Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi V. M. (V. M.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis 2013 m. lapkričio 18 d., apie 11:07 val. Ulonų g. 2, Vilniuje vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu V. M. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, jokio smūgio nepajuto. Paaiškino, kad tądien atvažiavus į Ulonų g. 2, žmona išlipo iš automobilio ir nuėjo į mokesčių inspekciją. Jis norėjo priparkuoti automobilį laisvoje vietoje, bet nepavyko – pavažiavo, tačiau buvo per mažai vietos, todėl išvažiavo atgal ir gatvėje laukė žmonos. Kol jos laukė, niekas nepriėjo ir nepasakė, kad apgadino kitą automobilį. Žmonai grįžus išvažiavo. Nepajuto, kad būtų atsitrenkęs į kitą automobilį; jo automobilis buvo apdraustas, susiklosčiusią situaciją spręstų vietoje. Taip pat neatitinka automobilių apgadinimų aukštis.

Motyvuojamoji dalis

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu neprisipažino, ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo faktą ir V. M. kaltę įrodo: tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2013 m. lapkričio 18 d., apie 11:07 val. buvo gautas pranešimas, jog Ulonų g. 2 stovi apgadintas Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kitas automobilis pasišalino, apgadinto automobilio vairuotojas paaiškino, kad atvyko minėtu automobiliu, jį priparkavo ir paliko, o grįžęs rado už lango užkištą lapelį, kad jo automobilį apgadino Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Sugadinimai ant dešinės pusės galinių durelių ir galinio sparno, aukštis 0,55 cm – 0,60 cm (b.l.4); eismo įvykio vietos schema (b.l. 5); duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, jog automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintos galinės dešinės pusės durys, galinis dešinės pusės sparnas (b.l. 6); D. M. rašytinis paaiškinimas (b.l. 7) ir teisme duoti paaiškinimai, jog 2013 m. lapkričio 18 d., maždaug 10:30 val. paliko automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ulonų g. 2. Grįžo už 10-20 minučių ir rado ant automobilio stiklo raštelį, kuriame nurodyta, kad asmuo matė, kas apgadino jo automobilį. Matė, kad apgadintos dešinės pusės galinės durelės, galinės dešinės pusės sparnas. Automobilių apgadinimai sutampa; M. Š. rašytinis paaiškinimas (b.l. 13) ir teisme duoti paaiškinimai, kad 2013 m. lapkričio 18 d. matė, kaip vairuotojas išleido moterį ir parkuodamasis atbuline eiga Ulonų g. 2, savo automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dešine dalimi kliudė gretimai stovinčio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galines dureles. Prisiparkuoti nepavyko, neužteko vietos, atėjo ta moteris, įsėdo ir jie išvažiavo. Jis parkavosi lėtai, smūgis buvo nestiprus, brūkštelėjimas. Mano, kad vairuotojas galėjo kontakto nepajusti; fotolentelė, iš kurios matyti, jog automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įbrėžtas priekinis bamperis dešinėje pusėje, automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įbrėžtos galinės durelės (b.l. 16). Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra. Teismas pažymi, kad automobilių apgadinimo aukštis faktiškai sutampa, be to, minėtoje fotolentelėje užfiksuotas stovinčių automobilių apgadinimų aukštis, tuo tarpu eismo įvykio metu vienas iš automobilių judėjo, taip pat apgadinimų lokalizacijai galėjo turėti įtakos ir kitos aplinkybės, kaip, pvz., kelio (aikštelės) dangos nelygumai; todėl V. M. argumentai apie automobilių apgadinimo aukščio neatitikimus vertintini kritiškai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad yra įrodyta, jog V. M. 2013 m. lapkričio 18 d., apie 11:07 val. Ulonų g. 2, Vilniuje vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino; jo padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. M. buvo surašytas ir už pažeidimą, numatytą 130 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog V. M., pabandęs pastatyti savo automobilį į laisvą vietą, ir, kaip konstatuota aukščiau, užkliudęs kitą automobilį, nutraukė manevrą, iš savo automobilio neišlipo, sulaukęs žmonos, nuvažiavo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. elgėsi neapdairiai, savo neatidžiais veiksmais apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą – automobilį. Tačiau teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesuvokė, kad pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį. Tai, kad V. M. galėjo nesuprasti sukėlęs eismo įvykį, patvirtina ant eismo įvykyje dalyvavusių automobilių matomi apgadinimai: apgadinimų lokalizacija, susidarymo mechanizmas bei mastas įrodo, kad abu automobiliai dalyvavo eismo įvykyje, tačiau apgadinimai padaryti minimalaus kontakto tarp automobilių metu, apgadinimai yra nežymūs, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo negirdėti ir nepajusti kontakto tarp automobilių, nesuvokti, kad sukėlė eismo įvykį. Teismas pažymi, kad V. M. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir vairavo turėdamas teisę vairuoti transporto priemones vairavo transporto priemonę; duomenų, kad buvo neblaivus, ar kitų aplinkybių, galėjusių įtakoti V. M. tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymas galimas tik tuo atveju, jei yra nustatoma asmens tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad yra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, t.y. nėra subjektyviosios pusės, o visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, V. M. asmenybę (galiojančių administracinių nuobaudų neturi), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad V. M. veika nesukėlė realaus pavojaus kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir nepadarė didelės turtinės žalos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą jam skirtina administracinė nuobauda – minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 250 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

V. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 100 (vieno šimto) Lt baudą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.