- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- e2-177-464/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00625-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Veda“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Autokausta“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Veda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Veda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Autokausta“ dėl sutarties pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Veda“ 2022 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. pakeisti 2021 m. sausio 11 d. statybos subrangos sutarties Nr. 21-011 2.2 punktą, nurodant, kad maksimali sutarties kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) yra 2 465 850,06 Eur;
1.2. pakeisti 2021 m. sausio 11 d. statybos subrangos sutarties Nr. 21-011 2.5 punktą, jį išdėstant taip: „2.5. Darbų įkainiai sutarties galiojimo metu nekeičiami, išskyrus šiame punkte nurodytais atvejais ir tvarka: 2.5.1. Sutarties darbų įkainiai perskaičiuojami kas 6 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos, jei per šį laikotarpį Lietuvos Respublikos statistikos departamento paskelbto Lietuvos statybos sąnaudų kainų indekso pagal statinių tipą „Negyvenamieji pastatai“ (toliau – SSKI) pokytis yra didesnis kaip 5 proc. Perskaičiuojama įkainius dauginant iš perskaičiavimo koeficiento, gauto paskutinį paskelbtą mėnesinį SSKI dalijant iš prieš 6 mėnesius nuo paskutinio paskelbto mėnesinio SSKI buvusio mėnesinio SSKI; 2.5.2. Perskaičiuoti įkainiai taikomi tik tiems darbams, kurie bus atliekami po darbų įkainių perskaičiavimo. Susitarimas padidinti ir (ar) sumažinti darbų įkainius ir atitinkamai pakeisti pradinės sutarties vertę ir papildomų darbų įsigijimo vertę įsigalioja surašius jį raštu ir abiem šalims patvirtinus parašais ir laikomas sudėtine sutarties dalimi.“;
1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė UAB ,,Autokausta“ su Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 12 d. viešo konkurso būdu pasirašė rangos sutartį, kurioje atsakovė įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminais atlikti, perduoti ir užbaigti kultūros paskirties pastato – mokslo ir inovacijų sklaidos centro – statybos darbus. Atsakovė su ieškove 2021 m. sausio 11 d. sudarė ginčo subrangos sutartį, kurioje ieškovė įsipareigojo savo jėgomis ir priemonėmis, medžiagomis ir rizika iki 2022 m. sausio 31 d. atlikti kultūros paskirties pastato inžinerinių sistemų įrengimo darbus. Šalys 2022 m. vasario 1 d. sudarė susitarimą Nr. 1 dėl naujo darbų atlikimo termino – 2022 m. liepos 31 d.
3. Ieškovės teigimu, ji laiku pradėti ir pabaigti darbų negalėjo dėl jai laiku neperduotos visos būtinos techninės dokumentacijos, o vėliau dėl Rusijos Federacijos pradėtų karinių veiksmų Ukrainos Respublikoje, kurių nė viena iš sutarties šalių negalėjo numatyti, statybinių medžiagų ir įrenginių kainos padidėjo daugiau nei 19 proc. ir didėja toliau. Ieškovė nebuvo prisiėmusi rizikos už tokio masto darbų kainos padidėjimą, sutarties vykdymas iš esmės pasunkėjo, pasikeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyra, atsirado esminė šalių nelygybė. Faktinei darbų kainai iš esmės padidėjus, ieškovė, siekdama atkurti teisių ir pareigų pusiausvyrą, 2022 m. liepos 29 d. ir 2022 m. rugsėjo 7 d. raštu kreipėsi į atsakovę dėl maksimalios darbų kainos padidinimo ir kainodaros taisyklių pakeitimo, tačiau bendro sutarimo šalims nepavyko rasti. Todėl ieškovė kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl subrangos sutarties modifikavimo.
4. Ieškovė 2022 m. lapkričio 30 d. į nagrinėjamą bylą pateikė patikslintą ieškinį ir jame suformulavo tokius reikalavimus:
4.1. pakeisti 2021 m. sausio 11 d. statybos subrangos sutarties Nr. 21-011 2.2 punkte nurodytą maksimalią sutarties kainą, nustatant kad maksimali sutarties kaina su PVM yra 2 458 590,49 Eur;
4.2. pakeisti 2021 m. sausio 11 d. statybos subrangos sutarties Nr. 21-011 2.2 punktą, nustatant maksimalios kainos sudedamąsias dalis, perskaičiuojant sutarties priede Nr. 1 nurodytų iki 2022 m. spalio 31 d. neatliktų sutartinių darbų įkainius, šiuos padauginant iš koeficiento 1,1586, t .y.: lokalinės sąmatos „Šildymas“ kainą be PVM pakeičiant į 208 765,14 Eur; lokalinės sąmatos „Vėsinimas“ kainą be PVM pakeičiant į 141 117,48 Eur; lokalinės sąmatos „Vėsinimas. Šalčio aprišimo mazgai“ kainą be PVM pakeičiant į 84 577,80 Eur; lokalinės sąmatos „ŠVOK įrenginiai“ kainą be PVM pakeičiant į 84 925,38 Eur; lokalinės sąmatos „Vėdinimas“ kainą be PVM pakeičiant į 566 056,94 Eur; lokalinės sąmatos „Vandentiekis. Nuotekos“ kainą be PVM pakeičiant į 232 115,40 Eur; lokalinės sąmatos „Gaisro gesinimo sistema“ kainą be PVM pakeičiant į 120 778,51 Eur;
4.3. pakeisti 2021 m. sausio 11 d. statybos subrangos sutarties Nr. 21-011 2.5 punktą, jį išdėstant taip: „2.5. Darbų įkainiai sutarties galiojimo metu nekeičiami, išskyrus šiame punkte nurodytais atvejais ir tvarka: 2.5.1. Sutarties darbų įkainiai perskaičiuojami kas 6 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos, jei per šį laikotarpį Lietuvos Respublikos statistikos departamento paskelbto Lietuvos statybos sąnaudų kainų indekso pagal statinių tipą „Negyvenamieji pastatai“ (toliau – SSKI) pokytis yra didesnis kaip 5 proc. Perskaičiuojama įkainius dauginant iš perskaičiavimo koeficiento, gauto paskutinį paskelbtą mėnesinį SSKI dalijant iš prieš 6 mėnesius nuo paskutinio paskelbto mėnesinio SSKI buvusio mėnesinio SSKI; 2.5.2. Perskaičiuoti įkainiai taikomi tik tiems darbams, kurie bus atliekami po darbų įkainių perskaičiavimo. Susitarimas padidinti ir (ar) sumažinti darbų įkainius ir atitinkamai pakeisti pradinės sutarties vertę ir papildomų darbų įsigijimo vertę įsigalioja surašius jį raštu ir abiem šalims patvirtinus parašais ir laikomas sudėtine sutarties dalimi.“;
4.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
5. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad palaiko pradinį savo reikalavimą pakeisti sutarties galutinę maksimalią kainą bei nustatyti naujas darbų kainodaros taisykles. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad pradinio ieškinio pateikimo dieną nebuvo parengtos visos likusios darbo projekto dalys ir nebuvo žinoma galutinė darbų kaina bei į tai, kad pakeitus tik maksimalią kainą, o ne kiekvienos darbų pozicijos atskirai kainas, ateityje gali kilti nesutarimų dėl kainos priimant kiekvieną darbų poziciją atskirai, ieškovė ieškinį tikslina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB ,,Veda“ 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti.
7. Teismas nurodė, kad šalių sudarytos subrangos sutarties 10.1 punkte yra sulygta, jog sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta šalių raštišku susitarimu. Be to, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aktuali ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutarties pakeitimo tvarka, kad ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per 30 dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį.
Šalies argumentai
8. Todėl ieškovė, patikslintame ieškinyje prašydama pakeisti subrangos sutarties 2.2 punkte nurodytą maksimalią sutarties kainą ir šios kainos sudedamąsias dalis, turėjo pateikti įrodymus, kad prieš pareikšdama papildomus reikalavimus dėl kainos sudedamųjų dalių pakeitimo ji laikėsi išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Kadangi ieškovė nepateikė duomenų apie jos pasiūlymą atsakovei pakeisti sutartį taip, kaip yra suformuluota jos patikslintame ieškinyje, bei apie atsakovės atsisakymą pakeisti sutartį arba atsakymo iš atsakovės per 30 dienų negavimą, teismas nustatė ieškovei terminą tokiems įrodymams pateikti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė UAB ,,Veda“ atskirajame skunde prašo panaikinti 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, priimti teikiamus naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Nei CK 6.204, nei CK 6.223 straipsnyje nėra įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo pasiūlymo dėl sutarties pakeitimo turiniui. Ieškovė į atsakovę dėl sutarties maksimalios kainos ir kainodaros taisyklių pakeitimo kreipėsi ir žodžiu, ir raštu, todėl prieš pateikdama patikslintą ieškinį, kuriuo tik buvo detalizuota jos siūlomų kainos pakeitimų tvarka, neprivalėjo iš naujo kreiptis į atsakovę.
9.2. Ieškovės 2022 m. rugsėjo 7 d. kreipimesi ir patikslintame ieškinyje nurodytas sutarties pakeitimo būdas ir tikslas yra tapatūs, t. y. susiję su neatliktų darbų įkainių padidinimu, siekiant atstatyti sutartinių prievolių pusiausvyrą.
9.3. Atsakovė jau yra ne vieną kartą pareiškusi savo poziciją dėl sutarties kainos pakeitimo perspektyvos ir yra aiškiai bei išsamiai išdėsčiusi savo nesutikimo argumentus tiek raštu, tiek žodžiu, be to, į 2022 m. rugsėjo 7 d. kreipimąsi ji nepateikė jokio rašytinio atsakymo. Todėl išankstino ginčo nagrinėjimo tikslas yra pasiektas – atsakovės pozicija dėl ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimų yra žinoma.
9.4. Teismas nepagrįstai reikalavimą perskaičiuoti atskirų darbų grupių įkainius kvalifikavo kaip papildomą naują reikalavimą. Prašymas perskaičiuoti sutarties priede Nr. 1 nurodytus neatliktų sutartinių darbų įkainius yra grindžiamas ta pačia bylos medžiaga ir tais pačiais teisiniais argumentais, kaip ir prašymas pakeisti sutarties galutinę kainą, o siūlomi pakeitimai ne tik betarpiškai susiję su pačiu sutarties kainos pakeitimo įgyvendinimu, bet ir nesukeltų jokių papildomų teisinių padarinių patikslinto ieškinio patenkinimo atveju bei neturėtų įtakos ieškovės civilinių teisių gynybos pobūdžiui ir (arba) apimčiai. Todėl patikslinto ieškinio reikalavimo dalis negali būti laikoma atskiru savarankišku reikalavimu, dėl kurio ieškovė būtų turėjusi atskirai informuoti atsakovę.
9.5. Jei patikslintas ieškinys nebus priimtas, nebus įgyvendinti įstatymo leidėjo įtvirtinti civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių. Juo labiau kad aplinkybės, susijusios su šalių derybomis dėl sutarties pakeitimo, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB ,,Autokausta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, skundžiamą Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovė prieš pateikdama patikslintą ieškinį nesikreipė į atsakovę dėl sutarties pakeitimo patikslintame ieškinyje nurodytomis sąlygomis.
10.2. Ieškovė į atsakovę kreipėsi tris kartus – du kartus atsakovė raštu pateikė argumentuotus ir logiškai pagrįstus atsakymus, o trečią kartą – suorganizavo abiejų sutarties šalių atstovų susitikimą taip, kaip to pageidavo ieškovė savo 2022 m. rugsėjo 7 d. kreipimesi dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Susitikimo metu buvo aptarti ieškovės keliami klausimai, tačiau nei susitikimo metu, nei vėliau ieškovė nekėlė sutarties pakeitimo klausimo patikslintame ieškinyje nurodytu būdu, todėl atsakovė neurėjo galimybės to apsvarstyti bei pateikti nuomonės dėl sutarties pakeitimo pagal patikslintame ieškinyje suformuluotą reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl su atskiruoju skundu pateikto įrodymo
11. Apeliantė UAB ,,Veda“ su atskiruoju skundu pateikė ir apeliacinės instancijos teismo prašė priimti jos atstovo advokato J. G. atsakovei UAB ,,Autokausta“ 2022 m. rugsėjo 7 d. išsiųstą elektroninį laišką, kuriuo įrodinėja tai, kad atsakovei buvo išsiųstas 2022 m. rugsėjo 7 d. kreipimasis dėl 2021 m. sausio 11 d. statybos subrangos sutarties Nr. 21-011 sąlygų keitimo.
12. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokiu įstatymų leidėjo nustatytu naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu yra užtikrinama proceso koncentracija ir jo ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis). CPK 7 straipsnyje įtvirtinti principai, be kita ko, reiškia, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs ir teikdami teismui prašymus, kuriuose siekiama jiems palankaus procesinio rezultato, turi pagrįsti šiuos prašymus laiku surinktais įrodymais, o ne teikti juos tada, kai tokio prašymo išnagrinėjimo rezultatas nepalankus naujus įrodymus pašančiam priimti asmeniui.
13. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė, kodėl elektroninis laiškas nebuvo ir (ar) negalėjo būti teikiamas pirmosios instancijos teismui. Nėra abejonių, kad apeliantė šiuo laišku disponavo iki atskirojo skundo pateikimo, taigi ir kliūčių jį pateikti su ieškiniu, su kuriuo, be kita ko, buvo pateiktas 2022 m. rugsėjo 7 d. kreipimasis dėl 2021 m. sausio 11 d. statybos subrangos sutarties sąlygų pakeitimo (žr. priedą Nr. 10), nebuvo. Nenustačius prielaidų CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, apeliantės prašymas netenkinamas.
Dėl reikalavimo pakeisti sutarties sąlygą nagrinėjimo tvarkos
14. Teisė į teisminę gynybą – tai viena iš pagrindinių asmens teisių, kurią garantuoja svarbiausi nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra pasisakęs tokiu aspektu, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
16. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, savaime tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar kad asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę savo nuožiūra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje garantuojamos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose; tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, yra būtina laikytis nurodytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).
17. Reikalavimai, kurių turi būti laikomasi inicijuojant civilinę bylą teisme, yra išdėstyti CPK. Pagal CPK nuostatas, asmuo, siekiantis savo galimai pažeistų teisių gynybos, turi pateikti teismui teisės aktų reikalavimus atitinkantį ieškinį ir sumokėti už jį nustatyto dydžio žyminį mokestį (CPK 135 straipsnis), ieškinys turi būti paduotas teismui pagal CPK IV skyriuje išdėstytas taisykles kompetentingam nagrinėti konkretų ginčą, įstatyme nustatytais atvejais ieškinį teikiantis asmuo prieš kreipdamasis į teismą privalo pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kt. Tuo atveju, jei asmuo nesilaiko įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismą reikalavimų bei sąlygų, jo galimai pažeistos teisės negali būti veiksmingai apgintos.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės padarė išvadą, kad civilinis procesas, pradėtas pagal apeliantės 2022 m. lapkričio 10 d. ieškinį, kurį teismas priėmė 2022 m. lapkričio 15 d. rezoliucija, negali būti tęsiamas pagal ieškovės 2022 m. lapkričio 30 d. pateiktame patikslintame ieškinyje suformuluotus reikalavimus, iki nebus pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės atliktus ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos veiksmus, numatytus CK 6.223 straipsnio 3 dalyje. Kartu išaiškino, kad tokių įrodymų nepateikus patikslintas ieškinys bus paliktas nenagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pozicija, kad taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo.
19. CK 6.223 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nurodytas nebaigtinis sąrašas atvejų, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per 30 dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymas nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta ikiteisminio ginčo dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka yra privaloma, o aptartos materialiosios teisės normų nustatytos procedūros tikslas – ne tik informuoti kitą šalį apie sutarties šalies siekį pakeisti sutarties sąlygas, bet ir suteikti galimybę sutarties šalims derybų keliu susitarti dėl jų, išvengiant kreipimosi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006, 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-684/2020, 44 punktas).
21. Visgi sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju ikiteisminė ginčo dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo procedūra yra įvykusi, aplinkybės negali būti vertinamos formaliai. Kaip yra pažymima teismų praktikoje, tokiose situacijose būtina atsižvelgti į šalių santykių turinį ir dėl jų spręsti iš esmės, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad nei CPK 6.223 straipsnio 3 dalyje, nei kituose teisės normose nėra detalizuota, kokia forma turėtų būti pateiktas pasiūlymas dėl sutarties pakeitimo, ir nenustatyta privaloma rašytinė forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1864-464/2018, 13 punktas).
22. Kaip minėta pirmiau, apeliantės pradinis ieškinys, kuriame prašoma pakeisti su atsakove 2021 m. sausio 11 d. sudarytos subrangos sutarties 2.2 punktą dėl maksimalios sutarties vykdymo kainos bei 2.5 punktą, jame įvardijant išimtinius atvejus, kada gali būti keičiama sutarties kaina, bylą nagrinėjančios teisėjos 2022 m. lapkričio 15 d. rezoliucija buvo priimtas. Pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą nebuvo nustatytas, nes apeliantė su šiuo ieškiniu pateikė 2022 m. gegužės 31 d., 2022 m. liepos 29 d., 2022 m. rugsėjo 7 d. atsakovei adresuotus prašymus dėl statybos subrangos sutarties dalyje dėl jos vykdymo kainos pakeitimo, o taip pat atsakovės 2022 m. birželio 10 d., 2022 m. rugpjūčio 8 d. atsakymus į minėtus prašymus. Nurodyto susirašinėjimo turinys leidžia įsitikinti, kad apeliantė iki ieškinio dėl sutarties sąlygų pakeitimo kreipėsi į atsakovę su prašymu pakeisti subrangos sutarties 2.2 ir 2.5 punktus, tačiau atsakovė su tuo nesutiko. Vadinasi, išsiųsdama šiuos pasiūlymus atsakovei apeliantė įgyvendino CK 6.233 straipsnio 3 dalies nustatytas pareigas ir ginčo dėl to nėra.
23. Patikslintame ieškinyje apeliantė prašo nustatyti mažesnę jos atliktinų darbų bendrą kainą (2 458 590,49 Eur), lyginant su nurodyta pradiniame ieškinyje (2 465 850,06 Eur), taip pat padidinti neatliktų atskirų darbų grupių įkainius, lyginant su sutarties priede Nr. 1 nurodytais įkainiais, ir reiškia identišką, kaip ir pradiniame ieškinyje, reikalavimą pakeisti 2021 m. sausio 11 d. statybos subrangos sutarties Nr. 21-011 2.5 punktą. Kitaip tariant, apeliantė patikslintu ieškiniu papildomai siekia nustatyti (padidinti) ir kiekvieno atskiro darbų etapo kainą, atsižvelgiant į jos prašymą pakeisti maksimalią sutarties vykdymo bendrą kainą.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės ir jo dalykas, prie ieškinio pridėti ir pirmosios instancijos teismo priimti įrodymai suponuoja išvadą, kad pareigą informuoti sutarties šalį bei jai suteikti galimybę pateikti savo poziciją dėl sutarties pakeitimo galimybės apeliantė realizavo dar prieš pateikdama pradinį ieškinį. Vien tai, kad patikslintame ieškinyje nurodyta ne tik maksimali sutarties kaina, bet ir prašoma pakeisti sutarties priede Nr. 1 nurodytų atskirų darbų etapų kainas nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovei turėjo būti siunčiami nauji pranešimai.
25. Atsakovė neabejotinai žinojo, kad apeliantė siekia inicijuoti sutarties sąlygų pakeitimo procedūrą, žinojo jos poziciją dėl, apeliantės vertinimu, pasikeitusios šalių sutartinių prievolių pusiausvyros, tačiau su apeliantės pasiūlymais nesutiko. Atsakovė tiek ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, teikdama rašytinius atsakymus į apeliantės 2022 m. gegužės 31 d., 2022 m. liepos 29 d. pasiūlymus, tiek ir pateikdama atsiliepimą į pradinį ieškinį nurodė, kad ji visiškai nesutinka su apeliantės tiek ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu, tiek ir ieškinyje nurodytais argumentais dėl būtinybės keisti sutartį, nustatant didesnę jos vykdymo kainą.
26. Taigi, apeliantė yra aiškiai išreiškusi savo poziciją – ji nemato nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutarties nuostatoms, susijusioms su darbų kaina, pakeisti. Nors patikslintame ieškinyje jo dalykas yra detalesnis (išvardinta, kokių konkrečiai darbų kainas apeliantė norėtų nustatyti didesnes, nei buvo numatyta sutartyje), visgi šalių ginčo esmė išlieka ta pati – apeliantė siekia didesnio, nei buvo sulygta sutartyje, atlyginimo už darbus, o atsakovė nesutinka keisti sutarties nuostatas, susijusias su darbų kaina.
27. Atsakovė buvo informuota apie apeliantės siekį pakeisti dalį jų sudarytos subrangos sutarties nuostatų, jai buvo suteikta galimybė derybų keliu susitarti dėl tokių sąlygų išvengiant teisminio bylos nagrinėjimo. Apeliantės kreipimosi į teismą su pradiniu ieškiniu faktas, su kuriuo atsakovė visiškai nesutinka, pats savaime lemia išvadą, kad galimybės derybų keliu išspręsti šį ginčą, dar kartą pasinaudojus ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija, nėra. Tokioje situacijoje formalus CK 6.223 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimas ir taikymas vien dėl papildyto ieškinio dalyko nėra nei pagrįstas, nei nėra suderinamas su protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis).
28. Pirmosios instancijos teismas, padaręs kitokią išvadą, t. y. kad apeliantė nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, suklydo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, panaikinama, o patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovė uždarosios akcinės bendrovės ,,Veda“ patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.