- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-11
- Bylos Nr.
- 2-2066-1007/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Pareiškėjas
- S. G., V. G.
- Kategorijos
Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. 2-2066-1007/2015Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01910-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.4.1.; 2.6.2.8.; 3.1.14.8.1.
2015 m. lapkričio 11 d.
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjų S. G. ir V. G. prašymo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti (duomenys neskelbtini), esantį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine pareiškėjos V. G. nuosavybe. Pareiškime nurodoma, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-07-07 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-513-732/2015, iškeltoje pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, buvo nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi buvo padalintas sutuoktinių turtas, tačiau į sutartį nebuvo įtrauktas butas, kurį pareiškėja nusipirko prieš kreipdamasi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Kadangi butą pirko iš asmeninių lėšų, dėl teisinio neišprusimo pareiškėja galvojo, jog butas yra jos asmeninė nuosavybė, nepaisant to, kad buvo įgytas santuokoje, ir šio buto neįtraukė į nutraukiant santuoką dalintiną turtą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymą atsisakytina priimti, nes ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
Iš Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-07-07 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-513-732/2015, matyti, kad šiuo sprendimu nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje nurodyta, kad santuokoje pareiškėjai įgijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas pareiškėjų pasidalintas teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o joks kitas nekilnojamasis dalintinas turtas sutartyje neminimas. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pareiškėjams išaiškinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas užkirs kelią ateityje kreiptis į teismą su reikalavimu dėl bendro turto pasidalijimo.
Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-05-28 išrašo, (duomenys neskelbtini), esantis dviejų kambarių butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių S. G. ir V. G. nuosavybė, nes buvo įgytas pagal 2015-04-30 pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. dar iki santuokos nutraukimo.
Dėl sutuoktinių turto padalijimo teismo procesiniu sprendimu sukeliamų teisinių padarinių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nebegalima kreiptis į teismą dėl santuokinio turto padalijimo, jeigu yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, patvirtinantis šalių susitarimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (jo kiekį ir vertę) ir reikalavimą padalyti tokį turtą turi buvę sutuoktiniai, o teismas šiuo atveju neturi įstatyminės pareigos būti aktyvus. Pareiškėjams nurodžius dalytiną turtą, teismas dėl šio turto ir priėmė procesinį sprendimą – sprendimu patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. išsprendė teisinį klausimą pareikštų teismui reikalavimų apimtyje. Tokiu būdu buvo įgyvendintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas vienoje byloje išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, kas konkrečiai aktualu aptariamu atveju – vienoje byloje padalyti bendrą sutuoktinių turtą. Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia, kad yra konstatuota, jog daugiau bendro, dalytino turto sutuoktiniai neturėjo, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Pažymėtina, kad pareiškėjams tai buvo išaiškinta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Tokį nurodytų įstatymų aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žiūrėti, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-18 nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006; 2010-06-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010; 2010-12-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010). Įstatymu nustatyta pareiga vienoje byloje išspręsti visus su santuokos nutraukimo susijusius klausimus akcentuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, nes taip užtikrinama, kad teisminės procedūros būtų koncentruotos ir ekonomiškos.
Todėl pareiškėjų prašymas atsisakytinas priimti, nes ginčas nenagrinėtinas teismų civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjams išaiškinama, kad bendraturčiai bendrąja jungtine nuosavybe naudojasi, ją valdo ir disponuoja savitarpio sutarimu CK 4.86 – 4.92 straipsniuose nustatyta tvarka, o į teismą kreipiamasi tik bendraturčiams nesusitarus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjų S. G. ir V. G. prašymą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir grąžinti prašymą kartu su priedais pareiškėjams.
Išaiškinti pareiškėjams, kad bendraturčiai bendrąja jungtine nuosavybe naudojasi, ją valdo ir disponuoja savitarpio sutarimu CK 4.86 – 4.92 straipsniuose nustatyta tvarka, o į teismą kreipiamasi tik bendraturčiams nesusitarus.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.