- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- e2-1864-464/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00648-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- A. A., G. A., D. A.
- Atsakovas
- A. Č.
- Kategorijos
- 3.2.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. A., G. A. ir D. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2140-343/2018 pagal ieškovų A. A., G. A. ir D. A. ieškinį atsakovui A. Č. dėl sutarties modifikavimo ir skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. A., G. A. ir D. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) modifikuoti ieškovo A. A. ir atsakovo 2008-08-01 sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, pakeičiant jos 2.1. punktą, kuriuo buvo sutarta, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka šios sutarties 1.1 punkte nurodytą turtą už bendrą 1 700 000 Lt kainą, kuriuos pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį, ir jį išdėstyti taip: ,,Pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka šios sutarties 1.1 punkte nurodytą turtą už bendrą trijų milijonų septynių šimtų tūkstančių (3 700 000) litų kainą, kurią pardavėjas įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip du (2) metus nuo šios sutarties sudarymo.“; 2) priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 579 240,03 Eur skolą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad 2003-09-04 dovanojimo sutartimi ieškovai D. ir G. A. savo sūnui A. A. padovanojo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią sodybą su statiniais bei žemės sklypu. Pažymėjo, kad nepaisant to, sodyba faktiškai buvo valdoma visų šeimos narių ir išliko šeimos turtu. Pakilus nekilnojamojo turto kainoms, ieškovai nusprendė sodybą parduoti. Atsirado pirkėjas, kuris sutiko už ją sumokėti 3 700 000 Lt, tačiau norą pirkti sodybą išreiškė ir atsakovas. Atsakovas buvo ilgametis ieškovų verslo partneris, todėl buvo nuspręsta turtą parduoti būtent jam už pirmojo pirkėjo pasiūlytą kainą – 3 700 000 Lt. Pasak ieškovų, kadangi jie su atsakovu buvo ilgamečiai draugai ir verslo partneriai, sutarė, kad į sutartį bus įrašyta mažesnė nei realiai sutarta turto kaina – 1 700 000 Lt, taip pat sutartimi sulygo, kad ši kaina bus sumokėta jos pasirašymo dieną, nors faktiškai tai nebuvo padaryta. Žodžiu šalys sutarė, kad 1 700 000 Lt bus sumokėti grynaisiais, o likusi dalis, sudaranti 2 000 000 Lt, turėjo būti sumokėta perleidžiant ieškovui G. A. nuosavybės teises į 0,20 ha ploto žemės sklypą tuo metu atsakovo formuojamame 30 sklypų kvartale. Teigia, kad 2008 m. kovo mėnesį ieškovai išsikraustė iš sodybos, 2008-08-01 šalys pasirašė sodybos pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas sumokėjo 1 700 000 Lt, likusios sumos nesumokėjo, taip pat nutraukė sklypo formavimo darbus. Pasak ieškovų, tikroji šalių valia buvo turtą paraduoti bei nupirki ne už 1 700 000 Lt, o už beveik tris kartus didesnę kainą – 3 700 000 Lt. Atsakovas nesąžiningai deklaruoja, kad tokio susitarimo nebuvo. Dėl šių priežasčių prašo modifikuoti susitarimą, nurodant tikrąjį susitarimo turinį. Prašo, modifikavus sutartį, likusią nesumokėtą turto kainos dalį – 579 240,03 Eur (2 000 000 Lt) priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. Č. 2018-09-18 pateikė teismui prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, nurodęs, kad nebuvo laikytasi CK 6.223 straipsnio 3 dalyje numatytos išankstinės privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Kitu, 2018-09-26 prašymu, prašė nutraukti bylą toje dalyje, kurioje reikalavimus pareiškė ieškovai G. A. ir D. A.. Šie nebuvo ginčo sutarties šalimis ir reikalavimo dėl jos modifikavimo neturi teisės reikšti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2018-10-01 nutartimi civilinės bylos dalį pagal ieškovų D. A. ir G. A. reikalavimą atsakovui A. Č. dėl sutarties modifikavimo ir skolos priteisimo nutraukė, o ieškovo A. A. ieškinį paliko nenagrinėtą; grąžino ieškovei D. A. 5 357 Eur žyminį mokestį bei priteisė atsakovui iš ieškovų po 272,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas sprendė, kad ieškovo A. A. ieškinys paliktinas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi nebuvo laikytasi CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Teismo vertinimu, ieškovas A. A. nepateikė įrodymų, patvirtinančių kad jis būtų kreipęsis į atsakovą su siūlymu pakeisti sodybos pirkimo sutarties sąlygas. Tai, kad su tokiu prašymu kreipėsi kitas ieškovas – G. A., kuris nėra sandorio šalimi ir kuris nebuvo įgaliotas veikti ieškovo vardu, nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Taip pat pažymėjo, kad elektoriniai laiškai buvo siųsti ne atsakovui priklausančiu elektroninio pašto adresu, be to, jie išsiųsti po ieškinio pateikimo.
6. Bylos dalį, kuria reikalavimus atsakovui reiškė ieškovai D. A. ir G. A., teismas nutraukė įvertinęs tai, kad sutartis, kurią prašoma modifikuoti, buvo sudaryta tik su turto savininku A. A., ieškovų sūnumi, o patys ieškovai D. A. ir G. A. nebuvo sandorio šalimis. Pažymėjo, kad faktas, jog ginčo sodyba yra šeimos turtas, niekur nebuvo išviešintas, todėl tokiu argumentu ieškovai remtis negali. Teismas pripažino, kad šie ieškovai neturi procesinio subjektiškumo, todėl šioje ginčo dalyje bylą nutraukė (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovai D. A., G. A. ir A. A. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018-10-01 nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.223 straipsnio 3 dalyje numatytos ikiteisminės tvarkos sąlygas, jas vertino itin formaliai, nesigilindamas į normos esmę, tokiu būdu apsunkindamas ieškovų konstitucinę garantiją į teisminę gynybą.
7.2. Tiek ieškovas A. A., tiek ieškovas G. A., veikdami bendrais šeimos interesais, kreipėsi įvairiomis formomis į atsakovą ir siūlė modifikuoti ginčo sutarties sąlygas. Byloje esantys įrodymai – elektroninis laiškas, patvirtina, kad buvo bendraujama su atsakovu teikiant pasiūlymus dėl ginčo sutarties sąlygų modifikavimo. Be to, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas nė neketina šalių susitarimu modifikuoti ginčo sutarties sąlygų. Kituose procesuose, kurie vienaip ar kitaip susiję su ginčo sutartimi ir piniginiais mokėjimais, atliktais pagal ją, atsakovas neigia kitokio šalių susitarimo buvimą. Šioje byloje pateikti prašymai palikti ieškinį nenagrinėtu / bylą nutraukti taip pat tik patvirtina, kad atsakovas nepripažįsta buvusio kitokio šalių susitarimo ir vengia jį įtvirtinti, atliekant ginčo sutarties sąlygų modifikavimą.
7.3. Teismas itin formaliai vertino CK 6.223 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą ikiteisminės tvarkos reikalavimą, kadangi net tuo atveju, jeigu ieškovai ir neįrodytų, kad jos buvo laikytasi, vis tiek yra aiški atsakovo pozicija dėl pasiūlymo modifikuoti sutartį.
7.4. Teismas visiškai nesigilino į faktinę ginčo šalių situaciją, nevertino pateiktų įrodymų ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovai G. A. ir D. A. neturi teisinio subjektiškumo. Teismas nevertino aplinkybės, kad šalys buvo susitarusios, jog ginčo sutartimi atsiradusios atsakovo pareigos turi būti įvykdytos ne ieškovui A. A., o ieškovams G. A. ir D. A.. Šios aplinkybės patvirtintos įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2018-06-04 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-1195-962/2018.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. Č. atsiliepime prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovų atskirajame skunde dėstomų deklaratyvių teiginių apie ginčo sprendimo ne teismo tvarka realizavimą nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Ieškovai nesikreipė su konkrečiu pasiūlymu pakeisti sutartį. Iš byloje esančio 2017-04-26 akistatos protokolo taip pat negali spręsti, kad toks pasiūlymas būtų buvęs jam pateiktas. Pateiktas elektorinis laiškas šio fakto nepatvirtina, nes jis rašytas G. A., kuris nėra ir nebuvo sutarties šalimi, o ir šis laiškas išsiųstas jau po to, kai buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu, išsiųstas neveikiančiu elektroninio pašto adresu.
8.2. Sodybos pardavėjui nesikreipus į atsakovą dėl sutarties vienokio ar kitokio pakeitimo, atsakovas niekada nėra svarstęs atitinkamo siūlymo ir todėl ieškovams objektyviai negali būti aiški jo pozicija. Aplinkybė, kad kitose bylose atsakovas ginasi nuo nepagrįstų ieškovo G. A. reikalavimų ir / ar atsikirtinėja į tikrovės neatitinkančius jo teiginius, negali būti traktuojama tinkamu privalomos ikiteisminės ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarkos įgyvendinimu. Dėl sutarties pakeitimo šalys turi turėti galimybę spręsti laisvanoriškai, be spaudimo dėl pradėtų teisminių ginčų.
8.3. Ieškovai G. A. ir D. A. niekada nebuvo sodybos pardavimo sutarties šalimis, todėl neturi teisės reikšti ieškinių dėl šios sutarties modifikavimo. Ieškinys dėl šios sutarties modifikavimo yra akivaizdžiai nesusijęs su šių dviejų asmenų subjektiniu teisių gynimu. Tai, kad šie asmenys faktiškai galėjo savo nuožiūra naudotis sodyba savo reikmėms ar galbūt pagelbėjo A. A. šiam įgyvendinant savininko teises, teisiniu požiūriu nereiškia, kad jie kartu su juo buvo sodybos savininkais ar kad buvo įgiję teisę įgyvendinti šio turto savininkui priklausančias teises. Ieškovai painioja teisines bei moralines šeimos ir šeimos turto kategorijas.
8.4. Ieškovams nepagrindus ir neįrodžius, kad sodybos pardavimo sutartis turėjo įtakos kiekvieno iš jų teisėms bei teisėtiems interesams bei nenurodžius kokios jų asmeninės pažeistos teisės būtų apgintos tenkinus ieškinį, nėra jokio teisinio pagrindo laikyti, kad šie asmenys turi procesinį teisinį suinteresuotumą reikšti reikalavimus dėl sodybos pardavimo sutarties, kurios šalimis net nebuvo, modifikavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisin4iai argumentai ir išvados
Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu
3. Pirmosios instancijos teismas ieškinį toje dalyje, kurioje apeliantas A. A. prašė pakeisti su atsakovu A. Č. 2008-08-01 sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punktą dėl sutarties kainos nustatymo, paliko nenagrinėtą konstatavęs, kad apeliantas nesilaikė CK 6.223 straipsnio 3 dalyje numatytos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. prieš pateikdamas ieškinį nesikreipė į atsakovą su pasiūlymu pakeisti sutartį.
4. Ginčas, ar buvo pasinaudota sutarties pakeitimo ikiteismine tvarka, kilo tarp pačių šalių. Atsakovas laikosi pozicijos, kad daikto pardavėjas, apeliantas A. A., su atitinkamu pasiūlymu iki ieškinio teismui pateikimo į jį nesikreipė, taigi jis tokios galimybės ir nesvarstė. Tuo tarpu apeliantai teigia, kad toks prašymas buvo pareikštas žodinių bei rašytinių veiksmų visuma – susitikimų metu, išsiunčiant elektroninį laišką ir pan.
5. CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta ikiteisminio ginčo dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka yra privaloma, tai ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011). Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad nagrinėjamu atveju CK 6.223 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nebuvo įgyvendinta būtent taip, kaip nurodoma šioje teisės normoje, iš esmės yra teisingi. Kita vertus, kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad, sprendžiant tokio pobūdžio klausimą, visas aplinkybes reikia vertinti ne formaliai, būtina atsižvelgti į šalių santykių turinį ir dėl jų spręsti iš esmės. Ieškinio palikimas nenagrinėtu tokioje situacijoje, kai jau yra akivaizdu, kad šalims susitarti nepavyks, prieštarautų tiek protingumo, tiek proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CK 1.5 str. 4 d., CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2007).
6. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tokius kasacinio teismo išaiškinimus, įvertinęs skundžiamoje nutartyje ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, be kita ko, ir susijusiais su jų komunikavimu po sutarties sudarymo ir / ar ją vykdant, sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtu pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą nebuvo. Kitokia teismo išvada padaryta netinkamai įvertinus šalių aiškiai išreikštą valią šiuo klausimu bei galimybę dar pasinaudoti CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nurodyta sutarties pakeitimo pačių šalių susitarimu tvarka.
7. Nei CPK 6.223 straipsnio 3 dalyje, nei kituose teisės normose nėra detalizuota, kokia forma turėtų būti pateiktas pasiūlymas dėl sutarties pakeitimo, nenustatyta privaloma rašytinė forma, nors, akivaizdu, rašytinio pasiūlymo buvimas palengvintų šios aplinkybės įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su teismo pozicija, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina pranešimo atsakovui išsiuntimo fakto. Pagal bylos duomenis (el. b. l. 121-122) apeliantas G. A. atsakovui 2018-08-09 bei pakartotinai 2018-09-24 išsiuntė elektroninį laišką elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad kartu su apeliantu A. A., siekdami išvengti nesutarimų, kviečia pakeisti sodybos pirkimo–pardavimo sutartį, atskleidžiant ir nurodant tikrąją jos kainą – 3 700 000 Lt. Skundžiamos nutarties motyvai, kad atsakovas minėtų laiškų negavo, nes jie siųsti neveikiančio elektroninio pašto adresu, nėra pagrįsti jokiais šią aplinkybę galinčiais pagrįsti rašytiniais įrodymais. Atsakovas, išskyrus vien teiginius, į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad tokiu elektroninio pašto adresu jis nesinaudoja ar kad jis būtų panaikintas / neveikiantis. Deklaratyvūs ir jokiais rašytiniais įrodymais nepagrįsti atsakovo teiginiai pripažintini jo gynybine pozicija, ir vien jų tokioje situacijoje nepakanka laiško negavimo faktui konstatuoti.
8. Šiuo aspektu aktualu tai, kad iš viešai prieinamų duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti tokie patys atsakovo, kaip kitų juridinių asmenų (bendrovių) dalyvio, deklaruoti duomenys – tas pats elektroninio pašto adresas, kuriuo jam buvo siųsti ginčo laiškai (t. y. https://www.e-krediidiinfo.ee/12466353-DEPOSIT%20O%C3%9C?lang=en).
9. Tokia aplinkybė, kad aptariamas laiškas buvo išsiųstas ne paties sutartį pasirašiusio A. A., o jo tėvo G. A., taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovui nebuvo pasiūlyta ar kad jis nebuvo informuotas apie antrosios sutarties šalies pasiūlymą (ketinimus) sutartį modifikuoti. Byloje šalių deklaruojamos ir tokios faktinės aplinkybės, kad atsakovas su apeliantu G. A. buvo verslo partneriai ir seni pažįstami, kas teikia pagrindą sutikti ir su tokiais atskirojo skundo argumentais, jog atitinkami klausimai galėjo būti derinami ne asmeniškai A. A., o per jo tėvą G. A.. Argumentų, kad tokia bendravo tvarka nebuvo jam priimtina, atsakovas neįvardija.
10. Be to, net ir tuo atveju, jei atsakovas iš tiesų minėto elektroninio laiško negavo, bylos duomenys leidžia spręsti, kad jam ne tik buvo žinoma apie tokį siūlymą, bet ir buvo išreikšta atsakovo valia dėl tokios galimybės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas kartu su apeliantų ieškiniu ir pranešimu dėl atsiliepimo į jį pateikimo išsiuntė atsakovui siūlymą dėl teisminės mediacijos, t. y. pasiūlė šalims ginčą išspręsti taikiai (el. b. l. 88). Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sutikęs realiai derėtis dėl sutarties sąlygų ir bendru sutarimu išspręsti ginčą. Priešingai, atsakovo veiksmai, kuomet jis įrodinėja ne tik tai, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas, bet ir iš viso nenagrinėtinas teisme, sudaro pagrindą išvadai, kad jis nesutinka su pareikštu reikalavimu. Tai, kad tiek elektroninis laiškas, tiek šie veiksmai buvo atlikti jau prasidėjus nagrinėjamai civilinei bylai, savaime neleidžia konstatuoti CK 6.223 straipsnio 3 dalies pažeidimo ir nepaneigia šios civilinės bylos proceso teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2007).
11. Ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybes ginčą išspręsti taikiai. Nagrinėjamu atveju iš kartu su ieškiniu apeliantų pateikto Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-06-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1195-962/2018, matyti, kad tarp bylos šalių yra kilę ir kitų ginčų, susijusių su ginčo sandorio sudarymo ir vykdymo aplinkybėmis. Nurodytoje byloje teismas nagrinėjo bei pasisakė ir dėl ginčo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos pinigų sumos perdavimo. Ir nors šis teismo sprendimas atskirojo skundo nagrinėjimo metu dar nėra įsiteisėjęs (Kauno apygardos teisme procesinio sprendimo pagal šios bylos atsakovo apeliacinį skundą numatytas paskelbti 2018-12-19 13 val.), tačiau net ir nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo visiškai akivaizdi yra atsakovo toje byloje išdėstyta pozicija, kad jis visiškai atsiskaitė pagal ginčo sutartį. Apeliacinio teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma paneigia atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytą poziciją dėl atskiros ikiteisminės tvarkos išnaudojimo poreikio, nes leidžia labiau tikėtinai spręsti, kad jis neketina ir nesutinka modifikuoti sutartį.
Dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašoma modifikuoti sutartis su atsakovu A. Č. buvo sudaryta tik vieno iš apeliantų – A. A., kuris pagal VĮ ,,Registrų centras“ duomenis buvo ginčo turto savininkas, taigi kiti apeliantai, buvę šio turto savininkai, ginčo turtą padovanoję A. A., neturi procesinio subjektiškumo ir jų reikalavimų dalyje bylą nutraukė. Apeliantai kitokią savo poziciją grindžia ginčo turto buvimu šeimos turtu ir tvirtina, kad juo naudojosi drauge, be to, šalys buvo susitarusios, jog ginčo sutartimi atsiradusios atsakovo pareigos turi būti įvykdytos ne ieškovui A. A., o ieškovams G. A. ir D. A..
13. Dovanojimo 2003-09-04 sutartimi apeliantai G. ir D. A. iš tiesų jiems nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą perleido sūnui, apeliantui A. A., ir būtent šis turtą ginčo sutartimi perleido atsakovui A. Č..
14. Pirmosios instancijos teismas atitinkamą sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-611/2018, pateiktais išaiškinimais. Tačiau kasacinis teismas nurodytoje nutartyje vertino savivaldybės kaip subjekto, reiškiančio ieškinį viešajam interesui ginti, teisės reikšti atitinkamą reikalavimą. Joje teismas padarė išvadą, kad subjektui nepagrindus teisės ginti viešąjį interesą, laikytina, kad jis neturi civilinių procesinių teisių ir pareigų (neturi civilinio procesinio teisnumo), todėl tokio subjekto pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
15. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas , faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018).
16. Kasacinio teismo išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės esmingai skirtingos. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl savivaldybės teisės reikšti ieškinį viešajam interesui, susijusiam su nuosavybės teisės į valstybinę žemę įgyvendinimu, ginti. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl savo vardu besikreipiančių asmenų teisės reikšti atitinkamą ieškinį ir ginti savo teises, juo labiau tvirtinant, kad buvo sulygta dėl atsiskaitymo pagal sutartį ir su šiais apeliantais, tik susitarimas neįgyvendintas, dėl to kyla poreikis modifikuoti sutartį sąlygą dėl kainos. Tokiu atveju nutartis, kuria nutraukdamas šia bylos dalį vadovavosi teismas, negali būti laikoma precedentine.
17. Be to, nagrinėjamoje byloje vieną bendrą reikalavimą pareiškė trys subjektai, ir vieno iš jų reikalavimo teisė nėra kvestionuojama. Pradinėje ginčo stadijoje, neištyrus visų galimų įrodymų apie buvusį susitarimą ir jų pagal CPK nustatytas taisykles neįvertinus, nėra galimybės iš anksto nuspręsti, kad kiti du šį reikalavimą pareiškę asmenys akivaizdžiai neturi reikalavimo teisės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nustačius, jog asmuo neturi reikalavimo teisės į ginčo dalyką, parastai jo reikalavimai yra atmetami sprendimu, o ne atsisakoma priimti nagrinėti tokį reikalavimą. Kadangi ieškinyje tvirtinama, kad pagal žodinį susitarimą atsakovas įsipareigojo perleisti apeliantui G. A. nuosavybės teises į naujai suformuotą žemės sklypą, kurio vertė lygi likusiai turto kainai, bet to nepadarė, siekiant teisingai išnagrinėti kilusį ginčą turėtų būti įvertintos ir tokios faktinės aplinkybės (susitarimas dėl atsiskaitymo).
18. Konstatuotina, kad iš šioje dalyje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis stokoja pagrįstumo. Tokiu atveju nutartis panaikintina, o byla perduotina šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.