Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovui A. J. (toliau – atsakovas) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme 2017-04-18 yra gautas ieškovo ieškinys, kuriuo jis prašė: 1) priteisti iš atsakovo 327,94 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo ir priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Šias išlaidas ieškovas patyrė išmokėdamas trečiajam asmeniui (materialine prasme) J. G. 327,94 Eur laikinojo nedarbingumo išmoką, tai yra ligos pašalpą.

CK 6.280 str. 1 d. nustatyta, kad „atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio“.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas padarė anksčiau nurodytus administracinius teisės pažeidimus, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas trečiasis asmuo ir kuriam ieškovas turėjo išmokėti 327,94 Eur ligos pašalpą, todėl ieškovas įgijo teisę pareikšti 327,94 Eur regresinį reikalavimą tiesiogiai jam žalą padariusiam asmeniui, šiuo atveju, atsakovui.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Dėl to kaip jau teismas yra nurodęs, jis tenkino ieškovo prašymą ir 2017-05-05 rašytinio teismo posėdžio metu priėmė byloje sprendimą už akių (24-25 b.l.).

Atsakovas 2017-05-25 pateikė teismui į bylą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodydamas šiuos motyvus.

Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių motyvai.

Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Nagrinėjamu atveju atsakovas teikia įrodymus, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Antai, atsakovas dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo ir procesinių sprendimų peržiūrėjimo bei administracinės bylos atnaujinimo kreipiasi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (pareiškimas pridedamas), prašydamas atnaujinti procesą jau išnagrinėtose ir sprendime už akių aptartose bylose. Tokiu būdu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atnaujinus procesą administracinėje byloje ir pakeitus priimtus sprendimus, pasikeistų aplinkybės ir civilinėje byloje. Pavyzdžiui, A. J. atsakingas ieškovui, kaip žalą padaręs asmuo. Iš to seka, kad ieškovas nebeturėtų pagrindo reikalauti sumokėti atlygintą draudimo išmoką iš A. J..

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis CPK 288 str. 4 d., atsakovas teismo prašė:

1. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos e2-5680-772/2017 nagrinėjimą.

Atsakovas pateikė teismui ir rašytinius įrodymus patvirtinančius pareiškime nurodytus motyvus.

Teismas 2017-05-26 nutartimi tenkino atsakovo prašymus ir atnaujimo terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėti paduoti bei nutarė atsakovo pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip pat atidėjo atsakovui žyminio mokesčio sumokėjimą už teismui paduotą pareiškimą iki nutarties dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo. Be to teismas informavo ieškovą apie atsakovo pateiktą teismui pareiškimą ir pasiūlė jam per nustatytą terminą pateikti teismui atsiliepimą dėl atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodydamas šiuos argumentus.

LR CPK 288 straipsnio 4 d. dalis numato atvejus, kai teismas išnagrinėjęs pareiškimą, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą. Vienas iš tų atvejų:, kai šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Pareiškėjas pateikia įrodymus, kad jis kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apylinkės teismo administracinėje byloje.

Pareiškėjas ginčija savo kaltę administracinėje byloje. Kadangi ieškovo ieškinys grįstas būtent Atsakovo kalte šioje byloje, todėl galutinis sprendimas šioje byloje yra svarbus. Nors Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-18 nutarimas administracinėje byloje yra įsiteisėjęs, tačiau Atsakovas pasinaudojo LR ANK 658 str. įtvirtinta teise kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl proceso atnaujinimo administracinio nusižengimo byloje, nurodydamas, jog procesas turėtų būtų atnaujintas minėto straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto pagrindo: Administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo.

Ieškovas sutinka su Atsakovo pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kadangi atsakovas teismui pateikė įrodymus, kad kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl proceso atnaujinimo, o sprendimas byloje turės esminę reikšmę šioje civilinėje byloje, todėl manome, kad vadovaujantis LR CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu civilinė byla turėtų būti sustabdoma, kol nagrinėjama kita byla.

Teismas tenkino atsakovo prašymą ir 2017-06-12 nutartimi sustabdė tolimesnį bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priims byloje procesinį sprendimą. Teismas 2018-02-21 atnaujino sustabdytos bylos nagrinėjimą ir skyrė byloje 2018-03-06 žodinį teismo posėdį.

2018-03-08 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino teismui, kad atsakovui apsilankius jų įstaigoje, pastarajam buvo suteikta visa informacija apie skolos dydžio apskaičiavimą. Tuo pačiu prašė teismo atsakovo pareiškimo netenkinti, tačiau sutiko, jog iš jo priteistos sumos sumokėjimas gali būti išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiui.

Atsakovo atstovas šio teismo posėdžio metu pateikė papildomą prašymą dėl iš jo ieškovui priteistos skolos sumokėjimo išdėstymo 12 mėnesių laikotarpiui. Taip pat prašė teismo atleisti jį nuo visų žyminių mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą dėl sunkios finansinės padėties, kadangi jam yra suteiktą ir valstybės garantuota antrinė teisinė pagalba.

Pareiškėjo (atsakovo) prašymas panaikinti byloje priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti jos nagrinėjimą, netenkintinas.

LR CPK 288 str. 4 dalis numato, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, naikina priimtą sprendimą ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jei konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui ir pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškimas panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės gali būti tenkintinas tik pasyviajai šaliai įrodžius abi CPK 287 str. 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas aplinkybes.

Sutinkamai su CPK 285 straipsniu sprendimo už akių priėmimui reikalingos kelios sąlygos: turi būti konstatuotas šalies nesirūpinimas proceso skatinimu, tai yra šalis be pateisinamos priežasties neatvyksta į teismo posėdį, nors jai yra tinkamai apie tai pranešta, iš nedalyvaujančios šalies nėra gautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, arba šalis be pateisinamos priežasties nepateikia ar nepalaiko savo reikalavimų ar atsikirtimų. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad 2017-05-05 teismo posėdyje yra įstatyme numatytos sąlygos sprendimui už akių priimti. Todėl teismas nagrinėdamas atsakovo pareiškimą dėl minėto sprendimo už akių peržiūrėjimo įvertina visus su jo pareiškimu susijusius argumentus.

Kaip žinoma, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo būtina nurodyti aplinkybes, dėl kurių, pareiškėjo nuomone, sprendimas už akių yra nepagrįstas bei neteisėtas, pridėti šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus, be to, būtina pagrįsti tai, jog pareiškėjo neatvykimas į teismo posėdį ar procesinių dokumentų nepateikimas buvo nulemtas svarbių priežasčių. Atitinkamai teismas, spręsdamas dėl pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių nagrinėja tik tas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumą bei priimto sprendimo už akių neteisėtumą ar nepagrįstumą, tai yra teismas nagrinėja prašymus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tik šiose ribose (CPK 288 str.). Taip pat teismas gavęs atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi nagrinėti ne visą bylą iš naujo, o tik tas aplinkybes, kurias nurodo atsakovas, ir tuos atsakovo argumentus, kuriais jis grindžia teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ar nepagrįstumą (CPK 288 str.).

Nagrinėjamu atveju, teismas dar kartą analizuoja tuos atsakovo pareiškimo motyvus, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui, atsižvelgiant į šalių teisinius santykius ir juos reglamentuojančias teisės normas (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių.

Kaip minėta, viena iš būtinų sprendimo už akių priėmimo sąlygų yra šalies nesirūpinimas proceso eiga, kai šalis ar jos atstovas dėl priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, nedalyvavo teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju teismas atsakovo ar jo atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis laikė nesvarbiomis.

Pareiškimu atsakovas skundžia teismo išvadas, susijusias su jo ar jo atstovo nedalyvavimu teismo posėdyje priežastimis. Tuo pačiu atsakovas nesiremia tuo, kad apie teismo posėdį, kuriame buvo priimtas teismo sprendimas už akių, jam buvo pranešta tinkamai, tai yra teismo šaukimas buvo įteiktas asmeniškai (26 b. l.). Be to, atsakovo teigimu, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (toliau – LAT) atnaujinus procesą administracinėje byloje ir pakeitus jo atžvilgiu priimtus teismų procesinius sprendimus administarcinėje byloje, jis nebus laikytinas atsakingu asmeniu dėl trečiajam asmeniui (materialine prasme) padarytos žalos atlyginimo.

Teismas atmeta šiuos atsakovo argumentus ir sprendžia, jog LAT 2017-06-08 nutartimi atmetė visus jo teisinius argumentus kaip formalius (42-43 b. l.) (ANK 658 str. 1d. 5p.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog siekiant įgyvendinti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų asmenų laikas bei trikdomas teismo darbas, kiekvienas asmuo privalo sąžiningai naudotis savo teisėmis (CPK 42 str. 5 d., Konstitucijos 28 str.). Teismo sprendimo už akių institutas yra susijęs su šia šalies pareiga rūpintis proceso skatinimu, nes tai yra tam tikra procesinio poveikio priemonė šaliai, kuri be pateisinamos priežasties nesidomi procesu, nedalyvauja jame ir taip sudaro sąlygas teismo proceso vilkinimui. Šios aplinkybės privalo būti įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar šalies neatvykimo į teismo posėdį priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, o teismo sprendimas už akių pažeistų tokios šalies teises. Teismo nuomone, įvertinus anksčiau šioje nutartyje nurodytas aplinkybes bei šaliai tenkančią informavimo pareigą, nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos atsakovo teisės (CPK 185 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ankstesnis ginčo nagrinėjimas prasidėjo Šiaulių apylinkės teismui dar 2017-01-30 priėmus nutarimą administarcinio pažeidimo byloje (9-16 b. l.). Šiame procese atsakovas aktyviai dalyvavo kartu su atstovu advokatu, teikė įvairius prašymus, jam ne kartą yra aiškintos jo procesinės teisės. Taip pat atsakovas ir jo atstovas buvo pateikę apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-18 nutartimo panaikinimo ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Tačiau Šiaulių apygardos teismas 2017-02-28 nutartimi šį atsakovo apeliacinį skundą atmetė (44-53 b. l.). Taigi bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovui buvo žinoma ar turėjo būti žinoma apie ieškovo atgręžtinį reikalavimą jam ir kitus būsimus (galimus) teismų posėdžius. Priešinga išvada prieštarautų sąžiningumo, protingumo, proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principams (CPK 3, 7 str.). Kaip matyti iš dokumentų, kurie pateikti į bylą, tiek Šiaulių apylinkės teisme atsakovą, tiek ir teikiant kitus procesinius dokumentus teismams atstovavo tas pats advokatas ir tai, taip pat neduoda pagrindo kitaip vertinti minėtas aplinkybes.

Remdamasis paminėtu, teismas sprendžia, kad skundžiamame sprendime už akių teismas padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog atsakovas ar jo atstovas į minėtą teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties, o atsakovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą ir laiką, iš jo ar atstovo nebuvo gautas pareiškimas atidėti bylos nagrinėjimą, todėl sprendimo už akių priėmimas neprieštarauja CPK 285 straipsnio nuostatoms (CPK 185 str.).

Dėl sprendimo už akių teisėtumo bei pagrįstumo.

Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, sprendžia, jog atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu, tai yra laiko, jog nėra ir antrosios sąlygos, numatytos CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje. Atsakovas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, dėl sprendimo už akių neteisėtumo bei nepagrįstumo pareiškimą grindžia keliomis aplinkybėmis.

Pirma, atsakovas nurodo, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, nes Šiaulių apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo A. J. administracinės atsakomybės, nevertino kitų su eismo įvykiu susijusių aplinkybių. Nurodo, jog atsakovas šiuo metu nedirba, o jam tėra mokoma senatvės pensija. Be to atsakovas neturi jokio nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Todėl esą teismas tenkindamas ieškovo ieškinį turėjo įvertinti nurodytas aplinkybes ir atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas sprendžia, kad šie atsakovo nurodyti argumentai neduoda pagrindo abejoti skundžiamo sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pagal CPK 182 straipsnio 2, 3 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas nebereikia įrodinėti aplinkybįų, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje, jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys (nepriklausomai nuo jų teisinės padėties) ar jų teisių perėmėjai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalgoje nurodė, kad bylose, kuriose taikoma prejudicija (lot. praeiudicio - iš anksto nuspręstas) itin svarbu tiksliai nustatyti teisinių santykių subjektus. CPK 182 straipsnio 2 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad kitoje civilinėje byloje turi dalyvauti tie patys asmenys. Kad galima būtų taikyti prejudicinio fakto taisyklę, nebūtinas paties fizinio asmens dalyvavimas byloje. Pakanka, kad toks asmuo būtų įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu. Byloje dalyvaujančio asmens procesinė padėtis nesvarbi. Kitoje byloje ji gali pasikeisti: ieškovas gali tapti atsakovu, atsakovas - ieškovu, tretysis asmuo - atsakovu ir t.t. Kitoje byloje gali dalyvauti pirmojoje byloje dalyvavusių asmenų teisių perėmėjai. Tai netrukdo taikyti faktų prejudicijos taisyklę. Ją galima taikyti ir tais atvejais, kai kitoje byloje dalyvauja ne tie patys byloje dalyvavusių asmenų atstovai, nes atstovai nėra civilinių teisinių santykių subjektai. Kitos bylos ieškinio dalykas gali sutapti tik iš dalies arba netgi būti skirtingas. Gali nesutapti ir kitos bylos ieškinio pagrindas. Svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose ir, kad pirmiau išnagrinėtoje byloje nebūtų dirbtinai įrodinėjami faktai, kurie kitoje byloje būtų laikomi prejudiciniais.

Pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais tik įsigaliojus teismo sprendimui ir praranda šią galią, jeigu pirmesnis teismo sprendimas yra panaikinamas. Tačiau kitoje administracinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tokiu atveju, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

Prejudicinę galią civilinėje byloje turi įsiteisėjusiu teismo nutarimu nustatyti asmens veiksmų padariniai administarcinės atsakomybės požiūriu (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nutarimu konstatuotų administracinio nusižengimo veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nutarimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalgoje pabrėžė, kad pažeidėjo veiksmai administracinėje byloje tiriami ir vertinami administracinio proceso ir administracinio nusižengimo įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai administracinėje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, pasitaiko civilinių bylų, kuriose administracinėse bylose nustatyti faktai įtraukiami į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusižengimo metu padarytos turtinės žalos pobūdis ir dydis, nusižengimo tiesioginiai padariniai (fizinio asmens kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nutarime, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostata aiškintina taip: nebereikia iš naujo nustatyti teismo nutarimu nustatytų nusižengimo veiksmo padarinių, sudarančių civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat to, kad tą veiką padarė asmuo, kurio atžvilgiu priimtas teismo nutarimas (Teismų praktika, Nr. 22, p. 207) Prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nutarimai kur nustatyti administracinio nusižengimo veiksmų padariniai (administracinis nurodymas, nutarimas dėl administracinės nuobaudos, taip pat nutarimas, kuriuo administracinė byla nutraukiama). Tenka pastebėti, kad ginčo atveju susijungią du prejudiciniai faktai kurių nebereikia įrodinėti ir kurie sukelia teisines pasėkmes.

Antra, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą bei sprendė, jog ieškovo reikalavimas kaltininkui atlyginti regreso tvarka trečiajam asmeniui išmokėtas išmokas, jau yra nustatytas įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-18 nutarimu, todėl dar kartą nustatyti atsakingą už šią žalą asmenį nėra teisinio pagrindo. Kitokia teismo išvada būtų susijusi su tuo, kad Šiaulių apylinkės teismas pažeidė galiojančias teisės normas, todėl yra pagrindas ginčijamą faktą peržiūrėti. Kadangi teismas negali iš naujo vertinti prejudicinių faktų, todėl negali ir atsižvelgti į kitus atsakovo argumentus.

Teismas, vykdydamas teisingumą, aiškina ir taiko teisės normas. Tą teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas, kaip minėta, yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti konkrečius teismo precedentus bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši teisės norma nereguliuoja. Toks požiūris į Aukščiausiojo Teismo sprendimų privalomumą vyrauja ne tik Vakarų valstybėse, kuriose teismo precedentas formaliai nėra laikomas teisės šaltiniu, bet ir valstybėse, kurios pripažįstamos precedentinės teisės šalimis.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnį ir CPK 4 straipsnio prasmę Aukščiausiojo Teismo, kaip aukščiausiosios ir galutinės bendrųjų teismų sistemos instancijos, kurios pagrindinis uždavinys yra užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą, įstatymų taikymo išaiškinimai sukuria precedentą tik savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose. Todėl Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai turi precedentinę reikšmę, t. y. yra privalomi teismams, šiems nagrinėjant tik panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą.

Remiantis ankščiau paminėtu atmestinas atsakovo argumentas dėl sprendimo už akių neteisėtumo grindžiant jį materialinius teisės normos taikymo pažeidimu.

Teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylos medžiagą, sprendžia, jog atsakovo pareiškime nurodyti argumentai neduoda pakankamo pagrindo abejoti teismo sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 185 str.). Kaip žinoma, pagal proceso teisėje galiojančią taisyklę, materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui už akių panaikinti ar pakeisti, bet tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Taigi remiantis ankščiau paminėtu teismas konstatuoja, kad jokių materialinės teisės normų pažeidimų nagrinėjant ieškovo ieškinį nebuvo padaryta, dėl to neatsiranda pagrindas peržiūrėti iš esmės pagrįstą sprendimą už akių. Šis reguliavimas atitinka proceso koncentruotumo, ekonomiškumo bei protingumo principus ir yra aktualus nagrinėjamu atveju. Kaip minėta, atsakovas savo teiginius grindžia nurodydamas materialinės teisės pažeidimą, tačiau jo nesant nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Pagal CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netirdamas šių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindą. Taigi teismas privalo nustatyti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu formalus įrodymų vertinimas nesuteikia pagrindo tenkinti ieškinį, tokį ieškinį sprendimu už akių būtina atmesti. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo už akių, teismas, priimdamas šį sprendimą, ištyrė byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog yra pagrindas tenkinti ieškinį.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstyti argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir neduoda pagrindo abejoti teismo sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 178, 185 str.).

Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad 2017-05-05 teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą už akių ir peržiūrėti jį pareiškime nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl pareiškėjo (atsakovo) prašymo atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo už akių vykdymą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė reikiamais atvejais nustatyti konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminus. Nagrinėjamos bylos atveju teismas atsižvelgia į ginče dalyvaujančių asmenų turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, nustatydamas sprendimo įvykdymo tvarką ir terminus.

Aiškindamas ir taikydamas analogišką proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kaip jau minėta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 271 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo išdėstymas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Todėl spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo įvykdymo tvarka neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovo vardu LR nėra įregistruotų nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas LR darbo santykių neturi ir tėra mokoma tik senatvės pensija. Atsakovas gyvenamąją vietą tik deklaravo bute esančiame Dainų g. 38A-15, Šiauliai, kuris jam asmeninės nuosavybės teise nepriklauso.

Atskirai pažymėtina, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis byloje nustatyta, jog atsakovo atžvilgiu Šiaulių apylinkės teisme ir anksčiau yra priimta procesinių sprendimų, susijusių su jo administracine atsakomybe, kur atsakovas buvo pripažintas pažeidusiu minėtos teisės normų nuostatas.

Nustatytos anksčiau paminėtos faktinės aplinkybės apie atsakovo turtinę padėtį (dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turėtų skolinių įsipareigojimų), teikia teismui pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant yra teisinis pagrindas išdėstyti byloje priimtą teismo sprendimo už akių įvykdymą. Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, siekdamas išlaikyti ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad teismo sprendimo už akių įvykdymas gali būti išdėstytas dvylikos mėnesių terminui, kaip to nori atsakovas, nes tai nėra per ilgas terminas. Be to atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes teismas konstatuoja, kad ginčo atveju tokiam teismo sprendimo už akių įvykdymui neprieštarauja ir ieškovas (CPK 271 str. 1 d.).

Dėl atsakovo prašymo atleisti nuo visų žyminių mokesčių sumokėjimo.

Pažymėtina, kad visuma anksčiau nurodytų aplinkybių ir sprendimo už akių įvykdymo išdėstymas, turi įtakos ir žyminio mokesčio valstybei iš atsakovo priteisimui. Todėl panaikintina 2017-05-05 sprendimo už akių rezoliucinė dalis dėl žyminio mokesčio valstybei iš atsakovo priteisimo.

Pastebėtina, kaip jau teismas yra nurodęs, jog priimdamas atsakovo pareiškimą 2017-05-26 nutartimi nesprendė (atidėjo) pastarajam žyminio mokesčio sumokėjimą už pateiktą procesinį dokumentą iki galutinio sprendimo priėmimo byloje. Todėl atmetus atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš pastarojo irgi priteistinas į valstybės biudžetą jo nesumokėtas žyminis mokestis (50 Eur), atsižvelgiant į anksčiau pateiktus bylos duomenis (CPK 80 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

1. Atsakovo A. J. prašymą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-5680-772/2017 (naujas Nr. e2-912-772-2018) ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, atmesti.

2. Tenkinti atsakovo A. J. prašymą ir išdėstyti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo už akių įvykdymą 12 mėnesių terminui, įpareigojant atsakovą sumokėti ieškovui priteistą 327,94 Eur (trijų šimtų dvidešimt septynių eurų 94 ct) nuostolių sumą lygiomis dalimis per nurodytą terminą ir mokant kiekvieną mėnesį iki jo paskutinės dienos.

3. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5680-772/2017 (naujas Nr. e2-912-772-2018) rezoliucinės dalies trečią pastraipą dėl žyminio mokesčio valstybei (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo priteisimo.

4. Atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio valstybei sumokėjimo už prašymą dėl byloje priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo sužinojimo dienos apie jos priėmimą gali būti duodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.