Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Nemėžis“ iš atsakovo UAB „Pliusmeta“ 14 007,17 Lt skolą, 659,76 Lt delspinigius, iš viso 14 666,93 Lt, 7,51 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 666,93 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-05-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2883,56 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį ir atsakovo UAB“Pliusmeta“ priešieškinį atmetė. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš ieškovo Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Nemėžis“ 180 Lt atstovavimo išlaidas atsakovui UAB „Pliusmeta“, o iš atsakovo UAB „Pliusmeta“ priteisė 32 Lt pašto išlaidas valstybei.

Teismas nustatė, kad pagal šalių sudarytą 2012-10-08 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.2012/10/08 ieškovas perdavė atsakovui laikinai atlygintinai naudotis ir valdyti 861,46 kv m bendro ploto patalpas pastate, unikalus Nr.4198-5018-8016, esančiame Sirokomlės g. 38, Nemėžyje, Vilniaus raj., o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui nuomos mokestį – 2,90 Lt už vieną kvadratinį metrą (iš viso 2 500 Lt). Patalpos buvo išnuomotos vienerių metų laikotarpiui nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo momento, kurį šalys pasirašė 2012-11-06 (sutarties 1.2 p.).

Teismas nustatė, kad atsakovo 2013-01-29 pranešimas ieškovui dėl patalpų nuomos sutarties pažeidimų ir pabaigos, dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2013-03-04, jeigu ieškovas napašalintų trūkumų, 2013-03-01 atsakovo kvietimai ieškovui dėl atvykimo perimti patalpas buvo siųsti ieškovui, tačiau realiai ieškovui nebuvo įteikti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė ieškovo patalpų trūkumus, tokius kaip nesandarius langus, blogai užsidarančius vartus, vandens skverbimąsi pro stogą keliose vietose lietingomis ir vėjuotomis dienomis bei žemą temperatūrą, dėl kurios, atsakovo teigimu, nėra įmanomas žmonių darbas tose patalpose, ieškovas jų nepripažino. Teismo nuomone, atsakovas nepateikė svarių argumentų patvirtinti aplinkybei, kad drėgmės prasiskverbimas į patalpas iš esmės vienoje stogo vietoje turėjo esminę reikšmę jam vykdyti savo veiklą iš ieškovo išsinuomotose patalpose. Teismo nuomone, labai tikėtina, kad pagal ieškovo pateiktų įrodymus dėl stiklo pirkimo pirktą stiklą ieškovas panaudojo atsakovui išnuomotų langų sandarinimo darbams. Atsakovui patalpos buvo perduotos 2012-11-06 ir jis turėjo visas galimybes įvertinti patalpų būklę, ypač langų, vartų sandarumą, t.y. turėjo matyti galimus trūkumus, kurių neįmanoma nepastebėti. Atsakovas, priimdamas patalpas turėjo matyti, kad patalpose yra viena krosnelė šildymui ir turėjo suvokti, kad didelio ploto (861,46 kv.m.) patalpų nebus įmanoma sušildyti iki norimos temperatūros. Teismas laikė, kad atsakovo darbuotojų P. S. ir P. J. parodymų nepakanka pripažinti pagrįstomis atsakovo pretenzijas dėl patalpų trūkumų. Teismas atsižvelgė į tai, kad nepaisant jog patalpomis atsakovas naudojosi kelis mėnesius, pretenziją jis nusprendė reikšti tik 2013-01-29, kurioje nenurodė konkrečių ir esminių trūkumų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas apie jo nurodytus patalpų trūkumus turėjo žinoti pats ir dėl jų, net ir pripažinus kai kuriuos esant, patalpas atsakovas galėjo naudoti pagal paskirtį – automobilių dalių sandėliavimui. Asakovas pripažino, kad patalpas naudojo ne tik dalių sandėliavimui, bet ir vykdė prekybą dalimis, ko su ieškovu nuomos sutartimi nebuvo aptaręs.

Siekdamas nutraukti nuomos sutartį atsakovas rėmėsi sutarties 7.6 p. nuostata bei kaip pagrindą nurodė sutarties 6.4.1 p., kuris numatė nuomotojo pareigą atlikti kapitalinį nuomojamų patalpų remontą. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovo argumentą, kad ieškovas pareigos atlikti kapitalinį nuomojamų patalpų remontą nevykdė, nes atsakovas nenurodė tokių ieškovo nuomojamų patalpų trūkumų, dėl ko būtų atsiradęs būtinumas atlikti minėtų patalpų kapitalinį remontą. Atsakovo nurodyti trūkumai (langų sandarinimas ar vartų keitimas) priskirtini einamojo, o ne kapitalinio remonto darbams, nes nereikėjo rekonstruoti statinio laikančiųjų konstrukcijų ar atlikti kitus darbus dėl statinio esminio pertvarkymo (statybos įstatymo 20 str. 20,21 p.). Nenustačius aplinkybės dėl patalpų kapitalinio remonto būtinumo (CK 6.492 str.1d.), atsakovas pats, suderinęs su ieškovu, turėjo galimybę atlikti patalpų einamąjį remontą (CK 6.493 str. 1d.). Todėl atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti iš ieškovo pašalinti patalpų trūkumus atliekant patalpų kapitalinį remontą ir remtis ta aplinkybe siekiant nutraukti patalpų nuomos sutartį teigiant, jog nuomotojas atsako už visus išnuomoto daikto trūkumus (CK 6.485 str. 1 d.). Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas pranešime dėl galimo nuomos sutarties nutraukimo rėmėsi nesandarių langų ir durų aplinkybe, o stogo, elektros instaliacijos trūkumų, kuriuos nurodė bylos nagrinėjimo metu, neminėjo.

Kadangi atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti sutartį remiantis jo nurodytais patalpų trūkumais ir patalpų neperdavė ieškovui pagal perdavimo-priėmimo aktą, kaip numatė sutarties sąlygos (2.2, 2.4 p.), nes pranešimą apie patalpų perdavimą ieškovas gavo vėliau nei atsakovo nurodyta data, todėl priešieškinio reikalavimą teismas netenkino, nesant pagrindo pripažinti, jog sutartis buvo nutraukta 2013-03-06. Teismas pripažino, kad ieškovas turi teisę reikalauti, jog atsakovas sumokėtų nuomos mokestį su papildomomis išlaidomis iki ieškovo nurodytos nuomos sutarties nutraukimo dienos (Sutarties 2.4 p.). Teismas konstatavo, kad atsakovo tikslą nutraukti nuomos sutartį su ieškovu lėmė ne ieškovo patalpų trūkumai, o atsakovo išsinuomotos kitos patalpos, kurios yra geresnėje vietoje. Atsakovas pripažino, kad nuo 2013 m. vasario mėn. sulaikė savo mokėjimus ieškovui. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laikė pagrįstu ir tenkintinu ieškovo reikalavimą dėl 14 007,17 Lt nuomos mokesčio kartu su mokesčiais už elektrą bei komunalinių atliekų surinkimą laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2013-07-09 priteisimo.

Teismas laikė, kad šalių santykiuose dėl nepakankamo bendradarbiavimo yra dalis ir ieškovo kaltės, be to, ieškovui priteistini delspingiai, todėl padarė išvadą, jog sutarties 7.3 ir 7.5 p. numatytos baudos priteisimas būtų dvigubų netesybų taikymas atsakovui, kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė. Taip pat teismas, vadovaudamasis sutarties nuostatomis, priteisė ieškovui iš atsakovo 659,76 Lt delspinigių. Vadovaudamasis CK 6.37 str. 1, 2 d. ir mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d., 3 str. 2 d. iš atsakovo priteisė 7,51 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys 2012-10-08 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.2012/10/08, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui vienerių metų terminui atlygintinai naudotis ir valdyti (išnuomojo) 861,46 kv m bendro ploto patalpas pastate, unikalus Nr.4198-5018-8016, esančiame Sirokomlės g.38, Nemėžyje, Vilniaus raj., o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui nuomos mokestį – 2,90 Lt už vieną kvadratinį metrą (bendra nuomos mokesčio suma - 2 500 Lt) (I t., b.l.7-12). Patalpos atsakovui buvo perduotos 2012-11-06 perdavimo-priėmimo aktu (I t., b.l.7-12).

Tarp šalių kilo ginčas dėl nuomojamų patalpų atitikimo sutartis sąlygoms, dėl nuomos sutartis galiojimo ir nutraukimo momento ir su tuo susijusių pasekmių.

Nuomos sutarties nutraukimo tvarką reglamentuoja sutarties 7 skirsnis, pagal kurio 7.1 p. sutartis gali būti nutraukta abipusiu rašytiniu šalių susitarimu, o pagal sutarties 7.6 p. atsakovas turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai ne teismo tvarka prieš nuomos termino pabaigą tik pateikdamas ieškovui raštu įspėjimą apie nutraukimą dėl konkretaus pažeidimo prieš 30 kalendorinių dienų, jeigu ieškovas per šį laikotarpį neištaiso atitinkamo pažeidimo sutarties 7.6.1-7.6.5 punktuose nurodytais atvejais. Taigi, kaip matyti iš minėtų šalių sudarytos sutarties nuostatų, atsakovas vienašališkai nutraukti šalių sudarytą sutartį turi teisę iš esmės tik atsakovui pažeidus sutartimi prisiimtas prievoles ar nuslėpus nuo atsakovo patalpų trūkumus (sutarties 7.6.1-7.6.5 p.). Sutartis nenumato šalių teisės nutraukti sutartį vienašališkai ne teismo tvarka kitais nei sutarties 7.5 ir 7.6 p. numatytais atvejais, nebent sutarties šalys susitartų dėl sutarties nutraukimo bendru susitarimu. (sutarties 7.2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas neteisingai aiškina sutarties 7.3 ir 7.4 p. nuostatas, kadangi minėtų punktų nuostatos nenumato savarankiškų šalių sudarytos sutarties nutraukimo pagrindų, o tik numato sankcijas šalims už sutarties nutraukimą, nutraukus sutartį jos 7.5 ir 7.6 p. nurodytais pagrindais. Todėl kitais, sutartyje nenurodytais atvejais, šalių sutartis vienašališkai ne teismo tvarka negalėjo būti nutraukta. Todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad atsakovo sutarties nutraukimo motyvas neturi reikšmės jo teisei nutraukti šalių sudarytą sutartį. Duomenų, kad šalys nusprendė nutraukti sutartį šalių abipusiu susitarimu, į bylą nėra pateikta. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai aiškinosi ar atsakovas laikėsi sutarties nutraukimo tvarkos bei ar jo nurodomas sutarties nutraukimo pagrindas iš tikrųjų egzistavo.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo rašytinis 2013-01-29 pranešimas apie sutarties nutraukimą ieškovui nebuvo įteiktas (I t., b.l.20). Pažymėtina, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas atsisakė tokį pranešimą priimti, nes iš pašto kvito matyti, kad ieškovas neatsiėmė gautos siuntos, neatsiėmimo priežastys nėra įvardintos. Sutarties 7.6 p. įtvirtino, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą turi būti rašytinis, todėl bet koks žodinis pranešimas, jeigu toks ir būtų buvęs, laikytinas neatitinkančiu sutarties reikalavimų, todėl jis negali būti vertinamas kaip sukeliantis jame nurodomas teisines pasekmes – sutarties nutraukimą. Nesant rašytinio įspėjimo, laikytina, kad atsakovas neįspėjo ieškovo apie būsimą sutarties nutraukimą. Kita vertus, apelianto apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog 2014-03-03 teismo posėdžio metu ieškovo vadovas V. L. pripažino, jog žodžiu jis buvo informuotas apie atsakovo ketinimą nutraukti sutartį, neatitinka tikrovės, kadangi ieškovo vadovas šiame teismo posėdyje patvirtino apelianto nurodomu laiku 2013 m. sausio mėnesį gavęs iš atsakovo pretenzijas, o ne pranešimą apie sutarties nutraukimą. Atsakovo vienašališkai surašytas 2013-03-06 patalpų perdavimo-priėmimo aktas taip pat negali būti laikomas tinkamu įrodymu apie patapų ieškovui grąžinimą, kadangi jis surašytas atsakovo vienašališkai, o ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie patalpų perdavimo laiką, nes atsakovo 2013-03-01 pranešimas, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovui nebuvo įteiktas laiku, t.y. prieš numatomą patalpų perdavimą. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo priešieškinys buvo atmestas teisėtai ir pagrįstai.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista skolos suma ir skolos laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių teismo sprendimo dėl skolos dydžio neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtinančių duomenų. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai atmetus atsakovo reikalavimą pripažinti esant sutartį nutrauktą nuo 2013-03-06, kadangi ieškovą ir atsakovą patalpų nuomos sutartis siejo iki 2013-07-09, kai ieškovas ją vienašališkai nutraukė, todėl atsakovas pagal sutarties nuostatas nuomos mokestį privalėjo mokėti iki pat sutarties nutraukimo, nepriklausomai nuo to ar realiai naudojosi ginčo patalpomis ar ne. Sutartis yra teisėta ir galiojanti ir ieškovas turi teisę reikalauti nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2013-2-01 iki 2013-07-09. Atsakovui šios pareigos neįvykdžius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė ieškovui iš atsakovo skolą.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui, sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, Nr. 4968/99, 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, A n. 288, p; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010;2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462/2011 ir kt.), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi ir neturi jokios teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau ieškovui iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).