. Tai, kad šalys nepasirašė perdavimo – priėmimo akto nagrinėjamos bylos kontekste nepaneigia atsakovės prievolės ieškovei atsiskaityti už atliktus darbus (CPK 185 straipsnis).
21. Konstatavo, kad atsakovė iš dalies nutraukė atsiskaitymą pagal rangos sutartį motyvuodama tuo, kad statybos rangos darbai atlikti su trūkumais ir nekokybiškai bei argumentuodama tuo, kad nebuvo atsakovei perduoti darbai, tačiau atsakovė byloje visiškai neįrodinėjo jos nurodomų darbų trūkumų kainos piniginės išraiškos (CK 6.658 straipsnio 5 dalis).
22. Nurodė, kad atsakovė taip pat savo atsikirtimus dėl darbų trūkumų grindė skydinio namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertikalių konstrukcijų nuokrypių, atliktų dr. T. G. bei 2020 m. lapkričio 11 d. matininko M. Š. atliktu nuokrypio vertinimu, tačiau vertino, kad šie įrodymai bylos kontekste nėra tinkami ir nepatvirtinta atsakovės atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė teismui objektyvių leistinų įrodymų, kurie patvirtintų jos 2020 m. birželio 16 d. Nr. 2020/ST/016, 2020 m. liepos 10 d. Nr. 2, 2020 m. liepos 13 d. Nr. 3 ir 2020 m. liepos 17 d. pretenzijose nurodytas aplinkybes.
23. Galiausiai teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog pagal statybos rangos sutartį atlikti darbai būtų turėję trūkumų, o atsakovė juos šalindama būtų patyrusi išlaidų (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.644 straipsnis, 6.663 straipsnis, 6.658 straipsnis, 6.665 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
24. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Steika“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 3 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį, priteisti iš ieškovės UAB „Juris LT“ atsakovei UAB „Steika“ bylinėjimosi išlaidas.
24.1. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu neatskleidė ginčo esmės, nenustatė visų faktinių aplinkybių ir šalis siejančių materialių teisinių santykių bei neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo dėl reikalavimo perleidimo sutarties pagrįstumo ir teisėtumo, dėl atliktų darbų kokybės, garantijos, darbų perdavimo.
24.2. Pasak apeliantės, UAB „Constructer“, žinodama, kad darbai pagal Sutartį atlikti nekokybiškai, siekdama išvengti ginčų dėl atliktų darbų kokybės, perleido savo reikalavimą pagal 2020 m. birželio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartį ir pateikė ieškinį dokumentinio proceso tvarka. Tokiu būdu atsakovė negalėjo byloje pateikti priešieškinio.
24.3. Teigia, kad 2020 m. birželio 16 d. UAB „Steika“ užsakė gyvenamojo namo vieno buto sandarumo testą. Būtent testavimo metu buvo nustatyti akivaizdūs vėjo pratekėjimai. Skydo plėvelė, jungianti sienas ir stogo konstrukcija visu perimetru buvo pažeista. Šie darbų trūkumai nebuvo pašalinti. Be kita ko, buvo netinkamai, nekokybiškai atlikti namo vidinių pertvarų ir vidaus išorinių sienų įrengimo darbai. UAB „Constructer“ buvo pateiktos kelios pretenzijos iš atsakovės pusės dėl netinkamai, nekokybiškai atliktų darbų. Svarbu tai, kad UAB „Constructer“ sutiko iš dalies su pateiktomis UAB „Steika“ pretenzijomis dėl netinkamai atliktų darbų. 2020 m. liepos 27 d. UAB „Constructer“ ir UAB „Steika“ atstovai buvo atvykę į objektą, buvo užfiksuoti nekokybiškai atliktų darbų defektai. UAB „Steika“ nustatė terminą iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. defektams pašalinti. Pažymi, kad UAB „Constructer“ neištaisė defektų. Mano, kad apie tai, jog UAB „Constructer“ netinkamai atliko darbus, rodo byloje surinkti įrodymai, UAB „Steika“ pateiktos pretenzijos, 2020 m. liepos 3 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-20-2266, termovizoriaus ataskaitos. Dr. T. G. atliko skydinio namo (duomenys neskelbtini) vertikalių konstrukcijų nuokrypių vertinimą.
24.4. Apeliantės teigimu, atsižvelgus į jos nurodomas aplinkybes, galima matyti, kad UAB „Constructer“ yra pažeidusi prievolę tinkamai atlikti rangos darbus ir juos priduoti UAB „Steika“. Pažymi, kad atlikti statybos darbai nebuvo priimti, tarp šalių nebuvo pasirašytas atliktų darbų-priėmimo aktas. Byloje nebuvo pateikta jokių atliktų darbų priėmimo aktų, taip pat raginimų priimti atliktus darbus.
24.5. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo priežastinio ryšio tarp rangovo UAB „Constructer” veikimo/neveikimo laiku (tai yra darbų atlikimo ir jų perdavimo laiku užsakovui) ir kilusių padarinių turinio (t. y. darbo kokybės trūkumų, naujo kreditoriaus UAB „Juris LT” apie tai žinojimą/nežinojimą, bei atsakomybės ir garantijos prisiėmimą už atliktus darbus, kurie tinkamai perduoti nebuvo); nesidomėjo ir neanalizavo, kokia yra darbų atlikimo būklė ir kas yra atsakingas už darbų kokybės atlikimą po reikalavimo perleidimo sutarties; kiek užtruko ginčas dėl darbų trūkumų šalinimo ir po šalinimo jų perdavimo. Šiuo atveju tai yra svarbu, nes pagal reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė rangovo UAB „Constructer“ įsipareigojimų neperėmė pagal skydinio namo elementų „Dvibutis gyvenamasis namas“ gamybos montavimo sutartį, nors ieškinio reikalavimą kildina iš rangovo sutarties pagal rangovo išrašytą sąskaitą-faktūrą.
24.6. Teigia, kad, remiantis CK 6.655 straipsniu, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. UAB „Steika“ laikosi pozicijos, kad UAB „Constructer“ neįvykdė reikalavimo perduoti darbus bei darbus atlikto nekokybiškai. Akivaizdu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino ne kaip visumą, o fragmentiškai, nepareikalavo iš UAB „Constructer“ darbų priėmimo-perdavimo aktų, nepareikalavo iš šalių papildomų įrodymų, ko pasekoje reikšmingos nagrinėjamajai bylai aplinkybes buvo neatskleistos, neįvertintos ir neišspręstos (CPK 250 - 251 str., 253 - 254 str.).
24.7. Pasak atsakovės, nagrinėjant šią civilinę bylą civilinio proceso stadijose (pasiruošimo teisminiam nagrinėjimui ir nagrinėjant bylą iš esmės) pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus. Teismas nesiėmė visų priemonių ir nepadėjo šalims surinkti įrodymų. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įstatyme nurodytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, nepašalino byloje esančių trūkumų. Teismas neiškvietė asmenų, kurie buvo tiesiogiai atsakingi už atliktų darbų gamybą, montavimo etapus, nors posėdžio metu jie buvo minimi. Taip pat nebuvo kviečiami asmenys, kurie fiksavo darbų defektus iš UAB „Constructus“ ir atsakovo pusių.
24.8. Mano, jog akivaizdu, kad jau esant ginčui tarp UAB „Constructer“ ir UAB „Steika“, pradinis kreditorius UAB „Constructer“ pasyviai (vangiai) reagavo į užsakovo reikalavimus dėl darbų kokybės, jų neužbaigimo ir perdavimo natūra. Be to, tuo metu, rangovas puikiai suprato ir žinojo, kad darbus yra atlikęs nekokybiškai, paaiškėjusių darbų trūkumų nepašalino laiku, bei esant ginčui ir žinant, kad pagal sutarties 8 punktą sąskaita-faktūra nėra darbų priėmimo - perdavimo aktas, vis dėlto perleido reikalavimą UAB „Juris LT“. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar reikalavimo perleidimo sutartis ir šalių parodymai, gali turėti įtakos ne tik atsakovo teisėtiems interesams ir kitiems proceso dalyviams – tretiesiems asmenims, kurie įgijo turtą, dėl darbų garantijos reikalavimo, trūkumų šalinimo ir kt.
24.9. Pabrėžia, kad šiuo atveju atsakovė nėra pažeidusi prievolės galutinai atsiskaityti už darbus, priešingai šioje situacijoje rangovas yra pažeidęs prievolę tinkamai ir kokybiškai atlikti darbus ir juos kokybiškas priduoti atsakovei laiku, dėl ko rangovas negalėjo ir neturėjo teisės perleisti finansinius reikalavimus ieškovei.
24.10. Nurodo, kad po visų atsakovės ilgų ir aktyvių veiksmų bei raginimų, atsakovė iš UAB „Constructer“ gavo tik 2020 m. liepos 15 d. atsakymus, kuriais rangovas iš dalies su atsakovės pretenzijomis sutiko ir įsipareigojo pašalinti galimus savo darbų trūkumus su sąlyga ir reikalavimu, kad atsakovė sumokėtų, t. y. sumokėtų šiuo ieškiniu ginčijamąją sumą, kai tuo metu rangovė reikalavimo teises jau buvo perleidusi ieškovei ir ieškovė jau buvo pasikreipusi į teismą dėl skolos išieškojimo. Mano, kad daugiau nei akivaizdu, kad rangovas nesąžiningai bando iš atsakovės pasipelnyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
26. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškimas dėl preliminaraus teismo sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu iš atsakovės skolą, kuri susidarė atsakovei neatsiskaičius pradinei kreditorei, kurios teises perėmė ieškovė, už pagamintus ir pastatytus skydus. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu atsikirto, kad ji neturi pareigos mokėti likusios sumos, kadangi pradinė kreditorė, t. y. rangovas, darbus atliko netinkamai, su trūkumais, galiausiai atsakovė darbų nepriėmė, darbų priėmimo – perdavimo aktai nepasirašyti. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai (galutiniu sprendimu preliminarus sprendimas nepanaikintas). Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė nei trūkumų, nei dėl tokių trūkumų kilusių nuostolių, todėl konstatavo, kad rangovui įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, atsakovė privalo sumokėti likusią rangos sutarties kainą.
27. Atsakovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nurodydama, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nesiaiškino aplinkybių nei dėl darbų kokybės, nei dėl darbų priėmimo, trūkumų šalinimo, reikalavimo perleidimo teisėtumo ir pan., apeliantės manymu, teismas byloje nebuvo pakankamai aktyvus, nerinko įrodymų bei nekvietė liudytojų, todėl nenustatė ir neįvertino visų bylai reikšmingai aplinkybių. Teisėjų kolegija pastebi, kad jokių naujų ir pirmosios instancijos teismo nevertintų argumentų, susijusių su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybės ir jų vertinimu, atsakovė neteikia, iš esmės nurodo tuos pačius argumentus dėl nustatytų darbų trūkumų, dėl darbų priėmimo fakto, ir iš esmės nesutinka su faktinių aplinkybių vertinimu pirmosios instancijos teisme.
28. Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Constructer“ ir atsakovės 2019 m. lapkričio 6 d. buvo sudaryta skydinio namo elementų „Dvibutis gyvenamasis namas“ gamybos/montavimo sutartis, su 2020 m. sausio 22 d. pakeitimu Nr. 1. Pagal šią sutartį pradinė kreditorė įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti, atgabenti ir sumontuoti skydinio namo „Dvibutis gyvenamasis namas“ skydus, o atsakovė sumokėti sutartyje sutartą 110 678,00 Eur (plius PVM) kainą. Dalis šios kainos, t. y. 90 678,00 Eur, pradinei kreditorei buvo sumokėta pasirašius 2020 m. sausio 7 d. ir 2020 m. vasario 6 d. trišalius UAB „Constructer“, UAB „Steika“ ir UAB „Arneksta ir Ko“ tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus.
29. 2019 m. lapkričio 6 d. skydinio namo elementų „Dvibutis gyvenamasis namas“ gamybos/montavimo sutarties 3.1 punkte šalys sutarė, kad sutarties pradžios data laikoma kai pardavėjas (UAB „Constructer“) gauna avansą 50 proc. nuo bendros skydų gamybos kainos. Atsakovei sumokėjus avansą pradedama vykdyti sutartis (sutarties 3.2 punktas). Sutarties šalys sutarė, kad galutinis mokėjimas – 20 proc. (20 000 Eur) nuo bendros skydų gamybos kainos, sumokamas per 30 kalendorinių dienų sumontavus skydus objekte. Bylos duomenys patvirtina, kad rangovė UAB „Constructer“, pabaigus visus skydų montavimo darbus, atsakovei 2020 m. kovo 10 d. išrašė PVM sąskaitą–faktūrą GA Nr. 2020/02 bendrai 110 678 Eur sumai, šios sąskaitos apmokėjimo terminas baigėsi 2020 m. balandžio 9 d. Byloje nustatyta, ir šalys to neginčija, kad nagrinėjamu atveju darbų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo pasirašytas. Pagal minėtą 2020 m. kovo 10 d. išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą, atsakovė su UAB „Constructer“ pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga 20000,00 Eur. 2020 m. birželio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Constructer“ perleido reikalavimo teisę į susidariusią skolą ieškovei UAB „Juris LT“, apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota, ginčo dėl to byloje nėra.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausia pasisakytina dėl apeliantės skundo argumentų, susijusių su reikalavimo teisės perleidimo teisėtumu. Apeliantė teigia, kad teismas neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo dėl reikalavimo perleidimo sutarties pagrįstumo ir teisėtumo, UAB „Constructer“, žinodama, kad darbai pagal Sutartį atlikti nekokybiškai, siekdama išvengti ginčų dėl atliktų darbų kokybės, perleido savo reikalavimą, ieškinys buvo pateiktas dokumentinio proceso tvarka, dėl to atsakovė negalėjo byloje pateikti priešieškinio.
31. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą; pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Taigi, naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P Nr. 3K-3-394/2009; kt.).
32. Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbus aspektas – reikalavimo perleidimo ryšys su pagrindine prievole. Teismų praktikoje išaiškinta, kad cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
33. Aptartos įstatymų ir teismų praktikos nuostatos lemia, kad, spręsdamas ginčus dėl cesijos pagrindu perleistos prievolės, teismas turi vertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009; kt.).
34. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę taikyti tam tikras sutartyje numatytas pasekmes.
35. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su reikalavimo teisių perleidimu ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovė neteko galimybės byloje reikšti priešieškinio, šie atsakovės argumentai laikytini nepagrįstais ir atmestini.
36. Visų pirma, kaip matyt iš pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo sutarties dalykas yra rangovo statybos rangos sutartyje reikalavimas užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus. Ieškovė (naujasis kreditorius) reiškia reikalavimą atsakovei remdamasi iš rangovo, pradinio kreditoriaus, reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perimtu reikalavimu sumokėti už atliktus statybos rangos darbus. Teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad ginčo dėl paties reikalavimo perleidimo sandorio teisėtumo byloje nėra, atsakovė reikalavimo perleidimo sutarties neginčijo, todėl sprendžiant tarp ieškovės (naujojo kreditoriaus) ir atsakovės (skolininkės) dėl šio reikalavimo vykdymo kilusį ginčą, teismas nustatinėjo kokius atsikirtimus atsakovė, kaip užsakovė, galėjo pareikšti rangovui (pradiniam kreditoriui trečiajam asmeniui UAB „Constructer“) pagal rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Atsižvelgus į tai, apeliantės argumentai, kad teismas visiškai nevertino aplinkybių dėl reikalavimo teisių perleidimo ir atsakovės galimybių reikšti atsikirtimus byloje, yra nepagrįsti. Priešingai, teismas byloje aiškinosi kokie teisiniai santykiai susiklostė tiek tarp pradinės kreditorės ir atsakovės, tiek tarp teisių perėmėjo ir atsakovės, iš vėlesnių teismo motyvų matyti, kad teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus neapsiribojo vien skolos nesumokėjimo faktu, bet iš esmės aiškinosi ir tyrė aplinkybes, susijusias su rangos sutarties vykdymu, vertino bylos faktines aplinkybes, susijusias su šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumu.
37. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodytas draudimas reiškia, jog kreditorius gali perleisti tik turimą ir galiojantį reikalavimą, nes tik toks gali būti įgyvendintas, t. y. patenkintas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008). Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). Taigi, kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti cesijos sutarties sudarymo metu.
38. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad namo skydai atsakovei gabenti 2020 m. vasario 17 d – vasario 21 d., pagal važtaraščiuose nurodytą informaciją. Kaip jau minėta, galutinę sąskaitą‑faktūrą rangovė užsakovei (apeliantei) išrašė 2020 m. kovo 10 d., šią sąskaitą pasirašė UAB „Constructer“ atstovė ir atsakovės atstovas, kaip matyti iš atsakovės 2020 m. birželio 16 d. pretenzijos pradinei kreditorei, skydai baigti montuoti būtent 2020 m. kovo 10 d., todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios sąskaitos-faktūros apmokėjimo terminas baigėsi 2020 m. balandžio 9 d., t. y. kaip numato Sutarties 7.3. punktas. Be to, Sutarties 6.5 punktas numatė, kad apie su skydų montavimu susijusius trūkumus privaloma pranešti raštiškai rangovui ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Byloje nėra ginčo, kad pirmoji pretenzija rangovui pareikšta tik 2020 m. birželio 16 d., todėl spręstina, kad pradinė kreditorė, 2020 m. birželio 2 d. perleidusi reikalavimo teisę ieškovei, turėjo galiojančią teisę į atsakovę reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu.
39. Nors apeliantė teigia, kad pradinei kreditorei perleidus reikalavimą ieškovei, o šiai pasikreipus į teismą dokumentinio proceso tvarka, atsakovė neteko teisės reikšti priešieškinį, tokie atsakovės argumentai laikyti visiškai nepagrįstais, kadangi atsakovei nebuvo užkirstas kelias reikšti atsikirtimus dėl rangos sutarties netinkamo vykdymo, atsakovė pati pasirinko tokią gynybinę poziciją.
40. Užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais, numatytais CK 6.665 straipsnyje. Šis straipsnis, be kita ko, numato, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (straipsnio 1 dalis). Be to, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (straipsnio 3 dalis). Kaip jau minėta, pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui. Taigi, remiantis cesijos sutartį reglamentuojančiomis įstatyminėmis normomis, nutarties 31-34 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika bei aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, nagrinėjamu atveju užsakovė ginče su naująja kreditore (ieškove šioje byloje), perėmusia reikalavimo teisę atsiskaityti už rangos darbus iš rangovės į užsakovę, turėjo teisę reikšti pastarajai analogiškus atsikirtimus dėl rangovės atliktų darbų trūkumų bei tuo pagrindu pasinaudoti CK 6.665 straipsnyje išvardintais užsakovo teisių gynimo būdais, reikšti savarankišką ieškinį.
41. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų priėmimo – perdavimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad aplinkybė dėl rangovo nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga, sprendžiant dėl jos prievolės apimties, todėl teismas privalo tirti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).
42. Nors atsakovė savo atsikirtimus grindė tuo, kad darbai nebuvo perduoti, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad darbai atsakovei faktiškai buvo perduoti, nepaisant to, kad darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. Šią aplinkybę teismas nustatė remdamasis byloje surinktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų visuma. Kad rangos dalykas perduotas ir naudojamas pagal paskirtį neginčijamai patvirtina faktas, jog ginčo objektai 2020 m. liepos 3 d. ir 2020 m. spalio 22 d. yra parduoti tretiesiems asmenims, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalys patvirtino, kad viename iš butų gyvenama, kitame atlikta apdaila, o tretieji asmenys dar 2020 m. lapkričio 16 d. pasirašytinai patvirtino, kad trūkumų ginčo objekte tuo metu nenustatyta. Atsakovė savo argumentus dėl darbų trūkumų grindė ginčo objekto nuokrypių vertinimu, tačiau teismas argumentuotai tokius atsakovės atsikirtimus atmetė, konstatuodamas, kad jos pateikti įrodymai šios bylos kontekste nėra tinkami ir nepatvirtina atsakovės atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, paneigiančių skundžiamo teismo sprendimo 51 punkte padarytas išvadas apie atsakovės atsikirtimų nepagrįstumą. Be to, dar 2020 m. balandžio 6 d. atsakovės rašte pradinei kreditorei, kuriame aiškinamos mokėjimų vėlavimo priežastys, atsakovė informavo pradinę kreditorę, kad 2020 m. kovo 31 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir jomis remiantis padarytų išvadų atsakovė apeliaciniu skundu nepaneigė.
43. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad atsakovės atsikirtimų dėl ginčo objektų sandarumo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neliko, atsakovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad šie trūkumai buvo šalinami trečiojo asmens – rangovės, tačiau atsakovės byloje atsisakoma sumokėti už rangos darbus suma nekito. Nors tiek pretenzijose, tiek teismo posėdžių metu atsakovė laikėsi pozicijos, kad ji patirs nuostolius, nes reikės samdyti kitą įmonę dėl trūkumų šalinimo, realiai jokių nuostolių atsakovė neįrodinėjo ir tik deklaratyviai bei hipotetiškai aiškino apie ateityje galinčius atsirasti nuostolius.
44. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad net jei darbai ir būtų atlikti su trūkumais, tai savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti, tačiau atsakovė, kaip užsakovė, savo teises galėjo ginti CK 6.665 straipsnio pagrindu. Atsakovė tokia savo teise nesinaudojo, deklaratyviai teigdama, kad jos teisė reikšti reikalavimus rangovei buvo apribota pradinei kreditorei (rangovei) perleidus reikalavimo teisę ieškovei. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovė, nesutikdama galutinai atsiskaityti (sumokėti likusią nesumokėtą 20 000 Eur sumą) už pagal rangos sutartį atliktus darbus ir tokį nesutikimą motyvuodama tuo, kad statybos rangos darbai atlikti su trūkumais ir nekokybiškai bei argumentuodama tuo, kad darbai jai nebuvo perduoti, iš viso nenurodė ir byloje neįrodinėjo jos nurodomų darbų trūkumų kainos piniginės išraiškos, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti dėl ieškovės reikalaujamos priteisti visos piniginės sumos ar jos dalies nepagrįstumo ( CPK 178 straipsnis).
45. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus ir nesiėmė visų priemonių renkant šalims įrodymus, neiškvietė liudytojų, svarbu tai, kad nagrinėjamos bylos dalykas – dviejų verslo subjektų ginčas dėl skolos, o toks ginčas nagrinėjamas pagal rungtyniškumo taisykles ir pats teismas neturi būti aktyvus, t. y. neprivalo inicijuoti įrodymų rinkimo. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, pačios šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).
46. Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir teisingai taikydamas procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą tokio pobūdžio bylose, sprendė dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo. Remiantis tuo, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 3 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.