Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė

trečiajam suinteresuotam asmeniui S. B. Č. ir jo atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Klimašauskui bei trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Amber Marketing“ atstovui advokatui Viktorui Onačko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. P. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centras, uždarajai akcinei bendrovei „Amber Marketing“, V. B. bei S. B. Č. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „Amber Marketing“ teigimu, administracinio proceso tvarka panaikinus skunde nurodomus NTR įrašus, būtų paliestos kitų Ginčo pastogių bendraturčių turtinės teisės ir pareigos, nes keistųsi pastogės dalių dydis, o dėl to galimai, ir faktinė jų padėtis bei nekilnojamojo turto mokestis. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, UAB „Arnber Marketing“ teisėtai ir pagrįstai turi turtinę teisę į dalį pastogių namo (duomenys neskelbtini). Pastogėje įrengta administracinė patalpa nėra ir nebuvo priskirta prie buto Nr. 2 priklausinių, tad ji negali įtakoti šio buto savininko teisių į dalį namo bendrojo naudojimo patalpų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. VILRS-646 bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. cspr1-124, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš byloje esančio 2018 m. birželio 2 d. NTR centrinio duomenų banko išrašo matyti ((duomenys neskelbtini)), kad adresu (duomenys neskelbtini), negyvenama patalpa – neįrengta pastogė (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso V. B. 404/1000 dalis patalpos, UAB „Amber Marketing“ 144/1000 dalis patalpos (įregistravimo pagrindas 2010 m. gegužės 10 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. JŠ-5662 bei 2017 m. kovo 1 d. asmens prašymas Nr. 13829715), B. P. 152/1000 dalis patalpos, S. B. Č. 113/500 dalis patalpos (e. b. l. 9–11). Iš byloje esančio 2018 m. kovo 29 d. NTR centrinio duomenų banko išrašo matyti ((duomenys neskelbtini)), kad adresu (duomenys neskelbtini), negyvenama patalpa – neįrengta pastogė (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso V. B. 404/1000 dalis patalpos, UAB „Amber Marketing“ 144/1000 dalis patalpos (įregistravimo pagrindas 2010 m. gegužės 10 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. JŠ-5662 bei 2017 m. kovo 1 d. asmens prašymas Nr. 13829715), B. P. 152/1000 dalis patalpos, S. B. Č. 113/500 dalis patalpos (e. b. l. 12–16).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 11 d. kreipėsi į atsakovą su prašymais patikslinti NTR duomenis – panaikinti įrašus apie UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teises į Ginčo pastoges įregistravimą bei pakeisti duomenis NTR įrašuose (duomenys neskelbtini). Atsakovas išnagrinėjęs pareiškėjos prašymus, priėmė 2018 m. balandžio 16 d. spendimą Nr. VILRS-646, kuriuo netenkino pareiškėjos prašymų, nes UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teisė į Ginčo pastoges įregistruota matininkės M. G. 2014 m. lapkričio 17 d. parengtais Ginčo pastogių dalių paskaičiavimo projektais (e. b. l. 68–69) ir UAB „Amber Marketing“ prašymo Nr. 13829715 (e. b. l. 49) pagrindu, kurie yra galiojantys, nepakeisti ir nepanaikinti. Pareiškėja nesutikdama su atsakovo sprendimu, apskundė jį Komisijai. Komisija 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. cspr1-124 paliko galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą. Šiame sprendime nurodoma, kadangi NTR UAB „Amber Marketing“ vardu įregistruotos neįrengtos pastogės dalys atitinka 2014 m. lapkričio 17 d. dalių paskaičiavimo projektuose nustatytas dalis, todėl nėra pagrindo laikyti, kad UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teisės įregistruotos klaidingai (e. b. l. 22–24). Be to, ir pareiškėjos nuosavybės teisės į Ginčo pastoges įregistruotos matininkės M. G. 2014 m. lapkričio 17 d. parengtu Ginčo pastogių dalių paskaičiavimo projektu ir jos prašymo Nr. 13855344 pagrindu. Matininkės M. G. 2014 m. lapkričio 17 d. parengtuose Ginčo pastogių dalių paskaičiavimo projektuose nurodyta, kad bendraturčiams priklausančios pastogės dalys paskaičiuotos vadovaujantis Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl teritorinis registratorius neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti pagal šį projektą įregistruoti UAB „Amber Marketing“ nuosavybes teises į Ginčo pastoges, nes teisės aktai registrų tvarkytojui nesuteikia įgaliojimų vertinti matininkų atliktų veiksmų, kadastrinių matavimų (paskaičiavimų) teisėtumą bei pagrįstumą. Matininkų veiklos kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

NTR duomenų įrašymo ir jų pakeitimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme (toliau – ir NTRĮ) bei detalizuota Nekilnojamojo turto registro nuostatuose (toliau – ir NTR nuostatai), kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379. NTRĮ 2 straipsnyje nustatyta, kad NTR steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. NTRĮ 4 straipsnyje nustatyta, kad visi NTR esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. NTRĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad NTR tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų NTR, teisingumą ir apsaugą. NTR tvarkytojas atsako tik už tai, kad NTR įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. NTRĮ 7 straipsnyje nustatyta, kad Centrinio registratoriaus funkcijos yra administruoti NTR, projektuoti, diegti ir naudoti NTR informacinę sistemą, vadovauti teritoriniams registratoriams, kontroliuoti jų veiklą bei atlikti kitas šiame įstatyme bei NTR nuostatuose numatytas funkcijas. NTRĮ 14 straipsnis nustato, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą NTR registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. NTRĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad NTR įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. NTRĮ 22 straipsnio 1 – 10 punktuose nurodyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami NTR (pvz., valstybės institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų nustatyti dokumentai). NTRĮ 23 straipsnis reglamentuoja prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarką. Šios straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui NTR būtini duomenys. NTRĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į NTR įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai NTR tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. NTKĮ 11 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, kad matininkas privalo savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nekilnojamojo turto registro paskirtis yra tik išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. NTRĮ 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir CK 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., LVAT 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (žr., LAT 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007).

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos 2018 m. balandžio 11 d. prašymą „Dėl NTR duomenų patikslinimo“ (e. b. l. 17–18), nes NTR UAB „Amber Marketing“ vardu įregistruotos nuosavybės teisės į Ginčo pastogių dalis atitinka 2014 m. lapkričio 17 d. matininkės M. G. parengtus Ginčo pastogių dalių paskaičiavimo projektus (e. b. l. 68–69), todėl negalima teigti, kad NTR įrašuose (duomenys neskelbtini)apie UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teises į Ginčo pastoges yra įsivėlusi techninė klaida. Taigi NTR padaryti įrašai atitiko dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys buvo įrašyti, todėl minėtų įrašų nebuvo galima keisti NTRĮ 33 straipsnio pagrindu.

Pareiškėja tiek skunde teismui, tiek 2018 m. balandžio 11 d. prašyme teritoriniam registratoriui, tiek 2018 m. balandžio 17 d. skunde Centriniam registratoriui (e. b. l. 20–21), prašo panaikinti NTR įrašus (duomenys neskelbtini) apie UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teises į Ginčo pastoges, t. y. išregistruoti trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises į Ginčo pastoges. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja atsakovui nepateikė NTRĮ 16 straipsnyje nurodytų dokumentų, patvirtinančių, kad pasibaigė arba pasikeitė UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teisės į Ginčo pastoges. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, NTR tvarkytojo funkcija yra duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į NTR ir jų išviešinimas, NTR tvarkytojui teisės aktai nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Teismas akcentuoja, kad vien įrašo NTR panaikinimas per se (pats savaime) negali nulemti nuosavybės teisės egzistavimo ar jos netekimo, nes NTR įrašas nuosavybės teisės nesukuria, todėl atitinkamai įrašo panaikinimas nuosavybės teisės nepanaikina. Iš pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad ji nesutinka, kad buvo įregistruotos UAB „Amber Marketing” nuosavybės teisės į Ginčo pastogių dalis, nes tam nebuvo teisinio pagrindo, t. y. pareiškėja iš viso nesutinka, kad Ginčo pastogių dalis nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui. Teismas akcentuoja, kad nuosavybės teisės ir jų gynimas yra reglamentuojami Civilinio kodekso 4 knygos nuostatomis, o iš to kylantys teisiniai ginčai yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir byloje esantys duomenys patvirtina, jog civilinis ginčas dėl Ginčo pastogių atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme), todėl teismas šiame teismo sprendime nevertins ir nepasisakys dėl pareiškėjos argumentų, kurie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Šiame ginče nagrinėjamas tik atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas bei įpareigojimas atlikti veiksmus.

Iš byloje esančių minėtų NTR centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad atsakovas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu įregistravo UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teises į Ginčo pastoges. Tiek atsakovo, tiek Komisijos sprendimuose nurodoma, kad dokumentai, kurių pagrindu buvo įregistruoti įrašai ir NTR tvarkytojo sprendimas registruoti nėra pripažinti neteisėtais ir netekusiais galios. Taip pat nurodoma, kad pareiškėja minėto sprendimo neskundė teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3918-535/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02463-2018-9) pagal pareiškėjos B. P. skundą atsakovams VĮ Registrų centro Vilniaus filialui ir VĮ Registrų centrui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Amber Marketing“ dėl sprendimų panaikinimo. Šioje byloje teismas nagrinėjo ginčą kilusį dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo (kuriuo įregistruotos UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teisės į Ginčo pastoges) ir Komisijos 2018 m. birželio 20 d. sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, tačiau minėtas teismo sprendimas neįsiteisėjęs. Atsižvelgiant į šioje byloje išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad tiek atsakovas, tiek Komisija, patvirtindama atsakovo sprendimą, pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymų, atsižvelgdami į NTRĮ 4 straipsnio nuostatas, nes pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl duomenų NTR įrašuose patikslinimo ir panaikinimo, kurie nebuvo nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl buvo laikomi teisingais ir išsamiais bei negalėjo būti keičiami ar naikinami. Atsižvelgiant į tai, kad ir šio sprendimo priėmimo metu 2014 m. lapkričio 17 d. matininkės M. G. parengti Ginčo pastogių dalių paskaičiavimo projektai, UAB „Amber Marketing“ prašymas Nr. 13829715, 2010 m. gegužės 10 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. JŠ-5662 bei VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. kovo 6 d. sprendimas, nėra pripažinti negaliojančiais ar netekusiais galios bei nepakeisti, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą patikslinti NTR duomenis, panaikinant įrašą apie UAB „Amber Marketing“ nuosavybės teises į neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras (Centrinis registratorius) yra viešojo administravimo subjektai, todėl savo veikloje turi vadovautis ne tik minėtais teisės aktais, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ). Skundžiami sprendimai yra individualūs administraciniai aktai. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausias administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Pažymėtina, kad pareiškėja skunde nenurodo, kodėl jos nuomone skundžiami VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. balandžio 16 d. Nr. VILRS-646 bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. gegužės 15 d. Nr. cspr1-124 sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų reikalavimų. Atsižvelgdamas į sprendime išdėstytas aplinkybes ir į teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad minėti skundžiami sprendimai atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek specialųjį teisinį reglamentavimą – NTRĮ nuostatas, todėl sprendimai yra teisėti ir pagrįsti bei nėra pagrindo jų naikinti. Remiantis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Amber Marketing“ prašo teismo priteisti iš pareiškėjos jo patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 81).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., LVAT 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).

Į bylą pateiktas 2018 m. liepos 18 d. Luminor Bank AB sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad UAB „Amber Marketing“ sumokėjo 500 Eur advokatui V. O. už suteiktas teisines paslaugas (e. b. l. 82). Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas teismui pateiktas 2018 m. liepos 20 d. (2018 m. III ketvirtį), todėl teismas, remdamasis Rekomendacijų 7 punktu, atsižvelgia į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2018 m. I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris buvo 895,2 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį koeficientas yra 2,5. Maksimali priteistina suma už atsiliepimo parengimą gali būti 2 238 Eur (895,2 Eur x 2,5). Šiuo atveju už atsiliepimo į skundą parengimą, trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 500 Eur suma iš esmės sudaro mažiau nei ketvirtadalį maksimalios priteistinos sumos, todėl teismas atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, sprendžia, jog pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios ir pagrįstos. Taigi trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Amber Marketing“ iš pareiškėjos B. P. priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms už suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo parengimas), atlyginti.

Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos B. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Amber Marketing“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkinti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Amber Marketing“ (juridinio asmens kodas 110580079) iš pareiškėjos B. P. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.