- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- e2A-1423-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28889-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Dainius Rinkevičius, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-11 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-36416-862/2015 pagal ieškovės E. K. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), pareikštą atsakovui V. M., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004-12-21 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7807-21/2004, iš atsakovo nepilnamečiui šalių sūnui A., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo po 150 Lt (43,44 EUR), mokamų kas mėnesį iki pilnametystės, dydį, ji padidinant ir priteisti iš atsakovui nepilnamečiui sūnui periodinį 200 EUR dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, kad indeksavus periodinio išlaikymo sumą, šiuo metu atsakovas sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį teikia po 56,77 EUR. Po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, nes sprendimo priėmimo metu jis buvo studentas, mokantis už studijas, neturintis ir negaunantis pajamų. Dabar atsakovas yra baigęs universitetą, įgijęs gerai apmokamą specialybę, dirba ir gauna pajamas. Paaiškino, kad priimant teismo sprendimą šalių sūnus buvo dar kūdikis. Po teismo sprendimo priėmimo padidėjo šalių sūnaus poreikiai, todėl sūnui išlaikyti ir patenkinti ne tik būtinuosius jo poreikius per mėnesį reikalinga 490 EUR suma. Nurodė, kad ieškovės pajamos yra apie 500 EUR per mėnesį. Atsakovas visiškai nusišalinęs nuo sūnaus ugdymo, auklėjimo.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka sūnui teikti 120 EUR dydžio išlaikymą. Paaiškino, jog sutinka su tuo, kad sūnaus poreikiai galėjo pasikeisti. Šalys nepalaiko jokio ryšio, visada gyveno atskirai, nebendrauja. Su sūnumi atsakovas taip pat nepalaiko jokio ryšio. Nurodė, kad ieškovės pateikta išlaidų lentelė surašyta be jokių šias išlaidas grindžiančių dokumentų, joje pažymėtos sumos neatrodo logiškos. Sūnus neturi negalios, jam nereikalinga speciali priežiūra. Atkreipė dėmesį, kad iš esmės pasikeitė ne tik atsakovo, bet ir ieškovės finansinė padėtis. Šalys turi panašiai vertinamą turtą. Atsakovo pajamos per mėnesį siekia apie 950 EUR, atskaičius mokesčius, turi ilgalaikį finansinį įsipareigojimą, nes 2015 metų gegužės mėnesį lizingu būdu įsigijo naudotą automobilį, ir kas mėnesį kreditoriui turi mokėti apie 250 EUR. Papildomai paaiškino, kad Lietuvos statistikos departamento 2012 metų duomenis, kuriose pateikiamos realios (ne minimalios) išlaidos ūkio nariui per mėnesį kartu su natūrinėmis išlaidomis, namų ūkių su 1 vaiku išlaidos vienam nariui, paėmus visos Lietuvos duomenis, buvo 919,8 Lt. Šią sumą indeksavus per mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga 266,4 EUR suma.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-11 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004-12-21 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7807-21/2004, iš atsakovo V. M. nepilnamečiui sūnui A. K. priteisto 150 Lt periodinio išlaikymo, mokamo kiekvieną mėnesį nuo 2004-09-24 iki sūnaus pilnametystės, dydį. Priteisė iš atsakovo V. M. nepilnamečiui sūnui A. K. 200 EUR dydžio periodinį išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-21) iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę E. K.-A. nepilnamečiui sūnui A. K. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo V. M. valstybės naudai 43,37 EUR bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad atsakovas nesutiko, jog vaiką išlaikyti per mėnesį reikalinga 490 EUR suma, tačiau savo nesutikimą grindė nieko neparemtomis abejonėmis ir 2012 metų statistiniais duomenimis. Atsakovo pateikti statistiniai duomenys atitinka ne 2015 metų, o 2012 metų realijas, todėl nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo jais vadovautis. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju orientacinis kriterijus yra minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2015 metų birželio mėnesio yra 325 EUR. Tokiu atveju, kiekviena šalių būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti turėtų skirti po 162,50 EUR per mėnesį. Teismas iš ieškovės pateikto 2015-11-25 medicinos dokumentų išrašo nustatė, jog šalių sūnui diagnozuota bronchinė astma, jis gana dažnai serga peršalimo ligomis, todėl vertino, kad šalių sūnus turi ir specialiųjų poreikių, kuriuos taip pat būtina tenkinti. Teismas nustatė, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis yra 536,18 EUR per mėnesį. Kadangi atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečio sūnaus priežiūros, rūpinimosi juo, visa vaiko priežiūra tenka tik ieškovei, kurios vidutinį atlyginimą mažina vaiko slaugos laikotarpiai. Atsakovo vidutinės mėnesio pajamos yra 994,03 EUR. Teismas nustatė, kad atsakovas yra įgijęs dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei 0,1105 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra įgijusi trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas nustatė, jog ieškovės vardu 2012-06-28 registruota 2001 metų gamybos transporto priemonė „Rover“, atsakovo vardu 2011-07-08 registruota 1995 metų gamybos transporto priemonė Audi A4, o nuo 2015-05-22 jis yra valdytojas 2009 metų gamybos transporto priemonės Opel Insignia. Teismas vertino, kad šalių turtinė padėtis, lyginant su 2004 metais, yra pasikeitusi iš esmės – pagerėjusi. Byloje teismas nenustatė kitų objektyvių aplinkybių, galinčių įtakoti atsakovo turtinę padėtį ir galimybę teikti nepilnamečiui sūnui reikiamo dydžio išlaikymą. Aplinkybę, jog atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriui pagal lizingo sutartį, nagrinėjamu atveju laikė nereikšminga, nes šią prievolę atsakovas laisva valia prisiėmė, žinodamas, jog turi kreditorių – nepilnametį sūnų, kurį išlaikyti yra prigimtinė atsakovo prievolė ir kurios vykdymui jokios įtakos neturi tai, kad atsakovas gyvena skyriumi, su ieškove nebendrauja, nėra matęs sūnaus. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl šalių turtinės padėties ir vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, padarė išvadą, kad yra pagrindas nukrypstant nuo lygių dalių principo, tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžio padidinimo ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui periodinį 200 EUR dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-21) iki vaiko pilnametystės.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas V. M. apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-11 sprendimą pakeisti ir sumažinti priteistą iš atsakovo išlaikymą iki 162,50 EUR bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad:
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavęs praktiką, kad minimaliai užtikrinti vaiko poreikiams reikia 1 MMA, kas šiai dienai yra 350 EUR, o bylos nagrinėjimo metu buvo 325 EUR. Todėl atsakovas turėtų skirti ne mažiau kaip 162 EUR kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui;Teismas visiškai nieko nepasisakė dėl vaiko poreikių, o sprendimą grindė formaliu pagrindu, nustatę, kad neva atsakovo turtinė padėtis yra dvigubai geresnė. Akivaizdu, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, susijusius su šalių turtine padėtimi. Ieškovės pajamos sudaro per mėnesį 590,76 EUR. Taip pat nebuvo pateikta ieškovės sutuoktinio gaunamos pajamos, kurios yra bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė.
Atsiliepimas
Ieškovė E. K.-A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-11 sprendimą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad:
Atsakovas teismo metu pripažino, kad sūnaus poreikiai padidėję, tačiau skunde klaidingai teigia, kad teismas nepasisakė dėl vaiko poreikių. Teismas tyrė vaiko bendruosius ir specialiuosius poreikius: išanalizavo ieškovės pateiktus skaičiavimus, medicinos dokumentų išrašus;Kai MMA buvo 325 EUR, teismo priteistas 200 EUR dydžio išlaikymas sudarė 0,615 dalį minimalių poreikių. Dabar, kai MMA yra 350 EUR, priteisti 200 EUR sudaro 0,571 dalį minimalių vaiko poreikių. Proporcingumas jau pasikeitė vaiko interesų nenaudai, nes šalių sūnus be minimalių poreikių turi ir specialiuosius poreikius, prie kurių tenkinimo privalo prisidėti ir atsakovas;Teismas tinkamai įvertino abiejų šalių gaunamas pajamas, turimą turtą ir abiejų šalių turtinės padėties pasikeitimą. Atsakovo pajamos yra 1,68 karto didesnės nei ieškovės;Ieškinio padavimo metu ir laikotarpiu, už kurį pateiktos ir nagrinėjamos gautų pajamų pažymos, sutuoktinio ieškovė neturėjo. Santuoką sudarė 2015-09-27. Sutuoktinis neturi jokio turto nei kilmės šalyje, nei Lietuvoje. Tai, kad ieškovė yra ištekėjusi, negali būti pagrindas atsakovui išvengti prievolės išlaikyti šalių sūnų. Atsakovui skirtingai nei ieškovės vyrui, pareiga išlaikyti sūnų yra privaloma;Tai, kad šalių nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena tik su motina, turi specialiųjų poreikių, tėvas visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi nepilnamečiu vaiku, yra dar viena priežastis nukrypti nuo lygių dalių principo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei ištyrė reikšmingas aplinkybes ir ar tinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiui asmeniui priteisimą.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ji detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose – 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt.
Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. K. iš tėvo (apelianto) buvo priteistas 2004-05-17 teismo sprendimu, nustatytas išlaikymo dydis – 150 Lt per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Minėta, kad įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Apelianto teigimu, teismas visiškai nevertino vaiko poreikių. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus apie vaiko amžių, sveikatą, atsižvelgė į šalių paaiškinimus, ieškovės pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (apskaičiavimus), todėl teigti, jog teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl vaiko poreikių nėra pagrindo.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės darbo užmokesčio dydį, kadangi pagal į bylą pateiktas pažymas apie darbo užmokestį per mėnesį ieškovės darbo užmokestis sudaro 590,76 EUR, kas laikytina ne apie 500 EUR, o apie 600 EUR. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis dėl ieškovės darbo užmokesčio, sutinka, jog ieškovės darbo užmokestis sudaro vidutiniškai apie 600 EUR, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė. Be to, ieškovė iki 2015-04-30 darbovietėje papildomai dirbo projekto finansininko pareigose (1/4 etato), kas lemia padidėjusį atlyginimą laikotarpiu nuo 2013-12-11 iki 2015-04-30. Apeliantas taip pat nurodo, jog vertinant ieškovės turtinę padėtį, nebuvo pateikti duomenys apie a ieškovės sutuoktinio gaunamas pajamas. Nors apeliantas teisingai nurodo, jog sutuoktinių pajamos laikomos bendrąją sutuoktinių jungtine nuosavybe, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovės sutuoktinio pajamos neturi reikšmės. Pažymėtina, jog tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl atsakovas privalo prisidėti prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo maksimaliai.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta iš atsakovo priteisiama vaiko poreikiams patenkinti pakankama suma – 200 EUR per mėnesį – yra teisinga, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Ieškovė E. K. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 30 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestį), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovei E. K. iš apelianto priteisiama 30 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovės E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 30 EUR (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.