Kauno apygardos teismo sprendimas

2013-04-30 · Civilinė byla Nr. 2A-854-273/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2013-04-30
Bylos Nr.
2A-854-273/2013
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01333-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Izolda Nėnienė (pran.), Ramūnas Mitkus
Ieškovas
A. Š.
Atsakovas
VĮ „Kauno regiono keliai“
Trečiasis asmuo
Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
Advokatai
Justas Jankauskas
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-854-273/2013Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01333-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.; (S) 44.3.; 44.5.2; 44.5.2.8; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (pirmininkės), Ramūno Mitkaus, Izoldos Nėnienės (pranešėjos), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. atstovo advokato Justo Jankausko apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1610-550/2012 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui VĮ „Kauno regiono keliai“, tretiesiems asmenims Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 35861,92 Lt turtinės ir 50000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-06-23 po smarkios liūties kilus potvyniui (duomenys neskelbtini) buvo užlieta ir apsemta ieškovo sodyba, esanti žemiausioje vietoje ir arčiausiai kelio Nr.3501 Bokštai-Krakės-Betygala (toliau tekste - kelias). Po šiuo keliu, kelio 31,18 kilometre, yra įrengta pralaida. Tačiau po 2009-06-23 įvykusios liūties potvynio vanduo šioje pralaidoje neišsiteko ir apsėmė bei nepataisomai sugadino ieškovo medinį namą bei visą jame buvusį turtą. Vanduo minėtoje pralaidoje neišsiteko todėl, kad 2008 metais rekonstruota kelio pralaida buvo ženkliai susiaurinta: prieš rekonstrukciją pralaidos skersmuo buvo apie 1,50 m - 1,60 m, po rekonstrukcijos - 1,00 m. Po rekonstrukcijos pralaidos diametras buvo per mažas pagal tuo metu galiojusius reglamentus. Pralaidos rekonstrukcijos darbus atliko atsakovas VĮ „Kauno regiono keliai“. Atsakovui atliekant kelio remontą gelžbetoninė kelio pralaida rekonstruota neturint projekto ir statybos leidimo, dėl ko 2009-12-16 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SS4-7. Potvynio vandeniui apsėmus ieškovo sodybą ir nepataisomai sugadinus gyvenamąjį namą (name gyventi tapo neįmanoma), jis su 5 asmenų šeima buvo priverstas keltis į kitą gyvenamąjį būstą - seną medinį pastatą, kuris taip pat buvo apsemtas potvynio vandens, tačiau nukentėjo mažiau negu jo sodyba. Šiuo metu ieškovo šeima vis dar yra priversta glaustis šiame pastate, kadangi senajame name nebėra galimybės gyventi. Ieškovas, gyvendamas šiame pastate, patiria nuostolių, kadangi nuomojasi jį iš Kėdainių rajono savivaldybės ir kas mėnesį turi mokėti nuomos mokestį. Nurodė, kad yra visos CK 6.246-6.249 str. numatytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Dėl atsakovo neteisėtai ir netinkamai atliktų kelio pralaidos rekonstrukcijos darbų, pralaidoje neišsitekus potvynio vandeniui, šiam užliejus ir apsėmus ieškovo sodybą, ieškovui buvo padaryta ši žala: 15740,70 Lt žala gyvenamajam namui, 18635 Lt žala kilnojamajam turtui, nuo 2009-08-06 ieškovui esant priverstam nuomotis kitą gyvenamąjį būstą, ieškovas patyrė 1486,22 Lt nuostolių. Padaryta žala yra priežastiniame ryšyje su neteisėtais atsakovo veiksmais. Atsakovas, valstybės įmonė atsakinga už valstybinės reikšmės kelių ir jų statinių priežiūrą, eksploataciją ir remontą kuriai kaip valstybės įmonei keliami aukštesni pareigų ir rūpestingumo standartai, atlikdama kelio pralaidos rekonstrukciją, negalėjo nežinoti ir nesuvokti, jog rekonstrukciją atlieka neteisėtai - pralaida rekonstruota neturint projekto ir statybos leidimo, taip pat negalėjo nežinoti, kad sumažintas pralaidos diametras neatitinka reglamentų reikalavimų. Kadangi atsakovas yra tokių darbų profesionalas, jis privalo išmanyti ir žinoti teisės aktų reikalavimus tokių darbų atlikimui. Atsakovas, būdamas kelio remonto darbų profesionalas, valstybės įmonė, turėjo suprasti ir suvokti, kad reikalavimų neatitinkanti pralaida gali sukelti neigiamus padarinius. Todėl atsakovas, atlikdamas kelio pralaidos rekonstrukcijos darbus, žinojo ir suvokė, kad rekonstrukciją atlieka neteisėtai, ir kad sumažintas pralaidos diametras neatitinka tuo metu galiojančių reglamentų reikalavimų, tačiau sąmoningai rekonstrukciją vykdė toliau ir ženkliai sumažino pralaidos diametrą, dėl ko potvynio metu sumažintoje pralaidoje neišsiteko vanduo ir buvo padaryta žala. Visuma aukščiau išvardintų faktinių aplinkybių ir teisnių argumentų patvirtina, kad ieškovas nebūtų patyręs žalos jei ne kalti atsakovo veiksmai – neteisėtai ir nesilakant to metu galiojančių reglamentų nuostatų dėl reikalavimų pralaidai atlikti kelio pralaidos rekonstrukcijos darbai. Nurodė, kad dėl potvynio buvo nepataisomas sugadintas ieškovo turtas - jis prarado gyvenamąjį namą, nes dėl apsėmimo medinis namas tapo nebetinkamas gyventi, taip pat buvo sugadintas kilnojamasis turtas, buities prietaisai, rūbai, avalynė ir kt. Ieškovas su šeima buvo priverstas keltis gyventi į kitą, šalia sugadinto namo esantį gyvenamąjį būstą. Potvynio metu patirtų išgyvenimų, dvasinio ir emocinio šoko neigiamas pasekmes ieškovas jaučia dar ir šiandien - baiminasi, jog potvynis gali pasikartoti ir jis, kaip ir praėjusį kartą, nebus nuo jo apsaugotas dėl netinkamai atliktų pralaidos rekonstrukcijos darbų. Nuolatinis nerimo, baimės jausmas neigiamai įtakoja gyvenimo kokybę, ieškovas ir jo šeimos nariai jaučiasi nesaugūs, baiminasi, jog nepasikartotų taip ženkliai neigiamai jų gyvenimą pakeitusi situacija. Įvertinęs jam padarytos neturtinės žalos dydį individualiai ir vertindamas materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydį ir atsižvelgdamas į patirtus nepatogumus, diskomfortą ir išgyvenimus, bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, padarytą neturtinę žalą vertina 50000 Lt. Nurodė, kad remiantis CK 6.266 str. 1 d. nuostatomis žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Kelias Nr. 3501 Betygala-Ilgižiai-Krakės-Bokštai yra valstybinės reikšmės rajoninis kelias (Vyriausybės nutarimas 1999-06-09 Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“). Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 2 d. valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3501 Betygala-Ilgižiai-Krakės-Bokštai, kurio 31,18 kilometre po juo yra įrengta perlaida, prižiūrėtojas yra VĮ „Kauno regiono keliai“, todėl, sutinkamai su CK 6.266 str., atsakovas privalo atlyginti ieškovui padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovui A. Š. nuosavybės teise priklauso rąstinis gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantis (duomenys neskelbtini). (t.1, b. l. 26-27). Ieškovui priklausanti sodyba yra šalia valstybinės reikšmės kelio Nr. 3501 Betygala-Ilgižiai-Krakės- Bokštai. Teismas nurodė, kad ieškovo teigimu, kad žala jam buvo padaryta dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, nes atsakovas, būdamas atsakingas už kelio Nr. 3501 Betygala-Ilgižiai-Krakės- Bokštai priežiūrą, eksploataciją ir remontą, 2008 metais neteisėtai, tai yra neturėdamas projekto ir statybos leidimo, rekonstravo šiame kelyje esančią pralaidą ir ją ženkliai susiaurino, jos diametras neatitiko tuo metu galiojusių techninių reglamentų, dėl ko vanduo šioje pralaidoje neišsiteko ir kilo potvynis, kurio metu buvo apsemtas ir sugadintas jam priklausantis turtas. Todėl, ieškovo manymu, šiuo atveju atsakovui pagal CK 6.266 straipsnį, kaip kelio valdytojui, kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Ieškovo teigimu, būtent dėl šio statinio trūkumo, t.y. dėl to, jog kelio pralaida buvo per siaura ir neatitiko galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimų, liūties potvynio vanduo neišsiteko pralaidoje ir apsėmė bei sugadino jo turtą, todėl jo patirta žala yra priežastiniame ryšyje su neteisėtais atsakovo veiksmais. Atsakovas, gindamasis nuo jam pareikšto reikalavimo, teigia, tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio, nes rekonstrukcijos metu įrengtos pralaidos dydis neturėjo esminės įtakos ieškovo sodybos ir kito turto užtvindymui potvynio metu. Atsakovo teigimu, žala ieškovui atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure), tai yra stichinės liūties, dėl ko atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovui padarytą žalą. Iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad jog 2009-06-23 (duomenys neskelbtini) buvo smarki liūtis dėl kurios kilo potvynis. Teismas nurodė, kad Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Dotnuvos meteorologijos stoties 2009-06-25 pažymos Nr. P-52, stoties duomenimis 2009-06-23 12.55 val. prasidėjo smarkus lietus, kuris baigėsi 17.20 val. ir per šį laikotarpį (t.y. 4 val. 25 min.) iškrito 74 mm kritulių (t.1, b.l. 96). Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Dotnuvos meteorologijos stoties 2012-11-14 pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42.2)-25MS-131 nurodoma, kad įvykio vietai (t.y. (duomenys neskelbtini).) artimiausios Dotnuvos meteorologinės stoties duomenimis 2009-06-23 iškrito 74,0 mm kritulių, užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus. Dėl labai stiprios liūties ištvino Kačiupis, kurio vandens nutekėjimui galimai turėjo įtakos pralaida kelyje Bokštai-Krakės, nes vanduo buvo susitelkęs tik vienoje kelio pusėje (t. 2, b. l. 44). Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta Dotnuvos meteorologinės stoties viršininkė N. G. parodė, kad nurodytas kritulių kiekis buvo išmatuotas Akademijoje, esančioje 2 km atstumu (duomenys neskelbtini) galėjo būti plius-minus 20 mm skirtumas lyginant su Akademija. Remiantis Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi įvykio metu), įvykio metu užfiksuotas kritulių kiekis (pritaikius paklaidą mažiausias per mažiau nei 12 val. laikotarpį iškritęs kritulių kiekis (duomenys neskelbtini) būtų 54 mm) yra priskirtinas prie stichinio meteorologinio reiškinio. Iš minėtos liudytojos parodymų taip pat matyti, kad toks atvejis, kuomet per 6 val. iškrinta mėnesio kritulių norma, yra pirmasis per visą 90 metų Dotnuvos meteorologinės stoties istoriją. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad 2009-06-23 liūtis (duomenys neskelbtini) atitinka ekstremalių įvykių kriterijus (t.y. stichinis meteorologinis reiškinys), kad liūties metu iškritęs kritulių kiekis buvo neįprastai didelis tai vietovei, ką patvirtino ir liudytoja N. G., todėl vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokio kritulių kiekio atitinkamomis sąlygomis negalėjo numatyti ir tikėtis, teismas konstatavo, kad 2009-06-23 liūtis (duomenys neskelbtini) buvo nenugalima jėga.

Teismas nurodė, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-06-26 įsakymu buvo sudaryta komisija, potvynio, kilusio 2009-06-23 (duomenys neskelbtini)., priežastims nustatyti, 2009-07-07 akte pateikė išvadą, kad liūties suformuotas debitas daugiau kaip du kartus viršijo skaičiuotiną debitą, todėl pralaidos skersmuo negalėjo turėti esminės įtakos sodybų užtvindymui ir padarytai žalai. Komisija, remiantis turimais duomenimis ir atlikus hidrodinaminį modeliavimą, nustatė, kad pralaidos skersmeniui esant 1 m, maksimalus vandens lygis virš kelio gautas 36 cm, jei pralaidos skersmuo butų 1,25 - vandens lygis virš kelio gautas 24 cm, potvynio trukmė sutrupėtų apie 2 proc., jei pralaidos skersmuo būtų 1,60 m – vandens lygis virš kelio būtų 8 cm, potvynio trukmė sutrumpėtų apie 3 proc. (I t. b.l. 111). Teismas nurodė, kad iš šios komisijos išvados seka, kad net ir tuo atveju, jeigu pralaida būtų iki rekonstrukcijos buvusio skersmens (1,25 m) ir netgi pagal normatyvius dokumentus reikalaujamo skersmens (1,60 cm), potvynio nebūtų išvengta ir pralaida nebūtų spėjusi praleisti viso vandens kiekio, vandens lygis vis tiek būtų pakilęs virš kelio, todėl neabejotina, kad ieškovui priklausanti sodyba, esanti arčiausiai kelio ir, kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, esanti žemiausioje vietoje, būtų apsemta. Teismas konstatavo, kad potvynį, kurio metu buvo apsemta ieškovo sodyba, sukėlė 2009-06-23 liūtis, kuri buvo neišvengiama ir atsakovo nekontroliuojama bei nepašalinama aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti numatyta, kas yra atsakovo atsakomybę paneigianti aplinkybė, atleidžianti atsakovą nuo pareigos atlyginti ieškovo patirtą žalą

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovo A. Š. atstovas advokatas Justas Jankauskas prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas suklydo taikydamas materialiąją teisę, reglamentuojančią atleidimą nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos aplinkybėms pagal LR CK 6.266 ir 6.270 straipsnių nuostatas, nepagrįstai pripažindamas, jog 2009-06-23 liūtis (duomenys neskelbtini) kaime buvo force majeure aplinkybė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, nes nepakankamai atsižvelgė į tai, kad pagal LR CK 6.266 straipsnyje nustatytos atsakomybės be kaltės prigimtį, vien byloje neginčijamas faktas, jog atsakovo prižiūrimame kelyje esanti pralaida padarė žalos (t.y. liūties potvynio vanduo neišsiteko per siauroje ir galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimų neatitinkančioje pralaidoje ir apsėmė bei sugadino apelianto turtą), suponuoja jo civilinę atsakomybę, nebent jis paneigtų savo pareigą atlyginti statinio padarytą žalą, įrodydamas nenugalimos jėgos aplinkybes (force majeure), nukentėjusio asmens tyčią ar didelį neatsargumą (LR CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Byloje nesant ginčo dėl žalos fakto ir to, kad žalą padarė liūties potvynio vanduo, neišsitekęs atsakovo prižiūrimoje pralaidoje, taip pat pirmosios instancijos teismui nustačius neteisėtų statybų faktą, teismas nepagrįstai ieškovui perkėlė pareigą paneigti liūties, kaip nenugalimos jėgos aplinkybės, buvimo faktą ir įrodyti priežastinį žalos ir neteisėtų statybų ryšį. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.270 straipsnio nuostatas ir, pripažindamas 2009-06-23 liūtį (duomenys neskelbtini) kaime nenugalima jėga, netyrė šiai aplinkybei konstatuoti svarbių aplinkybių. Nagrinėjamos bylos kontekste pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog (duomenys neskelbtini) kaime iškritęs kritulių kiekis laikytinas nenugalima jėga, kadangi teismas neatsižvelgė į tai, jog (duomenys neskelbtini) kaime nebuvo atlikti tikslūs, o tik apytikriai paskaičiavai, neatsižvelgė, jog atsakovas galėjo tokio kritulių kiekio tikėtis ir imtis priemonių nuo jo apsisaugoti, ir pan. Apelianto įsitikinimu, Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna ir stipresnio lietaus, kuris gali padaryti žalos, tačiau tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama, todėl kiekvienas rūpestingas statinių savininkas, vykdydamas statybas ir/ar rekonstrukcijas, turi ir gali tai numatyti bei privalo imtis priemonių žalai išvengti. Šiame kontekste ypatingą reikšmę įgyja kelio savininko elgesys ir statybą reglamentuojančių teisės aktų laikymasis, nes būtent įtvirtintų reikalavimų statiniams vykdymas yra viena esminių pareigų, kurios laikydamasis statinio savininkas gali pagrįstai tikėtis, kad statinys bus atsparus Lietuvoje įprastoms klimato sąlygoms. Pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ieškovo teiginių ir įrodymų dėl atsakovo nesirūpinimo vandens pralaidos atitikimu įstatymų reikalavimas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neištyrė esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių. Kitaip tariant, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure) turėtų būti siejamos ne tik su tam tikro reiškinio prigimtimi, bet ir su atsakovo apdairumu, rūpestingumu, požiūriu, pagarba įstatymams. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog jeigu atsakovas nebūtų sumažinęs pralaidos, pasekmių apeliantui nebūtų buvę ar bent jau jos būtų buvę mažesnio masto (atsižvelgiant į vandens kilimą, apsėmimo laiką ir kt.). Apeliantas pažymi, jog byloje yra objektyvūs įrodymai, jog atsakovas vandens pralaidos rekonstrukciją vykdė neturėdamas statybos leidimo, neteisėtais veiksmais sumažindamas vandens pralaidą dėl ko vandens pralaida neatitiko teisės reikalavimų, tačiau, priešingai, byloje nesant objektyvių įrodymų, jog 2009-06-23 liūtis pačiame (duomenys neskelbtini) kaime yra priskiriama nenugalimai jėgai, dar kartą įrodo atsakovo atsakomybę dėl apelianto patirtos žalos. Galiausiai, ir pats atsakovas neįrodė, kad egzistavo pagrindai jį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės: nenugalima jėga, trečiojo asmens veiksmai, nukentėjusio asmens veiksmai, būtinas reikalingumas ir pan.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VĮ „ Kauno regiono keliai“ prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje pakankamai įrodymų, kad 2009-06-23 potvynis, kurio metu nukentėjo ne tik ieškovas, bet daugelis (duomenys neskelbtini) kaimo namų, buvo gamtos stichija. Visi teismui pateikti objektyvūs ir išmatuoti duomenys (Dotnuvos hidrometeorologinės stoties duomenys, liudijantys, kad tokios liūties nebuvo per 90 metų, užlietas teritorijos plotas, vandens lygis virš kelio, potvynio trukmė) rodo, kad liūties intensyvumas žymiai viršijo ekstremalios situacijos kriterijus ( Ekstremalių įvykių kriterijų sąrašo, patvirtinto 2006-03-09 LRV nutarimu Nr.241, 2.1.2 punktas), susikaupęs vandens kiekis daugiau kaip du kartus viršijo skaičiuojamąjį baseino debitą. Apelianto samprotavimai, kad (duomenys neskelbtini) kaime liūties intensyvumas buvo mažesnis, bandant pasiremti liudininkų ( A. D. ir N. G. ) teisme duotų parodymų esmę sąmoningai iškraipančiais teiginiais, neturi jokio pagrindo. Atvirkščiai, tai, kad audros metu būtent (duomenys neskelbtini) buvo užregistruotas vienintelis rajone kilęs gaisras dėl žaibo iškrovos, apelianto kviestų liudininkų patvirtintas mažesnis panašios teritorijos kitoje kelio pusėje užtvindymas kaip tik leidžia teigti, kad būtent (duomenys neskelbtini) ir buvo liūties epicentras, nulėmęs force majeure aplinkybių susidarymą. Ieškovas neįrodė kaltės, priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pasekmių, kaip to reikalauja LR CPK 178 straipsnis.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime teisingai konstatavo, kad 2009 m. birželio 23 d. smarki liūtis (duomenys neskelbtini) kaime laikytina nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe. Tą patvirtino Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Dotnuvoje meteorologijos stoties duomenys, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu sudarytos komisijos išvada bei liudytojų parodymai. Atsakovas, kaip statinio valdytojas, pagal CK 6.266 straipsnį pirmosios instancijos teismui įrodė, jog žala ieškovui atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, kurių pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį jis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad ieškovui A. Š. nuosavybės teise priklauso rąstinis gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantis (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 26-27). Ieškovui priklausanti sodyba yra šalia valstybinės reikšmės kelio Nr. 3501 Betygala-Ilgižiai-Krakės-Bokštai. 2009-06-23 po smarkios liūties kilus potvyniui (duomenys neskelbtini) kaime buvo užlieta ieškovui priklausanti sodyba, dėl užliejimo sugadintas ieškovui priklausantis namas bei jame buvęs turtas. Ieškovo teigimu, žala jam buvo padaryta dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, nes atsakovas, būdamas atsakingas už kelio Nr. 3501 Betygala-Ilgižiai-Krakės- Bokštai priežiūrą, eksploataciją ir remontą, 2008 metais neteisėtai, tai yra neturėdamas projekto ir statybos leidimo, rekonstravo šiame kelyje esančią pralaidą ir ją ženkliai susiaurino, jos diametras neatitiko tuo metu galiojusių techninių reglamentų, dėl ko vanduo šioje pralaidoje neišsiteko ir kilo potvynis, kurio metu buvo apsemtas ir sugadintas jam priklausantis turtas. Todėl, ieškovo manymu, šiuo atveju atsakovui pagal CK 6.266 straipsnį, kaip kelio valdytojui, kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Ieškovo teigimu, būtent dėl šio statinio trūkumo, t.y. dėl to, jog kelio pralaida buvo per siaura ir neatitiko galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimų, liūties potvynio vanduo neišsiteko pralaidoje ir apsėmė bei sugadino jo turtą, todėl jo patirta žala yra priežastiniame ryšyje su neteisėtais atsakovo veiksmais.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar 2009 m. birželio 23 d. liūtis (duomenys neskelbtini) kaime buvo nenugalima jėga, kuri nebuvo ir negalėjo būti numatyta, kas yra atsakovo atsakomybę paneigianti aplinkybė ir atleidžianti atsakovą nuo pareigos atlyginti ieškovo patirtą žalą. Taip pat byloje kilo ginčas dėl to ar 2008 metais rekonstrukcijos metu (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje įrengtos pralaidos dydis turėjo esminės įtakos ieškovo ir kito turto užtvindymui potvynio metu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Dotnuvos meteorologijos stoties 2009-06-25 pažymos Nr. P-52, stoties duomenimis 2009-06-23 12.55 val. prasidėjo smarkus lietus, kuris baigėsi 17.20 val. ir per šį laikotarpį (t.y. 4 val. 25 min.) iškrito 74 mm kritulių (t.1, b.l. 96). Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Dotnuvos meteorologijos stoties 2012-11-14 pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42.2)-25MS-131 nurodoma, kad įvykio vietai (t.y. (duomenys neskelbtini)k.) artimiausios Dotnuvos meteorologinės stoties duomenimis 2009-06-23 iškrito 74,0 mm kritulių, užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus. Dėl labai stiprios liūties ištvino Kačiupis, kurio vandens nutekėjimui galimai turėjo įtakos pralaida kelyje Bokštai-Krakės, nes vanduo buvo susitelkęs tik vienoje kelio pusėje (t. 2, b. l. 44). Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta Dotnuvos meteorologinės stoties viršininkė N. G. parodė, kad nurodytas kritulių kiekis buvo išmatuotas Akademijoje, esančioje 2 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini) kaime galėjo būti plius-minus 20 mm skirtumas lyginant su Akademija. Remiantis Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi įvykio metu), įvykio metu užfiksuotas kritulių kiekis (pritaikius paklaidą mažiausias per mažiau nei 12 val. laikotarpį iškritęs kritulių kiekis (duomenys neskelbtini)k. būtų 54 mm) yra priskirtinas prie stichinio meteorologinio reiškinio. Iš minėtos liudytojos parodymų taip pat matyti, kad toks atvejis, kuomet per 6 val. iškrinta mėnesio kritulių norma, yra pirmasis per visą 90 metų Dotnuvos meteorologinės stoties istoriją. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad 2009-06-23 liūtis (duomenys neskelbtini) kaime atitinka ekstremalių įvykių kriterijus (t.y. stichinis meteorologinis reiškinys), kad liūties metu iškritęs kritulių kiekis buvo neįprastai didelis tai vietovei, ką patvirtino ir liudytoja N. G., todėl vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokio kritulių kiekio atitinkamomis sąlygomis negalėjo numatyti ir tikėtis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2009-06-23 liūtis (duomenys neskelbtini) kaime buvo nenugalima jėga. Esant šiems duomenims atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.270 straipsnio nuostatas ir pripažindamas 2009-06-23 liūtį (duomenys neskelbtini) kaime nenugalima jėga, netyrė šiai aplinkybei konstatuoti svarbių aplinkybių.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad iškritusių kritulių kiekis buvo išmatuotas Akademijoje, esančioje 2 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo ir (duomenys neskelbtini) kaime galėjo būti plius minus 20 mm skirtumas lyginant su Akademija. K. S. kaime nebuvo atlikti tikslūs, o tik apytikriai paskaičiavimai, todėl iškritęs kritulių kiekis (duomenys neskelbtini) kaime, apelianto manymu, negali būti laikytinas nenugalima jėga. Tačiau šiam argumentui patvirtinti apeliantas nepateikė jokių įrodymų. Nesant kitokių objektyvių duomenų apie iškritusių kritulių kiekį (duomenys neskelbtini) kaime, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad įvertinus paklaidą plius minus 20 mm lyginant su Akademija, iškritęs kritulių kiekis (duomenys neskelbtini) kaime atitinka ekstremalių įvykių kriterijus ir pripažintina nenugalima jėga.

Byloje tai pat nustatyta, kad 2008 metais atsakovas atliko prižiūrimo kelio Nr. 3501 Betygala-Ilgižiai-Krakės-Bokštai remonto darbus, kurių metu buvo rekonstruota (duomenys neskelbtini)kaimo teritorijoje esanti gelžbetoninė pralaida. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyrius 2009-12-12 surašė savavalinės statybos aktą Nr. SS4-7, kuriame konstatuota, kad pralaidos (duomenys neskelbtini) kaime, Kėdainių rajone kelyje Betygala-Krakės-Bokštai konstrukcija, kurios metu į gelžbetoninę pralaidą buvo įverta metalinė pralaida, kurios skersmuo sumažintas nuo 1,25 m iki 1,00 m., buvo atlikta neturint supaprastinto statinio projekto ir statybos leidimo, t.y. savavališka statyba (t.1, b.l. 118-119). Apelianto teigimu, dėl to, jog kelio pralaida buvo per siaura ir neatitiko galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimų, liūties potvynio vanduo neišsiteko pralaidoje ir apsėmė bei sugadino jo turtą, todėl jo patirta žala yra priežastiniame ryšyje su neteisėtais atsakovo veiksmais. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas dėl sekančių aplinkybių. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-06-26 įsakymu sudaryta komisija, potvynio, kilusio 2009-06-23 (duomenys neskelbtini) kaime priežastims nustatyti, 2009-07-07 akte pateikė išvadą, kad liūties suformuotas debitas daugiau kaip du kartus viršijo skaičiuotiną debitą, todėl pralaidos skersmuo negalėjo turėti esminės įtakos sodybų užtvindimui ir padarytai žalai. Komisija nustatė, kad pralaidos skersmeniui esant 1 m, maksimalus vandens lygis virš kelio gautas 36 cm, jei pralaidos skersmuo būtų 1, 25 m. – vandens lygis virš kelio gautas 24 cm., potvynio trukmė sutrumpėtų apie 2 proc., jei pralaidos skersmuo būtų 1,60 m. – vandens lygis virš kelio būtų 8 cm, potvynio trukmė sutrumpėtų apie 3 proc. (t.1, b.l. 111). Todėl vadovaujantis komisijos išvada seka, kad net ir tuo atveju jeigu pralaida būtų buvusi 1,25 m skersmens arba 1,60 m skersmens, potvynio nebūtų išvengta ir pralaida nebūtų spėjusi praleisti viso vandens kiekio, vandens lygis vis tiek būtų palikęs virš kelio ir ieškovui priklausanti sodyba, esanti arčiausiai kelio ir esanti žemiausioje vietoje būtų apsemta. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai V. P. ir A. D., hidrologijos specialistai, kurie buvo šios komisijos nariai patvirtino komisijos išvadą, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pralaidos sumažinimas turėjo esminės įtakos vandens kilimui.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad potvynį, kurio metu buvo apsemta ieškovo sodyba, sukėlė 2009-06-23 liūtis, kuri buvo neišvengiama ir atsakovo nekontroliuojama, taip pat kuri nebuvo ir negalėjo būti numatyta, kas yra atsakovo atsakomybę paneigianti aplinkybė, atleidžianti atsakovą nuo pareigos atlyginti ieškovo patirtą žalą (CK 6.253 str. 1 d. ir 2 d., 6.266 str. 1 d.), todėl ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovo atstovas advokatas Justas Jankauskas 2013-04-24 į bylą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tačiau sutinkamai su CPK 98 str. 2 d. šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Šioje byloje teisėjų kolegija ieškovo atstovo apeliacinį skundą nagrinėjo 2013 m. balandžio 9 d. ir procesinio sprendimo paskelbimą atidėjo 2013 m. balandžio 30 d. Taip pat pažymėtina, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 98 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u ta r i a:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kėdainių rajono 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jolita CirulienėRamūnas MitkusIzolda Nėnienė