- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-23
- Bylos Nr.
- e2VP-14021-1125/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09502-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- D. L.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys D. L., D. L., antstolė Virginija Meškauskienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, prašydama nustatyti D. L. nuosavybės teises į ½ dalį sutuoktinės D. L. gaunamų/ gautų pajamų iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Antstolė Virginija Meškauskienė pateiktu atsiliepimu prašo pareiškimą tenkinti.
3. Suinteresuotas asmuo D. L. pateiktu atsiliepimu su pareiškimu nesutinka, prašo nenustatyti skolininko turto dalies jos gaunamose darbinėse pajamose. D. L. teigimu, pajamos, gautos iš darbinės veiklos, negali būti laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teigia, kad su skolininku D. L. kartu negyvena ir bendro ūkio neveda jau daugiau nei keturiolika metų. Pažymi, kad visos D. L. skolos yra asmeninio pobūdžio, dėl to ji negali atsakyti už skolininko prievoles. Be to, šiuo metu teismui ruošiami procesiniai dokumentai dėl santuokos nutraukimo.
4. Suinteresuotas asmuo D. L. per nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjos (išieškotojos) pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, apie paskirtą teismo posėdį pranešant suinteresuotiems asmenims.
6. Iš pareiškėjos pareiškimo ir jo priedų, taip pat antstolės Virginijos Meškauskienės pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo vykdomąsias bylas pagal Institucijos (pareigūno) nutarimus administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu: Nr. 0015/06/02388 pagal 2006 m. gegužės 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 0456-0106 dėl 173,77 Eur skolos (baudos), Nr. 0015/07/06601 pagal 2004 m. rugpjūčio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. D246349/04 dėl 289,62 Eur skolos (baudos), Nr. 0015/07/07858 pagal 2005 m. kovo 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. E090412 dėl 434,43 Eur skolos (baudos), Nr. 0015/07/08122 pagal 2005 m. gegužės 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. E093023 dėl 463,39 Eur skolos (baudos) ir Nr. 0015/07/10498 pagal 2006 m. spalio 31 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. E503777/2006 dėl 5,79 Eur skolos (baudos) išieškojimo iš skolininko D. L. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).
8. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.
9. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
10. Nustatyta, kad santuoka tarp D. L. ir D. L. yra sudaryta (duomenys neskelbtini).
11. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuoto asmens D. L. ir skolininko D. L. nutraukta arba teismas buvo nustatęs gyvenimą skyrium (separacija). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, suinteresuoti asmenys nebuvo kreipęsi į teismą dėl santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium nustatymo. Taigi, D. L. atsiliepime nurodomos aplinkybės, kad sutuoktiniai gyvena atskirai, nesant teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, taip pat nesant nutrauktai jų santuokai ir padalytam turtui, teisiškai neturi jokios reikšmės ir nereiškia, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).
13. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010).
14. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
15. Taigi, nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės D. L. asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinės kaip bendraskolės solidariosios atsakomybės, todėl D. L. argumentai, susiję su skolininko prievolės pobūdžiu, atmestini kaip nesusiję su šios bylos dalyku.
Žemesnės instancijos teismas
16. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju, atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, 2022 m. kovo 17 d. buvo areštuotas skolininkui D. L. kartu su sutuoktine D. L. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – skolininko sutuoktinės piniginės lėšos gaunamos iš UAB (duomenys neskelbtini).
18. Nustatyta, kad antstolė 2022 m. kovo 17 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-15-6447, kuriuo pasiūlė per 20 dienų pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolė, negavusi sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2022 m. balandžio 15 d. patvarkymu dėl turto dalies nustatymo Nr. S-22-15-9087 pareiškėjai pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo.
19. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolė tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkas (ir jo sutuoktinė) šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
20. Kaip minėta, vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis).
21. Kaip minėta, santuoka tarp D. L. ir D. L. yra sudaryta (duomenys neskelbtini); vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nesudaryta. Nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.
22. Turtas, kuriame galima nustatyti skolininko dalį – skolininko sutuoktinės gaunamos lėšos iš UAB (duomenys neskelbtini), kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis D. L. dirba UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. liepos 21 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Duomenų, patvirtinančių, kad gaunamos piniginės lėšos yra D. L. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta.
23. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.
24. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).
26. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).
27. Teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir/ar kitas ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad D. L. gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių D. L. ir D. L. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios. Duomenų, liudijančių, kad skolininkas D. L. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas šiose vykdomosiose bylose Nr. Nr. 0015/06/02388, Nr. 0015/07/06601 Nr. 0015/07/07858, Nr. 0015/07/08122 ir Nr. 0015/07/10498 nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato, kad skolininkui D. L. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. L. pajamų, gaunamų iš UAB (duomenys neskelbtini) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio ir/ ar jam prilyginamų pajamų, gaunamų iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.