Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovui VĮ „Kauno regiono keliai“ direktoriui V. L., atsakovo atstovei adv. Stasei Kupčiūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui VĮ „Kauno regiono keliai“, tretiesiems asmenims Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovo VĮ „Kauno regiono keliai“ direktorius ir atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus nesutikimo su ieškiniu motyvus ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad aplinkybė, ar pralaidos rekonstravimas buvo savavališka statyba ar ne, nagrinėjamu atveju kilusiai žalai reikšmės neturi, nes pralaidos sumažinimas įvykio nesąlygojo. Savavališkos statybos akto neskundė, kadangi jame įmonei nebuvo numatyta jokių sankcijų. Šiuo metu pralaida yra didesnė, tai yra šalia esančios pralaidos yra įrengta papildoma 1 m skersmens pralaida, vietoje reikalautos 1,6 m skersmens pralaidos. Tvirtina, kad žala ieškovui atsirado dėl stichinės nelaimės – ekstremalios liūties, ir nors neginčija, kad pralaida buvo per siaura, bet laiko, kad tai neįtakojo žalos atsiradimo. Nurodė, kad prieš kelio remontą patikrinus buvo nustatyta, kad pralaida per ilgą laiko tarpą deformavosi, gelžbetoninės sekcijos persislinko, tarp jų atsirado plyšiai, todėl susidarė sąlygos tolimesniam sparčiam jos būklės blogėjimui, kilo grėsmė eismo saugai. Pagal esamas valstybės finansavimo sąlygas, įmone turėjo tik du pasirinkimus – arba nieko nedaryti ir laukti, kol pralaida visiškai susidėvės su neprognozuojamom pasekmėm, arba ją stabilizuoti, naudojant sąlyginai pigią jau ne vieną kartą išbandytą ir pasiteisinusią technologiją. Kadangi tokias atvejais įveriamas maksimalaus galimo diametro futliaras, atlikti kažkokius papildomus hidraulinius skaičiavimus ir derinimus nėra prasmės, juo labiau, kad tai nepablogina vandens pralaidumo rodiklių, atsižvelgiant į faktinę pralaidos būklę. Toks sprendimas neprieštaravo Lietuvos Respublikos aplinkos ir susisiekimo ministrų 2008-01-01 įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtintam Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 Automobilių keliai 1 priedui „Automobilių kelių tiesimo bei tiltų ir viadukų statybos rūšys“. Įmonės veiksmams jokių esminių priekaištų neturėjo nei Lietuvos automobilių kelių direkcijos sudaryta komisija, nei Kėdainių rajono savivaldybės administracijos sudaryta komisija, nei jų pačios sudaryta ekspertų komisija. Kad įmonės pasirinktas sprendimas buvo teisingas įrodo ir tai, kad esant tokiai ekstremaliai liūčiai nesutvirtinta pralaida beveik garantuotai būtų išplauta, o tai dėl momentinio vandens kilimo nesumažinti nuostolių Siponių kaimui, bet būtų buvę pražūtinga žemiau esančiai Vainotiškių gyvenvietei. Atsakovas, remiantis 6.212 str. 1 d., turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo kontroliuoti ar protingai numatyti ir todėl negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.

Trečiojo asmens Lietuvos Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Pateiktame atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (I t. b. l. 104-105).

Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Teismui pateiktais prašymu trečiasis asmuo prašė civilinę bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Liudytojas V. P. parodė, kad yra inžinierius-hidrotechnikas, turi kvalifikacijos atestatą melioracijos statinių statybai, techninei priežiūrai, projektavimui ir projekto vykdymo priežiūrai, buvo Kėdainių rajono savivaldybės sudarytos komisijos narys ir atliko pralaidos paskaičiavimus pagal galiojančius normatyvinius dokumentus. Paskaičiavimai buvo atlikti 2009-07-03 ir 2009-07-13. Po pirmojo paskaičiavimo pastebėjo, kad reglamente yra viena neteisinga formulė. Su šio reglamento leidėjais išsiaiškino, kad tai tikrai yra klaida, su klaida buvo atspausdinta ir Valstybės žiniose. Tuomet jis patikslino skaičiavimus ir gavosi žymiai mažesnis debetas. Tačiau, net ir patikslinus skaičiavimus, pralaidos skersmuo turėtų būti 1,60 m, kaip ir pagal pirminį skaičiavimą. Hidrologiniai ir hidrauliniai paskaičiavimai buvo papildyti 2009-07-13, kuomet komisija jau buvo baigusi darbą. Mano, kad pralaidos skersmuo esminės įtakos potvyniui nebūtų turėjęs, gal tik jo kilimo greičiui, tačiau iš esmės pats griovys tokio vandens kiekio nebūtų praleidęs. Esmė tame, kad kelio pylimas toje vietoje yra aukštas ir jeigu jo nebūtų, tai gal būtų tik viena sodyba užlieta, o šiuo atveju kelias pasidarė kaip užtvanka ir susidarė didelis užlietas plotas. Net ir 1,60 pralaida tokio vandens kiekio nepraleistų, tačiau užliejimo mastas ir plotas gal būtų ir ne toks, nors tai yra prielaidos, tam reikalingi tikslūs matematiniai paskaičiavimai. Esant platesnei pralaidai, potvynio laikas sutrumpėja, tačiau tik tuo atveju, jei ištekėjimas laisvas, t. y. už pralaidos esantis griovys neužpildytas. Anksčiau toje vietoje buvo 1,25 m pralaida, kuri buvo projektuota pagal tuo metu galiojusius nurodymus. Kai ši pralaida buvo statoma, ten buvo neasfaltuotas vieškelis. Kitą dieną po įvykio, apie 10-11 val., toje vietoje per kelią dar bėgo vanduo, buvo apie 10 cm vandens. Patvirtino komisijos akte esančią išvadą, kad tą dieną buvo retos tikimybės liūtis, stichinis reiškinys ir pralaidos skersmuo neturėjo esminės įtakos. Nurodė, kad naujos pralaidos įmovimas į betoninę pralaidą laikytinas statinio rekonstrukcija, nes pasikeitė pralaidos skersmuo, ilgis. Ši rekonstrukcija pralaidos, kaip statinio, padėtį pagerino, bet kaip hidrotechnikos statinio – pablogino, nes sumažino jo skersmenį.

Liudytojas A. D., nurodė, kad dalyvavo Kėdainių rajono savivaldybės sudarytoje komisijoje dėl 2009-06-23 potvynio priežasčių kaip hidrologas-ekspertas. Jam buvo pateiktas klausimas, ar liūties suformuotas nuotekis buvo didesnis ar mažesnis už projektinį. Detalūs tyrimai nebuvo atlikti. Remiantis kuklia informacija ir savo patirtimi pateikė išvadą, kad liūtis suformavo didesnį nuotekį nei projektinis, tai yra liūtis suformavo didesnį debetą nei galėjo praleisti pralaida. Pralaidos sumažinimas turėjo įtakos potvyniui, tačiau net ir esant nesumažintai pralaidai potvynis vis tiek būtų kilęs, ta vieta būtų apsemta. Komisijos išvadą pilnai palaiko ir ja neabejoja. Sumažinta pralaida įtakojo tiktai potvynio laiką, bet ne potvynio mastą, t. y. ir esant senajai pralaidai būtų apsemta tiek pat teritorijos, tiktai vanduo būtų nubėgęs 2-3 proc. greičiau. Pats užliejimo plotas būtų išlikęs toks pats, nes patį užliejimą įtakojo kelio aukštis.

Liudytojas V. S., parodė, kad gyvena ieškovo kaimynystėje. Iškarto po liūties buvo pas ieškovą namuose, viską nufilmavo, vaizdo medžiagą atidavė žurnalistams. Namas buvo apsemtas, vanduo pro langus bėgo į vidų, namuose viskas plaukė. Ar kelias buvo apsemtas, nepamena.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovui A. Š. nuosavybės teise priklauso rąstinis gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantis (duomenys neskelbtini) Kėdainių r. sav. (I t. b. l. 26-27). Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2009-06-23 po smarkios liūties kilus potvyniui Siponių kaime, buvo užlieta ieškovui priklausanti sodyba, dėl užliejimo sugadintas ieškovui priklausantis gyvenamasis namas bei jame buvęs turtas. Byloje taip pat nustatyta, kad šalia ieškovui priklausanti sodyba yra šalia valstybinės reikšmės kelio Nr. 3501 Betygala-Ilgižiai-Krakės- Bokštai.

Ieškovas teigia, kad žala jam buvo padaryta dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, nes atsakovas, būdamas atsakingas už kelio Nr. 3501 Betygala-Ilgižiai-Krakės- Bokštai priežiūrą, eksploataciją ir remontą, 2008 metais neteisėtai, tai yra neturėdamas projekto ir statybos leidimo, rekonstravo šiame kelyje esančią pralaidą ir ją ženkliai susiaurino, jos diametras neatitiko tuo metu galiojusių techninių reglamentų, dėl ko vanduo šioje pralaidoje neišsiteko ir kilo potvynis, kurio metu buvo apsemtas ir sugadintas jam priklausantis turtas. Todėl, ieškovo manymu, šiuo atveju atsakovui pagal CK 6.266 straipsnį, kaip kelio valdytojui, kyla pareiga atlyginti padarytą žalą.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) –žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Dėl to asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).

Byloje nėra ginčo dėl tos aplinkybės, kad kelio Nr. 3501 Betygala-Ilgižiai-Krakės- Bokštai techninę priežiūrą vykdo ir kelio priežiūros darbus atlieka atsakovas VĮ „Kauno regiono keliai“. Todėl atsakovas laikytinas šio kelio valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Iš šalių paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų (I t. b. l. 98-99, 113, 114) nustatyta, kad 2008 metais buvo atlikti atsakovo prižiūrimo kelio remonto darbai, kurių metu buvo rekonstruota Siponių kaimo teritorijoje esanti gelžbetoninė pralaida. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyrius 2009-12-12 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SS4-7, kuriame konstatuota, kad pralaidos Siponių kaime, Kėdainių r., kelyje Betygala-Krakės-Bokštai rekonstrukcija, kurios metu į gelžbetoninę pralaidą buvo įverta metalinė pralaida, po ko pralaidos skersmuo sumažintas nuo 1,25 m iki 1,00 m., buvo atlikta neturint supaprastinto statinio projekto ir statybos leidimo, t. y. savavališka statyba (I t. b. l. 118-119). Atsakovo teigimu, minėtas aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pralaida, priešingai nei teigiame akte, yra ne ypatingas statinys, o nesudėtingas statinys, atlikti darbai laikytini paprastu remontu, todėl šiems darbams atlikti projektavimo sąvadas, projekto ekspertizė bei statybos leidimas buvo neprivalomas. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovas pateikė 2009-10-08 patikrinimo aktą „Dėl rajoninio kelio Nr. 3501 Betygala-Ilgižiai-Krakės-Bokštai remonto aplinkybių“ (I t. b. l. 98-99). Kaip matyti iš šio patikrinimo akto turinio, atsakovo iniciatyva sudaryta komisija, į kurios sudėtį įėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Tiltų skyriaus viršininkas G. V., ekspertė L. Š. ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektų tarnybos vyriausiasis specialistas S. Z., vadovaudamasi normatyviniais dokumentais: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtinto Kelių techninio reglamento KTR 1.01:20008 Automobilių keliai 1 priedu „Automobilių kelių tiesimų bei tiltų ir viadukų statybos rūšys“ (5 punktu) bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2007-06-18 įsakymu Nr. V-134 patvirtintų Valstybinės reikšmės kelių vertės ir jos keitimo skaičiavimo taisyklių 5.4. p., padarė išvadą, kad kelio Nr. 3501 25,62-32,14 km atlikti darbai neprieštarauja paprastojo remonto sąvokai, todėl projektavimo sąlygų sąvadas, projekto ekspertizė ir statybos leidimas neprivalomas. Tačiau teismo vertinimu, šis paties atsakovo iniciatyva sudarytos komisijos aktas ir jame pateikta išvada, nepaneigia, jog atlikti kelio darbai yra savavališka statyba, kaip tai yra konstatuota savavališkos statybos akte Nr. SS4-7. Šis aktas yra surašytas institucijos, valstybės įgaliotos atlikti statybos valstybinę priežiūrą, todėl yra didesnę įrodomąją galią turintis oficialus rašytinis įrodymas (CPK 197 str. 2 d.). Pažymėtina ir tai, kad remiantis šiuo savavališkos statybos aktu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2010-01-08 raštu Nr. (15.18)-2D-320 pareikalavo statytoją iki 2010-07-01 savo lėšomis likviduoti savavališkos rekonstrukcijos padarinius – atstatyti rekonstruotos pralaidos vamzdžius į buvusį dydį (1,20 m skersmens) (I t. b.l. 123). Nei savavališkos statybos akto, nei šio reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo teisėtumas ir pagrįstumas nuginčytas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovo valdomame kelyje esančios pralaidos rekonstravimo darbai buvo neteisėta statyba. Byloje taip pat nustatyta, kad rekonstruojant Siponių kaimo teritorijoje esančią gelžbetoninę pralaidą, buvo įvertas metalinis gofruotas futliaras, po ko pralaidos skersmuo sumažėjo iki 1 m. Iš trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į ieškinį bei 2009-08-18 rašte Nr. (6.12)2-3885 „Dėl valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3501 Betygala-Krakės-Ilgižiai-Bokštai (31,18 km) patvenkimo“ (I t. b.l. 14) esančių duomenų matyti, kad pagal šiuo metu galiojančius reglamentus ir atliktus skaičiavimus kelio pralaidos diametras buvo per mažas. Tai, jog kelio pralaidos diametras buvo per mažas, patvirtina ir specialisto V. P. atlikti hidrologiniai ir hidrauliniai skaičiavimai, jog pagal normatyvinius dokumentus pralaida turėtų būti ne mažesnė kaip 1,6 m (I t. b. l. 145-146). Taigi bylos duomenys patvirtina ieškovo teiginius, jog pralaida buvo rekonstruota ne tik neturint statybą leidžiančių dokumentų, bet ir tai, jog po rekonstrukcijos pralaida neatitiko galiojusių normatyvinių reikalavimų (jos diametras buvo per siauras).

Ieškovo teigimu, būtent dėl šio statinio trūkumo, t .y. dėl to, jog kelio pralaida buvo per siaura ir neatitiko galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimų, liūties potvynio vanduo neišsiteko pralaidoje ir apsėmė bei sugadino jo turtą, todėl jo patirta žala yra priežastiniame ryšyje su neteisėtais atsakovo veiksmais. Atsakovas, gindamasis nuo jam pareikšto reikalavimo, teigia, tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio, nes rekonstrukcijos metu įrengtos pralaidos dydis neturėjo esminės įtakos ieškovo sodybos ir kito turto užtvindymui potvynio metu. Atsakovo teigimu, žala ieškovui atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure), tai yra stichinės liūties, dėl ko atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovui padarytą žalą.

Iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad jog 2009-06-23 Siponių kaime buvo smarki liūtis dėl kurios kilo potvynis. Remiantis tuo, kad pagal CK 6.266 str. statinių valdytojas gali būti atleistas nuo atsakomybės, kai įrodoma, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure), teismas turi įvertinti, ar 2009-06-23 liūtis gali būti pripažįstama force majeure aplinkybe. Pažymėtina, kad nenugalima jėga (force majeure) yra apibūdinama kaip neišvengiamos ir atsakovo nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 str. 1 d.). Jei atsakovas įrodo, kad pasekmės atsirado dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti, tai jis nuo atsakomybės atleidžiamas. Nenugalimos jėgos pažymiai: 1) nenumatomumas, ir 2) neišvengiamumas.

Kaip matyti iš Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Dotnuvos meteorologijos stoties 2009-06-25 pažymos Nr. P-52, stoties duomenimis 2009-06-23 12.55 val. prasidėjo smarkus lietus, kuris baigėsi 17.20 val. ir per šį laikotarpį (t.y. 4 val. 25 min.) iškrito 74 mm kritulių (I t. b.l. 96). Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Dotnuvos meteorologijos stoties 2012-11-14 pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42.2)-25MS-131 nurodoma, kad įvykio vietai (t.y. Siponių k.) artimiausios Dotnuvos meteorologinės stoties duomenimis 2009-06-23 iškrito 74,0 mm kritulių, užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus. Dėl labai stiprios liūties ištvino Kačiupis, kurio vandens nutekėjimui galimai turėjo įtakos pralaida kelyje Bokštai-Krakės, nes vanduo buvo susitelkęs tik vienoje kelio pusėje (II t. b. l. 44). Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta Dotnuvos meteorologinės stoties viršininkė N. G. parodė, kad nurodytas kritulių kiekis buvo išmatuotas Akademijoje, esančioje 2 km atstumu nuo Siponių k. Sipnių kaime galėjo būti plius-minus 20 mm skirtumas lyginant su Akademija. Remiantis Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi įvykio metu), įvykio metu užfiksuotas kritulių kiekis (pritaikius paklaidą mažiausias per mažiau nei 12 val. laikotarpį iškritęs kritulių kiekis Siponių k. būtų 54 mm) yra priskirtinas prie stichinio meteorologinio reiškinio. Iš minėtos liudytojos parodymų taip pat matyti, kad toks atvejis, kuomet per 6 val. iškrinta mėnesio kritulių norma, yra pirmasis per visą 90 metų Dotnuvos meteorologinės stoties istoriją. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad 2009-06-23 liūtis Siponių kaime atitinka ekstremalių įvykių kriterijus (t.y. stichinis meteorologinis reiškinys), kad liūties metu iškritęs kritulių kiekis buvo neįprastai didelis tai vietovei, ką patvirtino ir liudytoja N. G., todėl vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokio kritulių kiekio atitinkamomis sąlygomis negalėjo numatyti ir tikėtis, teismas konstatuoja, kad 2009-06-23 liūtis Siponių kaime buvo nenugalima jėga.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-06-26 įsakymu sudaryta komisija, sudaryta potvynio, kilusio 2009-06-23 Siponių k., priežastims nustatyti, 2009-07-07 akte pateikė išvadą, kad liūties suformuotas debitas daugiau kaip du kartus viršijo skaičiuotiną debitą, todėl pralaidos skersmuo negalėjo turėti esminės įtakos sodybų užtvindymui ir padarytai žalai. Komisija, remiantis turimais duomenimis ir atlikus hidrodinaminį modeliavimą, nustatė, kad pralaidos skersmeniui esant 1 m, maksimalus vandens lygis virš kelio gautas 36 cm, jei pralaidos skersmuo butų 1,25 - vandens lygis virš kelio gautas 24 cm, potvynio trukmė sutrupėtų apie 2 proc., jei pralaidos skersmuo būtų 1,60 m – vandens lygis virš kelio būtų 8 cm, potvynio trukmė sutrumpėtų apie 3 proc. (I t. b.l. 111). Taigi iš šios komisijos išvados seka, kad net ir tuo atveju, jeigu pralaida būtų iki rekonstrukcijos buvusio skersmens (1,25 m) ir netgi pagal normatyvius dokumentus reikalaujamo skersmens (1,60 cm), potvynio nebūtų išvengta ir pralaida nebūtų spėjusi praleisti viso vandens kiekio, vandens lygis vis tiek būtų pakilęs virš kelio, todėl neabejotina, kad ieškovui priklausanti sodyba, esanti arčiausiai kelio ir, kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, esanti žemiausioje vietoje, būtų apsemta. Teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti šios komisijos nariai, hidrologijos specialistai V. P. ir A. D. patvirtino 2009-07-07 akte pateiktą išvadą, kad pralaidos skersmuo negalėjo turėti esminės įtakos sodybų užtvindymui. Abu liudytojai patvirtino, kad sumažinta pralaida turėjo įtakos tik paties potvynio laikui, tačiau paties potvynio mastui esminės įtakos neturėjo. Įrodymų, paneigiančių 2009-07-07 akte pateiktą išvadą bei minėtų liudytojų parodymus, jog pralaidos skersmuo neturėjo esminės įtakos sodybų užtvindymui ir padarytai žalai, bei įrodančių, jog būtent sumažintas pralaidos skersmuo lėmė sodybos apsėmimą ir žalos atsiradimą (CK 6.247 str.), ieškovas nepateikė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad potvynį, kurio metu buvo apsemta ieškovo sodyba, sukėlė 2009-06-23 liūtis, kuri buvo neišvengiama ir atsakovo nekontroliuojama bei nepašalinama aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti numatyta, kas yra atsakovo atsakomybę paneigianti aplinkybė, atleidžianti atsakovą nuo pareigos atlyginti ieškovo patirtą žalą (CK 6.253 str. 1 ir 2 d., 6.266 str. 1 d.), todėl ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistinos išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas šioje byloje turėjo 1800 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 101). Kaip matyti iš bylos duomenų, advokatė rengė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, todėl 1800 Lt dydžio išlaidos neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2. ir 8.18. punktuose nustatyto, atitinka bylos sudėtingumą.

Iš ieškovo valstybei priteistina 78,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo A. Š. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui VĮ „Kauno regiono keliai“, į. k. 232112130, 1800,00 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai.

Priteisti iš ieškovo A. Š. 78,20 Lt (septyniasdešimt aštuonis litus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.