- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-07
- Bylos Nr.
- 2-104/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- A. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 19 d. nutarties, kuria nutarta nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-2510-45/2007.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Kauno miesto apylinkės teismui, prašydamas teismą:
1) pripažinti atsakovų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno miesto apylinkės teismo veiksmus neteisėtais ir kaltais, nepateikus jam įstatymo nustatyta tvarka priimtos ir prašomos informacijos apie jį iki šio ieškinio pateikimo teismui ir neatsiuntus civilinėje byloje Nr. 2-345/2007 esančio procesinio sprendimo, kurio pagrindu 2007 m. kovo 27 d. buvo išduotas atsakovo Kauno miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-345/2007 dėl 1 000 Lt baudos išieškojimo;
2) pripažinti, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ir kaltės buvo suvaržytos ir pažeistos ieškovo konstitucinės teisės į nuosavybės apsaugą, į informacijos gavimą, lygybę prieš įstatymą ir teismą apskųsti atsakovo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
3) pripažinti, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ir kaltės buvo suvaržytos konstitucinės teisės gintis atsakovo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007 ir Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-1455-660/2007, Nr. 2-1457-559/2007, Nr. 2-1456-217/2007 ir įtakojami neigiami procesiniai sprendimai jo atžvilgiu;
4) įpareigoti atsakovus nevaržyti ir nepažeidinėti ieškovo konstitucinių teisių;
5) pripažinti atsakovo Kauno miesto apylinkės teismo veiksmus neteisėtais ir kaltais, išdavus 2007 m. kovo 27 d. vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 2-345/2007 civilinėje byloje Nr. 2-345/2007 į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją;
6) pripažinti atsakovo Kauno miesto apylinkės teismo išduotą 2007 m. kovo 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-345/2007 neteisėtu ir negaliojančiu;
7) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respubliką atlyginti ieškovui padarytą 1 078,20 Lt turtinę ir 100 000 Lt neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 19 d. nutartimi ieškovo A. B. patikslintam ieškiniui nedavė eigos ir nustatė 10 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos terminą ieškinio trūkumų pašalinimui. Teismas nurodė, kad su patikslintu ieškiniu ieškovas A. B. pateikė notaro ir teisininko A. B. spaudu patvirtintas dokumentų kopijas, tačiau tai nėra tinkamas dokumento patvirtinimas CPK 114 straipsnio prasme. Teismas taip pat nurodė, kad pagal CPK 113 straipsnį teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų, jų priedų nuorašų, kad po vieną tektų priešingai šaliai, tačiau su patikslintu ieškiniu ieškovas A. B. pateikė tik vieną priedų komplektą. Teismas pažymėjo, kad, remiantis CPK 111 straipsniu, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente dėl kiekvieno savarankiškai reiškiamo reikalavimo turi būti nurodytos aplinkybės ir nurodyti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, o ieškovo patikslintame ieškinyje dėl 2-5 reikalavimų nėra nurodytos aplinkybės ir nenurodyta kuriais prie ieškinio pareiškimo pridedamais įrodymais patvirtinamos aplinkybės. Teismas taip pat pažymėjo, kad kiekvienas savarankiškas 1-5 ieškinio reikalavimas yra apmokamas 114 Lt žyminio mokesčio suma, o 101 078,20 Lt turtinio pobūdžio reikalavimas apmokėtinas 3 444,58 Lt, įskaitant indeksaciją (CPK 82 str.), žyminio mokesčio suma. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškovo A. B. patikslintas ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų, neapmokėtas žyminiu mokesčiu, todėl jam neduotina eiga ir nustatytinas terminas nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo apeliacinio teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Nutarties dalis, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už ieškinį, yra nemotyvuota, nenurodyti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi, darydamas išvadą, kad ieškovas įpareigotinas sumokėti žyminį mokestį už ieškinį, todėl minėta nutarties dalis naikintina.Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį už ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismų veiksmų nagrinėjant civilines bylas, kadangi tokiose bylose ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio remiantis CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 6 punktu. Teismas nutartimi suvaržė ieškovo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, teisę į lygybę prieš įstatymą ir teismą, teisę į kuo ekonomiškesnį ir trumpesnį teismo procesą. Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nustatydamas ieškinio trūkumus, nenurodė, jog reikia mokėti žyminį mokestį, o 2007 m. spalio 19 d. nutartyje nustatydamas pareigą mokėti žyminį mokestį, stengiasi užkirsti kelią teisminei gynybai. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos taikant precedentą, nes teismai atleidžia asmenis nuo žyminio mokesčio mokėtino paduodant ieškinius dėl teismų neteisėtų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis (be kitų funkcijų) atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, apeliacinį ar atskirąjį skundą ir kt.). Priešingu atveju, ieškiniui ar skundui neduodama eiga ir pareikalaujama, kad šis trūkumas būtų ištaisytas. Nustatytu terminu neištaisius nurodyto trūkumo, ieškinys ar skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Taigi žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.
Tačiau CPK 83 straipsnyje 1 dalyje yra numatyti atvejai, kuomet viena ar abi šalys arba kiti dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Visų pirma, išskirtos kategorijos bylų, kuriose ginamos svarbiausios asmenų teisės. CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys - bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą.
Ieškovas A. B. ieškinyje pateikė septynis reikalavimus (b.l. 19). Ieškovo pirmasis, antrasis, trečiasis, penktasis ir septintasis reikalavimai yra susiję su teismų galimai neteisėtais veiksmais ir to pasekoje galimai buvusiomis pasekmėmis - 101 078,20 Lt turtine ir neturtine žala, t.y. atsiradusia dėl teismų galimai neteisėtų veiksmų (CK 6.271, 6.272 str., Konstitucijos 30 str.). Aplinkybė, kad ieškovas galimai neteisėtas veikas išskiria į atskirus reikalavimus, nėra pagrindas manyti, jog reikalavimai yra savarankiški, nes ieškovas savo galimai patirtą žalą grindžia būtent šiais galimai neteisėtais veiksmais. Todėl dėl šių reikalavimų apeliantas pagrįstai mano, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, nes tokios kategorijos bylose ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiamas pagal įstatymą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje dalyje įpareigojo apeliantą sumokėti žyminį mokestį, todėl skundžiama nutartis šioje dalyje naikintina
Teismas pažymi, kad aplinkybės, ar ieškovui buvo padaryta žala neteisėtais teismo ar teisėjo veiksmais, nustatomos ir įvertinamos išnagrinėjus bylą pagal ieškovo ieškinį iš esmės, t.y. teismas, priimdamas ieškininį pareiškimą nesvarsto ir nesprendžia ieškinyje nurodytų aplinkybių, pateiktų dokumentų ir pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Tik priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys tenkintinas (CPK 265 str.).
Apelianto ketvirtasis reikalavimas - įpareigoti atsakovus nevaržyti ir nepažeidinėti apelianto konstitucinių teisių, o taip pat šeštasis reikalavimas - pripažinti atsakovo Kauno miesto apylinkės teismo išduotą 2007 m. kovo 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-345/2007 neteisėtu ir negaliojančiu nėra tiesiogiai susiję su reikalavimais dėl teismų galimai neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, todėl žyminio mokesčio klausimas dėl šių reikalavimų nagrinėtinas atskirai.
Kaip minėta, apelianto ketvirtasis reikalavimas yra įpareigoti atsakovus nevaržyti ir nepažeidinėti apelianto konstitucinių teisių. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas žyminio mokesčio mokėjimo klausimą dėl šio reikalavimo visų pirma turėtų spręsti ar ginčas yra nagrinėtinas teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad visi asmenys turi bendrąją konstitucinę pareigą elgtis taip, jog nevaržytų ir nepažeidinėtų kitų asmenų konstitucinių teisių. Asmenys, pažeidžiantys kitų asmenų teises ar teisėtus interesus atsako įstatymų nustatyta tvarka. Nesant pažeidimo asmuo negali būti įpareigojimas elgtis teisėtai, nes tokią pareigą turi kiekvienas asmuo pagal įstatymą, t.y. asmuo negali būti įpareigojamas elgtis taip, kaip jis jau yra įpareigotas elgtis pagal įstatymą. Teismui nustačius, jog apelianto reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme, jis turėtų atsisakyti nagrinėti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Tik teismui nustačius, jog šis reikalavimas nagrinėtinas teisme, teismas gali spręsti šio reikalavimo apmokestinimo žyminiu mokesčiu klausimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas žyminio mokesčio mokėjimo klausimą dėl šeštojo reikalavimo - pripažinti atsakovo Kauno miesto apylinkės teismo išduotą 2007 m. kovo 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-345/2007 neteisėtu ir negaliojančiu, visų pirma turėtų spręsti ar ginčas yra nagrinėtinas teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdomieji raštai išduodami teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 str. 1 d. 1 p.), t.y. vykdomasis raštas išduodamas galutinio teismo sprendimo pasekoje. Vykdomasis raštas nėra savarankiškai ginčijamas dokumentas, todėl jis negali būti savarankiškai ginčijamas teisme. Teismui nustačius, jog apelianto reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme, jis turėtų atsisakyti nagrinėti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Tik teismui nustačius, jog šis reikalavimas nagrinėtinas teisme, teismas gali spręsti šio reikalavimo apmokestinimo žyminiu mokesčiu klausimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl šių aplinkybių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už patikslinto ieškinio pirmąjį, antrąjį, trečiąjį, penktąjį ir septintąjį reikalavimus naikintina (CPK 337 str. 1 d. 2 p.), o nutarties dalis, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už patikslinto ieškinio ketvirtąjį ir šeštąjį reikalavimus naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už patikslinto ieškinio pirmąjį, antrąjį, trečiąjį, penktąjį ir septintąjį reikalavimus panaikinti.
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už patikslinto ieškinio ketvirtąjį ir šeštąjį reikalavimus panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.