Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo laikinai Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas einanti teisėja Laimutė Sankauskaitė,

išnagrinėjusi pareiškėjo R. N. pareiškimą dėl visų Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-684-400/2019 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-684-400/2019 pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovams D. L. ir R. L., tretiesiems asmenims Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, M. N., dėl nepagrįsto praturtėjimo (8 200,00 Eur neteisėtai gautos išmokos), 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2019-08-21 Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Panevėžio apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo V. M. 2019-08-21 nutartis, kuria Panevėžio apygardos teismui spręsti perduodamas pareiškėjo R. N. pareiškimas dėl visų Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-684-400/2019 nagrinėjimo.

Pareiškėjo R. N. pareiškime, kuriame taip pat išdėstytas reikalavimas ir dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjo R. Š., Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo pirmininko pavaduotojo V. M. nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-684-400/2019 nagrinėjimo, nurodoma, kad civilinę bylą nagrinėjanti teisėja buvo šališka, kadangi atsisakė tenkinti pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o tai yra naudinga atsakovams. Be to, teisėjos argumentai, jog nėra duomenų apie atsakovų nemokumą ar bandymus paslėpti savo turtą, yra absurdiški. Dėl tokio šališko teisėjos sprendimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Be to, abejones dėl teisėjos šališkumo sukėlė ir tai, kad ji gerokai vėlavo į 2019-04-30 vykusį teismo posėdį, jame paskubomis aiškino šalių teises, neskyrė pakankamai laiko teismo posėdžiui bei informavo, jog atsakovų advokatė dalyvauja kitame teismo posėdyje. Nors buvo kreiptasi su prašymu pateikti informaciją, kokiu laiku ir kokiame teismo posėdyje dalyvavo atsakovų advokatė, tačiau joks atsakymas gautas nebuvo, kas kelia abejonių ar atsakovų advokatės nedalyvavimas teismo posėdyje nebuvo su teisėja suderintas iš anksto. Taigi šiuo atveju buvo pažeistos ieškovo teisės į teisingumą ir teisingą teismą.

Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamoje byloje buvo atlikti veiksmai, patvirtinantys, kad jo garbė ir orumas buvo pažeminti bei kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog teisėja R. Š. bei pirmininko pavaduotojas V. M., o taip pat ir kiti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjai bylą išnagrinės neobjektyviai ir šališkai.

Pareiškimas netenkinamas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 ir 71 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą, tačiau bet koks asmens naudojimasis teisėmis turi atitikti įstatymų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

CPK 68 straipsnio 4 dalis numato, kad nušalinimas gali būti pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, t. y. teisėjui ar teisėjams, kurie nagrinėja bylą, kurioje reiškiamas nušalinimas. Įstatymo reikalavimas, pagal kurį nušalinimas turi būti pareikštas konkrečiam teisėjui (teisėjams) ir konkrečioje byloje, nėra savitikslis, kadangi nušalinimas negali būti abstraktus, o turi būti grindžiamas CPK 65 – 66 ir 71 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis ir turi būti motyvuotas. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog konkreti byla dėl nušalinimo pareiškime dėstomų aplinkybių, kurios patenka į CPK 65-66 ir 71 straipsniuose numatytus atvejus, bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 66 straipsniai), tačiau bet kokiu atveju išlieka nušalinimo pareiškimą teikiančio asmens pareiga nurodyti, kokioje byloje ir kokiu pagrindu reiškiamas nušalinimas. Bet kuriuo atveju naudotis teismo nušalinimo institutu negalima abstrakčiai formuluojant nušalinimo pagrindus ir reikalaujant teisinių pasekmių sukėlimo ateityje.

Sprendžiant pareiškėjo R. N. pareikšto nušalinimo pagrįstumą pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės, susijusios su teisėjos R. Š. veiksmais nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-684-400/2019 (atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atidėtas teismo posėdis, tenkinti atsakovų prašymai dėl rašytinių įrodymų pridėjimo, liudytojų apklausos, bylos nagrinėjimas nukrypstant nuo jos esmės) jau yra išanalizuotos ir aptartos Panevėžio apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo V. M. 2019-07-03 priimtoje nutartyje, kuria buvo atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo. Ši Panevėžio apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo V. M. 2019-07-03 nutarties Panevėžio apygardos teismas neturi pagrindo analizuoti bei vertinti, o taip pat iš naujo vertinti minėtus teisėjos R. Š. atliktus procesinius veiksmus.

CPK 69 straipsnio 1 dalies nuostatos tiesiogiai įtvirtina, jog pareiškus pakartotinį nušalinimą, kuris grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija. Taigi dėl teisėjos R. Š. nušalinimo Panevėžio apygardos teismas spręsti negali.

Iš pareiškėjo R. N. pareiškimo dėl teisėjų ir teismo nušalinimo turinio galima vertinti, jog pagrindą nušalinti ir kitus, išskyrus teisėją R. Š., Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjus, įskaitant ir pirmininko pavaduotoją V. M., sudaro tai, jog Panevėžio apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas V. M. 2019-07-03 nutartimi netenkino pareiškėjo pareiškimo dėl teisėjos R. Š. nušalinimo šiame prašyme nurodytais pagrindais. Kitų argumentų, susijusių su Panevėžio apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo V. M. bei kitų šių rūmų teisėjų šališkumu pateiktame pareiškime iš viso nėra nurodoma. Taigi šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas dėl visų Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-684-400/2019 nagrinėjimo laikomas nepagrįstu.

Pažymėtina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu, o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

Šiuo atveju pareiškėjo argumentai dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pirmininko pavaduotojo atliktų procesinių veiksmų nesudaro pagrindo pripažinti šių rūmų teismo visus teisėjus šališkais, juo labiau, kad pareiškėjas jokių duomenų apie Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjų (išskyrus pirmininko pavaduotoją V. M. bei teisėją R. Š.) šališkumą nenurodė.

Taigi nagrinėjamu atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų bylą galinčių nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-684-400/2019 gali būti išnagrinėta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti nagrinėti pareiškėjo R. N. pareiškimą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjos R. Š. nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-684-400/2019 nagrinėjimo.

Netenkinti pareiškėjo R. N. pareiškimo dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-684-400/2019 nagrinėjimo.

Nutarties nuorašą informavimui nusiųsti bylos šalims.

Nutartis neskundžiama.

L. e. Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Laimutė Sankauskaitė