- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- 1A-132-1069/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37241-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- V. B.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Linos Nainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2021 m. gruodžio 7 d. epizodas) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2021 m. gruodžio 9 d. epizodas) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir paskirta subendrinta bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, V. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, kurios subendrintos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartimi, ir paskirta galutinė 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia V. B. nustatyta nuo jo faktinio sulaikymo dienos, vykdant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. birželio 21 d. nuosprendį.
Į bausmės laiką nurodyta įskaičiuoti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021 m. kovo 25 d. iki 2021 m. kovo 26 d. (dvi paros), sulaikymo ekstradicijos tikslais Vokietijos Federacinėje Respublikoje išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 19 d. iki 2023 m. balandžio 6 d., suėmimą laiką nuo 2023 m. balandžio 7 d. iki bausmės vykdymo pradžios ir pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2023 m. gegužės 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį atliktą bausmę.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, iš V. B. ir D. B. solidariai priteista 95 (devyniasdešimt penki) eurai T. D. turtinei žalai atlyginti ir 1 000 (vienas tūkstantis) eurų neturtinei žalai atlyginti, iš V. B. ir D. B., M. R. solidariai priteista 1 271 (vienas tūkstantis du šimtai septyniasdešimt vienas) euras J. B. turtinei žalai atlyginti ir 1 000 (vienas tūkstantis) eurų neturtinei žalai atlyginti, iš M. R. D. B. naudai priteista 850 (aštuoni šimtai penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. B. nuteistas už tai, kad jis su D. B., veikdami bendrininkų grupe, 2021 m. gruodžio 7 d., apie 20.30 val., ties (duomenys neskelbtini), atimdami galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagrobė svetimą – T. D. priklausantį turtą, t. y. pribėgo prie T. D., D. B. stovint ir stebint aplinką, V. B. atsistojo priešais T. D., paklausė „tu manęs bijai?“, užėjo jai už nugaros, viena ranka apkabino jos kaklą, kita ranka suėmė už sėdmenų ir, pasakęs „aš iš tavęs vis tiek tą rankinę atimsiu“, nutraukė rankinę nuo peties, po to iš T. D. rankos ištraukė maišelį, jį apžiūrėjo, jame neradęs vertingų daiktų, numetė jį ant žemės, tuo metu išsigandusi T. D. pasakiusi, kad atiduos visus pinigus, ištraukė iš piniginės 95 Eur, juos V. B. paėmė ir abu su D. B. iš įvykio vietos pasišalino. Taigi, V. B. bei D. B., veikdami bendrininkų grupe, atimdami galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagrobė svetimą – T. D. priklausantį 95 Eur vertės turtą.
2. Be to, V. B. nuteistas už tai, kad jis su D. B. ir M. R., veikdami bendrininkų grupe, 2021 m. gruodžio 9 d., apie 19.45 val., prie (duomenys neskelbtini), pavartodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą – J. B. priklausantį turtą, t. y., M. R. stovint ir stebint aplinką, V. B. su D. B. pribėgo prie J. B., V. B. stūmė J. B., suduodamas jai rankomis smūgį į nugarą, dėl to J. B. nugriuvo ant žemės, tuomet D. B. iš jos rankos išplėšė bei pagrobė rankinę, kurios vertė 150 Eur, kurioje buvo piniginė, 70 Eur vertės, 110 Eur, penkių raktų ryšulys, bendros 50 Eur vertės, trys lūpų blizgiai, bendros 15 Eur vertės, medicininis uostukas, 6 Eur vertės, du plaukų segtukai, bendros 2 Eur vertės, šukos, 1,50 Eur vertės, parduotuvės „Rimi“ nuolaidų kortelė su sukauptais 11 Eur, mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 8“, 850 Eur vertės, su SIM „Tele-2“ kortele, 5,50 Eur vertės, po to V. B. kartu su D. B. bei M. R. iš įvykio vietos pasišalino. Taigi, V. B., D. B. ir M. R., veikdami bendrininkų grupe, pavartodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą – J. B. priklausantį 1 271 Eur vertės turtą.
3. Be to, V. B., nuteistas už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 9 d., apie 19.45 val., plėšimo iš J. B. metu pagrobtoje piniginėje radęs AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. 516744******9618, išduotą I. B. (I. B.) vardu, ją paėmė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė iki 2021 m. gruodžio 9 d. 20.01 val., kol neteisėtai inicijavo finansines operacijas.
4. Be to, V. B. 2021 m. gruodžio 9 d., 20.01.10 val. ir 20.02.13 val. maisto prekių parduotuvėje (duomenys neskelbtini), du kartus neteisėtai inicijavo finansines operacijas svetima I. B. vardu išduota bekontakte elektronine mokėjimo priemone – AB SEB banko mokėjimo kortele Nr. 516744******9618, prilietė ją prie skaitytuvo norėdamas atsiskaityti už prekes, tačiau atsiskaityti už prekes nepavyko, nes mokėjimo kortelė buvo užblokuota. Taigi, V. B. neteisėtai inicijavo dvi finansines operacijas svetima I. B. vardu išduota banko elektronine mokėjimo priemone.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, V. B. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2023 m gegužės 30 d., nuosprendžiu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu ir subendrintomis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartimi, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimą, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį – paskirtą galutinę subendrintą bausmę sumažinti iki 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo (t. 6, b. l. 189–192). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo paskirtos galutinės subendrintos 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmės dydžiu, nurodo, kad pagal BK 61 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Taip pat pagal BK 63 straipsnio 6 dalį skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.
Šalies argumentai
5.2. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas galutinę subendrintą 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, neįvertino esminių aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis apeliantas įvardija tai, kad jis visiškai pripažino įvykdęs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi ir atsiprašė visų nukentėjusiųjų. Be to, jis turi šeimą, tėvus, nuolatinę gyvenamąją vietą (adresu (duomenys neskelbtini)). Šiuo metu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirba Alytaus kalėjime ir pavestą darbą atlieka tinkamai, pastabų nėra gavęs, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę žada pagal galimybes įgyti papildomų profesijų, kad atlikęs bausmę galėtų sėkmingai įsidarbinti ir gyventi normalų ir visavertį gyvenimą. Mano, kad yra pagrindas sumažinti skundžiamu nusprendžiu paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
6. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą (procesinis dokumentas Nr. DOK-5558) prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
6.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino tai, jog nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė keturias apysunkes tyčines nusikalstamas veikas, atsižvelgė į atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tarp kurių ir nuteistojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Taip pat teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad V. B. teistas jau penkiolika kartų ir baustas administracine tvarka, tačiau išvadų iš savo ankstesnių teistumų ir baustumų nepadarė.
6.2. Pažymi, kad už padarytas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, V. B. pirmosios instancijos teismas paskyrė mažesnes bausmes, nei numato sankcijų vidurkis, o bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės buvo pridėtos tik minimalios kitų bausmių dalys. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė 3 (trejų) metų laivės atėmimo bausmę, kuri buvo sumažinta vienu trečdaliu, o bendrindamas bausmes su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi ir dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjo dalį švelnesnių bausmių. Todėl pirmosios instancijos teismo paskirtos 12 (dvylikos) metu laisvės atėmimo bausmės švelninti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
8. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės, esminių nusikalstamų veikų padarymo ir jų kvalifikacijos aplinkybių, taip pat nekelia klausimų dėl bausmių skyrimo ir (ar) paskirtų bausmių bendrinimo tarpusavyje, tačiau nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktu atskirais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimu ir prašo sumažinti galutinę subendrintą bausmę. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, šiuo atveju ir pasisakys tik dėl skundžiamu nuosprendžiu atlikto atskirais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtų bausmių (su)bendrinimo klausimo.
Dėl pridedamos bausmės dalies
9. BK 63 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. To paties straipsnio 9 dalis numato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Be to, jeigu priėmęs nuosprendį teismas nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė, pridedamos prie šios bausmės.
10. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis).
11. Kaip matyti, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas V. B. paskirtą subendrintą už atskiras nusikalstamas veikas ir 64¹ straipsnio pagrindu 1/3 dalimi sumažintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi 4 dalimi 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu (prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės) subendrino su anksčiau jam priimtais keturiais apkaltinamaisiais nuosprendžiais (Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu) paskirtomis bausmėmis, kurios subendrintos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartimi.
12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 12 d. nutartimi buvo pašalintas minėtoje nutartyje dėl nuosprendžių subendrinimo padarytas rašymo apsirikimas, nustatant, kad nutartis dėl bausmių subendrinimo buvo priimta ne 2024 m. sausio 8 d., o 2024 m. sausio 10 d.
13. Apeliacinį skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam atskirais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtas bausmes, tinkamai parinko bausmių bendrinimo būdą, jas bendrindamas dalinio bausmių sudėjimo būdu. Nors skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nenurodė, nei prie kurios iš paskirtų bausmių pridedama kitos bausmės dalis, nei kokia bausmės dalis pridedama, tačiau baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis). Be to, skundžiamame nuosprendyje nepaisyta baudžiamojo įstatymo reikalavimo motyvuoti, kodėl buvo pridėta būtent tokia švelnesnės bausmės dalis, kaip to reikalauja BK 63 straipsnio 4 dalis. Tačiau toks pažeidimas pagal teismų praktiką taip pat nėra laikomas esminiu, be to, net ir tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertina pridėtos bausmės dydžio pagrįstumą, pažymėdamas, kad įstatymui imperatyviai nereglamentuojant, kokia bausmės dalis turi būti pridedama bendrinant bausmes BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, tai palikta paties teismo diskrecijai. Kita vertus, analizuojamoje teisės normoje nurodyta, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
14. Nuteistasis mano, jog pridėta laisvės atėmimo bausmės dalis (7 (septyni) mėnesiai) yra per didelė. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, V. B. šioje baudžiamojoje byloje buvo teisiamas už keturių apysunkių tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamų veikų padarymas veikiant bendrininkų grupe bei būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Taip pat būtina įvertinti ir tai, kad nors V. B. yra pakankamai jauno amžiaus (gim. 1994 m.), tačiau teistas net 15 kartų, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, kas paneigia bet kokį jo padarytų nusikalstamų veikų atsitiktinį pobūdį, o baudžiamojoje byloje nenustatyta kitų duomenų, kurių pagrindų būtų galima paneigti išvadas dėl neigiamos nuteistojo charakteristikos (t. 4, b. l. 1–4). Taigi tik paties nuteistojo manymas, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta pridedamos bausmės dalis yra per griežta, paremtas tokiais apeliacinio skundo argumentais, kaip lengvinančios aplinkybės egzistavimas, nukentėjusiųjų atsiprašymas, šeimos (tėvų) ir deklaruotos gyvenamosios vietos turėjimas, laisvės atėmimo vietoje atliekamas darbas ir (ar) ketinimas ateityje įgyti naują profesiją, nesudaro pagrindo kosntatuoti, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bendrindamas atskirais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtas bausmes parinko per didelę pridedamos bausmės dalį. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismo parinktos pridedamos laisvės atėmimo bausmės dalies sumažinimas nebūtų suderinamas su teisingumo principo ir BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimu.
Dėl atskirais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo sąlygų
15. Kaip minėta, aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles yra laikomasi nuostatos, kad jei priėmę nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismai ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai tokios bausmės jau ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme (žr., pvz., nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-511/2024).
16. Tačiau šiame kontekste pabrėžtina, kad bausmės, asmeniui paskirtos skirtingais nuosprendžiais, BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 9 dalies pagrindu gali būti bendrinamos tik tuomet, kai pirmasis nuosprendis, kuriuo paskirta bausmė yra bendrinama su nauju teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, jau yra įsiteisėjęs, taigi ir nekvestionuotinas.
17. Nuteistojo V. B. apeliacinio skundo nagrinėjimo atveju aktualu tai, kad jo skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu – 2024 m. vasario 26 d. kitas procesinis dokumentas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 10 d. nutartis, kuria subendrintos anksčiau priimtais keturiais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtos bausmės, dar nebuvo įsiteisėjusi. Dar daugiau, minėta 2024 m. sausio 10 d. nutartis buvo pasikeista Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu V. B. anksčiau priimtais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, paskiriant galutinę subendrintą 10 (dešimties) metų 5 (penkių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir 72 MGL (3 600 Eur) dydžio baudą, kuo leidžia įsitikinti teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys ir baudžiamosios bylos Nr. 1S-37-417/2024 medžiaga.
18. Taigi, pirmosios instancijos teismo atlikto nuosprendžių bendrinimo metu 2024 m. sausio 10 d. nutartis, kuria buvo subendrintos bausmės, dar nebuvo įsiteisėjusi ir buvo revizuota Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi, kuria nuteistajam buvo nustatytas mažesnis galutinis subendrintos bausmės dydis. Taisant šią klaidą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su anksčiau išvardintais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtomis ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis – prie griežtesnės 10 (dešimties) metų 5 (penkių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų terminuotos laisvės atėmimo bausmės ir 72 MGL (3 600 Eur) dydžio baudos bausmės pridedant dalį – 7 (septinis) mėnesius Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 9 dalis). Nustatant pridedamos bausmės dalį atsižvelgiama į šiame nuosprendyje jau aptartą padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei nuteistojo V. B. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kaip minėta, nesudarančias pagrindo parinkti kitokią (mažesnę) pridedamos bausmės dalį.
19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino bausmes su Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 10 d. nutartimi subendrintomis nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, todėl ši 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalis pakeistina (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 26 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistajam V. B. atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, paskirtomis bausmėmis, kurios subendrintos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 10 d. nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi, nustatant subendrintą 10 (dešimties) metų 5 (penkių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir 72 MGL (3 600 Eur) dydžio baudą, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį – 7 (septinis) mėnesius Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir V. B. paskirti galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) metų 5 (penkių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir 72 MGL (3 600 Eur) dydžio baudą.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.