- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- 2A-1186-392/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00767-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- S. V.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimo už akių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui S. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, kreipėsi į apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo S. V. 654,94 Lt skolą už ryšio paslaugas, 163,74 Lt palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti. Atsakovas neįvykdė CPK 142 str. reikalavimų ir atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui prašant, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 18 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ ir atsakovas 2001-06-07 sudarė skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. OM042522, kuria pradinis kreditorius įsipareigojo teikti telekomunikacijų paslaugas, o atsakovas už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyse numatyta tvarka pagal išrašytas sąskaitas. Laikotarpiu nuo 2001-08-16 iki 2001-10-15 atsakovei buvo suteikta paslaugų už bendrą 685,12 Lt sumą, tačiau atsakovas nesumokėjo 654,94 litų. 2008-12-23 sutartimi pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“ įsiskolinimo iš atsakovo reikalavimo teisė buvo perleista naujajam kreditoriui – ieškovui.
Priimant sprendimą už akių teismas vadovavosi CK 6.109 str. 1 d. norma, nustatančia, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas (skolininkas) sutiko, kad pradinis kreditorius perleistų reikalavimą ieškovui (naujajam kreditoriui), gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad reikalavimo perleidimo faktas negali būti panaudotas prieš atsakovą (skolininką). Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl ieškovo teisė į skolos priteisimą negali būti ginama, dėl ko ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – apelianto ieškinį tenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, jog teismas, priimdamas sprendimą už akių, netinkamai interpretavo informavimo dėl įvykusio reikalavimo teisės perleidimo tvarką, todėl pažeidė minėtas materialines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktkos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad 2008 m. gruodžio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartis atsakovei teisinių padarinių nesukėlė ir ieškovas, kaip naujasis kreditorius, prieš ją negali panaudoti reikalavimo perleidimo, nes nepranešė atsakovei apie reikalavimo teisės perleidimą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, byla Nr. 3K-7-168/2010). Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 pasisakė, kad skolininkui neįvykdžius reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka LR CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau nei apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimus (LR CK 6.107 str. 1 d.). Kasacinis teismas pažymėjo, kad pranešus skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateikus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento.
Nagrinėjamo ginčo atveju apelianto (ieškovo) įgytas reikalavimas kildinamas iš sutartinės abonento (atsakovo) atsakomybės, kuri atsirado jam neatsiskaičius su UAB „Omnitel“ už suteiktas ryšio paslaugas. Bylos duomenys patvirtina, kad Trakų rajono apylinkės teismas atsakovui išsiuntė 2011-04-29 pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo į pareikštą ieškinį bei ieškinio ir priedų nuorašus. Ieškinys su priedais atsakovui įteiktas. Tai konstatavo ir apylinkės teismas. Todėl pripažintina, kad nuo ieškinio įteikimo dienos reikalavimo teisės perleidimas atsakovui sukelia teisines pasekmes, t.y. naujasis kreditorius įgyja teisę panaudoti reikalavimo perleidimą pagal ryšio paslaugų sutartį prieš atsakovę.
Įvertinus ginčą reglamentuojančias teisės normas bei bylos aplinkybių visumą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas dėl pranešimo apie reikalavimo perleidimą (CK 6.109 str.), priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl ginčijamas sprendimas už akių naikintinas. Panaikinus sprendimą už akių, atsižvelgiant į sprendimo už akių priėmimo instituto specifiką – pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduodamas sprendimą už akių priėmusiam teismui – byla apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėta. Atsakovas jam nenaudingo sprendimo už akių peržiūrėjimo galimybe gali pasinaudoti tik pirmos instancijos teisme, todėl byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., 331 straipsniu, teismas
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą Trakų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.