- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- e2-41552-996/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34714-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- A. M.
- Advokatai
- Gitana Gudaitė, Dovilė Baškytė
- Kategorijos
- 1.3.2.9.10.8Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis)
- 1.3.5.9Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.7Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai
dalyvaujant ieškovui A. M. (A. M.), jo atstovėms advokatei Gitanai Gudaitei, advokato padėjėjai Dovilei Baškytei,
atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos Žirmūnų g. 135 Vilniuje atstovėms D. Ž., I. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. (A. M.) ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai Žirmūnų g. 135 Vilniuje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo, sprendimų pripažinimo negaliojančiais, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. M. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo patikslinimu daugiabučio namo savininkų bendrijai Žirmūnų g. 135 Vilniuje (toliau – atsakovė, Bendrija), prašydamas pripažinti darbo sutarties su juo nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, panaikinti Bendrijos valdybos pirmininkės 2017-08-17 įsakymą, negrąžinti jo į pirmesnį darbą, priteisti jam iš Bendrijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 157,08 Eur už uždelstą atsiskaityti laiką, pripažinti negaliojančiais 2017-08-03 Bendrijos visuotiniame susirinkime priimtus sprendimus (nurodytus protokole Nr. 2) ir priteisti jam iš Bendrijos bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 1–7, 161–162).
Ieškovas paaiškino, kad jis buvo išrinktas Bendrijos pirmininku ir su juo 2016-03-29 buvo sudaryta darbo sutartis, 2017 m. birželio mėn. iškilo poreikis atlikti kanalizacijos remonto darbus name, esančiame Žirmūnų g. 135, Vilnius (toliau – namas), jis kaip Bendrijos pirmininkas rado specialistą, galintį tokius darbus atlikti, tačiau derinant gautą pasiūlymą su Bendrijos valdyba, jam buvo nurodyta kreiptis į kitą Bendrijos valdybos narės L. V. rekomenduotą įmonę – uždarąją akcinę bendrovę „STORESTA“ (toliau – UAB „STORESTA“), susisiekęs su šia įmone, jis informavo Bendrijos valdybą apie siūlomą kainą, gavęs Bendrijos valdybos pritarimą, pasirašė darbų atlikimo sutartį, 2017-06-23 buvo atlikti kanalizacijos remonto darbai, po kurių Bendrijos valdybos nariai ėmė reikšti nepasitenkinimą atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų per didele kaina ir nepatenkinama darbų kokybe; 2017-07-18 buvo sušauktas Bendrijos valdybos posėdis, jis buvo nušalintas nuo pareigų, motyvuojant grubiu darbo pareigų pažeidimu, galimu nusikalstamu veikimu ir dokumentų klastojimu; 2017-08-03 buvo sušauktas visuotinis namo gyventojų susirinkimas, kurio metu buvo priimtas sprendimas atšaukti jį iš pareigų nuo 2017-08-04; 2017-08-09 įsakyme nurodyta, jog jis atleidžiamas iš pareigų nuo 2017-08-11, 2017-08-17 įsakyme nurodyta, kad jis atleidžiamas iš pareigų nuo 2017-08-18, gavęs informaciją iš Sodros sužinojo, jog jis yra atleistas DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, su kuo jis nesutinka, jo teigimu, jis nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, be to, sprendimą dėl jo atšaukimo priėmė netinkamas subjektas, taip pat su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta. Pabrėžė, kad UAB „STORESTA“ darbams atlikti buvo parinkta ne jo iniciatyva, o Bendrijos valdybos narės L. V., kiti Bendrijos valdybos nariai tam pritarė, visa informacija apie atliekamus remonto darbus ir jų medžiagų kainą Bendrijos valdybai buvo žinoma. Nurodė, kad visi atlikti darbai yra nurodyti atliktų darbų akte, darbų kaina yra tokia, kokia buvo suderinta su Bendrijos valdyba (350 Eur), panaudotos medžiagos matomos iš sąskaitos faktūros, visos medžiagos buvo panaudotos atliekant remonto darbus, jis iš atliktų darbų jokios finansinės naudos negavo, turtinės žalos Bendrijai nepadarė. Teigė, jog jis iš atsakovės negavo reikalavimo raštu pasiaiškinti, atsakovė netyrė situacijos, aplinkybių nevertino. Ieškovo teigimu, tik bendrijos narių visuotinis susirinkimas turi teisę atšaukti bendrijos pirmininką, tuo tarpu sprendimą dėl jo atleidimo priėmė netinkamas subjektas – visuotinis namo gyventojų susirinkimas; įsakymą dėl jo atleidimo priėmė taip pat netinkamas subjektas – Bendrijos valdybos pirmininkė; Bendrijos valdybai nėra suteikta teisė priimti sprendimą dėl Bendrijos pirmininko atleidimo, visuotinio namo gyventojų susirinkimo protokole nėra nurodytas joks įgaliotas asmuo, kuris galėtų pasirašyti kokius nors dokumentus, susijusius su Bendrijos pirmininko atleidimu. Kartu nurodė, kad jis pagal paskutinįjį įsakymą buvo atleistas 2017-08-18, tačiau darbo užmokestis už 2017 m. rugpjūčio mėn. ir kompensacija už nepanaudotas atostogas jam išmokėti tik 2017-09-08.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad visus dokumentus keldavo į elektroninę apskaitos sistemą, žurnalo nevedė, prisijungimą prie apskaitos sistemos turi Bendrijos valdybos nariai ir Bendrijos revizijos komisijos nariai; kolektyvinės sutarties sudaryti nereikėjo, nes veikia Bendrija; pagal pirmąją sutartį su UAB „STORESTA“ buvo atlikti darbai pirmame ir antrame namo aukštuose, pagal antrąją – darbai rūsyje, begarsių vamzdžių reikalavo 2 buto savininkas, Bendrijos valdybos nariai apie tai buvo informuoti, į apskaitos sistemą buvo įkelta išankstinė sąskaita su medžiagoms; po atleidimo iš pareigų niekur kitur neįsidarbino.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Gitana Gudaitė papildomai paaiškino, kad atsakovė nepateikė jokių dokumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų 2017-08-03 revizijos grupės pažymoje nurodytas aplinkybes ir teiginius, be to, Bendrijoje nėra įsteigta revizijos grupė, Bendrijos ūkinę finansinę veiklą pagal Bendrijos įstatus kontroliuoja revizijos komisija, todėl pažyma yra sudaryta neteisėtai veikiančio organo; ieškovas jokių darbo pareigų pažeidimų nepadarė, atsakovė neįrodė, jog buvo teisėtas pagrindas ieškovo atleidimui iš darbo; sprendimą atšaukti Bendrijos pirmininką ir išrinkti naują Bendrijos pirmininką priėmė netinkamas subjektas, t. y. ne visuotinis narių susirinkimas, o visuotinis namo gyventojų susirinkimas.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (el. b. t. I, b. l. 90–95, 175–176).
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad ieškovas ieškinį grindžia melagingais teiginiais, paaiškindama, kad kanalizacijos remonto darbų metu ieškovas buvo pravaikštoje, dėl ko kilo finansinės pasekmės Bendrijai, nes dėl netinkamo ieškovo veikimo namo gyventojams teko tuos pačius darbus pirkti kelis kartus bei pakartotinai už juos mokėti; ieškovas mokėjo už tuos pačius sutartinius darbus jau sumokėjus, pats rengė neegzistuojančias sutartis revizoriams suabejojus lėšų pervedimų pagrįstumu. Teigė, jog dėl netinkamo veikimo ieškovui 2017-07-03 buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Pažymėjo, jog susirinkime dalyvavo ir dalis namo gyventojų nesančių Bendrijos nariais, tačiau turinčių teisę dalyvauti susirinkimuose, nes dalyvauja mokesčių bei algos mokėjimo procese ir pirmininko išlaikyme; sprendimą dėl ieškovo priėmė išskirtinai Bendrijos nariai, o namo gyventojai dalyvavo susirinkime realizuodami savo turimas teises įstatymų nustatyta tvarka; valdyba yra pirmininko darbdavė, atstovaujanti visuotinį susirinkimą ir turinti teisę nušalinti pirmininką nuo pareigų. Nurodė, kad pirmininko atšaukimas įvyko 2017-08-04, tačiau atleidimo procedūra buvo nekelta iki išrašo iš Registrų centro gavimo, ieškovui alga išmokėta iki 2017-08-18. Pabrėžė, kad ieškovas dalyvavo tiek valdybos, tiek visuotiniame susirinkime, todėl negalėjo nežinoti susirinkimuose aptartų klausimų ir priimtų sprendimų turinio, taigi, žinojo, kad jis atleidžiamas už grubius pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė D. Ž. papildomai paaiškino, kad ieškovas iš pareigų atleistas dėl revizijos grupės 2017-08-03 pažymoje nurodytų aplinkybių; Bendrijos valdybą sudarė 6 nariai; ieškovas nebuvo motyvuotas, neatliko darbų, pakeistiems vamzdžiams nėra sertifikatų, neaišku, kokie vamzdžiai sudėti, A. J. minėjo, kad sutartis ruošė ne jis, o ieškovas; įmonei atliekant pirmuosius darbus buvo užkimštas vamzdis į rūsį, tuomet prireikė papildomų darbų, sutartis su įmone įkelta į sistemą jau po atliktų darbų, su ieškovu buvo sutarta žodžiu, kad dėl konkretaus vamzdžio montavimo turi būti derinama su valdyba; ieškovas dirbo po 2 valandas per darbo dieną.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. M. parodė, kad ji yra Bendrijos revizorė, Bendrijos revizijos komisija buvo išrinkta visuotinio susirinkimo metu steigiant Bendriją; kai buvo patikrinta metinė ataskaita ieškovas nepaaiškino tam tikrų dalykų, ieškovas neparodė pakeistų vamzdžių.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. S. parodė, kad ji yra Bendrijos revizijos komisijos narė, revizijos komisiją sudaro trys nariai, tačiau trečiasis narys dalyvauti nepanoro; kai iškildavo klausimai į ieškovą būdavo kreipiamasi raštu, jis atsakydavo, tačiau kartais taip ir nepavykdavo išsiaiškinti; UAB „STORESTA“ negalėjo atlikti tokių darbų, kuriuos atliko, vamzdžiams nėra sertifikatų, 2 buto savininkas prašė garsą izoliuojančių vamzdžių, Bendrijos valdyba tai žinojo, po darbų atlikimo iš 2 buto savininko nusiskundimų negauta, su UAB „STORESTA“ buvo sudarytos dvi sutartys tiems patiems darbams, nebuvo parodyta, kurią vamzdžio dalį pagal antrą sutartį keitė, kreiptis į UAB „STORESTA“ pasiūlė Bendrijos valdybos narė L. V..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-03-29 Bendrija ir ieškovas sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 1, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į Bendrijos pirmininko pareigas nuo 2016-04-01 iki 2019-03-31 (el. b. t. I, b. l. 9–11), 2017-07-03 ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas (el. b. t. I, b. l. 198), 2017-07-18 buvo surašytas nušalinimo nuo pareigų aktas Nr. 001, kuriuo ieškovas nušalintas nuo pareigų iki 2017-08-19 (el. b. t. I, b. l. 29–30), 2017-08-03 buvo parengta Bendrijos revizijos grupės pažyma (el. b. t. I, b. l. 199–200), 2017-08-03 buvo surašytas Bendrijos visuotinio susirinkimo protokolas Nr. 2 (el. b. t. I, b. l. 31–33), 2017-08-17 buvo priimtas įsakymas, kuriuo ieškovas nuo 2017-08-18 atleistas iš pareigų pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5, 6, 7 punktus (el. b. t. I, b. l. 150).
Pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą; pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika; pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos; pagal DK 58 straipsnio 4 dalį, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą; pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.
Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Pagal DK 218 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą; pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas Bendrijos pirmininko pareigas pradėjo eiti 2016-04-01 (el. b. t. I, b. l. 9–11), 2017-07-18 ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų iki 2017-08-19 (el. b. t. I, b. l. 29–30), 2017-08-03 Bendrijos revizijos grupė surašė pažymą (el. b. t. I, b. l. 199–200), 2017-08-03 įvyko Bendrijos visuotinis susirinkimas, kurio metu remiantis 2017-08-03 Bendrijos revizijos grupės pažyma buvo nuspręsta atšaukti ieškovą iš Bendrijos pirmininko pareigų, D. Ž. buvo išrinkta laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas ir paskirta įgaliotu asmeniu (el. b. t. I, b. l. 31–33), 2017-08-17 Bendrijos pirmininkės D. Ž. įsakymu ieškovas buvo atleistas iš pareigų nuo 2017-08-18 DK 58 straipsnio 3 dalies 5, 6, 7 punktų pagrindu (el. b. t. I, b. l. 9–11, 47, 150), tai yra, už šiurkščius darbuotojo darbo pareigų pažeidimus. Atsakovės teigimu, ieškovas padarė tokius šiurkščius darbo pareigų pažeidimus – ieškovas netinkamai veikė ir dėl to namo gyventojams teko tuos pačius darbus pirkti kelis kartus ir pakartotinai už juos mokėti, ieškovas teikė Bendrijos valdybai kontraversiškas sutartis, mokėjo už tuos pačius sutartinius darbus jau sumokėjus, rengė neegzistuojančias sutartis. 2017-08-03 Bendrijos revizijos grupės pažymoje, kuria remiantis ieškovas buvo atleistas iš pareigų (el. b. t. I, b. l. 31–33,199–200), nurodyta, kad ieškovas nieko konkretaus neatsakė dėl trūkumų metinėje ataskaitoje; prieš pradėdamas kanalizacijos remonto darbus prie namo jų nesuderino su Vilniaus šilumos tinklais; neprižiūrėjo atliekamų kanalizacijos remonto darbų prie namo, jų nepriėmė, nepasirašė darbų priėmimo akto, nuo 2017-05-31 iki 2017-06-07 su juo susisiekti nepavyko; nesiėmė veiksmų, gavęs 2 buto kreipimąsi dėl šlampančios sienos, nepateikė konkrečių pasiūlymų numatomiems darbams; savavališkai 2017-06-23 sudarė sutartį su UAB „STORESTA“, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimų statybos remonto darbams atlikti, sutartis sudaryta ir darbai priimti tą pačią dieną, nepateikti jokie medžiagų įsigijimą patvirtinantys dokumentai, sumontuotų vamzdžių kaina šešis kartus didesnė nei kitų panašių vamzdžių, rūsyje sumontuoti mažinantys triukšmą vamzdžiai, vamzdžiai nesutvirtinti, apie darbus atlikusį asmenį nėra informacijos; su ta pačia UAB „STORESTA“ 2017-06-26 jis sudarė antrą sutartį tiems patiems kanalizacijos vamzdžio remonto darbams atlikti, apie tai nei valdyba, nei gyventojai informuoti nebuvo, darbai atlikti neprofesionaliai; nepaaiškino revizijos narei išleistų pinigų sumų darbams; neatsakė valdybos nariui, kokiu pagrindu buvo sudaryta antroji sutartis ir kokie bei kur atlikti kanalizacijos remonto darbai; neveda registracijos žurnalo; nesudarė kolektyvinės sutarties su namo gyventojais bendro naudojimo patalpų priežiūrai ir atsakomybės bei finansinės naštos pasidalijimui. Ieškovas su atsakovės teiginiais nesutiko, teigdamas, kad jis iš atliktų darbų jokios finansinės naudos negavo, turtinės žalos Bendrijai nepadarė, nepadarė jokio šiukštaus darbo pareigų pažeidimo.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė ieškovo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, už kurį būtų galima atleisti ieškovą iš pareigų.
Išsamiai įvertinęs bylos medžiagą teismas pirmiausia akcentuoja tai, kad: 1) 2017 m. gegužės mėnesį uždaroji akcinė bendrovė „Inžineriniai statiniai“ (toliau – UAB „Inžineriniais statiniai“) atliko kanalizacijos remonto darbus prie namo (el. b. t. I, b. l. 126, 198, 199–200, t. II, b. l. 4–5, 9, 10, 23); 2) 2017-06-23 UAB „STORESTA“ atliko kanalizacijos remonto darbus pačiame name (rūsyje, antrame ir septintame butuose) (el. b. t. I, b. l. 19, 21, 24, 199–200, t. II, b. l. 11, 23); 3) 2017-06-26 UAB „STORESTA“ atliko kitos atkarpos kanalizacijos remonto darbus name (rūsyje) (el. b. t. I, b. l. 18, t. II, b. l. 11, 13, 15, 16).
Matyti, kad 2017-06-15 ieškovui buvo surašytas reikalavimas pasiaiškinti, kodėl jis 2017-05-31–2017-06-07, kai prie namo buvo vykdomi statybos–remonto darbai (keičiamas kanalizacijos įvadas, žeminamas kanalizacijos šulinys ir tvarkoma aplinka), nedalyvavo, darbų kiekių, kokybės nekontroliavo, darbų nepriėmė, su juo nebuvo galima susisiekti telefonu (el. b. t. I, b. l. 126), už ką jam, konstatavus, jog dėl jo neteisėto ir tyčinio elgesio darbai užtruko ir namo gyventojai patyrė ilgalaikių nepatogumų, 2017-07-03 Bendrijos valdybos nariai skyrė drausminę nuobaudą – papeikimą (el. b. t. I, b. l. 198). Taigi, ieškovo veiksmai iki 2017-06-07 buvo įvertinti Bendrijos valdybos ir jam skirta drausminė nuobauda (papeikimas), tačiau ta pati aplinkybė minima ir 2017-08-03 Bendrijos revizijos grupės pažymoje, kuria remiantis ieškovas buvo atleistas iš pareigų (el. b. t. I, b. l. 31–33, 199–200). Nors drausminė nuobauda papeikimas ginčijama nėra, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad joks teisės aktas nenustato bendrijos valdybos teisės skirti drausmines nuobaudas bendrijos pirmininkui. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas bendrijos pirmininkas nėra pavaldus bendrijos valdybai, bendrijos valdybą sudaro bendrijos pirmininkas ir nariai, bendrijos pirmininkas yra bendrijos valdybos pirmininkas. Kartu pastebėtina tai, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovės teiginiai, kad ieškovas neprižiūrėjo atliekamų kanalizacijos remonto darbų prie namo, jų laiku nepriėmė, nepasirašė darbų priėmimo akto, nuo 2017-05-31 iki 2017-06-07 su juo susisiekti nepavyko, yra nepagrįsti, kadangi, pirmiausia, pagal ieškovo darbo sutartį jis dirbo tik 10 val. per 5 darbo dienas (el. b. t. I, b. l. 9–11), todėl atliekant darbus prie namo nuolat juos stebėti neprivalėjo, tuo labiau 2017-06-05 ieškovas kreipėsi į Bendrijos valdybos narius informuodamas, kad UAB „Inžineriniai statiniai“ kanalizacijos remonto darbus prie namo baigė, pridėdamas atliktų darbų nuotraukas, siūlė teikti pastabas dėl darbų, informuodamas, kad trūkumai pagal pastabas bus taisomi, 2017-06-09 ieškovas kreipėsi į Bendrijos valdybos narius informuodamas, kad pastabų negauta, todėl nurodė, jog laiko, kad darbus galima priimti, darbus priėmė 2017-06-23 (el. b. t. II, b. l. 9, 10).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrijos valdybos nariams ieškovo rastas specialistas kanalizacijos remonto name darbams atlikti netiko ir Bendrijos valdybos narė L. V. 2017-06-21 pasiūlė ieškovui dėl kanalizacijos remonto name darbų kreiptis į UAB „STORESTA“, nurodydama, kad su tos įmonės santechniku pati bendravo telefonu, ieškovo paprašė susisiekti su UAB „STORESTA“ darbų kainos įvertinimui, tokiam L. V. pasiūlymui Bendrijos valdybos nariai pritarė, ieškovas Bendrijos vadybos narius 2017-06-21 informavo, kad UAB „STORESTA“ nurodė, jog darbų kaina bus 300 Eur ir papildomai medžiagos pagal faktą, tam 2017-06-21 Bendrijos valdybos nariai pritarė, 2017-06-23 ieškovas Bendrijos valdybos narius informavo, kad UAB „STORESTA“ pakėlė darbų kainą iki 350 Eur ir papildomai medžiagos, Bendrijos valdybos nariai 2017-06-23 kainai pritarė, 2017-06-23 ieškovas Bendrijos valdybos narius informavo, jog tiek sutartis, tiek darbų priėmimo aktas pasirašytas, darbų kaina 350 Eur, medžiagų kaina 385,04 Eur (el. b. t. I, b. l. 13–18). Iš to, kas išdėstyta aukščiau, matyti, jog Bendrijos valdybos nariai tiek patys parinko kanalizacijos remonto name darbus atliksiančią įmonę (UAB „STORESTA“), tiek pritarė kainai – darbų kaina 350 Eur ir papildomai medžiagos. Matyti, kad už atliktus darbus buvo nurodyta sumokėti 350 Eur sumą (el. b. t. I, b. l. 19, 20), darbams sunaudotų medžiagų kainą 385,04 Eur patvirtina 2017-06-23 atliktų darbų aktas, sąskaitos faktūros, kvitai su detalizuotomis medžiagomis Nr. 3747 (el. b. t. I, b. l. 20, 60–65). Įrodymų, kad sąskaitose faktūrose ir kvituose nurodytos medžiagos buvo panaudotos kitur, nei atliktų kanalizacijos remonto darbų name metu, į bylą pateikta nėra; yra pateiktas UAB „STORESTA“ darbus atlikusio santechniko A. J. atestacijos pažymėjimas (el. b. t. II, b. l. 14); triukšmą mažinančių vamzdžių pageidavo 2 buto savininkas, tai Bendrijos valdybai buvo žinoma (el. b. t. II, b. l. 12, 23), liudytoja R. S. patvirtino, kad šio buto savininkas po atliktų darbų nusiskundimų dėl triukšmo neturi. Taigi, nepagrįstas atsakovės teiginys, jog ieškovas nesiėmė veiksmų, gavęs 2 buto kreipimąsi dėl šlampančios sienos, nepateikė konkrečių pasiūlymų numatomiems darbams, savavališkai 2017-06-23 sudarė sutartį su UAB „STORESTA“, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimų statybos remonto darbams atlikti, sutartis sudaryta ir darbai priimti tą pačią dieną, nepateikti jokie medžiagų įsigijimą patvirtinantys dokumentai, sumontuotų vamzdžių kaina šešis kartus didesnė nei kitų panašių vamzdžių, rūsyje sumontuoti mažinantys triukšmą vamzdžiai, apie darbus atlikusį asmenį nėra informacijos. Įrodymų, jog vamzdžiai nesutvirtinti ir dėl to buvo kreiptasi su paklausimu pirmininkui kreiptis į darbus atlikusią įmonę, pateikta nėra.
Nustatyta, kad 2017-06-23 ieškovas Bendrijos valdybos narius informavo, kad darbų metu pastebėta, jog yra supuvusi alkūnė, todėl 2017-06-24 teks tęsti darbus – taisyti kitą atkarpą, darbų kaina su medžiagomis 350 Eur (el. b. t. I, b. l. 13–18), apie po 2017-06-23 darbų iškilusią kitą problemą rūsyje patvirtina ir 2 buto savininko 2017-06-25 prašymas (el. b .t II, b. l. 11), 2017-06-26 UAB „STORESTA“ atliko kitos atkarpos kanalizacijos remonto darbus name (rūsyje) (el. b. t. I, b. l. 18, t. II, b. l. 11, 13, 15, 16), todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog ieškovas su ta pačia UAB „STORESTA“ 2017-06-26 sudarė antrą sutartį tiems patiems kanalizacijos vamzdžio remonto darbams atlikti ir apie tai nei valdyba, nei gyventojai informuoti nebuvo.
Vienu iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų atsakovė įvardija tai, kad ieškovas nieko konkretaus neatsakė dėl trūkumų metinėje ataskaitoje. Iš bylos medžiagos (el. b. t. I, b. l. 128) nustatyta, kad į pirmininkui pateiktus klausimus jis atsakė, jų interpretavimas yra vertinamojo pobūdžio, pagrindų šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui pripažinti nėra. Kitu šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu atsakovė įvardija tai, kad ieškovas prieš pradėdamas kanalizacijos remonto darbus prie namo jų nesuderino su Vilniaus šilumos tinklais, tačiau iš bylos medžiagos (el. b. t. II, b. l. 4–5, 7, 8) matyti, kad ieškovas elgėsi rūpestingai siekdamas šalinti prie namo šilumos įvado atsiradusios įgriuvos problemą, į Vilniaus šilumos tinklus kreipėsi 2017-04-11, 2017-05-18 sudarė darbų vykdymo sutartį su UAB „Inžineriniai statiniai“, pagal kurios 6.1 punktą visus reikiamus leidimus darbams atlikti įsipareigojo gauti rangovas. Kitu šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu atsakovė įvardija tai, kad ieškovas nepaaiškino revizijos narei išleistų pinigų sumų darbams, tačiau į bylą yra pateikti aukščiau jau aptarti dokumentai, pagrindžiantys tokias sumas, be to, bylos medžiaga (el. b. t. II, b. l. 38–67) patvirtina, kad dokumentus ieškovas kėlė į uždarosios akcinės bendrovės „Skaidri apskaitos sistema“ sistemą, prie kurios prisijungimą turi visi Bendrijos valdybos nariai ir revizijos komisijos nariai, ginčas dėl to nekilo. Kitu šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu atsakovė įvardija tai, kad ieškovas neatsakė valdybos nariui, kokiu pagrindu buvo sudaryta antroji sutartis ir kokie bei kur atlikti kanalizacijos remonto darbai, tačiau į bylą yra pateikti aukščiau jau aptarti dokumentai, pagrindžiantys antrosios sutarties su UAB „STORESTA“ sudarymą, be to, kaip jau konstatuota aukščiau, visus dokumentus ieškovas kėlė į uždarosios akcinės bendrovės „Skaidri apskaitos sistema“ sistemą, prie kurios prisijungimą turi visi Bendrijos valdybos nariai ir revizijos komisijos nariai; be to, atsakovė ieškovo šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais įvardija dar tai, kad jis neveda registracijos žurnalo, nesudarė kolektyvinės sutarties su namo gyventojais bendro naudojimo patalpų priežiūrai ir atsakomybės bei finansinės naštos pasidalijimui, tačiau teismo vertinimu, net ir ieškovui pripažinus šias aplinkybes, jos nesudaro pagrindo jų vertinti kaip šiurkščių darbo pareigų pažeidimų ir už tai asmenį atleisti iš darbo, tuo labiau, kai visi dokumentai yra keliami į apskaitos sistemą, prie kurios prisijungimą turi tiek valdybos, tiek revizijos komisijos nariai, o pagrindo kolektyvinės sudarymui atsakovė nepagrindė.
Pasisakydamas dėl DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos darbdavio pareigos prieš priimant sprendimą nutraukti darbo sutartį DK 58 straipsnio pagrindu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo pareigų pažeidimo, teismas sutinka su ieškovo teiginiu, jog nagrinėjamu atveju ieškovas nebuvo gavęs tinkamo reikalavimo raštu pasiaiškinti dėl visų atsakovės įvardijamų jos nuomone galimų ieškovo padarytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai laikytasi DK įtvirtintos pareigos tinkamai pareikalauti darbuotojo pasiaiškinti.
Kartu teismas pažymi tai, kad, kaip jau konstatuoja aukščiau, pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas bendrijos pirmininkas nėra pavaldus bendrijos valdybai, bendrijos valdybą sudaro bendrijos pirmininkas ir nariai, bendrijos pirmininkas yra bendrijos valdybos pirmininkas, aukščiausias bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas, būtent jis renka ir atšaukia bendrijos pirmininką ir valdybos narius. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sprendimo dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų ir naujo laikino Bendrijos pirmininko išrinkimo priėmime dalyvavo ne Bendrijos narių visuotinis susirinkimas, o Bendrijos gyventojų visuotinis susirinkimas (el. b. t. I, b. l. 31–42, 66–69, 71–73). Bendrijos gyventojų visuotinio susirinkimo šaukimo tvarka Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme įtvirtinta atskirai (jo 12 straipsnyje) ir jam nesuteikta teisė rinkti ir atšaukti bendrijos pirmininką. Taigi, teisė balsuoti dėl bendrijos pirmininko išrinkimo ir atšaukimo yra suteikta tik bendrijos nariams ir tik visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Šiuo atveju nustatyta, kad susirinkime dalyvavo ir balsavo tie asmenys, kurie neturi teisės spręsti dėl Bendrijos pirmininko atšaukimo ir naujo Bendrijos pirmininko išrinkimo. Taigi, ieškovo teiginys, jog sprendimą ir įsakymą dėl jo atleidimo priėmė netinkami subjektai, yra pagrįstas.
Teismas pažymi ir tai, kad, kaip teisingai pastebėjo ieškovas, Bendrijoje jokia revizijos grupė sudaryta nėra, yra sudaryta tik revizijos komisija, kaip tai numato Bendrijos įstatų 68 punktas (el. b. t. I, b. l. 49–58) ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 18 straipsnis, todėl 2017-08-03 pažyma (el. b. t. I, b. l. 199–200) yra parengta neteisėtai veikiančio organo (revizijos grupės) ir tokiu atveju ši pažyma nėra teisėtas dokumentas. Akcentuojama ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų šioje pažymoje nurodytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sutinka su ieškovo teiginiu, jog nėra nustatytas ir pagrįstas joks jo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, kas būtų pagrindas atleidimui iš darbo DK 58 straipsnio pagrindu taikyti, todėl teismas pripažįsta darbo sutarties su ieškovu nutraukimą pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, naikina Bendrijos valdybos pirmininkės 2017-08-17 įsakymą, pripažįsta negaliojančiais 2017-08-03 Bendrijos visuotiniame susirinkime priimtus sprendimus (nurodytus protokole Nr. 2).
Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 218 straipsnyje įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovas prašė jo negrąžinti į darbą, atsižvelgęs į ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybes laiko, kad grąžinti ieškovą į darbą yra netikslinga, į darbą jo negrąžina, todėl, pripažinęs jo atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas ieškovo atžvilgiu taiko DK 218 straipsnio 4 dalį – sprendžia dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei laiko, kad ieškovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo. Kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus, priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Tais atvejais, kai visiškas reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką tenkinimas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams ir sukeltų atsakovui sunkias finansines pasekmes, priteistina suma gali būti mažinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015). Teismas įvertinęs tai, kad ieškovas pas atsakovę dirbo trumpą laiką (nuo 2016-04-01 iki 2017-08-18), buvo sudaręs terminuotą darbo sutartį iki 2019-03-31 10 valandų darbui per savaitę, atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo teisme trukmę, kompensacijos paskirtį, darbuotojo ir darbdavio interesus, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, šalių pusiausvyros principus, laiko tikslinga mažinti priteistiną vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumą iki 800 Eur (atsakovės pateikto ieškovo vidutinio darbo užmokesčio aritmetinio apskaičiavimo teisingumo ieškovas neginčijo (el. b. t. I, b. l. 195)).
Pažymėtina, kad atsakovė pagal DK 146 straipsnio 2 dalį su darbuotoju turėjo atsisakyti jo atleidimo iš darbo dieną (2017-08-18) (el. b. t. I, b. l. 47), kadangi nepateiktas joks šalių sudarytas susitarimas dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, tačiau nustatyta, kad atsakovė su darbuotoju atsiskaitė 2017-09-08 (el. b. t. I, b. l. 70), todėl pagal DK 147 straipsnio 2 dalį ieškovui iš atsakovės priklausytų netesybos (vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką), tačiau teismas pažymi tai, jog ieškovui teismas jau priteisė iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, todėl teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, konstatuoja, kad priteisiant ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir priteisiant netesybas (vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką) tuo pačiu laikotarpiu susidarytų netoleruotinas dvigubos sankcijos taikymas atsakovei, todėl netesybos ieškovui nepriteisiamos.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – teismas pripažįsta darbo sutarties su ieškovu nutraukimą pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, naikina Bendrijos valdybos pirmininkės 2017-08-17 įsakymą, pripažįsta negaliojančiais 2017-08-03 Bendrijos visuotiniame susirinkime priimtus sprendimus (nurodytus protokole Nr. 2), laiko, kad ieškovo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, ieškovo į darbą negrąžina, priteisia ieškovui iš atsakovės 800 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; kitoje dalyje ieškinys atmetamas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovo naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Ieškovas teismo prašė priteisti jam iš atsakovės jo patirtas ją atstovavusiai advokatų kontorai ir valstybės įmonei Registrų centras (už dokumentų užsakymą) sumokėtas 863,80 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t. II, b. l. 76–80). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, reikalavimų tenkinimo apimtį ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovui iš atsakovės 863,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 18 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą) bei teismo patirtos 10 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovo A. M. (A. M.) ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti darbo sutarties su ieškovu A. M. (A. M.) nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu.
Panaikinti atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos Žirmūnų g. 135 Vilniuje valdybos pirmininkės 2017-08-17 įsakymą.
Pripažinti negaliojančiais 2017-08-03 daugiabučio namo savininkų bendrijos Žirmūnų g. 135 Vilniuje visuotiniame susirinkime priimtus sprendimus (nurodytus protokole Nr. 2).
Laikyti, kad tarp ieškovo A. M. (A. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos Žirmūnų g. 135 Vilniuje (j. a. k. 304183406) sudaryta darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Į darbą ieškovo A. M. (A. M.) negrąžinti.
Priteisti ieškovui A. M. (A. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos Žirmūnų g. 135 Vilniuje (j. a. k. 304183406) 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 863,80 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt trijų eurų ir aštuoniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos Žirmūnų g. 135 Vilniuje (j. a. k. 304183406) 18 Eur (aštuoniolikos eurų) žyminį mokestį ir 10 Eur (dešimties eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.