Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei, kaltinamosioms G. Ir G. F. ir jų įstatyminei atstovei (civilinei atsakovei) N. F. bei kaltinamųjų gynėjui Antanui Vitlipui, viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 01-1-20992-17, kurioje

G. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, 9 kl. išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyvena (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta ten pat), anksčiau neteista),kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 3 dalyje,

G. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, 9 kl. išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyvena (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta ten pat), anksčiau neteista)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nepilnametės G. F. ir G. F., gimę (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 21 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties parduotuve „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)., būdamos apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamos bendrininkų grupėje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu panaudojo fizinį smurtą prieš mažametę nukentėjusiąją E. A., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. G. F. sugriebė nukentėjusiajai E. A. už drabužių bei kumščiu sudavė tris smūgius į veidą, G. F. tyčia sugriebė nukentėjusiajai E. A. už plaukų, ją tąsė bei tyčia kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajai E. A. į veidą, G. F. sudavė smūgį kumščiu ir spyrė nukentėjusiajai E. A. į veidą, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai E. A. odos nubrozdinimus veido dešinėje, dešinėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą kairiame paakyje, tai yra nežymiai sutrikdė mažametės nukentėjusiosios E. A., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatą.

G. F. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 80–81, 84–85), patvirtintais ir teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad ji savo kaltę prisipažįsta visiškai. Ji paaiškino, jog 2017-04-21 dienos metu su draugais vartojo alkoholį – ji išgėrė du butelius 0,5 litro talpos alaus, o kartu su ja buvusi jos sesuo G išgėrė tik du puodelius alaus. Vakare apie 19 val. su draugais buvo netoli betoninės pakylos, esančios priešais parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Pamačiusi ten buvusią E. A., ji be jokio tikslo priėjo prie jos ir pasakė: „tu čia neisi“. E. A. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, todėl ji susinervino ir dešinės rankos kumščiu sudavė E. į dešinįjį skruostą. Ar buvo ją sugriebus už drabužių – neprisimena, gal ir buvo. Nuo suduoto smūgio E. A. nenukrito, o sugriebė jai už plaukų. Tada ji (G. F.) vėl sudavė jai dešinės rankos kumščiu į veidą du smūgius ir sugriebus už plaukų ją laikė. Tuo metu prie jų pribėgo sesuo G. F., kuri tuo metu buvo namuose. Vėliau G. jai pasakė, kad ji per langą pamatė, kaip sesuo G. mušasi su E. A., suprato, kad E. A. užpuolė sesę, todėl atbėgo ją ginti. Kai pamatė šalia seserį G., ji E. A. plaukus paleido, tada G. kumščiu (kurios rankos – nežino) sudavė E. A. nemažiau dviejų smūgių į veidą. G. kaip ir ji yra dešiniarankė, mano, kad smūgį ji sudavė dešinės rankos kumščiu. Po to, kai G. E. A. sudavė smūgius į veidą, ji dešine koja spyrė E. A. į galvą. Nuo suduotų smūgių E. A. nukritusi nebuvo. Po paskutinio jos suduoto smūgio E. A. pabėgo. Kitą dieną po įvykio ji su sese G. ir mama nuėjo pas E. A. į namus. Ji su sese G. jos atsiprašė, kad ją sumušė, nes sužinojo, kad ji buvo paguldyta į ligoninę ir galvojo, kad kartu su seserimi stipriai ją sužalojo. E. A. joms atleido, pretenzijų neturi. Supranta, kad įvykdė nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi.

G. F. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 114–115), patvirtintais ir teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad ji savo kaltę prisipažįsta visiškai. Ji paaiškino, jog 2017-04-21 vakare pas draugus, kurių vardų nurodyti nenori, ji kartu su seserimi G. F. vartojo alkoholį. Ji išgėrė dvi stiklines alaus, kiek tiksliai išgėrė G. – nežino. Vakare namo ėjo, kaip jai atrodo, dviese kartu su G. Ji nuėjo namo pasiimti savo mobilaus ryšio telefono, o G. nuėjo prie betoninės pakylos, esančios netoli parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) miestelyje. Paėmusi telefoną iš karto išėjo į lauką, eidama prie betoninės pakylos pamatė netoli jos stovinčias G. F. ir E. A., pamatė kad jos abidvi viena kitai sugriebė už plaukų. Pagalvojo, kad E. A. užpuolė jos seserį, todėl pribėgo prie E. A. ir dešinės rankos kumščiu sudavė jai į veidą, kiek prisimena, du smūgius. Kai sudavė E. A. smūgius, ji paleido G. ir pabėgo. Ar G. spyrė E. A., tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Ar ji pati buvo sugriebusi E. A. už drabužių, neprisimena, tyčia to nedarė, tačiau galėjo ją sugriebti už drabužių netyčia. Taip pat negali pasakyti, ar G. buvo sugriebusi už E. A. drabužių, nes neprisimena. Dėl kokios priežasties susipešė E. A. su G., ji neprisimena, galbūt dėl to, kad E. A. kažką prirašė į „Facebook“ apie G. F., tačiau tiksliai tai teigti negali, nes priežasties neprisimena. Sesuo jai nesakė, kas buvo tarp jų iki jai ateinant. Nesakė, kiek ir kur sudavė E. A.. Supranta, kad suduodant smūgius galėjo sužaloti E. A., nuoširdžiai gailisi, kad įvykdė nusikaltimą. Kitą dieną po įvykio ji, sesuo G. F. ir jų mama buvo nuėjusios pas E. A., jos atsiprašė, ji joms atleido. E. A. ir jos mama sakė, kad joms pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti kaltinamųjų parodymais, kurie iš esmės sutampa su nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada. Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog kaltinamosios veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 3 d.), t. y. panaudodamos prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokio jų veikimo gali atsirasti padarinių nukentėjusiosios sveikatai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Dėl šių padarinių (t. y. nesunkaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo) kaltinamosios veikė neapibrėžtai – joms buvo nesvarbu, ar dėl jų veiksmų kils pasekmės, o jeigu pasekmės kils – tai kokios jos bus, todėl jos privalo atsakyti už atsiradusius padarinius. Taigi, teisme ištirti ir įvertinti įrodymai, kurie sudaro vientisą įrodymų grandinę, dėl nusikaltimo vietos, sužalojimų padarymo laiko, mechanizmo, sukeltų pasekmių, patvirtina ne tik buvus konfliktą tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiosios, bet ir sukėlusį pasekmes – nesunkų mažametės nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą. Kadangi tarp kaltinamųjų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kaltė, teismo nuomone, kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 3 dalies įtvirtintą nusikaltimo požymių visumą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-296/2012).

Iš kasacinės instancijos teismo praktikos pavyzdžių matyti, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-438/2005, 2K-541/2005, 2K-P-85/2008, 2K-503/2008, 2K-46/2009).

Be paminėtų bendrųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, numatytų BK 93 straipsnio 1 dalyje, teismas konstatuoja, kad egzistuoja ir kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kadangi kaltinamosios iš karto po nusikaltimo padarymo atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, pripažino savo kaltę ir gailisi padarę nusikalstamą veiką, kas yra jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kas duoda pagrindą manyti, jog nepilnametės kaltinamosios laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nors kaltinamosios gyvena kartu su motina N. F., kurios šeima yra probleminių šeimų sąrašuose, kuriai teikiamos bendrosios ir specialiosios (socialinės priežiūros-socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas) socialinės paslaugos, pažymėtina, jog šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą (1 t., b. l. 54–55), kaltinamųjų tėvas yra miręs 2008-08-22, dviejų kambarių socialiniame bute gyvenimo sąlygos geros, namuose tvarka (1 t., b. l. 126), byloje nėra duomenų, kad kaltinamosios būtų nepilnamečių policijos profilaktinėje įskaitoje ir policiją dominančių vaikų elgesio apskaitoje. G. F. VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre epizodiškai lankosi nuo 2012 m. DNG: lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, jai nustatyta vidutinė negalia iki 2019-01-28 (1 t., b. l. 101). Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) mokyklos-daugiafunkcio centro charakteristikos matyti, jog G mokoma pagal individualizuotą pagrindinio mokymo programą, jos motina domisi dukters pasiekimais ir elgesiu, dažnai lankosi mokykloje, kartu sprendžia problemas, reaguoja į pastabas dėl mergaičių elgesio, mokymosi motyvacijos, pasirengimo pamokoms, G į mokyklą ateina tvarkingai ir švariai aprengta (1 t., b. l. 126). G. F. VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ar priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 101). Nors, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) mokyklos charakteristikos (b. l. 99) G. F. pamokose dažnai elgiasi nemandagiai, nekontroliuoja savo žodyno, dažnai pamokų metu žaidžia telefonu, tačiau pažymėtina, kad ji, pasak mokytojų, mokyklą lanko, jai yra teikiama psichologo, socialinio pedagogo ir specialiojo pedagogo pagalba. Nors abi kaltinamosios už administracinius nusižengimus baustos du kartus baudomis (2017-02-27 pagal ANK 481 str. 1 d. ir 2017-06-19 pagal ANK 485 str. 1 d. (b. l. 94–95, 121–122), pažymėtina, jog baudos gana greitai po jų paskyrimo buvo sumokėtos (2017-03-01 ir 2017-07-18).

BK 91 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-472/2009).

Pažymėtina, jog valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur, inter alia, numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 str. 2 ir 3 punktai). Taigi priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymių, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieš kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju pirmą kartą nusikaltusių nepilnamečių padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jų elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, įvertinęs nepilnamečių kaltinamųjų gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jų sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą bei nepilnamečių kaltinamųjų elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamųjų nubaudimas ir siekimas teigiamų elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo.

Taigi, esant tokioms aplinkybėms, bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikalstamų recidyvą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas taikyti BK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, atleidus kaltinamąsias nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, joms skirtinos BK 82 straipsnyje numatyta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas vieneriems metams, įpareigojant kaltinamąsias būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje.

2017-06-15 nutarimu G. F. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88–90) – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o vėliau – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 37), prašydama priteisti solidariai iš kaltinamųjų 75,17 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą, o šioms neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį priteisti iš jų motinos N. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333.

Civilinis ieškinys, kaltinamosioms ir jų motinai jį visiškai pripažinus, tenkintinas visiškai. Kadangi nukentėjusiajai dėl galvos paviršinio sužalojimo 2017-04-22 VšĮ Jonavos ligoninėje buvo suteiktos ambulatorinės paslaugos (stebėjimo), už kurias ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 75,17 Eur sumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, 6.276 straipsnio 1 ir dalimis, LR sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 15 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 31 straipsnio 1 punktu ir 34 straipsnio 1 punktu, iš kaltinamųjų solidariai priteistina 75,17 Eur PSDF biudžetui padaryta žala, o šioms iki 18 metų amžiaus neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį priteisiant iš jų motinos N. F. (a.k. (duomenys neskelbtini) pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

Vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti G. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti, paskirti jai vieneriems metams BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio ribojimą, įpareigojant G. F. būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje.

Vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti G. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti, paskirti jai vieneriems metams BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio ribojimą, įpareigojant G. F. būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš G. F. ir G. F. solidariai priteisti 75,17 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą, o šioms iki 18 metų amžiaus neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį priteisti iš jų motinos N. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333.

2017-06-15 nutarimu G. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o vėliau – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.