Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarimo, kuriuo D. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 1 600 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Pirmojo būrio patrulis Romuald Podmostka 2014 m. sausio 20 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. S. atžvilgiu dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad D. S., neturėdamas teisės vairuoti, 2013 m. rugpjūčio 12 d. apie 21.30 val. Vilniuje, Papilėnų g. 11, vairuodamas automobilį Citroen Xantia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino abu automobilius ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 132, 234 punktų reikalavimus.

Tai, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė Vilniaus apskrities VPK KPV administracinės veiklos paieškos skyriaus paieškos poskyrio vyresnysis policininkas R. Podmostka, negalėjo būti pagrindu teismui skirti nuobaudą pasibaigus šešiems mėnesiams nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, nes pagal šį straipsnį nuobaudą skiria teismas, o ne policija. Be to nuobaudos skyrimo terminą galima pratęsti tik tuo atveju, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, yra ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo.

Apeliaciniame skunde D. S. pažymi, kad asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tada, kai yra išaiškinamos, visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Byloje esant prieštaringiems įrodymams, turi būti vadovaujamasi administracinių teisės pažeidimų teisenoje taikomu nekaltumo prezumpcijos principu, jog visos nepašalintos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

D. S. manymu, abejonių kelia ši administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: 2013 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame pranešime vyr. patrulis T. F. nurodė, kad apžiūrint abu automobilius apgadinimų, akivaizdžiai susijusių tarpusavyje, nepastebėjo. Be to 2013 m. rugpjūčio 12 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktuose užfiksuoti pažeidimai ir pažeidimų aukštis neleidžia daryti išvadą, kad apgadinimai atsirado susidūrus būtent automobiliams Citroen Xantia ir Nissan Primera. Taip pat kritiškai turėjo būti vertinami liudytojo K. S. parodymai, nes jis vienintelis matė, kaip D. S. atsitrenkė į kitą automobilį. Atkreiptinas dėmesys, jog jo parodymai nėra nuoseklūs: liudytojas apklausiamas teismo posėdžio metu aiškino, kad D. S. išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo apgadintą automobilį ir nuėjo link Vydūno gatvės. Byloje esančiame paaiškinime jis nurodė, kad pastarasis nuėjo Papilėnų gatve link Pilaitės prospekto. Be to liudytojas nenuosekliai aiškino apie tai, kaip jis atsidūrė balkone. Taigi yra pagrindas manyti, jog K. S. jį apkalba.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

D. S. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

D. S. apeliacinio skundo argumentas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas jo atžvilgiu paskirti nuobaudos negalėjo, nes buvo suėjusi administracinės nuobaudos paskyrimo senatis, nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. yra numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, tačiau, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, yra ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad D. S. jam inkriminuojamus pažeidimus padarė 2013 m. rugpjūčio 12 d. Pažymėtina, kad nors administracinio teisės pažeidimo protokolas D. S. atžvilgiu buvo surašytas 2014 m. sausio 20 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas buvo priimtas 2014 m. kovo 13 d., t.y. praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio pareigūno R. Podmostkos 2014 m. sausio 20 d. motyvuotu nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki 2014 m. rugpjūčio 12 d., t.y. vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos.

Minėtame nutarime nurodyta, jog D. S. buvo siunčiami kvietimai atvykti į Kelių policijos valdybą (b.l. 3,5), taip pat jis daug kartų buvo informuotas telefonu, tačiau į Kelių policijos valdybą neatvyko ir į kvietimus atvykti nereagavo. Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai periodiškai vyko adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buto gyventojai durų neatidarė (b. l. 16,17,18). Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad Institucija Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 3 d. numatyta galimybe, pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, pasinaudojo pagrįstai, nes nustatė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vengė atvykti į Policijos valdybą. Taigi administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas dėl svarbių priežasčių.

Be to atkreiptinas dėmesys, jog pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą turi teisę ta institucija, kurios žinioje yra administracinio teisės pažeidimo byla, t. y. tiek institucija, tirianti administracinį teisės pažeidimą, tiek institucija, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-575-1253-2010). Tyrimas dėl D. S. padaryto pažeidimo buvo atliekamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje, todėl Institucija nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priėmė teisėtai.

D. S. apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pripažindamas jį kaltu dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., padarymo, rėmėsi vien prieštaringais liudytojo K. S. parodymais, kurie nepatvirtinti kita bylos medžiaga, nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog D. S. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

D. S. kaltė dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., padarymo yra įrodyta byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), tarnybiniu pranešimu (b. l. 6), eismo įvykio vietos schema (b. l. 7-8), byloje esančiais liudytojo K. S. paaiškinimais (b. l. 9, 15), N. G. paaiškinimu (b. l. 20), paties pažeidėjo D. S. paaiškinimu (b. l. 39), transporto priemonės techninės apžiūros aktais (b. l. 10, 11), liudytojų parodymais (b. l. 46-47).

2014 m. sausio 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-6322713-14, užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas, kurį padarė D. S., nurodyta šio pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Analogiškos įvykio aplinkybės užfiksuotos tarnybiniame pranešime (b. l. 6), eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 7-8), rašytiniame liudytojo K. S. paaiškinime, kuris buvo surašytas iš karto po įvykio (b. l. 9). Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad liudytojas K. S. davė prieštaringus parodymus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad dėl esminių eismo įvykio aplinkybių liudytojo parodymai nekito, buvo logiški ir nuoseklūs. Liudytojas teismo posėdžio metu nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kurios buvo užfiksuotos rašytiniame paaiškinime apie tai, kad jis būdamas balkone matė, kaip D. S., vairuodamas automobilį, ieškojo vietos šią transporto priemonę pastatyti ir važiuodamas ant žalios vejos, atsitrenkė į kito automobilio priekinę dalį, išlipo iš savo automobilio, po to transporto priemonę pastatė už 10 m. ir nuėjo (b. l. 46). Nors D. S. teismo posėdžio metu tvirtino, kad tarp jo ir kaimynų vyksta incidentai, todėl K. S. jį galimai apkalba, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Be to K. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepažįsta (b. l. 46). Taigi apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti K. S. parodymais. Šio liudytojo parodymus patvirtina ir kiti faktiniai duomenys. Liudytoja N. G., teismo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d. kieme buvo palikusi neapgadintą automobilį (b. l. 47). Šiems byloje esantiems duomenims neprieštarauja paties D. S. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis pripažino, jog 2013 m. rugpjūčio 12 d. besiparkuodamas prie namo, esančio adresu Papilėnų g. 11, vos prisilietė prie kito automobilio, išlipo, apžiūrėjo abi transporto priemones, tačiau jokių apgadinimų nepastebėjo (b. l. 39).

D. S. aiškinimą, kad automobiliai nebuvo apgadinti, paneigia liudytojo K. S. aiškinimas, jog jis girdėjo ir matė, kaip D. S. vairuojamas automobilis atsitrenkė į stovintį nukentėjusiojo automobilį bei transporto priemonių techninės apžiūros aktai. Iš jų matyti, jog iš dešinės pusės įbrėžtas priekinis automobilio Nissan Primera valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bamperis, įlenktas priekinis dešinės pusės bamperis, sugadinimų aukštis - 0,58 iki 0,75 cm. Automobilio Citroen Xantia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apibraižytas priekinis bamperis, sugadinimų aukštis - 0,57 cm. (b. l. 10,11). Nors apeliaciniame skunde D. S. nurodo, kad minėti aktai nepatvirtina, jog būtent šie automobiliai sąveikavo tarpusavyje, tačiau atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog minėtuose dokumentuose nežymus apgadinimų aukščių nesutapimas galėjo atsirasti dėl kelio dangos reljefo ypatumų, išorinių jėgų poveikio, automobilių kėbulų svyravimų ar pakrovimo, ar skirtingo liniuotės pastatymo būdo. Be to techninės apžiūros aktuose nustatyti automobilių apgadinimai neprieštarauja liudytojo K. S. nurodytam jų padarymo mechanizmui.

Taigi byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad D. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Nors teismo posėdžio metu D. S. neigė kontaktavęs su apgadintu automobiliu, tačiau toks jo aiškinimas prieštarauja bylos objektyviems duomenims. Todėl pažeidėjo aiškinimas, kad jis 2013 m. rugpjūčio 12 d. automobilio Nissan Primera valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapgadino, vertinamas kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – D. S. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), todėl paskyrė baudą, didesnę nei įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijos vidurkis, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde išdėstytais motyvais, nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. S. apeliacinio skundo netenkinti. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.