Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovo advokato M. K. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-681-2023 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2023 m. vasario 3 d. d., 12 val. 10 min., Šilalės r., Burkėnų k. – 164, vairavo automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones per sankryžą, kuri buvo pažymėta įspėjamuoju kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, kai tai daryti draudžiama. Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje.

2. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 3 d. nutarimu A. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

10. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

11. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo yra trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

12. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

13. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: 1) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. KET 140.1 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

14. Nagrinėjamu atveju A. K. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. vasario 3 d. d., 12 val. 10 min., Šilalės r., Burkėnų k. – 164, vairavo automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones per sankryžą, kuri buvo pažymėta įspėjamuoju kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, kai tai daryti draudžiama. A. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti.

15. Iš pateikto skundo ir paties A. K. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad A. K., nors ir pripažįsta faktines administracinio nusižengimo aplinkybes ir tai, kad atliko lenkimo manevrą sankryžoje, tačiau teigia, kad administracinį nusižengimą padarė dėl to, kad policijos pareigūnai lenkimo metu padidino greitį ir sutrukdė jam grįžti į jo važiavimo eismo juostą leistinoje vietoje, todėl jis neturėjo galimybės užbaigti lenkimo manevrą nepažeisdamas KET reikalavimų. Iš A. K. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad jis laikėsi pozicijos, kad jo veiksmus sąlygojo policijos pareigūnų veiksmai, t. y. greičio padidinimas taip provokuojant jį padaryti administracinį nusižengimą. Tačiau teismas nesutinka su tokia A. K. pozicija ir konstatuoja, kad tokią A. K. pateiktą versiją paneigia administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri buvo ištirta ir bylos nagrinėjimo metu – byloje esantis vaizdo įrašas, policijos pareigūnų parodymai, administracinio nusižengimo protokolas.

15.1. Administracinio nusižengimo byloje esantis policijos tarnybiniu automobiliu užfiksuotas vaizdo įrašas patvirtina, kad A. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Iš vaizdo įrašo, kuris buvo peržiūrėtas ir teismo posėdžio metu, matyti, kad policijos automobilis važiuoja keliu dešinėje kelio pusėje, priekyje važiuoja kitas automobilis, vaizdo įrašo pradžioje matomas ir dešinėje kelio pusėje esantis kelio ženklas „Šalutinis kelias iš kairės“. Vaizdo įrašo pradžioje matosi kelio ženklinimas – siaura brūkšninė linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus (šios linijos brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus ir šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių (KET 3 priedo 1.5. punktas)), toliau (vaizdo įrašo 2 sekundę) kelio ženklinimas keičiasi į artėjimo liniją, t. y. siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus ir šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių (ši linija įspėja, kad artėjama prie siauros ištisinės linijos arba dvigubos ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus (KET 3 priedo 1.6. punktas)). Vaizdo įrašo 6 sekundę kairėje eismo juostoje pasirodo A. K. vairuojamas automobilis, lenkiantis policijos pareigūnų automobilį, tuo metu dar tęsiasi kelio ženklinimo artėjimo linija, tačiau iš karto prasideda siaura ištisinė kelio ženklinimo linija (KET 3 priedo 1.1. punktas), ir A. K., aplenkęs policijos pareigūnų automobilį, toliau važiuoja kairėje kelio pusėje, t. y. jo važiavimo krypčiai priešpriešinėje eismo juostoje, pravažiuoja kairėje kelio pusėje esantį šalutinį kelią, aplenkia priešais policijos pareigūnus važiuojantį automobilį ir grįžta į savo eismo juostą, po to yra sustabdomas policijos pareigūnų.

15.2. Taigi iš vaido įrašo matyti, kad A. K., įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, aplenkia du ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius. Vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes patvirtino ir policijos pareigūnai Ž. Č. ir M. V., kurie buvo apklausti teismo posėdžio metu. Vaizdo įraše nesimato, tačiau pareiškėjas tvirtino, jog lenkimo manevrą jis pradėjo tuo metu, kai kelias dar buvo paženklintas siaura brūkšnine linija, t .y. lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje. Įvertinus tai, kad vaizdo įrašo pradžioje matomas ženklinimas siaura brūkšnine linija, o A. K. vairuojamas automobilis lenkimo momentu pasirodo tik vaizdo įrašo 6 sekundę, teismui nekyla abejonių, kad A. K. lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje. Tačiau vien aplinkybė, kad A. K. formaliai lenkimo manevrą pradėjo leistinoje kelio atkarpoje, nešalina jo atsakomybės už draudžiamoje vietoje atliktą lenkimą. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad A. K. lenkė kitą automobilį ir užbaigė lenkimo manevrą jau už sankryžos, t. y. būdamas sankryžoje A. K. vairuojamas automobilis yra priešpriešinėje eismo juostoje ir lenkia kitus automobilius, o tai nagrinėjamu atveju ir yra A. K. inkriminuojamo nusižengimo dalykas. Pažymėtina, kad vairuotojas, prieš atlikdamas lenkimo manevrą, privalo įsitikinti, ar spės užbaigti manevrą, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, tačiau šiuo atveju A. K. neįvertino šios aplinkybės ir lenkimo manevrą tęsė ir būdamas sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“ (ANK 420 straipsnio 1 dalis).

15.3. Tiek skunde apylinkės teismui, tiek ir teismo posėdžio metu A. K. ir jo atstovas akcentavo aplinkybę, kad A. K. veiksmus sąlygojo policijos pareigūnų veiksmai, t. y. tuo metu, kai A. K. atliko lenkimo manevrą ir lenkė policijos pareigūnų automobilį, policijos pareigūnų automobilis pradėjo didinti greitį ir trukdė A. K. užbaigti lenkimo manevrą leistinoje vietoje, dėl to jis, neturėdamas galimybės grįžti į savo eismo juostą dėl mažėjančio tarpo tarp policijos automobilio ir priekyje važiavusio automobilio dėl policijos pareigūno padidinto greičio, buvo priverstas aplenkti dar vieną transporto priemonę sankryžoje. Tačiau tokią A. K. versiją paneigia tiek byloje esantis vaizdo įrašas, tiek policijos pareigūnų, kurie buvo apklausti teismo posėdžio metu, duoti parodymai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad vaizdo įrašo pradžioje policijos pareigūnai važiuoja 76 km/h greičiu, tuo metu, kai pareigūnus lenkia A. K. vairuojamas automobilis, policijos pareigūnų greitis padidėja iki 78 km/h, o kai A. K. vairuojamas automobilis lenkia priešais policijos automobilį važiuojantį kitą automobilį, policijos pareigūnų greitis padidėja iki 83 km/h, ir tuomet policijos pareigūnų greitis didėja iki 100 km/h, nes policijos pareigūnai pradeda vytis A. K. vairuojamą automobilį ir jį sustabdo. Taigi, iš vaizdo įrašo matyti, kad būtent tuo metu, kad A. K. aplenkė policijos pareigūnų vairuojamą automobilį, policijos pareigūnų automobilio greitis padidėjo tik 2 km/h, todėl toks nedidelis greičio padidėjimas niekaip negalėjo įtakoti tolimesnių A. K. veiksmų. Be to, liudytojai M. V. ir Ž. Č. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jie nesiėmė jokių veiksmų, kad sutrukdytų A. K. užbaigti manevrą, specialiai greičio nedidino, A. K. privalėjo stebėti kelio ženklinimą ir pamatęs artėjimo liniją, kuri įspėja apie tai, kad artėjama prie ištisinės linijos, turėjo visas galimybes sumažinti greitį ir grįžti į savo eismo juostą. Teismas neturi pagrindo abejoti šių pareigūnų parodymų objektyvumu. Vien tai, kad A. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nereiškia, kad policijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Priešingai, pareigūnai atlieka savo darbą vadovaudamiesi įstatymais, o ne asmeniniais interesais, užfiksavus pažeidimą administracinio nusižengimo protokolo surašymas yra pareigūno pareiga ir profesinė atsakomybė. Taigi, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, vertinti policijos pareigūnų veiksmus kaip provokuojančius, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad A. K. sankryžoje lenkė dvi važiuojančias transporto priemones, aplenkęs policijos pareigūnų automobilį jis iš karto lenkė dar vieną automobilį, važiavusį prieš policijos automobilį, aplenkęs policijos automobilį jis net nestabtelėjo, nerodė dešiniojo posūkio signalo ir nesiėmė jokių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis bandė grįžti į savo eismo juostą iš karto aplenkęs policijos automobilį. Todėl teigti, kad A. K. veiksmus sąlygojo policijos pareigūnų veiksmai, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog sustabdytas pareigūnų pareiškėjas nesutikdamas su padarytu nusižengimu, atsisakė pasirašyti protokole, nurodė, kad ketina skųsti priimtus sprendimus, tačiau neišsakė jokių priekaištų, kad buvo išprovokuotas policijos pareigūnų padaryti KET pažeidimą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, toks A. K. nurodomų aplinkybių nenuoseklumas, versijų kėlimas apie priežastis, sąlygojusias pažeisti Kelių eismo taisykles, rodo jo nenuoširdumą ir siekį išvengti administracinės atsakomybės. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

15.4. KET 5 punkte įtvirtinta eismo dalyvių pareiga išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį – jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų. Taigi A. K., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių, būti itin atidus ir rūpestingas, tačiau toks nebuvo, todėl yra pagrįstai nubaustas.

15.5. A. K. viso proceso metu tvirtino, kad jis nematė kelio ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“, nes šį ženklą jam užstojo policijos pareigūnų automobilis, be to, dėmesį buvo sukoncentravęs į priešpriešinio eismo juostą. Tačiau pabrėžtina, kad būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas vairuotojas, A. K. turėdamas (kaip pats pabrėžė teismo posėdžio metu) 40 metų vairavimo patirtį, privalėjo pastebėti ne tik kelio ženklą, įspėjantį, kad jis artėja prie sankryžos su šalutiniu keliu iš kairės, bet ir matyti kelio ženklinimo linijas ir prieš pradėdamas lenkimo manevrą, įvertinti kelio ženklus ir kelio ženklinimo linijas, o ne aklai tikėtis, jog lenkimo pradžios vietoje esamo kelio ženklinimo pakaks manevro atlikimui pagal KET.

Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės

16. Skunde nurodoma, kad teismui nesutikus su šiame skunde išdėstyta pozicija dėl administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo, byloje egzistuoja pagrindai netaikyti A. K. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau nepateikiamos aplinkybės, kodėl šiuo atveju turėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis. Teismo posėdžio metu A. K. nurodė, kad jis sutinka su jam paskirtos baudos dydžiu, tačiau teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, nes jo darbas yra susijęs su transporto priemones vairavimu. Teigė, kad jis dirba UAB „Sanitex“, yra Nekilnojamojo turto skyriaus vadovas, todėl jis yra atsakingas už įmonės nekilnojamąjį turtą, kuris yra įvairiuose tiek Lietuvos, tiek Latvijos ir Estijos miestuose. Jis pats gyvena Smalininkuose, Jurbarko rajone, o jo pagrindinė darbo vieta yra Kaune, be to, didžiąją dalį darbo laiko jis turi skirti būtent vykimui į įmonės nekilnojamojo turto objektus, rūpintis jų priežiūra, kontroliuoti, kaip užsakovai vykdo objektų statybos darbus ir k.t. Taip pat nurodė, kad anksčiau yra sirgęs onkologine liga, dėl to turi kas pusę metų vykti į gydymo įstaigas patikrinimui. Prašė atsižvelgti į tai, kad anksčiau nėra baustas už pavojingus KET pažeidimus, jam nėra taikytas teisių atėmimas, nurodė, kad sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau pati taip pat dirba ir neturės galimybės vežioti jį į darbą. Todėl prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

16.1. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).

16.2. Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių visumą, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Iš to darytina išvada, jog, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

16.3. Taigi tik tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

16.4. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pateiktą skundą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo išsakytus argumentus teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių A. K. administracinio nusižengimo byloje. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumo klausimą, pastebėtina, kad priešingai nei teigia A. K. ir jo atstovas, A. K. padarytas administracinis nusižengimas yra keliantis pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir visų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Lenkimo manevras draudžiamoje vietoje sudaro itin didelę eismo įvykio kilimo tikimybę, nes kitų transporto priemonių vairuotojai gali pagrįstai tikėtis, jog šioje vietoje kiti eismo dalyviai laikysis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir neatliks lenkimo manevro. Toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

16.5. Nors tiek A. K., tiek jo atstovas advokatas M. K. akcentavo, kad A. K. atliekant lenkimą nebuvo sukelta avarinė situacija, aplenkdamas transporto priemones jis neviršijo leistino greičio, tačiau šios aplinkybės nepateisina pavojingo jo elgesio. Priešingai, tai parodo tik tai, kad A. K., būdamas brandi asmenybė su ilgamete vairavimo patirtimi, turėdamas šeimą bei darbą, kuriam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, pateisina savo pavojingą elgesį, t. y. transporto priemonių lenkimą neleistinoje vietoje, kas dažnai sąlygoja eismo įvykių su ypač sunkiomis pasekmėmis kilimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors A. K. teismo posėdžio metu ir nurodė, kad pripažįsta kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir dėl jo gailisi, tačiau viso proceso metu teigė, kad administracinį nusižengimą buvo privertas padaryti dėl policijos pareigūnų veiksmų. Anksčiau aptartais argumentais nustatyta, kad policijos pareigūnai šiuo atveju neatliko jokių veiksmų, galinčių išprovokuoti A. K. padaryti nagrinėjamą administracinį nusižengimą, todėl jo pozicija byloje rodo, kad iš esmės jis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, rimtai nevertina padaryto pažeidimo ir jo pavojingumo, todėl nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

16.6. Nors teismo posėdžio metu didelis dėmesys buvo skiriamas A. K. asmenybę ypatingai teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms, akcentuojama, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga, tačiau šiuo atveju, teismo vertinimu, netaikyti administracinio poveikio priemonės arba ją švelninti nėra tikslinga, kadangi nusižengimas yra potencialiai pavojingas, o paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas nelaikytinas neproporcingu ar per griežtu. Pažymėtina, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens nubaudimas jį gali paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir padaryti administracinį nusižengimą.

16.7. Teismo posėdžio metu A. K. akcentavo, kad jam nėra taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jis anksčiau nėra baustas už pavojingus KET pažeidimus. Nors A. K. anksčiau ir nėra taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau ne mažiau svarbu įvertinti ir kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, kurios leistų teismui vertinti tikimybę, ar priešingas teisei elgesys ateityje kartosis, t. y. ar jis laikysis KET reikalavimų ir nedarys naujų administracinių nusižengimų. Tai, kad šis itin neatsakingas poelgis nebuvo atsitiktinis, patvirtina byloje esantys duomenys apie ankstesnį A. K. baustumą. Iš byloje esančio 2023 m. balandžio 24 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo A. K. buvo 10 kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, o nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu jis turėjo net 4 galiojančias administracines nuobaudas (2023 m. vasario 2 d. 2023 m. sausio 3 d. ir jam paskirtos baudos už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, 2022 m. birželio 22d. ir 2022 m. gegužės 16 d. jam paskirtos baudos už ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, visos paskirtos baudos sumokėtos). Be to, 2021 m. A. K. 3 kartus buvo baustas už nustatyto greičio viršijimą pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, 2020 m. vieną kartą baustas už nustatyto greičio viršijimą pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį.

16.8. Teismo posėdžio metu A. K. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. ir 2022 m. liepos 20 d. administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 4 dalyje, už kuriuos jam 2023 m. vasario 2 d. 2023 m. sausio 3 d. buvo paskirtos nuobaudos, padarė ne jis, o jo dukra, kuri tuo metu buvo grįžusi atostogų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tačiau paskirtas baudas sumokėjo jis ir tik po to išsiaiškino, kad šiuos nusižengimus padarė ne jis. Prisiėmė atsakomybę už dukros padarytus administracinius nusižengimus, nes nevertino to kaip didelio nusižengimo, sumokėjo baudą ir viskas, nepagalvojo, kad tai turės įtakos. Teismo vertinimu, vien ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja A. K., kadangi šios aplinkybės patvirtina A. K. atsainų požiūrį į taisyklių laikymąsi. Pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog administracinio nusižengimo nepadarė, turi imtis priemonių informuoti teisėsaugos institucijas apie tai ir nurodyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą. Šiuo atveju A. K. to nepadarė, todėl jo parodymai apie tai, kad jis nepadarė 2022 m. rugpjūčio 4 d. ir 2022 m. liepos 20 d. administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 4 dalyje, už kuriuos jam 2023 m. vasario 2 d. 2023 m. sausio 3 d. buvo paskirtos nuobaudos, o tik sumokėjo baudas, be jokios abejonės, patvirtina neatsakingą jo elgesį ir necharakterizuoja jo kaip nepriekaištingai besilaikančio įstatymų imperatyvų. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. linkęs pateisinti savo anksčiau padarytus pažeidimus, pabrėždamas, kad jie nėra pavojingi ir už juos jam nebuvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Ši aplinkybė liudija, kad jis nesupranta, kad net ir administraciniai nusižengimai, už kuriuos ir nėra numatytas administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas – skyrimas, sukelia neigiamų pasekmių visuomenei, kad toks elgesys yra smerktinas ir nepriimtinas visuomenėje.

16.9. Teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, kad nagrinėjamas pažeidimas buvo atsitiktinis, o ne sisteminis A. K. elgesys, niekaip nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir nepaneigia jo kaltės. Nagrinėjamu atveju nebuvo būtinybės išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą toje vietoje, kur lenkimo manevras draudžiamas, ir taip sudaryti pavojingą situaciją ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Objektyvių aplinkybių, kodėl A. K. negalėjo aplenkti transporto priemonių vietoje, kur toks manevras leidžiamas Kelių eismo taisyklių, byloje nenustatyta. Be to, A. K. nurodomos aplinkybės apie tai, kad paskyrus jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jis negalės tinkamai atlikti savo darbinių pareigų, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu ar darbu. Šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir iki A. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl manyti, jog šiuo atveju jos gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nusižengimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Neabejotina, kad A. K.., būdamas socialiai atsakingas asmuo, kuris dirba ir gauna pajamas, privalėjo įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Aplinkybė, kad A. K. turi kas pusę metų vykti sveikatos patikrinimui į gydymo įstaigą, taip pat nėra pakankama ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui, nes administracinio poveikio priemonė A. K. skirta tik 4 mėnesių laikotarpiui.

16.10. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad A. K. paskirtos nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų. Administracinio poveikio priemonė yra ne per griežta. Įvertinus A. K. poziciją proceso metu ir jo ankstesnį baustumą bei turimas galiojančias administracines nuobaudas, paskirtas šiek tiek didesnis nei minimalus ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas specialios teisės atėmimo terminas yra adekvatus padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti A. K. paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos iš viso neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu A. K. būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Nors A. K. teismo posėdžio metu pateikta charakteristika iš darbovietės jį charakterizuoja teigiamai, tačiau įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, tai nesudaro pakankamo pagrindo švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę sutrumpinant jos taikymo terminą ar išvis jos neskiriant.

17. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Šiuo atveju teismui nekyla abejonių dėl A. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Skundą nagrinėjantis teismas mano, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2023 m. kovo 3 d. nutarimu teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino jų turinį ir pagrįstai nusprendė, kad A. K. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, nenustatytos jokios A. K. atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog pažeidėjo asmenybė rodo neeilinį jo ir jo padarytos veikos nepavojingumą, todėl tiek A. K. paskirta bauda, tiek administracinio poveikio priemonė, tinkamai individualizuotos ir atitinka administracinio nusižengimo pavojingumą ir pažeidėjo asmenybę. Naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą skunde išdėstytais motyvais teismas neturi pagrindo, todėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 3 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

palikti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-681-2023 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato M. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.