Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. spalio 4 d. vykusiame drausmės komisijos posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl pareiškėjo A. L. padarytų bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų, t. y. 2017 m. spalio 2 d. pareiškėjas nustatytu laiku (nuo 17.50 val. iki 18.10 val.) neatėjo atsižymėti „Linkusių pabėgti kaltinamųjų ir nuteistųjų apskaitos žurnale“; 2018 m. spalio 3 d. 10.35 val. I-ojo gyvenamojo korpuso rūsio apėjimo metu koridoriuje buvo pastebėtas ir sulaikytas teritorijoje, kurioje lankytis draudžiama, be to, matomoje vietoje neturėjo pataisos įstaigos administracijos išduotos kortelės su fotonuotrauka, taip pat įrašytu vardu ir pavarde; 2018 m. spalio 3 d. apie 11.47 val. nuteistasis, priėjęs prie KKP-3 pasirašyti linkusių pabėgti nuteistųjų žurnale, matomoje vietoje ant drabužių neturėjo administracijos išduotos vardinės kortelės su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Nurodymui užsisegti vardinę kortelę nuteistasis nepakluso. Drausmės komisija, išnagrinėjusi pateiktą medžiagą, 2017 m. spalio 4 d. teikimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“, pasiūlė pareiškėjui skirti nuobaudą – 6 mėnesius drausmės grupėje, nes jis pažeidė Bausmių vykdymo 12 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 7-17 „Dėl nuteistųjų, įrašytų į linkusiųjų pabėgti įskaitą, registravimo tvarkos“ bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1, 73.4 ir 73.11 papunkčių reikalavimus. Be to, nuteistasis turi 27 galiojančias nuobaudas. Vilniaus pataisos namų direktorius 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 28-668(1) pareiškėjui A. L. skyrė 6 mėnesius praleisti drausmės grupėje.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Vilniaus pataisos namai, 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK), Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994 patvirtintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK, redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. 30 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“ ir kiti teisės aktai.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju. CK 6.250 straipsnio 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytu atveju. Akcentuotina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas (ieškovas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).

Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 28-668(1) paskyrus nuobaudą – 6 mėnesius praleisti drausmės grupėje, buvo atimta teisė mokytis mokykloje.

BVK 9 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama. BVK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. BVK 142 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; 2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; 3) pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių.

Pagal BVK 75 straipsnio 2 dalį drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus.

BVK 111 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas. BVK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vyresnių negu šešiolikos metų nuteistųjų bendrasis ugdymas organizuojamas rašytiniu jų pageidavimu. Pagal BVK 147 straipsnio 3 dalį nuteistųjų bendrojo ugdymo pataisos įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. BVK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali būti organizuojamas nuteistųjų profesinis mokymas. Nuteistieji turi teisę pasirinkti profesiją, kurios mokysis pagal pataisos įstaigos administracijos pateiktą sąrašą ir turimą mokymo bazę. Pagal BVK 148 straipsnio 4 dalį nuteistųjų profesinio mokymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Ugdymo aprašas) 11 punktą į mokyklą nepriimami įkalinti asmenys (išskyrus asmenis iki 16 metų), atliekantys drausminę nuobaudą, – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu šie asmenys buvo priimti į mokyklą iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta mokymo sutartis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 patvirtinto Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Profesinio mokymo aprašas) 10 punkte nustatyta, kad į profesinio mokymo įstaigas nepriimami nuteistieji, atliekantys drausminę nuobaudą, – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu šie asmenys buvo priimti į profesinio mokymo įstaigą iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta profesinio mokymo sutartis.

Kaip minėta, Vilniaus pataisos namų direktorius 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 28-668(1) pareiškėjui A. L. už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą skyrė nuobaudą – 6 mėnesius praleisti drausmės grupėje. Taigi, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pagal aukščiau išdėstytas teisės normas pareiškėjui, ginčui aktualiu laiku paskyrus nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę, jis prarado teisę į ugdymą ir profesinį mokymą, kaip tai numato Ugdymo aprašo 11 punktas ir Profesinio mokymo aprašo 10 punktas. Teismas vertina, kad tokiais Vilniaus pataisos namų veiksmais nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, tuo pačiu nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjas nurodo, kad iš mokyklos jis buvo pašalintas dėl jam nežinomų priežasčių. Toks pareiškėjo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas, nes perkėlus pareiškėją į drausmės grupę, jam turėjo būti suprantama, jog su jo perkėlimu į drausmės grupę atlikti nuobaudos besąlygiškai yra nutraukiama sudaryta mokymosi sutartis, nes esant drausmės grupės gyvenamosiose patalpose nuteistasis yra izoliuojamas nuo kitų nuteistųjų (nuobauda atliekama rakinamoje drausmės grupėje).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nenustatė neteisėtų Vilniaus pataisos namų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nesudarius sąlygų pareiškėjo ugdymui ir profesiniam mokymui. Kaip minėta, remiantis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neįrodžius bent vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Nagrinėjamu atveju teismui nenustačius pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų fakto, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir dėl to atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.