- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-500-852/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38977-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Andrius Verikas (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- M. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūra
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros pareiškimą dėl praleisto termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys M. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Vilniaus apygardos prokuratūra (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) Atnaujinti D. R., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą terminą atsisakyti priimti M. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą; 2) Leisti M. R. savo nepilnamečio vaiko D. R., gim. (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti M. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Nurodė, kad gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą kreiptis į teismą, padedant įgyvendinti nepilnamečio vaiko teises, tvarkant mirusio tėvo palikimą. Paaiškino, kad nepilnamečio vaiko motina dėl sunkios finansinės padėties, objektyvios informacijos ir teisinių žinių stokos, netinkamai užtikrino savo vaiko teisę priimti (atsisakyti priimti) palikimą ir nustatytu laiku į palikimo bylą vykdantį notarą nesikreipė. Įvertinus šias priežastis ir tai, kad neatnaujinus praleisto įstatymo nustatyto termino, nebūtų galimybės užtikrinti palikėjo nepilnamečio vaiko turtinių interesų, priežasčių, dėl kurių prašomas atnaujinti terminas buvo praleistas, pripažinimas svarbiomis, atitiktų sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principus bei sudarytų prielaidas pašalinti viešojo intereso – vaiko teisių pažeidimus. Pažymėjo, kad bendra palikėjo turto vertė pareiškimo padavimo dieną yra 169,19 Eur, o skola – ne mažesnė kaip 1 555,10 Eur, taigi palikto turto ir skolų balansas yra akivaizdžiai neigiamas, todėl atsisakymas priimti palikimą atitiktų vaiko interesus.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad nesant teisės aktų nustatyta tvarka išreikštos nepilnametės D. R. pozicijos dėl jos tėvo, mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo (jo atsisakymo), ji negali užbaigti palikėjo palikimo perėjimo valstybei procedūros.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad pareiškimas neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir nepažeidžia jo teisių.
4. Suinteresuotas asmuo M. R. atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimo netenkino.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog palikimo nepriėmimas sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas. Pažymėjo, kad testamentų registro išrašas patvirtina, jog nustatytu terminu dėl palikėjo M. R. palikimo į notarą niekas nesikreipė. LITEKO informacinės sistemos duomenimis, bylų dėl įstatymų nustatyto praleisto termino atnaujinimo (išskyrus šią bylą), palikimui priimti/atsisakyti nuo palikimo, atsiradusio po M. R. mirties, iškelta nėra. Sprendė, kad reikalavimas atnaujinti įstatymų nustatytą praleistą terminą atsisakyti nuo palikimo yra perteklinis, kadangi nesikreipus nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo palikimo paveldėjimo santykiai neatsirado, be to, palikimo nepriėmimas sukelia tokias pačias teisines pasekmes, kaip ir atsisakymas nuo palikimo – nuosavybės teisė į palikėjo turtą ir palikėjo įsipareigojimai pereina kitam įstatyminiam įpėdiniui, o jų nesant – valstybei. Nepilnametei D. R. palikimo nepriėmimas ar D. R. atstovo nesikreipimas į notarą dėl atsisakymo nuo palikimo jokių neigiamų teisinių padarinių, susijusiu su palikėjo M. R. palikimu, nesukelia, kadangi paveldėjimo teisinių santykių neatsirado. Konstatavo, kad dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos prašymas dėl įstatymų nustatyto praleisto termino atnaujinimo atsisakyti priimti palikimą netenkinamas. Papildomai pažymėjo, kad, kadangi prašymas dėl įstatymų nustatyto praleisto termino atnaujinimo atsisakyti priimti palikimą netenkinamas, taip pat netenkinamas ir prašymas dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą tenkinti.
8. Pareiškėja nurodo, kad ginčijama nutartis yra neteisėta, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas. Iš CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkto konstrukcijos matyti, kad įstatymo leidėjas įtvirtino nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugą paveldėjimo teisiniuose santykiuose, nustatydamas papildomą saugiklį – teismo procesinio sprendimo privalomumą ne tik priimant palikimą vaiko vardu, bet ir atsisakant jį priimti. Visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, turi vieną esminį skirtumą nuo šios bylos – nei vienoje iš jų asmenys, esantys (siekiantys tapti) paveldėtojais nebuvo nepilnamečiai, todėl jose nebuvo sprendžiami šiai bylai aktualūs CK 5.57 straipsnio taikymo klausimai prioritetinių vaiko interesų gynimo kontekste ir apskritai nebuvo nagrinėjamos CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo nuostatos. Dėl to jos nelaikytinos turinčiomis precedento galią šiai bylai. Sprendžiant klausimą dėl termino priimti (ar atsisakyti priimti) palikimą vaiko vardu atnaujinimo CK 5.57 straipsnio 1 dalis ir 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai. Tuo tarpu jas aiškinant atsietai ir tokiu būdu, kad vaiko įstatyminiam atstovui tiesiog nesikreipus nustatytais terminais į teismą dėl leidimo išdavimo ir į notarą dėl palikimo priėmimo (atsisakymo priimti) palikimą vaiko vardu, būtų sumenkintos įstatymo užtikrintos vaiko teisės į teismo kontrolę, priimant daugiau ar mažiau (priklausomai nuo palikimo turinio) svarbius sprendimus, susijusius su vaiko turtiniais interesais.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, kad tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Akcentavo, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 30 d. apžvalgą Nr. 35 „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose“).
10. Suinteresuotas asmuo M. R. atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad po M. R. mirties nesikreipė per įstatymų nustatytą terminą į paveldėjimo vietos notarą, nei į teismą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo vaiko vardu, nes žinojo, kad vyras turto neturi, ir kad galimai turėjo skolų. Pažymėjo, kad kreiptis pas advokatus pinigų neturi, viena išlaiko nepilnametį vaiką, nesuprato, kodėl turi kreiptis į notarą ar teismą, nes jai atrodė akivaizdu, kad, jeigu ji nesikreipė į notarą ar teismą, tai turi būti traktuojama kaip palikimo nepriėmimu ar jo atsisakymu. Todėl sutinka su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi.
Šalies argumentai
11. Suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą atsisakyti priimti palikimą ir išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi priimtą sprendimą motyvavo iš esmės tuo, kad palikimo nepriėmimas sukelia tokias pačias teisines pasekmes, kaip ir atsisakymas nuo palikimo – nuosavybės teisė į palikėjo turtą ir palikėjo įsipareigojimai pereina kitam įstatyminiam įpėdiniui, jų nesant – valstybei, bei konstatavo, kad reikalavimas atnaujinti praleistą terminą atsisakyti priimti palikimą yra perteklinis.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. R. ir M. R. (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. R.. M. R. mirė (duomenys neskelbtini). D. R. įstatyminė atstovė, motina M. R., į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo nesikreipė. Taigi, iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėja prašo atnaujinti terminą atsisakyti priimti palikimą ir išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnametės įpėdinės, kurios įstatyminė atstovė, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, vardu.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo nurodyta, kad viešasis interesas prioritetiškai ginti ir saugoti vaikų interesus geriausiai užtikrinamas teismui sprendžiant dėl leidimo leisti vaiko atstovams pagal įstatymą priimti ar atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu išdavimo (neišdavimo). Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Taigi teismo leidimų institutas yra sukurtas tam, kad būtų apsaugoti vaiko interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Tokia pati pozicija išdėstyta ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 30 d. teismų praktikos apžvalgoje Nr. 35 „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“, kuria remiasi suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tai, kad teismo leidimas yra būtinas tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu yra expressis verbis (aiškiais žodžiais) nurodyta ir CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
18. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde išdėstytais pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentais ir toliau sprendžia klausimą dėl pareiškimo pagrįstumo iš esmės.
19. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK yra nustatytas terminas palikimui priimti. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta, pareiškėja prašo atnaujinti terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnametės įpėdinės, kurios įstatyminė atstovė, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, vardu. Todėl spręstina, kad atsisakymas atnaujinti terminą palikimui priimti, kurį nepilnametė įpėdinė praleido ne dėl savo kaltės, t. y. todėl, kad ji neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis) ir, todėl kad jos įstatyminė atstovė neatliko veiksmų dėl palikimo priėmimo (atsisakymo priimti) dėl sunkios finansinės padėties ir teisinių žinių stokos, pažeistų jos interesus, todėl šis terminas atnaujintinas.
21. Su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).
22. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė duomenis, kad bendra palikėjo turto vertė yra 169,19 Eur, t. y. piniginės lėšos, sukauptos UAB „AVIVA Lietuva“ pensijų fondo sąskaitoje, o skola – ne mažesnė kaip 1 555,10 Eur, kuri nustatyta antstolių informacinės sistemos duomenimis. Todėl spręstina, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. palikėjo įsiskolinimai akivaizdžiai viršija jo turto vertę, ir turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.
23. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, pirmosios instancijos nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas nepilnamečiam vaikui terminas atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo mirties, ir išduotinas teismo leidimas nepilnamečio vaiko motinai atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą, atsiradusį po jo tėvo mirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti D. R., gim. (duomenys neskelbtini), terminą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties, ir išduoti teismo leidimą M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), atsisakyti priimti D. R., gim. (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, atsiradusį po jos tėvo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.