- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- ATP-288-337/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00182-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pažeidėjas
- E. Ž.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino E. Ž. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. ir paskyrė jam 362 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams už tai, kad jis 2015 m. sausio 10 d., apie 19 val. 07 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – nustatytas lengvas 0,78 prom. girtumas (galima paklaida ±0,02 prom.). Tokiais veiksmais E. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. Ž. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Nurodo, jog apylinkės teismas nekonstatavo ar byloje pakanka įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių, vadovavosi vien jo pirminiu paaiškinimu, tačiau tinkamai, objektyviai nepatikrino bei neįvertino teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių. Pabrėžia, kad pirminiame paaiškinime jis pripažino savo kaltę ir save apkalbėjo tik siekdamas išvengti sunkesnių pasekmių. Be to, tyrimo metu jam nebuvo išaiškintos jo teisės, įskaitant ir teisę į gynybą. Byloje apklaustų liudytojų parodymai gali tik patvirtinti faktą, kad jis buvo įvykio vietoje, tačiau automobilio nevairavo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, nurodo, jog su apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka, kadangi skundžiamas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, skirta nuobauda individualizuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikęs teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad įrodyta, jog apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., ir kad jo veika kvalifikuota tinkamai.
ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš to seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apygardos teismas, patikrinęs bylą, su apelianto dėstomais teiginiais nesutinka ir pripažįsta, kad jo kaltė padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis.
Teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo E. Ž. bei jo dukros E. Ž. teisme duotais paaiškinimais, o jo išsakytą įvykio versiją vertino kritiškai kaip siekimą išvengti atsakomybės. Pasak E. Ž. tuo metu nurodytą automobilį vairavo jo dukra, o įvykus eismo įvykiui, kurio metu dukros automobilio galinę dalį kliudė taksi automobilis, jis persėdo už automobilio vairo (22 b.l.). Tuo tarpu pirminiame paaiškinime E. Ž. nurodęs, jog būtent jis vairavo automobilį „VW Golf“ bei buvo išgėręs pintą alaus. Liudytoja L. B., viena iš policijos pareigūnų atvykusių į eismo įvykio vietą, apklausiama teisme parodė, jog „jai atvykus į įvykio vietą, visi dalyviai jau buvo lauke, kitų automobilių vairuotojai nurodė E. Ž. kaip vairuotoją, jo automobilyje buvo dukra, kuriai paskui ir buvo perduotas automobilis. Nuo N. Ž. ji pajuto alkoholio kvapą, jis to neneigė ir neaiškino, jog automobilį vairavo jo dukra“ (48 b.l.). Iš esmės tapačios aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (10-11 b.l.). Liudytojas V. K., vairuotojas dalyvavęs eismo įvykyje, parodė, jog jis „kas vairavo ,,VW Golf“ automobilį nematė, tačiau matė, kaip vairuotojas išlipo su „tapkėm“, buvo lengvai apsirengęs, todėl suprato, kad jis vairavo automobilį (36 b.l.). Iš liudytojo M. G., taip pat dalyvavusio eismo įvykyje vairuotojo, 2015-03-11 apklausos protokolo (42 b.l.) matyti, jog šis taipogi tiesiogiai nematė, kas vairavo „VW Golf“ automobilį, tačiau paaiškino, jog „atvykus policijos pareigūnams ir aiškinantis įvykio aplinkybes, pareigūnė pasakė, kad automobilio vairuotojai, dalyvavę eismo įvykyje, su dokumentais prieitų prie jų automobilio, tada priėjo jis (liudytojas), taksi vairuotojas ir policiją iškvietęs vyriškis, iš to liudytojas sprendžia, kad ,,VW Golf“ automobilį vairavo policiją iškvietęs vyras. Policijos pareigūnams visi pateikė automobilių dokumentus su vairuotojų pažymėjimais, policijos pareigūnai patikrino neblaivumą“ (43 b.l.). Be viso to, iš bylos medžiagoje esančios pridėtos administracinio teisės pažeidimo bylos (reg. objekto kodas 07-15-9015631), kurioje V. K. buvo nubaustas už eismo įvykį, kuriame taip pat dalyvavo ir E. Ž. vairuojama transporto priemonė, matyti, jog E. Ž. yra pateikęs paaiškinimą, kuriame nurodo, kaip įvyko eismo įvykis, kurio metu į jo vairuojamą transporto priemonę, atsitrenkė „Mersedes“ markės automobilis. Taigi, nors policijos pareigūnai ir į eismo įvykio vietą atvyko vėliau bei, kaip tvirtina apeliantas, jo vairuojančio nematė, tačiau byloje nustatytas įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, jog E. Ž. kaltė vairavus transporto priemonę būnant neblaiviam yra visiškai įrodyta.
Apelianto teiginiai apie savęs apkalbėjimą siekiant išvengti sunkesnių pasekmių (nėra aišku, kokios sunkesnės pasekmės vairuotojui gali kilti nei teisės vairuoti transporto priemones netekimas) bei teisių į gynybą neišaiškinimą vertintini kaip deklaratyvūs bei nelogiški, kadangi, kaip matyti jis transporto priemonę vairuoja ne pirmus metus, praeityje yra baustas už KET pažeidimus, o, kaip tvirtino pirmosios instancijos teisme, jam daugiau tenka „forminti“ eismo įvykių (49 b.l.), taigi darytina išvada, jog jo teisės jam neabejotinai buvo žinomos, o iš pirminio paaiškinimo akivaizdu, jog E. Ž. jau tuo metu suvokė gresiančias pasekmes – dėstė teiginius apie nuoširdų gailėjimąsi bei prašė teismo neskirti specialiosios teisės atėmimo (15 b.l.).
Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms nėra abejonių, kad E. Ž. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, dėl ko jis visiškai pagrįstai nubaustas skundžiamu nutarimu. Skirdamas jam nuobaudą apylinkės teismas atsižvelgė bei įvertino visas reikšmingas aplinkybes, paskirta nuobauda yra proporcinga, teisinga bei tinkamai individualizuota. Dėl šių priežasčių apylinkės priimtas nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.