Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2S-398-730/2015

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-15426-2014-6)

2015 m. vasario 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, išnagrinėjusi ieškovės UAB „Ūkio banko lizingas“ atstovės advokatės Astos Astrauskienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-31 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ūkio banko lizingas“ ieškinį atsakovui S. N. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą apeliantei pašalinti ieškinyje nustatytą trūkumą, t. y. įpareigojo pateikti įrodymus, iš kurių būtų galima nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą ir išspręsti ieškinio teismingumo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai įpareigojo apeliantę pateikti įrodymus apie atsakovo gyvenamąją vietą.

Nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismų praktikoje turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti ieškinys, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą. Kaip pažymima teismų praktikoje, reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamais reikalavimais, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą, todėl tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų.

CPK 29 straipsnyje nurodyta, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalgos 4.2 p. išaiškinta, kad ieškinio trūkumus dėl atsakovo gyvenamosios vietos nustatymo teismas gali taikyti tik tuomet, kai ieškovas turi realias galimybes nustatyti kitą, o ne ieškinyje nurodytą atsakovo gyvenamąją vietą. Taip pat, kai ieškinyje nurodoma ne deklaruota fizinio asmens gyvenamoji vieta, o kitas adresas, kuriuo fizinis asmuo faktiškai gyvena, tai negali būti laikoma ieškinio trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga).

Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantė ieškinyje nurodė atsakovo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog deklaruotos gyvenamosios vietos adresui nesutampant su ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, neįmanoma spręsti ieškinio teismingumo klausimo. Pateikiant ieškinį reikia nurodyti ne asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, bet tą vietą, kurioje asmuo faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti siunčiamus procesinius dokumentus. Iš prie ieškinio pateiktos Vartojimo kredito sutarties Nr. 810015521 nustatyta, jog atsakovas sudarydamas vartojimo kredito sutartį savo gyvenamosios vietos adresą nurodė – (duomenys neskelbtini). Be to atsakovui minėtu adresu išsiųstas pranešimas dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Matyti, jog atsakovas, sudarydamas vartojimo kredito sutartį, sąmoningai nurodė ieškovei savo gyvenamosios vietos adresą, kuriuo jis faktiškai gyvena. Todėl darytina išvada, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Esant nustatytoms aplinkybėms, nurodytam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir todėl nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo, kadangi ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį ir ieškovės UAB „Ūkio banko lizingas“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.